Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir pagreitinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis statybininku, nevedęs, baustas už administracinius nusižengimus, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. P. kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo kito asmens dokumentą. Veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: T. P., 2024 m. sausio 25 d., Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol apie 2 val., Konduktorių g. 20, jį sustabdę policijos pareigūnai pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą, o T. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pateikė J. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu T. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje.

II. Baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys

2024 m. sausio 26 d. įtariamuoju apklaustas T. P. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą 2 mėnesiams. Dirba Vokietijos statybų įmonėje „D.“. 2024 m. sausio 25 d., apie 2 val., Vilniuje, Konduktorių g. 20 jį sustabdė policijos pareigūnai, kai jis vairavo tėvui G. P. priklausantį automobilį „BMW F10“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug vidurnaktį paėmė tėvo automobilio raktelius ir nuvažiavo į Naujininkų r. pasiimti draugo D. S.. Kartu su D. buvo vaikinas, kurio kaltinamasis nepažįsta. Nuvažiavo į „GG“ areną esančią Vilniuje, Savanorių pr., tam, kad pažaisti kompiuteriais. Grįžtant namo juos sustabdė pareigūnai. Jiems paprašius pateikti dokumentus, pasimetęs pateikė draugo J. S. vairuotojo pažymėjimą, tačiau policijos pareigūnams kilo įtarimų, kad vairuotojo pažymėjime esanti nuotrauka nepanaši į jį. Iš karto prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Policijos pareigūnai liepė jam išlipti iš automobilio. Automobilyje buvusius draugus pareigūnai paleido, nes jų namai buvo netoli. Vėliau, pareigūnai jo piniginėje rado kitam draugui - T. A., priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Pažymėjo, kad tiedu vairuotojo pažymėjimai priklauso jo draugams. 2024 m. sausio 23 d. kartu buvo „+++“ bare. Tą vakarą draugai jam perdavė pažymėjimus tam, kad jis įsidėtų juos į savo mažesnę piniginę. Namo visi grįžo taksi, o pažymėjimai liko pas jį. Po šio vakaro jie daugiau nesimatė, todėl jis nespėjo jiems gražinti jų pažymėjimų. Dėl įvykio labai gailisi ir kaltę prisipažįsta pilnai (b. l. 55-56).

2024 m. kovo 20 d. papildomai įtariamuoju apklaustas T. P. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino. Sutiko baudžiamąjį procesą užbaigti supaprastinta tvarka, pagal laidavimą, perduodanti jį tėvo G. P. atsakomybei. G. P. nėra baustas už nusikalstamų veikų ar šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą. Tėvas visada darė ir darys jam teigiamą įtaką. Jų santykiai yra geri nuo vaikystės. Nuolat bendrauja. Visada gali atvirai su juo pasikalbėti, gauti patarimų ir pamokymų. Nors dabar gyvena atskirai nuo tėvų, su tėčiu palaiko glaudų ryšį. Tėvas yra labai pareigingas, darbštus ir nuoširdus. Vertas kitų pasitikėjimo. Esant būtinybei jį prižiūrės, duos patarimų ir sudrausmins. Dėl įvykusio jaučiasi blogai, nusivylė savimi. Gavo labai didelę pamoką ir mano, kad ateityje tokie dalykai nepasikartos. Apie įvykį nedelsdamas pranešė tėvui. Jie apie tai pasikalbėjo, tėvas pamokė jį, sudrausmino. Prašo atsižvelgti į tai, kad yra bedarbis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Kartais dirba statybose ir šiek tiek užsidirba pragyvenimui. Neseniai grįžo iš užsienio, Lietuvoje gyvena apie 2-3 mėnesius, ieško darbo. Užsienyje dirbo statybose. Grįžti į užsienį neplanuoja. Pažymi, kad įvykio metu pasimetė ir nežinojo kaip elgtis. Dėl šios priežasties pareigūnui pateikė draugo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 63-64).

2024 m. sausio 25 d. liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad 2024 m. sausio 25 d. dirbo kartu su vyresniuoju specialistu D. V. ir specialistu A. J.. Patruliuodamas tarnybiniu automobiliu, apie 2 val., Konduktorių g. pastebėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas atrodė labai jaunai. Kilo įtarimų, kad šis vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo. Sustabdžius automobilį ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė pažymėjimą, priklausantį J. S., gimusio (duomenys neskelbti). Apžiūrėjus šį dokumentą, kilo įtarimų, kad šis vairuotojo pažymėjimas nepriklauso sustabdytam vairuotojui. Nuotraukos atvaizdas pažymėjime ženkliai skyrėsi nuo asmens vairavusio automobilį. Keletą kartų paklausė, ar tai tikrai jam priklausantis vairuotojo pažymėjimas, vairuotojas pradžioje patikino, kad tai tikrai jo pažymėjimas, tačiau pakartojus tą patį klausimą keletą kartų, prisipažino, jog tai ne jam priklausantis vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojas pateikė savo asmens tapatybės kortelę, pagal kurią pareigūnai nustatė, kad automobilį vairavo T. P., gimęs (duomenys neskelbti). Asmuo teigė, kad neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, o svetimam asmeniui priklausantį vairuotojo pažymėjimą pateikė norėdamas išvengti atsakomybės. T. P. paaiškino, kad J. S. yra jo draugas, kuris pats jam davė savo vairuotojo pažymėjimą. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, įregistruotas nustatyta tvarka, privalomoji techninė apžiūra galiojo. Sulaikytam asmeniui buvo atlikta paviršutinė apžiūra, draudžiamų ar neleistinų daiktų nerasta. T. P. priklausančioje piniginėje rastas dar vienas vairuotojo pažymėjimas, kuris priklausė T. A., gimusiam (duomenys neskelbti). T. P. paaiškino, jog T. A. yra jo draugas, kuris pažymėjimą paliko jo namuose. Kodėl jis nešiojo jo pažymėjimą piniginėje, nepaaiškino. Automobilyje taip pat sėdėjo D. S., gimęs (duomenys neskelbti) ir A. S., gimęs (duomenys neskelbti); draudžiamų daiktų prie savęs neturėjo. Pareigūnai juos paleido. Kadangi T. P. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, pareigūnai surašė Administracinio nusižengimo protokolą. Pažeidimas buvo kvalifikuotas kaip pakartotinis. Automobilis priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę, nes už šį pažeidimą galima automobilio konfiskacija (b. l. 23-26).

2024 m. sausio 26 d. liudytoju apklaustas J. S. parodė, kad T. P. yra jo draugas, kurį pažįsta nuo mokyklos laikų. 2024 m. sausio 23 d. kartu su T. buvo mieste, vartojo alkoholinius gėrimus bare pavadinimu „+++“. Kadangi prie įėjimo apsaugos darbuotojai tikrina dokumentus, o jo piniginėje yra ganėtinai didelė, savo vairuotojo pažymėjimą perdavė T., kad šis įsidėtų jį į savo piniginę, kuri yra mažesnė. Po šio vakaro su T. nesusitiko ir todėl neatsiėmė pamiršto vairuotojo pažymėjimo. Apie tai, kad T. panaudojo jam priklausantį vairuotojo pažymėjimą, sužinojo iš policijos pareigūnų, kai jam 2024 m. sausio 25 d. paskambino policijos pareigūnai ir iškvietė į apklausą. T. jam papasakojo, kad 2023 m. sausio 25 d., apie 1 val., jam nesimiegojo, todėl jis nusprendė paimti tėvui priklausantį automobilį „BMW“ ir išvažiuoti su draugu į miestą. Mieste jį sustabdė policijos pareigūnai. Išsigandęs dėl jam gresiančios atsakomybės jis pateikė jam (liudytojui) priklausantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 29-32).

2024 m. sausio 26 d. liudytoju apklaustas T. A. parodė, kad T. P. pažįsta apie 6-7 metus. Dirbo kartu Švedijoje. 2024 m. sausio 23 d. su T. ir J. buvo mieste, vartojo alkoholinius gėrimus bare pavadinimu „+++“. Prieš užeinant į barą apsaugos darbuotojai patikrina dokumentus, todėl tam, kad nereikėtų imti piniginės, jis ir J. dokumentus perdavė T. P., kurio piniginė yra mažesnė. Vėliau jie išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Po šios dienos su T. nesusitiko ir negalėjo atsiimti savo dokumento. Apie tai, kad T. panaudojo J. priklausanti vairuotojo pažymėjimą, nežinojo. Niekas jam to nepasakojo. Jau buvo pamiršęs, kad jo vairuotojo pažymėjimas liko pas T.. Apie tai prisiminė tik tuomet, kai policijos pareigūnai jam paskambino ir iškvietė į apklausą (b. l. 36-39).

2024 m. kovo 20 d. liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad T. P. yra jo sūnus. Nuo vaikystės T. nekėlė problemų, priešingai, buvo ramus, pareigingas, klausantis jo nuomonės. Jiedu gerai sutaria, iškilus problemoms jas sprendžia kartu. T. susidūręs su sunkumais, visada kreipiasi į jį. Jie daug su juo kalbėjo ir vis dar kalba apie tiriama įvykį. Jis (T. P.) jam tą pačią dieną paskambino ir papasakojo, kad jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams pateikė draugo vairuotojo pažymėjimą, nes buvo išsigandęs ir nežinojo kaip elgtis tokioje situacijoje. Neabejoja, kad bendraus ateityje, nes jis yra jo artimiausias žmogus, kuris juo visada rūpinsis ir padės jam įvairiose situacijose. Sūnus visada paiso jo nuomonę, nes yra jo artimiausias žmogus. Jo žiniomis, tai yra pirmas sūnaus nusižengimas, ankščiau nėra nieko panašaus padaręs. Sūnus laibai gailisi ir išgyvena dėl įvykusio. Teisės vairuoti sūnus neturi dėl COVID-19 pandemijos. Teisės buvo sustabdytos ir iki šiol jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Jam taip pat labai gaila dėl šio įvykio. Iš sūnaus elgesio sprendžia, kad jis tokių nusižengimų ateityje nedarys. Bendraudamas su juo, galės daryti jam teigiamą įtaką. Sieks priminti jo gyvenimiškas vertybes ir prižiūrėti, kad daugiau nepažeistų įstatymų. Tiki, kad yra vertas pasitikėjimo, nes jo ir sūnaus T. P. santykiai yra tvirti, gali daryti jam teigiamą įtaką. Nors jie negyvena kartu apie 2 mėnesius, bet jie dažnai susitinka, bendrauja socialiniuose tinkluose, susiskambina telefonu. Jis (liudytojas) prieš tai neteistas. Jo manymu yra sąžiningas, atsakingas, griežtas, bei teisingas, todėl prisiima atsakomybę už savo sūnų ir garantuoja, kad T. P. daugiau nenusižengs. Prašo perduoti sūnų T. P. pagal laidavimą jo atsakomybėn, nes yra visos būtinos sąlygos (b. l. 43-45).

BIRT ataskaitų žiūryles (ROIK 0124000048496) duomenimis 2021 m. sausio 25 d., 2.18 val. registruotas patrulių V1911 pranešimas, kuriame nurodoma, kad Vilniuje, Konduktorių g. 20 sustabdytas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas T. P., gimęs (duomenys neskelbti), neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir pateikė kito asmens J. S., gimusio (duomenys neskelbti), vairuotojo pažymėjimą. Iš pradžių vairuotojas sakė, kad tai tikrai jo pažymėjimas, ir tik po kurio laiko prisipažino, kad tai ne jam priklausantis pažymėjimas ir pateikė savo asmens tapatybės kortelę (b. l. 4).

2024 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto M. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. sausio 25 d. patruliuodamas tarnybiniu automobiliu, radijo šaukimu V1911, kartu su vyriausiuoju specialistu D. V. ir specialistu A. J., apie 2 val., Konduktorių g. pastebėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas atrodė labai jaunas. Pareigūnams kilo įtarimų, kad minėto automobilio vairuotojas neturi teisių vairuoti transporto priemones. Sustabdę automobilį paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbti), kuris priklausė J. S., gimusio (duomenys neskelbti), tačiau pareigūnams kilo įtarimų, kad vairuotojas pateikė ne jam nepriklausantį vairuotojo pažymėjimą. Kelis kartus paklausė ar tai tikrai vairuotojui priklausantis pažymėjimas. Vairuotojas patikino, kad tai tikrai jo pažymėjimas, tačiau vėliau prisipažino ir pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo T. P., gimęs (duomenys neskelbti). Jis nurodė, kad neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, o vairuotojo pažymėjimą pateikė norėdamas išvengti atsakomybės. Pareigūnai jį sulaikė. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta tvarka įregistruotas, su galiojančia technine apžiūra. Sulaikytam asmeniui atlikta paviršutinė apžiūra, draudžiamų daiktų nerasta. T. P. priklausančioje piniginėje rastas dar vienas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbti), kuris priklausė T. A., gimusiam (duomenys neskelbti). Paklausė iš kur jis gavo minėtą pažymėjimą. T. P. paaiškino, kad T. A. yra jo draugas, kuris paliko pažymėjimą jo namuose. Kodėl jis nešiojosi pažymėjimą piniginėje, nepaaiškino. Automobilyje taip pat sėdėjo D. S., gimęs (duomenys neskelbti) ir A. S., gimęs (duomenys neskelbti). Vaikinai draudžiamų daiktų neturėjo, todėl buvo paleisti. Kadangi T. P. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam buvo atimta, pareigūnai surašė Administracinio nusižengimo protokolas ROIK 24230128837, pažeidimas buvo kvalifikuotas kaip pakartotinas, todėl vairuotas automobilis priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę. Dėl to, kad T. P. pateikė ne sau priklausantį vairuotojo pažymėjimą, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2024 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 4 keturių „Body“ kamerų vaizdo įrašų: 1) „PSS-20240125-015140UTC+0200“; 2) „PSS-20240125-021846UTC+0200“; 3) „PSS-20240125-025039UTC+0200“; 4) „PSS-20240125-015435UTC+0200“ apžiūros eiga ir vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės:

1) Vaizdo įraše „PSS-20240125-015140UTC+0200“ policijos pareigūnas bendrauja su vyru Nr. 1, kuris sako, kad grįžta iš kompiuterių klubo „CyberX“, Savanorių pr. Toliau pareigūnas bendrauja su vyru Nr. 1 dėl narkotinių medžiagų vartojimo amžiaus statistikos. Vyras Nr. 1 aiškina, kad jie su draugais tokiais dalykais neužsiima. Už poros minučių pareigūnai Nr. 1 ir Nr. 2 apžiūri asmenų automobilį. Po kelių minučių atvažiuoja kitas policijos pareigūnu ekipažas. Atvažiavę pareigūnai Nr. 3 ir Nr. 4 apžiūri asmenų automobilį su tarnybinių šuniu. Policijos pareigūnai vietoje išsiaiškina, kad T. P. neturi vairuotojo pažymėjimo, buvo pagautas be teisių. Policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje, kad tai pakartotinumas, bet kokių atveju gali būti konfiskacija. Atvažiavęs papildomas policijos pareigūnu Nr. 3 ir Nr. 4 ekipažas toliau apžiūri automobilį. Apžiūrėję automobilį, pareigūnai Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 bendrauja tarpusavyje. Pareigūnas Nr. 3 sako, kad įtartinai švari mašina labai, mažai daiktų, švari labai, įtartinai. Pareigūnas 3: Kad ten buvo narkotikų 100 procentų;

2) Vaizdo įraše „PSS-20240125-021846UTC+0200“ pareigūnas apžiūri automobilį. Pareigūnas Nr. 2 duomenų bazėje tikrina asmenų duomenis. Priėjęs prie laikino sulaikymo kameros bendrauja su asmeniu Nr. 3, kuris sėdi laikino sulaikymo kameroje. Pareigūnas Nr. 2 sulaikytam asmeniui paaiškina procedūrinius dalykus: bus surašytas protokolas dėl to, kad vairavai be vairuotojo pažymėjimo automobilį, automobilis bus nutemptas, kadangi jau ne pirmas kartas metų bėgyje. Už tai yra numatyta automobilio konfiskacija, dėl to bus nutemptas. Kadangi pateikei ne savo vairuotojo pažymėjimą, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras Nr. 3 kalba neaiškiai;

3) Vaizdo įrašas „PSS-20240125-025039UTC+0200“. Asmuo sėdintis laikino sulaikymo kameroje pasirašinėja dokumentus;

4) Vaizdo įrašas „ PSS-20240125-015435UTC+0200“ bylai reikšmingos informacijos nėra. (b. l. 15-16)

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatė atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. BK 302 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Išanalizavus nagrinėjamo straipsnio dispoziciją, matyti, kad pavojingos veikos požymis gali būti įgyvendintas septyniomis alternatyviomis veikomis: 1) pagrobimu arba neteisėtu 2) įgijimu, 3) laikymu, 4) gabenimu, 5) siuntimu, 6) panaudojimu, 7) realizavimu. Nusikalstamos veikos dalyku yra fizinio ar juridinio asmens: 1) antspaudai, 2) spaudai, 3) dokumentai ar 4) griežtos atskaitomybės blankai. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl sudėtis laikoma įgyvendinta nuo veikos padarymo momento, nepaisant žalos ir priežastinio ryšio. Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras, t. y. 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis arba juridinis asmuo. Atsakomybė už minėto straipsnio pažeidimą galima tik nustačius tiesioginę tyčią, tai reiškia, kad veikos padarymo metu asmuo turėjo suvokti daromos veikos pavojingą pobūdį ir norėti taip veikti.

Baudžiamojo proceso metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, T. P. davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus dėl tiriamo įvykio aplinkybių. Kaltinamasis prisipažino, kad jis 2024 m. sausio 25 d., apie 2 val., Vilniuje, vairuodamas jo tėvui priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Konduktorių g. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teisių vairuoti transporto priemones jis neturėjo ir anksčiau jau buvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą. Todėl, norėdamas išvengti atsakomybės, T. P. nusprendė pateikti J. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbti) ir tokiu būdu suklaidinti jį sustabdžiusius policijos pareigūnus. Visgi, patikrinimo metu pareigūnai pastebėjo, kad T. P. galimai pateikė jam nepriklausantį pažymėjimą ir kelis kartus paklausė sulaikytąjį, ar tai tikrai jam priklausantis pažymėjimas, kol galiausiai T. P. prisipažino. Be kaltinamojo parodymų, šias aplinkybes taip pat patvirtina 2024 m. sausio 25 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 8), pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas (b. l. 15-16), liudytojo M. V. parodymai ir kiti byloje esantys duomenys.

Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. S. ir T. A. parodymus (b. l. 29-30 ir 36), teismui neiškilo abejonių dėl to, kad kaltinamasis T. P. pareigūnui pateiktą J. S. ir vėliau, apžiūros metu, rastą T. A. pažymėjimą gavo ir laikė teisėtai nuo 2024 m. sausio 23 d. Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklaustas J. S. ir T. A. patvirtino kaltinamojo parodymus apie tai, kad 2024 m. sausio 23 d. jie buvo bare ir patys perdavė T. P. vairuotojo pažymėjimus pasaugojimui. Kadangi po šios dienos jie daugiau nesusitiko, grąžinti pažymėjimus jis nespėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas tam tikrų duomenų gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-719/2024). Be to, apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-489/2024).

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamoje byloje surinktus bei teisme ištirtus duomenis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, o būtent: 1) kaltinamojo T. P. teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; 2) liudyto M. V., J. S. ir T. A. duoti parodymai; 3) 2024 m. sausio 25 d. tarnybinis pranešimas; 4) BIRT ataskaitų žiūryklė; 5) 2024 m. sausio 25 d. pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir jų 2024 m. vasario 23 d. apžiūros protokolai, konstatuoja, kad T. P., 2024 m. sausio 25 d., apie 2 val., Konduktorių g. 20 policijos pareigūnui pateikė J. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbti).

Byloje esantys įrodymai ir pačio kaltinamojo parodymai patvirtina, kad T. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tiesioginę tyčia, nes tiriamo įvykio metu jis suvokė, kad neteisėtai panaudoja kito asmens vairuotojo pažymėjimą ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo paaiškinimai teisme taip pat patvirtina, kad šią veiką jis padarė dėl noro išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą be teisių.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius T. P. padarytos nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikti kaltinamojo T. P. ir jo motinos L. P. prašymai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) – tai sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui ir nustatant laidavimo terminą, kuris gali būti nuo 1 iki 3 metų. Įstatymų leidėjas nustato, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Baudžiamojo proceso metu surinkta medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis T. P. anksčiau neteistas. Byloje nustatyta, kad jo padarytos veikos požymiai atitinka BK 302 straipsnio 1 dalies požymius (apysunkis nusikaltimas). Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. P. savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi padaręs jam inkriminuotą veiką, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Žalos dėl kaltinamojo padarytos veikos nenustatyta.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).‏‏‎

Teismo posėdžio metu L. P. parodė, kad ji yra kaltinamojo T. P. motina. Su sūnumi L. P. bendrauja kasdien, nes jis gyvena kartu su tėvais. Galima laiduotoja patikino, kad stengsis visais būdais apriboti sūnaus galimybes vairuoti automobilius, iki T. P. nustatyta tvarka negaus vairuotojo pažymėjimo. Administracinių nusižengimų bei įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registrų duomenimis L. P. anksčiau administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų neįvykdė. Šiuo metu dirba valytoja UAB „P.“.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad L. P. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkama laiduotoja.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal L. P. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą T. P. nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojo asmenybę, nustatytinas vienų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam T. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-62), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. P., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

T. P. paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Baudžiamąją bylą T. P. atžvilgiu nutraukti.

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2) vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

1) laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.