Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-07-17 · Administracinė byla Nr. I-341-386/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-02-15Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-17Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-02-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-17
Bylos Nr.
I-341-386/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08033-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
J. G., J. M.
Trečiasis asmuo
R. B., V. Z.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-341-386/2012Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08033-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 11.12; 15.2.3.1; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjai J. G., pareiškėjų atstovei advokatei A. S., atsakovo atstovei D. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B. ir V. Z., 2012 m. liepos 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir J. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (ex officio Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos veikiant ir kaip atsakovo valstybės atstovui), tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Z. ir R. B. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos J. M. ir J. G. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą ir nurodė, kad joms buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu šios jų teisės buvo įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre, t. y. J. M. vardu nuosavybės teisės į 2,66 ha žemės sklypą įregistruotos 2005 m. gruodžio 16 d., unik. Nr. (duomenys neskelbtini); J. G. nuosavybės teisės į 2,66 ha žemės sklypą įregistruotos 2005 m. gruodžio 23 d., unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos J. M. ir J. G. 2006 m. gegužės 15 d. pasirašė preliminarią sutartį su V. Z. Šia sutartimi sutarė, kad J. M. ir J. G., kaip pardavėjos, parduos pirkėjui privačios nuosavybės teise priklausančius du šalia vienas kito esančius minėtus žemės sklypus po 2,66 ha. Šalys sutarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2006 m. rugpjūčio 15 d. Pardavėjos šia sutartimi įsipareigojo neapsunkinti disponavimo teisių, nekeisti žemės sklypų vientisumo. Pagal šią sutartį pirkėjas V. Z. pareiškėjoms sumokėjo avansą po 5 000 Lt kiekvienai. Šalys susitarė dėl netesybų dydžio tuo atveju, jeigu nepasirašys pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodo, kad dėl atsakovo kaltės iki nustatyto termino su V. Z. pagrindinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė. Paaiškėjo, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-828-325/2006 areštavo ir uždraudė disponuoti pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Minėtoje civilinėje byloje ieškovė D. K. reikalavo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 13.6-3696, sprendimus 2005 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 13035 ir 2005 m. rugpjūčio 29 d. Nr.13036 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. G. ir J. M. bei įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją sudaryti su ja 0,25 ha namų valdos žemės pirkimo – pardavimo sutartį. 2008 m. lapkričio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismas D. K. ieškinį patenkino pilnai, o 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. l3.1-3065-(5.1-3.7) minėtoje civilinėje byloje teigė, kad iš esmės neprieštarauja D. K. reikalavimams, nes ruošiant Vydmantų kadastrinės vietovės žemės reformos projektą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos klaidos nesuprojektavo namų valdos žemės sklypo prie D. K. valdomų pastatų likučių ir šią žemę priskyrė laisvai valstybės fondinei žemei ir joje suprojektavo pareiškėjoms grąžintinus žemės sklypus. Atsakovo aplaidumą įrodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistų 2007 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 2Ž-12008-ll-17: l) D. K., įsigijusi pastatus pagal 1992 m. vasario 3 d. sutartį, turėjo teisę įsigyti nuosavybėn arba nuomai 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2) 2003 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr.13.6-1355 patvirtintame Vydmantų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte turėjo būti pažymėtas 0,25 ha žemės sklypas, reikalingas D. K. nuosavybės teise turimų pastatų eksploatacijai, kaip valstybės išperkamas ir kitiems piliečiams nesuteikiamas. J. G. ir J. M. suformuoti žemės sklypai yra toje vietoje, kur yra sunykę D. K. nuosavybės teise valdomi pastatai ir pagal projektą ši žemė priskirta laisvai valstybės fondo žemei, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažeidė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus.

Paaiškėjus, kad J. M. ir J. G., kaip pardavėjos, negalės įvykdyti preliminarios sutarties sąlygų parduoti pirkėjui privačios nuosavybės teise priklausančius du šalia vienas kito esančius žemės sklypus po 2,66 ha, esančius (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugpjūčio 7 d. V. Z. atsisakė pirkti žemės sklypus, nes jis nebegalėjo gauti to, kas buvo numatyta preliminarioje sutartyje. Jam reikalaujant, pareiškėjos sumokėjo netesybas, numatytas pagal preliminarią sutartį ir grąžino iš jo gautą avansą: J. G. 2006 m. rugsėjo 27 d. AB Hansa banko mokestiniu pavedimu pervedė į V. Z. sąskaitą 20 000 Lt, o Jūratė Mažonienė 2006 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo V. Zalieckui 20 000 Lt grynais pinigais. Pareiškėjų tiesioginiai nuostoliai sudaro V. Z. sumokėti pinigai – kiekvienos po 20 000 Lt , jos turėjo išlaidų žyminiui mokesčiui ir teisinei pagalbai apmokėti (t. I, b.l.3-5).

Teismo posėdžio metu gautas rašytinis pareiškėjų prašymas (t. II, b.l. 88), jog pareiškėjos atsisako dalies reikalavimų ir prašo priteisti iš atsakovo po 15 000 Lt žalos atlyginimą kiekvienai. Nurodė, jog pareiškėjos grąžino V. Z. po 5000 Lt gautą avansą, todėl tai nelaiko tiesiogine žala. Jeigu teismas skaitys, kad pareiškėjos praleido terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbios priežasties.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. G. ir jos atstovė advokatė A. S. prašo tenkinti patikslintą reikalavimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal pareikštų reikalavimų apimtį ex officio veikia ir kaip valstybės atstovas, kadangi Civilinio kodekso 6 knygos 273 straipsnio 1 dalis numato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 numatyta, kad valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymą žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai) dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų atsirado žala. Kadangi pareiškėjų žala kildinama iš buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (jos teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) veiksmų, ex officio valstybės atstovu šioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, iš kurios valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų pareiškėjos kildina žalos atsiradimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (t. I, b.l. 50-53) nurodė, kad su pareiškėjų reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. J. M. ir J. G. 2006 m. gegužės 15 d. sudarė rašytinę preliminarią sutartį su V. Z. (pirkėju) dėl žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Pažeidus šią prievolę, preliminariosios sutarties šaliai taikoma civilinė atsakomybė. Tačiau, jei pagrindinė sutartis nesudaroma per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą (jei jis nenustatytas – per vienerių metų terminą) dėl objektyvių aplinkybių, ir šalys šio termino nepratęsia, šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia. Nepagrįstu vengimu sudaryti pagrindinę sutartį laikomi bet kokie priešingos šalies neargumentuoti išsisukinėjimai, pasyvumas kitos šalies atžvilgiu, netikslios ar net melagingos informacijos, kuri reikalinga pagrindinei sutarčiai sudaryti, pateikimas ir kiti atvejai, kurie rodo, kad priešinga šalis neketina sudaryti pagrindinės, bet kartu nenutraukia ir preliminariosios sutarties, laukdama, kol sueis preliminariojoje sutartyje numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra toks, kai jo negalima pateisinti objektyvių aplinkybių egzistavimu bei šių aplinkybių trukdymu sudaryti pagrindinę sutartį. Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, turėjo numatyti atvejus, kada jos gali atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį ir kokie šalių numatyti atvejai nebus laikomi nepagrįstais.

Nurodo, kad V. Z. (pirkėjas) apie ginčą žinojo, buvo informuotas ir dalyvavo trečiuoju asmeniu ginčą nagrinėjant Kretingos rajono apylinkės teismo posėdžiuose, todėl pirkėjo V. Z. teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Dėl šių priežasčių byloje atsakovu turėtų būti patraukta ne institucija, o preliminarioje sutartyje nurodytas pirkėjas V. Z. Be to, Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu panaikino nuosavybės teisių atkūrimą J. G. ir J. M. tik į 0,25 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priklausantį D. K., todėl pareiškėjos likusiu žemės sklypu galėjo disponuoti.

Pažymi, kad žemės inventorizavimo planuose dėl Vydmantų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto vykdymo pateiktas 1982 metų Vydmantų agroprekybinio tarybinio ūkio žemės naudmenų planas, sudarytas Valstybinio žemės instituto specialistų grupės. Žemės naudmenų plotų apskaičiavimo planu nustatytas faktas, kad žemės sklype, kuriame 1988 m. spalio 6 d. Registrų centras atliko teisinę pastatų inventorizaciją buvusiam savininkui G. A., A., yra nugriauta sodyba ir žemė nenaudojama.

Teigia, kad Institucijos veiksmuose nėra kaltės.

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad su pareiškėjų reikalavimais nesutinka ir prašo jų skundą atmesti visa apimtimi. Nurodė, jog pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens V. Z. sudaryta preliminarioji žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta ne notarinėje kontoroje, tik dėl akių, ji yra neteisėta ir negali būti taikoma prieš trečiuosius asmenis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pareiškėjų prašymą laiko pagrįstu. Sudarius minėtą preliminarią sutartį, jis pareiškėjoms sumokėjo po 5000 litų avanso. Baudos sumą pasiūlė jis. Sudarant preliminarią sutartį jam nekilo jokių abejonių, kad gali būti nesutvarkyti parduodamų sklypų dokumentai, nes jie buvo įregistruoti viešajame registre. 2006 metų rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad pagrindinė žemės pirkimo – pardavimo sutartis nebus įvykdyta. Po to pardavėjos pasiūlė jam pirkti kitą sklypą, tačiau jis atsisakė. Jam reikėjo didelio, vientiso žemės sklypo, jis su verslo partneriais jame buvo numatęs vykdyti verslą, tačiau šiuo atveju gavosi taip, kad į vidurį sklypų, kuriuos ketino pirkti, įsiterpė dar kito asmens namų valda, todėl šis sklypas neatitiko jo reikalavimų. Baudos suma, palyginti su parduodamų žemės sklypų kaina, buvo nedidelė. Jokių pretenzijų preiškėjoms jis neturi, bauda jam sumokėta ir grąžintas jo sumokėtas avansas .

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. teismo posėdžio metu pareiškėjų skundą laiko nepagrįstu. Aiškino, kad ji dirbo techninį darbą agrarinės reformos tarnyboje, rengė Vydmantų kadastro vietovės žemės inventorizavimo planus ir tikslino vietovėje faktiškai pasikeitusias žemėnaudų rūšis bei jų kontūrų ribas. Pagal pateiktą kartografinę medžiagą D. K. priklausiantį namų valdos žemės sklypą pažymėjo laisvos žemės fonde. Formuojant minėtą žemės sklypą ji buvo nuvykusi į vietą matė, kad pastatų nėra, matėsi tik pastato pamatai. Pareiškėjoms atkuriant nuosavybės teises buvo remiamasi turimais dokumentais, atsakovo tarnautojų kaltės nėra.

Konstatuojama:

Motyvuojamoji dalis

pareiškėjų skundas (patikslintas reikalavimas) (t. I, b.l.88) tenkintinas pilnai.

Dėl administracinės bylos faktinių aplinkybių.

J. M. ir J. G. 2010 m. birželio 11 d. ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (jos teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) po 20 000 Lt kiekvienai nuostolių atlyginimą ir teismo išlaidas (t. I, b.l. 3-5).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-100-74-618-2010 pagal ieškovių J. M. ir J. G. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo perdavė pagal teismingumą Kretingos rajono apylinkės teismui (t. I, b.l. 55).

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus J. M. naudai 15 000 Lt žalos atlyginimo ir 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei J. G. naudai 15 000 Lt žalos atlyginimo ir 913,27 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė (t. I, b.l. 151-156).

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovių J. M. ir J. G. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui, tretiesiems asmenims V. Z. ir R. B. dėl nuostolių ir kitų išlaidų atlyginimo perdavė nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (t. II, b.l. 21-25).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi ši byla priimta, atlikti kiti procesiniai veiksmai: patikslinta kreipimosi į teismą forma – J. M. ir J. G. ieškinys laikomas skundu; tikslintinos proceso šalys – ieškovės J. M. ir J. G. laikomos pareiškėjomis, V. Z. ir R. B. - trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, atsakovu - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t. II, b.l. 30-31).

Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir teisinio vertinimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilio kodekso 6.246 str.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjų nurodytos institucijos veiksmus, žalos pareiškėjoms padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A146-1135/2010, Nr. A822-331/2011) .

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006 m. gegužės 15 d. tarp pareiškėjų J. G. ir J. M. bei trečiojo suinteresuoto asmens V. Z. buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad pareiškėjos (pardavėjos) parduos, o V. Z. nupirks du šalia esančius žemės sklypus: 2,66 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,66 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 5,32 ha) (t. 1, b. l. 8–10). Šia sutartimi šalys aptarė žemės sklypo (sklypų) kainą, atsiskaitymo tvarką, pagrindinės sutarties sudarymo terminą, sutarties galiojimo, pakeitimo, nutraukimo sąlygas bei sankcijas (t. 1, b. l. 8–10). Nors atsakovo atstovė teigia, kad ši sutartis neteisėta, tačiau ji nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažinta negaliojančia.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog iki 2006 m. rugpjūčio 15 d. pagrindinė minėtų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Byloje pateikti duomenys, jog 2006 m. rugpjūčio 22 d. J. M. V. Z. sumokėjo 20 000 Lt (t. 1, b. l. 34), J. G. 2006 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 V. Z. pervedė 20 000 Lt, kuriuos įvardino kaip avanso grąžinimą ir netesybas (t. 1, b. l. 38).

Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, kad paminėtos preliminarios sutarties sudarymo metu ir nuo 2005 m. gruodžio 23 d. J. G. pagal 2005 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-3696 ir 2005 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. 13035 nuosavybės teise priklausė 2,66 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pateiktas žemės sklypo planas (t. 1, b. l. 42 - 43, 44, 30 - 31); nuo 2005 m. gruodžio 16 d. J. M. pagal 2005 rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-3696 ir 2005 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. 13036 nuosavybės teise priklausė 2,66 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45 - 46, 32 - 33).

Iš 2006 m. liepos 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-828-325/2006 (t. 1, b. l. 11) matyti, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal D. K. prašymą ir areštuoti minėti J. G. ir J. M. priklausantys žemės sklypai.

2008 m. lapkričio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-325/2008 (t. I, b.l. 12-15) buvo panaikinta: Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1392 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ dalis, kuria namų valda 2500 kv.m. ploto prie D. K. priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), suprojektuota kaip laisva valstybės fondo žemė; panaikinta Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 13.6-3696 dalis, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises J. G. ir J. M. į namų valdą 2500 kv. m ploto prie D. K. nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); panaikinta Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. rugpjūčio 29 d. sprendimai Nr. 13035 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei J. G.“ ir Nr. 13036 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei J. M.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdą 2500 kv. m dydžio, esančių prie D. K. nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini); taikyta restitucija ir šis žemės sklypas 2500 kv. m grąžintas valstybei; Klaipėdos apskrities viršininko administracija įpareigota po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklių 14.1-14-3, 14.5, 17.1, 19 punktuose nurodytus darbus, parengti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projektą bei įpareigojo atsakovą patenkinti D. K. 1992 m. balandžio mėnesio prašymą parduoti jai 2500 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (t. I, b. l. 12–15).

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-401-125/2009 Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5-325/2008 paliko nepakeistą (t. I, b. l. 16–19).

Teismui pateiktoje 2007 m. gegužės 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialisto išvadoje Nr. 2Ž-1 „Dėl 0,25 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skyrimo D. K. ir nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo J. M. ir J. G.“ nurodyta, kad J. M. ir J. G. nuosavybės teisės į žemę toje vietoje, kur yra D. K. nuosavybės teise valdomi pastatai, buvo atkurtos pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus (t. I, b. l. 21–29).

2008 m. lapkričio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-325/2008 (t. I, b.l. 12-15) nustatyta, kad 1992 m. vasario 3 d. D. K. pirkimo – pardavimo sutartimi iš V. M. įsigijo rąstų gyvenamąjį namą su priklausiniais 2500 kv.m. žemės sklype; gyvenamasis namas yra registruotas Valstybinėje įmonėje registrų centre; Valstybinio daržininkystės ūkio direktoriaus 1991-08-13 įsakymu Nr. 161/g prie namų valdos B. Š. buvo paskirtas 0,25 ha žemės sklypas; 1991-08-13 Kretingos rajono Kretingos apylinkės viršaitės potvarkiu buvo patvirtintas Vidmantų valstybinio daržininkystės ūkio direktoriaus įsakymas; 1992-08-27 Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr. 395v leista nusipirkti žemės sklypą prie namų valdos. 1992 m. balandžio mėnesį D.K. padavė prašymą nusipirkti 2500 kv.m. žemės sklypą; buvo sustatytas žemės sklypo įkainojimo aktas ir pagal pateiktą mokėjimo pranešimą buvo sumokėti pinigai. 2005 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu nuspręsta atkurti nuosavybės teises J. G. ir J. M.; 2005 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais Nr. 13035 ir Nr. 13036 J. G. ir J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę.

Taigi, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog Klaipėdos apskrities viršininko minėti įsakymas ir sprendimai dėl nuosavybės teisių pareiškėjoms atkūrimo priimti turint duomenis apie D.K. namų valdą ir 2500 kv.m. žemės sklypą prie tos valdos.

Minėtu Kretingos rajono apylinkės teismo priimto sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-325/2008 (t. I, b.l. 12-15) konstatuota, jog Klaipėdos apskrities viršininkui 1999 m. birželio 30 d. priimant įsakymą Nr. 1392 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos patvirtinimo Kretingos rajone“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos žemės reformos projektų rengimo tvarkos 8.3 punktas nustatė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektuose turi būti pažymėti valstybės išperkamų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius žemės, miško ir vandens telkinių plotai ir ribos. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir iki šio Vyriausybės nutarimo galiojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 423 „ Dėl žemės reformos projektų rengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“. Juo buvo nustatyta, kad rengiant preliminarius žemės reformos žemėtvarkos projektus turi būti nustatomi valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, žemės reformos žemėtvarkos projekte D. K. namų valdą pažymėdama kaip laisvą valstybinio fondo žemę bei atkurdama nuosavybės teises J.M. ir J.G., pažeidė nurodytas teisės normas, neteisėtai atkūrė nuosavybę į valstybės išperkamą žemę – namų valdą prie D.K. priklausančių statinių.

Kretingos rajono policijos komisariate ir Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl netinkamo pareigų atlikimo ruošiant nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus pareiškėjoms ir nustatyta, kad J. M. ir J. G. nuosavybės teisės į žemę, toje vietoje kur yra D. K. nuosavybės teise valdomi pastatai, buvo atkurtos pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus“ (t. I, b.l. 98-99, 100-101).

Šiuo atveju, minėti teismų sprendimai laikytini prejudicinias faktais, kurių įrodinėti šioje administracinėje byloje nereikia (Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis). Šiais sprendimais konstatuoti pažeidimai buvo pagrindas panaikinti minėtus Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų dalis ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus pareiškėjoms J. G. ir J. M. Darytina išvada, kad pareiškėjos ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių, nebegalėjo įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie yra priežastiniame ryšyje su pareiškėjų patirtais nuostoliais, susidariusiais dėl preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymo, pareiškėjos patyrė nuostolių – V. Z. sumokėjo po 15000 litų netesybų, nes neteko galimybės disponuoti minėtais žemės sklypais, padarytos žalos dydis įrodytas jau aptartais rašytiniais įrodymais.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjų skundas (patikslintas reikalavimas) tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 5 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš įmokos mokėjimo kvito matyti, kad šioje byloje paduodant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui J. M. apmokėjo ieškinį 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Lt dydžio žyminiu mokesčiu (b.l. 6).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Kaip jau nurodyta, ši byla iš bendrosios kompetencijos teismo pagal teismingumą perduota Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, todėl žyminis mokestis, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, grąžintinas pareiškėjai J. M.. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (būtina pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, įmokos mokėjimo kvitą ir asmens pasą).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, taip pat išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir 2.1 - 2.8 punktuose nurodytus kriterijus, tarp jų - bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali suma, kuri gali būti priteista už skundo (ieškinio) surašymą ir pateikimą yra 2 400 Lt (800 x 3);

pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimali suma, kuri gali būti priteista už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 1600 Lt (800 x 2);

pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimali suma, kuri gali būti priteista už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas ir kt. – 400 Lt (800x0,5);

Pareiškėjos yra pateikusios PVM sąskaitą – faktūrą dėl 17,70 Lt už dokumentų kopijavimą (už šias paslaugas sumokėjo advokatė A. S.) (t. I, b.l. 93) ir pinigų priėmimo kvito šakneles (t. I, b.l. 94, 95), iš kurių matyti, kad J. M. ir J. G. yra sumokėjusios advokatei A. S. po 1200 Lt (kiekviena), nurodant mokėjimo paskirtį – civilinę bylą, dokumento surašymą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad advokatė paruošė ieškinį teismui (t. I, b.l. 3-5), ruošiant šį ieškinį reikėjo susipažinti ir su kitomis Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėmis bylomis (jų procesiniai sprendimai pridėti ir nurodyti šiame teismo sprendime); paruoštas atsiliepimas į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 13-16). Atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, minėtas Rekomendacijų ir CPK nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjoms priteistina po 1200 Lt už advokatės suteiktas teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendė:

pareiškėjų skundą (patikslintą reikalavimą) tenkinti pilnai ir priteisti iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos:

žalos atlyginimą J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt ir 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt advokatės atstovavimo išlaidas;

žalos atlyginimą J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt ir 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt advokatės atstovavimo išlaidas.

Grąžinti J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), žyminį mokestį 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt, sumokėtą įmokos mokėjimo kvitu 2010-06-09 Swedbank AB (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė