Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir J. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Z. ir R. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 13.1-3065-(5.1-3.7) minėtoje civilinėje byloje teigė, kad iš esmės neprieštarauja D. K. reikalavimams, nes ruošiant Vydmantų kadastrinės vietovės žemės reformos projektą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos klaidos nesuprojektavo namų valdos žemės sklypo prie D. K. valdomų pastatų likučių ir šią žemę priskyrė laisvai valstybės fondo žemei ir joje suprojektavo pareiškėjoms grąžintinus žemės sklypus. Atsakovo aplaidumą įrodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistų 2007 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 2Ž-12008-11-17, kurioje nustatyta, kad: 1) D. K., įsigijusi pastatus pagal 1992 m. vasario 3 d. sutartį, turėjo teisę įsigyti nuosavybėn arba nuomai 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2) Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 13.6-1355 patvirtintame Vydmantų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte turėjo būti pažymėtas 0,25 ha žemės sklypas, reikalingas D. K. nuosavybės teise turimų pastatų eksploatacijai, kaip valstybės išperkamas ir kitiems piliečiams nesuteikiamas. J. G. ir J. M. suformuoti žemės sklypai yra toje vietoje, kur yra sunykę D. K. nuosavybės teise valdomi pastatai ir pagal projektą ši žemė priskirta laisvai valstybės fondo žemei, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažeidė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus.

Paaiškėjus, kad pareiškėjos negalės įvykdyti preliminarios sutarties sąlygų parduoti pirkėjui privačios nuosavybės teise priklausančius du vienas šalia kito esančius žemės sklypus po 2,66 ha, esančius (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugpjūčio 7 d. V. Z. atsisakė pirkti žemės sklypus. Jam reikalaujant, pareiškėjos sumokėjo netesybas, numatytas pagal preliminarią sutartį ir grąžino iš jo gautą avansą: J. G. 2006 m. rugsėjo 27 d. AB Hansa banko mokestiniu pavedimu pervedė į V. Z. sąskaitą 20 000 Lt, o J. M. 2006 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo V. Z. 20 000 Lt grynais pinigais. Nurodė, jog grąžino V. Z. po 5000 Lt gautą avansą, todėl to nelaiko tiesiogine žala. Pareiškėjų tiesioginiai nuostoliai sudaro V. Z. sumokėti pinigai – kiekvienos po 15 000 Lt. Taip pat pareiškėjos prašo atlyginti išlaidas žyminiam mokesčiui ir teisinei pagalbai.

II.

Byloje nėra ginčo, jog iki 2006 m. rugpjūčio 15 d. pagrindinė minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pateikti duomenys, jog 2006 m. rugpjūčio 22 d. J. M. V. Z. sumokėjo 20 000 Lt, J. G. 2006 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 V. Z. pervedė 20 000 Lt, kuriuos įvardino kaip avanso grąžinimą ir netesybas.

Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, kad paminėtos preliminarios sutarties sudarymo metu ir nuo 2005 m. gruodžio 23 d. J. G. pagal 2005 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-3696 ir 2005 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. 13035 nuosavybės teise priklausė 2,66 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pateiktas žemės sklypo planas; nuo 2005 m. gruodžio 16 d. J. M. pagal 2005 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-3696 ir 2005 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. 13036 nuosavybės teise priklausė 2,66 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Iš 2006 m. liepos 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-828-325/2006 matyti, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal D. K. prašymą ir areštuoti minėti J. G. ir J. M. priklausantys žemės sklypai.

Teismui pateiktoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje Nr. 2Ž-1 „Dėl 0,25 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skyrimo D. K. ir nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo J. M. ir J. G.“ nurodyta, kad J. M. ir J. G. nuosavybės teisės į žemę toje vietoje, kur yra D. K. nuosavybės teise valdomi pastatai, buvo atkurtos pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kretingos rajono policijos komisariate ir Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl netinkamo pareigų atlikimo ruošiant nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus pareiškėjoms ir nustatyta, kad pareiškėjoms nuosavybės teisės į žemę, toje vietoje kur yra D. K. nuosavybės teise valdomi pastatai, buvo atkurtos pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus.

III.

Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. rugpjūčio 29 d. sprendimais Nr. 13035 ir Nr. 13036 pareiškėjoms J. M. ir J. G. atkūrė nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės M. D. iki nacionalizacijos valdytą 4,90 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienai po 2,66 ha žemės sklypą, t. y. pareiškėjos nuosavybės teise valdė, disponavo minėtais žemės sklypais ir preliminariai sutarčiai sudaryti nebuvo būtinybės, o atitinkamai preliminari sutartis su pirkėju V. Z. yra tik susitarimo rezultatas. Darytina išvada, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik dėl akių ir nesilaikant CK 4.254 straipsnio nuostatų, todėl galbūt yra negaliojanti. Tokią išvadą suponuoja ir tos aplinkybės, kad bylą nagrinėjant iš esmės V. Z. nurodė, kad su J. G. yra geri pažįstami (kas buvo nuslėpta nagrinėjant bylą Kretingos rajono apylinkės teisme), taip pat nurodė, kad už žemės sklypus pareiškėjos J. G. ir J. M. 2006 metais paprašė 5 000 000 Lt ir kadangi jis tokia suma nedisponavo, ieškojo kas galėtų ją paskolinti. Pareiškėjų teigimu, kadangi trečiasis asmuo neturėjo lėšų įsigyti minėtus žemės sklypus, jos 2006 m. gegužės 15 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, konstatuojamojoje dalyje dėl jų nepasisakė.

Nurodo, kad atsižvelgiant į Civilinio kodekso nustatytus pagrindus atlyginti nuostolius dėl preliminariosios sutarties pažeidimo (nepagrįstas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį ir nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį), kyla pagrįstų abejonių, kodėl pareiškėjos be teismo atlygino nuostolius V. Z., jei sandoris neįvyko ne dėl jų kaltės, taigi jos neprivalėjo būsimam pirkėjui mokėti netesybų. Mano, kad pareiškėjos elgiasi nesąžiningai, bandydamos prisiteisti 30 000 Lt patirtų nuostolių, kurie greičiausiai V. Z. buvo sumokėti tik dėl akių. Preliminarios sutarties sudarymo faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8572008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 268/2008). Bylą nagrinėjęs teismas šios teisinės prezumpcijos tinkamai nevertino.

Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjos nepasinaudojo teise ginčyti teismo uždėtą areštą, todėl neturi teisės reikšti ieškinį. Nurodo, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl pareigūnų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už netinkamai atliktas pareigas ir galimą dokumentų suklastojimą, leidusius D. K. įsigyti namų valdos žemės sklypą. Ikiteisminis tyrimas vyko ilgai ir buvo nutrauktas dėl senaties termino, baudžiamoji atsakomybė pažeidėjams netaikyta, nes pareiškėjų patirti nuostoliai (po 20 000 Lt) per maži, kad sukeltų pažeidėjams baudžiamąją atsakomybę. Byloje yra Kretingos rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. birželio 20 d. nutarimas nutraukti pareiškėjų iniciatyva pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 69-2-00025-06, priimtas iki skundžiamo nutarimo administracinėje byloje priėmimo. Ikiteisminio tyrimo metu atsakyta į visus klausimus, susijusius su preliminaria sutartimi, pareigūnais netinkamai vykdžiusiais pavestas pareigas ir jų patraukimu administracinėn atsakomybėn. Nutarimas atsakovui žinomas ir atsakovas jo neskundė, nutarimas galioja ir nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos. Teismas šiuos įrodymus vertino priimdamas sprendimą.

Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad preliminarioji sutartis privalo būti įregistruota, nes tokio reikalavimo įstatymas nenumato (CK 6.165 str.). Civilinio kodekso 1.75 straipsnyje registracijos taisyklė nustatyta dėl civilinės apyvartos stabilumo, nustatant savininko teises ir jų apimtį. Taip pat pažymi, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, kad buvo nustatyta 5 000 000 Lt žemės sklypo kaina. Preliminariosios sutarties 2.1.1 punkte nustatyta viso žemės sklypo kaina – 489 440 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo – pareiškėjos prašo priteisti iš atsakovo kiekvienai po 15 000 Lt patirtų nuostolių. Pareiškėjos žalą patyrė dėl to, kad ruošiant Vydmantų kadastrinės vietovės žemės reformos projektą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos klaidos žemė prie D. K. valdomų pastatų likučių priskirta laisvai valstybės fondo žemei ir vykdant nuosavybės teisių atkūrimą joje buvo suprojektuoti žemės sklypai ir atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjoms. Dėl šių vienas šalia kito esančių sklypų pardavimo pareiškėjos sudarė preliminarią sutartį su V. Z., tačiau negalėjo jos įvykdyti, t. y. sutartu laiku (iki 2006 m. rugpjūčio 15 d.) sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Paaiškėjus, kad Kretingos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas D. K. ieškinį, 2006 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-828-325/2006 uždraudė disponuoti pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, 2006 m. rugpjūčio 7 d. V. Z. atsisakė pirkti žemės sklypus. Jam reikalaujant, pareiškėjos sumokėjo netesybas, numatytas pagal preliminarią sutartį – po 15 000 Lt.

Sprendžiant pareiškėjų reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus nurodytos institucijos, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, veiksmus, žalos pareiškėjoms padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjų nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-325/2008 (I t., b. l. 12–15) (Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-401-125/2009 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas) pripažinta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, žemės reformos žemėtvarkos projekte D. K. namų valdą pažymėdama kaip laisvą valstybinio fondo žemę bei atkurdama nuosavybės teises J. M. ir J. G., pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos žemės reformos projektų rengimo tvarkos 8.3 punktą, neteisėtai atkūrė nuosavybę į valstybės išperkamą žemę – namų valdą prie D. K. priklausančių statinių. Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu buvo panaikinta: Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1392 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ dalis, kuria namų valda 2500 kv. m ploto prie D. K. priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), suprojektuota kaip laisva valstybės fondo žemė, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 13.6-3696 dalis, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises J. G. ir J. M. į namų valdą 2500 kv. m ploto prie D. K. nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. rugpjūčio 29 d. sprendimai Nr. 13035 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei J. G.“ ir Nr. 13036 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei J. M.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdą 2500 kv. m dydžio, esančių prie D. K. nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini); taip pat buvo taikyta restitucija ir šis žemės sklypas 2500 kv. m grąžintas valstybei.

ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Atsižvelgiant į tai, Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu nustatyti faktai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija atliko neteisėtus veiksmus, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 29 d. sprendimais Nr. 13035 ir Nr. 13036 neteisėtai atkūrė pareiškėjoms nuosavybės teises į žemę, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos ketino parduoti minėtus žemės sklypus ir 2006 m. gegužės 15 d. su trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. Z. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius sutarties bruožus: aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, šalių susitarimas dėl būsimosios pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. 2006 m. gegužės 15 d. tarp pareiškėjų J. G. ir J. M. bei trečiojo suinteresuoto asmens V. Z. sudaryta preliminaria žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad pareiškėjos (pardavėjos) parduos, o V. Z. nupirks du šalia esančius žemės sklypus: 2,66 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,66 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 5,32 ha). Šia sutartimi šalys aptarė žemės sklypo (sklypų) kainą, atsiskaitymo tvarką, pagrindinės sutarties sudarymo terminą (iki 2006 m. rugpjūčio 15 d.), sutarties galiojimo, pakeitimo, nutraukimo sąlygas bei sankcijas. Paaiškėjus, kad pareiškėjos negalės įvykdyti preliminarios sutarties sąlygų ir parduoti pirkėjui privačios nuosavybės teise priklausančius du vienas šalia kito esančius žemės sklypus po 2,66 ha, esančius (duomenys neskelbtini), nes 2006 m. liepos 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-828-325/2006 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal D. K. prašymą ir areštuoti J. G. ir J. M. priklausantys žemės sklypai, 2006 m. rugpjūčio 7 d. V. Z. atsisakė pirkti žemės sklypus. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad iki 2006 m. rugpjūčio 15 d. pagrindinė minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. V. Z. reikalaujant, pareiškėjos sumokėjo netesybas, numatytas pagal preliminarią sutartį ir grąžino iš jo gautą avansą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. J. M. V. Z. sumokėjo 20 000 Lt, J. G. 2006 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 V. Z. pervedė 20 000 Lt, kuriuos įvardino kaip avanso grąžinimą ir netesybas (I t., b. l. 34, 38).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjos neginčijo jų sklypams 2006 m. liepos 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (žemės sklypų arešto), nepaneigia Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų neteisėtumo ir nesudaro pakankamo pagrindo atsakomybės paneigimui.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ši preliminari sutartis neteisėta, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta preliminari sutartis nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažinta negaliojančia. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjos, sudarydamos preliminarią sutartį, buvo nesąžiningos ir siekė kitų tikslų, nei preliminariąja sutartimi siektini tikslai, yra tik atsakovo prielaidos ir iš esmės nėra patvirtinti jokiais nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais. Ta aplinkybė, kad pareiškėjos galimai iki preliminarios sutarties sudarymo pažinojo V. Z. nesudaro pagrindo manyti, kad ši sutartis sudaryta siekiant neteisėtų tikslų. CK 6.165 straipsnyje nenumatyta privaloma preliminarios sutarties teisinė registracija, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad neįregistravus preliminariosios sutarties jos sudarymo faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik dėl akių.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių, nebegalėjo įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjos patyrė nuostolių dėl preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymo – V. Z. sumokėjo po 15 000 litų netesybų, nes neteko galimybės disponuoti minėtais žemės sklypais.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.