- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-129-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08033-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- J. M., J. G.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono
- Trečiasis asmuo
- V. Z., R. B.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-129-538/2012
2012 m. vasario 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-41-666/2011 pagal ieškovių J. M. ir J. G. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui, tretieji asmenys V. Z., R. B., dėl nuostolių ir kitų teismo išlaidų priteisimo bei atsakovo (apelianto) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-05-27 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės nurodė, kad 2006-05-15 ieškovės pasirašė preliminarią sutartį su V. Z.. Pagal minėtą sutartį sutarė, kad J. M. ir J. G., kaip pardavėjos, parduos pirkėjui privačios nuosavybės teise priklausančius du (2) šalia vienas kito esančius žemės sklypus po 2,66 ha, (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2006-08-15. Pardavėjos šia sutartimi įsipareigojo neapsunkinti disponavimo teisių, nekeisti žemės sklypų vientisumo. Pagal šią sutartį pirkėjas V. Z. ieškovėms sumokėjo avansą po 5 000 Lt kiekvienai. Šalys susitarė dėl netesybų dydžio tuo atveju, jeigu nepasirašys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovės turėjo teisę disponuoti savo nuosavybe, nes nuosavybės teisės buvo įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre, t. y. J. M. vardu nuosavybės teisės į 2,66 ha žemės sklypą įregistruotos 2005-12-16, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), J. G. nuosavybės teisės į 2.66 ha žemės sklypą įregistruotos 2005-12-23, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovių aiškinimu, dėl atsakovo kaltės iki nustatyto termino su V. Z. pagrindinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė. Paaiškėjo, kad 2006-07-17 Kretingos rajono apylinkės teismas nutartimi areštavo ir uždraudė disponuoti ieškovėms priklausančiais žemės sklypais civilinėje byloje Nr. 2-828-325/2006. Minėtoje civilinėje byloje ieškovė D. K. teisme reikalavo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005-08-29 įsakymą Nr. 13.6-3696, sprendimus 2005-08-29 Nr. 13035 ir 2005-08-29 Nr.13036 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. G. ir J. M., bei įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją sudaryti su ja 0.25 ha namų valdos žemės pirkimo–pardavimo sutartį. 2008-11-17 Kretingos rajono apylinkės teismas D. K. ieškinį patenkino pilnai, o 2009-12-24 Klaipėdos apygardos teismas apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2006-08-09 raštu Nr. l3.1-3065-(5.1-3.7) civilinėje byloje atsakovas teigė, kad iš esmės neprieštarauja ieškovės reikalavimams, nes ruošiant Vydmantų kadastrinės vietovės žemės reformos projektą dėl administracijos klaidos nesuprojektavo namų valdos žemės sklypo prie D. K. valdomų pastatų likučių ir šią žemę priskyrė laisvai valstybės fondinei žemei ir joje suprojektavo ieškovėms grąžintinus žemės sklypus. Atsakovės aplaidumą įrodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistų išvada 2007-05-29 Nr. 2Ž-12008-ll-17, kad : l) D. K., įsigijusi pastatus pagal 1992 m. vasario 3 d. sutartį, turėjo teisę įsigyti nuosavybėn arba nuomai 0.25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2) 2003-04-30 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr.13.6-1355 patvirtintame Vydmantų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte turėjo būti pažymėtas 0,25 ha žemės sklypas, reikalingas D. K. nuosavybės teise turimų pastatų eksploatacijai, kaip valstybės išperkamas ir kitiems piliečiams nesuteikiamas. J. G. ir J. M. suformuoti žemės sklypai yra toje vietoje, kur yra sunykę D. K. nuosavybės teise valdomi pastatai ir pagal projektą ši žemė priskirta laisvai valstybės fondo žemei, todėl Klaipėdos apskrities Viršininko administracija pažeidė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus. Paaiškėjus, kad J. M. ir J. G., kaip pardavėjos, negalės įvykdyti preliminarios sutarties sąlygų, kad parduos pirkėjui privačios nuosavybės teise priklausančius du (2) šalia vienas kito esančius žemės sklypus, po 2,66 ha, esančius (duomenys neskelbtini), 2006-08-07 V. Z. atsisakė pirkti žemės sklypus, nes jis negalėjo gauti to, ko pagal sutartį tikėjosi. Jam reikalaujant, ieškovės sumokėjo netesybas, numatytas pagal preliminarią sutartį ir grąžino gautą iš V. Z. avansą. J. G. 2006-09-27 AB Hansa banko mokestiniu pavedimu pervedė į V. Z. sąskaitą 20 000 Lt, o J. M. 2006-08-22 sumokėjo V. Z. 20 000 Lt grynais pinigais. Ieškovių tiesioginiai nuostoliai sudaro V. Z. sumokėti pinigai – kiekvienos po 20 000 Lt, išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, kuriuos prašo iš atsakovo priteisti.
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti visa apimtimi. Atstovas sutiko, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2005-08-29 sprendimais Nr. 13035 ir Nr. 13036, ieškovėms J. M. ir J. G. atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės M. D. iki nacionalizacijos valdytą 4,90 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 2,66 ha žemės. Nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre ieškovės įregistravo 2005-12-23 VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale, kuriems suteikti kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismas 2006-07-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-828-325/2006 tenkino ieškovės D. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taikė atsakovėms J. G. priklausančiam žemės sklypui ir J. M. priklausančiam žemės sklypui, areštą. Ši nutartis per 7 dienas galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, bet ieškovės tokia teise nesinaudojo ir neprieštaravo. J. M. ir J. G. 2006-05-15 sudarė rašytinę preliminarią sutartį su V. Z. (pirkėju) dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Pažeidus šią prievolę, preliminariosios sutarties šaliai taikoma civilinė atsakomybė. Tačiau, jei pagrindinė sutartis nesudaroma per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą (jei jis nenustatytas – per vienerių metų terminą) dėl objektyvių aplinkybių, ir šalys šio termino nepratęsia, šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia. Atsakovo atstovės manymu, nepagrįstu vengimu sudaryti pagrindinę sutartį laikomi bet kokie priešingos šalies neargumentuoti išsisukinėjimai, pasyvumas kitos šalies atžvilgiu, netikslios ar net melagingos informacijos, kurios reikalingos pagrindinei sutarčiai sudaryti, pateikimą ir kitus atvejus, kurie rodo, kad priešinga šalis neketina sudaryti pagrindinės, bet kartu nenutraukia ir preliminariosios sutarties, laukdama, kol sueis preliminariojoje sutartyje numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra toks, kai jo negalima pateisinti objektyvių aplinkybių egzistavimu bei šių aplinkybių trukdymu sudaryti pagrindinę sutartį. Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, turėjo numatyti atvejus, kada jos gali atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį ir, kokie šalių numatyti atvejai nebus laikomi nepagrįstais. Nurodo, kad V. Z. (pirkėjas) apie ginčą žinojo, buvo informuotas ir dalyvavo ginčą nagrinėjant Kretingos rajono apylinkės teismo posėdžiuose trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl pirkėjo V. Z. teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Dėl šių priežasčių, byloje atsakovu turėtų būti patraukta ne institucija, o preliminarioje sutartyje nurodytas pirkėjas V. Z.. Be to, teismas 2008-11-17 sprendimu panaikino nuosavybės teisių atkūrimą ieškovėms tik į 0,25 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priklausantį D. K., todėl ieškovės likusiu žemės sklypu galėjo disponuoti. Pažymėtina tai, kad žemės inventorizavimo planuose dėl Vydmantų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto vykdymo pateiktas 1982 metų Vydmantų agroprekybinio tarybinio ūkio žemės naudmenų planas, sudarytas Valstybinio žemės instituto specialistų grupės. Žemės naudmenų plotų apskaičiavimo planas nustatytas faktas, kad žemės sklype, kuriame 1988-10-06 Registrų centras atliko teisinę pastatų inventorizaciją buvusiam savininkui G. A., Antano, yra nugriauta sodyba ir žemė nenaudojama. Institucijos veiksmuose nėra kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-05-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus 15 000 Lt žalos atlyginimo, 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, J. M. naudai; priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus 15 000 Lt žalos atlyginimo, 913,27 Lt bylinėjimosi išlaidų J. G. naudai. Likusią ieškinio dalį atmetė. Nurodė, jog ieškovės 2006-05-15 su V. Z. sudarydamos preliminarią sutartį dėl joms, nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, prikimo–pardavimo sutarties sudarymo, galėjo pagrįstai tikėtis sudaryti pagrindinę sutartį su V. Z.. Padarė išvadą, kad ieškovės dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie yra priežastiniame ryšyje su ieškovių patirtais nuostoliais, susidariusiais dėl preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymo (6.246 str., 6.247. str., 6.249 str., 6.271 str.) patyrė nuostolių. Dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, ieškovės neteko galimybės disponuoti minėtais žemės sklypais, nors preliminarios sutarties sudarymo momentu, turėjo realią galimybę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-05-27 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyrius nėra juridinis asmuo, turintis civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą, ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, todėl teismas turėjo pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas priimtu sprendimu priteisė netinkamam atsakovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriui žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 3D-601 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo" žemėtvarkos skyrius nėra savarankiškas juridinis asmuo. Šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, šis esminis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Mano, jog ieškinys yra teismingas administraciniam teismui. Atkreipia dėmesį į tai, kad, jei įstatymas nustato privalomą sandorio teisinę registraciją neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis. Ieškovių sudaryta preliminarioji sutartis turėjo būti įregistruota viešame registre, tačiau tai pagrindžiančių faktų bei įrodymų ieškovės teismui nepateikė. Pažymėjo, jog kyla pagrįstų abejonių, kodėl ieškovės be teismo atlygino nuostolius V. Z., juk ne dėl ieškovių kaltės neįvyko sandoris ir ieškovės neprivalėjo galimai būsimam pirkėjui mokėti netesybų, mano, kad šiuo atveju ieškovės elgiasi nesąžiningai ir bando prisiteisti galimai 40 000 Lt patirtų nuostolių, kurie greičiausiai V. Z. buvo sumokėti tik dėl akių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės prašo apeliacinį skundą atmesti, iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovės pateikė būsimam pirkėjui tinkamos formos ir tinkamai patvirtintą žemės sklypo planą, žemės sklypai buvo tinkamai suformuoti, nustatytos ir paženklintos žemės sklypų ribos. Ieškovių teisės buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Nei ieškovių, nei pirkėjo ketinimas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį nekėlė jokių abejonių. Iki nustatyto termino pabaigos žemės sklypo pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė dėl atsakovo (apelianto) netinkamo veikimo. 2008-11-17 Kretingos rajono apylinkės teismas D. K. ieškinį patenkino, 2009-12-24 Klaipėdos apygardos teismas apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas 2006-08-09 raštu Nr.13.1-3065-(5.1-3.7) savo kaltę pripažino ir teismui patvirtino, kad neprieštarauja ieškovės reikalavimams, nes dėl administracijos klaidos žemės sklypą prie D. K. valdomų pastatų likučių priskyrė laisvai valstybės fondinei žemei ir joje suprojektavo grąžintinus žemės sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos specialistų išvadoje 2007-05-29 Nr. 2Ž-12008-l 1-17 konstatavo atsakovo kaltę ir nurodė, kad J. G. ir J. M. suformuoti žemės sklypai yra toje vietoje, kur yra sunykę D. K. nuosavybės teise valdomi pastatai ir pagal projektą ši žemė priskirta laisvai valstybės fondo žemei, todėl Klaipėdos apskrities Viršininko administracija pažeidė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus. V. Z. negalėjo gauti to, ko pagal sutartį tikėjosi. Už sutarties nevykdymą ieškovės sumokėjo netesybas, numatytas preliminarioje sutartyje ir grąžino gautą avansą. Šie faktai teismo posėdyje buvo patikrinti ir nustatyti. Šiuos faktus tikrino ir ikiteisminio tyrimo procese, kuris buvo pradėtas pagal jų prašymą po to, kai buvo iškelta civilinė byla teisme. Ieškovių sumokėtos netesybos V. Z. atsirado dėl to, kad atsakovo specialistai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymą ši institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti, todėl atsakovas turi pagal ieškinį atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-05-15 tarp ieškovių J. G., J. M. ir V. Z. buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad ieškovės (pardavėjos) parduos, o V. Z. nupirks du šalia esančius žemės sklypus: 2,66 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,66 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 5,32 ha) (t. 1, b. l. 8–10). Šia sutartimi šalys aptarė žemės sklypo (sklypų) kainą, atsiskaitymo tvarką, pagrindinės sutarties sudarymo terminą, sutarties galiojimo, pakeitimo, nutraukimo sąlygas bei sankcijas (t. 1, b. l. 8–10). Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog iki 2006-08-15 pagrindinė minėtų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Į bylą pateikti duomenys, jog 2006-08-22 ieškovė J. M. V. Z. sumokėjo 20 000 Lt (t. 1, b. l. 34), ieškovė J. G. 2006-09-27 mokėjimo nurodymu Nr. 1 V. Z. pervedė 20 000 Lt, kuriuos įvardino kaip avanso grąžinimą ir netesybas (t. 1, b. l. 38).
Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, kad paminėtos preliminarios sutarties sudarymo metu ir nuo 2005-12-23 J. G. pagal 2005-08-29 apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-3696 ir 2005-08-29 apskrities viršininko sprendimą Nr. 13035, nuosavybės teise priklausė 2,66 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 42–43, 30–31) bei, kad nuo 2005-12-16 J. M. pagal 2005-08-29 apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-3696 ir 2005-08-29 apskrities viršininko sprendimą Nr. 13036, nuosavybės teise priklausė 2,66 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45–46, 32–33). Iš 2006-07-17 Kretingos rajono apylinkės teismo priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 2-828-325/2006 (t. 1, b. l. 11) matyti, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal D. K. prašymą ir areštuoti minėti J. G. ir J. M. priklausantys žemės sklypai. Iš 2008-11-17 Kretingos rajono apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-325/2008 matyti, kad buvo panaikinta Klaipėdos apskrities viršininko 1999-06-30 įsakymo Nr. 1392 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ dalis, kuria namų valda 2500 kv.m. ploto prie D. K. priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), suprojektuota kaip laisva valstybės fondo žemė; panaikinta Klaipėdos apskrities viršininko 2005-08-29 įsakymo Nr. 13.6-3696 dalis, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises J. G. ir J. M. į namų valdą 2500 kv. m ploto prie D. K. nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); panaikinti Klaipėdos apskrities viršininkės 2005-08-29 sprendimai Nr. 13035 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei J. G.“ ir Nr. 13036 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei J. M.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdą 2500 kv. m dydžio, esančių prie D. K. nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini). Taikyta restitucija ir šis žemės sklypas 2500 kv. m grąžintas valstybei; Klaipėdos apskrities viršininko administracija įpareigota po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklių 14.1-14-3, 14.5, 17.1, 19 punktuose nurodytus darbus, parengti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą bei įpareigoti atsakovą patenkinti D. K. 1992 m. balandžio mėnesio prašymą parduoti jai 2500 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12–15). Klaipėdos apygardos teismas 2009-12-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-401-125/2009 Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-11-17 sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 16–19). Teismui pateikta 2007-05-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialisto išvada „Dėl 0,25 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skyrimo D. K. ir nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo J. M. ir J. G.“ Nr. 2Ž-1, kurioje matyti, kad J. M. ir J. G. nuosavybės teisės į žemę toje vietoje, kur yra D. K. nuosavybės teise valdomi pastatai, buvo atkurtos pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus (t. 1, b. l. 21–29).
Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.).
Nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal privatinės teisės normas, o pagal specialiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Vadinasi, ginčas nagrinėjamu atveju kyla iš nuosavybės teisių atkūrimo santykių. Tuo tarpu šie santykiai patenka į viešojo administravimo sritį, nes atitinkamus valdingus įgaliojimus turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos juose įgyvendina Teritorijų planavimo įstatymo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei su šiais įstatymais susijusių kitų specialiųjų teisės aktų nuostatas, t. y. vykdo viešojo administravimo veiklą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš padarytos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų veiksmais veiklos, šiai institucijai vykdant viešojo administravimo subjekto funkcijas, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) yra teismingi administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį privalėjo atsisakyti priimti, nes jis priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui taisykles.
Esant nurodytoms aplinkybėms Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-05-27 sprendimas panaikintinas dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir byla perduotina nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (CPK 36 str. 1 d., CPK 329 str. 2 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti.
Civilinę bylą pagal ieškovių J. M. ir J. G. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui, tretieji asmenys V. Z., R. B., dėl nuostolių ir kitų teismo išlaidų priteisimo pagal teismingumą perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.