- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2-1011-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00910-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Ieškovas
- T. P., R. P., A. P., N. B.
- Atsakovas
- "Euromiškas"
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. P., R. P., A. P. ir N. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ‘‘EUROMIŠKAS“ dėl įpareigojimo sumokėti piniginę sumą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovai T. P., R. P., A. P. ir N. B. ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “EUROMIŠKAS“ (toliau – ir UAB ,,Euromiškas“) prašo teismo: 1) įpareigoti atsakovę UAB ,,Euromiškas“ avansu sumokėti ieškovams darbams atlikti reikalingą sumą – 68 000 Eur pagal 2020-05-08 Adutiškio kooperatinės bendrovės komercinį pasiūlymą, šią sumą pervedant į vieno iš ieškovo T. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2019-09-26 tarp ieškovų, kaip paslaugų gavėjų, ir atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. 2019/09/26 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020-03-20 „išvalyti lauką, t. y. iškirsti ir išrauti visus menkaverčius medžius ir krūmus bei išsivežti visas su šiais darbais susijusias atliekas (įskaitant kelmus)“ iš žemės ūkio paskirties sklypų. Sutartimi (2.1 punktas) buvo sutarta, kad paslaugų kaina (atlygis atsakovei už paslaugas) lygi išvežtų medžių ir krūmų vertei. Vėliau, pagal žodinį šalių susitarimą, atsakovė vykdė darbus (iškirto medžius bei krūmus) ir kituose ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose, kurie nebuvo įtraukti pirminėje 2019-09-26 Sutartyje. Šias aplinkybes patvirtina ir 2020-02-03 atsakovės direktoriaus el. laiškas, kuriame minimi visi papildomi sklypai, taip pat papildomi sklypai nurodomi ir 2020-04-21 atsakovės rašte.
3. Atsakovė laiku neįvykdė visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – žemės sklypuose iškirto visus vertę turinčius medžius ir krūmus, tačiau neišrovė ir neišvežė atliekų (kelmų) iki Sutartyje nurodyto termino - 2020-03-20. Be to, atsakovė nevykdė Sutarties 1.2.3 - 1.2.4 punktuose aiškiai numatytų įsipareigojimų po darbų atlikimo kiekviename konkrečiame žemės sklype informuoti ieškovus, pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą ir tik tada pradėti darbus kitame žemės sklype. Tik nuo darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo išvežti medžiai ir krūmai galėjo tapti atsakovės nuosavybe (Sutarties 2.1 p.).
4. 2020 m. vasario mėn. atsakovė ieškovams dar žadėjo visus Sutartyje numatytus darbus, įskaitant ir papildomus sklypus (kurie irgi yra minimi laiške), atlikti iki minėto termino ir įsipareigojo mokėti baudą, jei vis dėlto to nepadarys. Tačiau atsakovė šių pažadų neįvykdė. 2020-03-27 susisiekus su atsakove telefonu, atsakovė sutiko ginčą spręsti taikiu būdu, sudarant taikos sutartį, kurioje būtų numatytas atsakovės įsipareigojimas ne vėliau kaip iki 2020-04-30 dienos užbaigti visus darbus pagal Sutartį, t. y. žemės sklypuose išrauti ir išvežti visus likusius menkaverčius medžius ir krūmus (kelmus) bei perduoti atliktus darbus ieškovams pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą(-us), o to nepadarius sumokėti ieškovams 25 000 Eur dydžio baudą bei atlyginti ieškovams visus dėl to patirtus nuostolius (jei tokių būtų), kurių nepadengs minėta bauda. Taikos sutarties projektas atsakovei buvo išsiųstas el. paštu 2020-03-27, tačiau taikos sutarties atsakovė taip ir nepasirašė, nepaisant susirašinėjimo.
5. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovams kilo pagrįstų abejonių, kad atsakovė gali iš esmės pažeisti Sutartį, t. y. neužbaigti darbų ir iki papildomai suteikto termino (iki 2020-04-30). Kuo skubesnis darbų atlikimas ieškovams yra ypatingai svarbus, vykdant teisės aktuose numatytas pareigas, taip pat siekiant neprarasti galimybės vykdyti tiesioginę žemės ūkio veiklą bei teikti paraiškas dėl žemės ūkio tiesioginių išmokų. Todėl 2020-04-20 raštu, vadovaudamiesi 6.220 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovai paprašė atsakovės ne vėliau kaip iki 2020-04-22 patvirtinti, kad Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovė įvykdys per papildomai suteiktą terminą, t. y. iki 2020-04-30. Minėtu raštu atsakovė taip pat buvo įspėta, kad negavę patvirtinimo ieškovai turės teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, nusamdyti trečiąjį asmenį neatliktų darbų atlikimui ir pareikalauti iš atsakovės dėl to patirtų išlaidų bei kitų atsiradusių nuostolių atlyginimo. Iškart po minėto rašto atsakovė pateikė 2020-04-21 raštą, kuriuo pripažino, kad Sutartyje numatytais terminais nespėjo atlikti sutartų darbų neva dėl ne nuo atsakovės priklausiusių aplinkybių ir pasiūlė atlikti neatliktus darbus per 6 mėn. laikotarpį. Po šio rašto vėl prasidėjo ieškovų ir atsakovės tarpusavio derybos, buvo derinamas taikos sutarties projektas, pagal kurios nuostatas atsakovė žadėjo žemės sklypus sutvarkyti iki 2020-06-30, o neįvykdžius šio įsipareigojimo, mokėti ieškovams 10 000 Eur dydžio baudą ir atlyginti ieškovams visus dėl to patirtus nuostolius (jei tokių būtų), kurių nepadengs numatyta bauda. Tačiau, nors su minėtu darbų atlikimo terminu bei minėta bauda atsakovė sutiko, taikos sutarties vis dėlto nepasirašė, o paskutinis taikos sutarties projektas buvo siųstas 2020-05-05.
6. Po minėto susirašinėjimo ieškovai iš atsakovės taip ir negavo rašytinio patvirtinimo (arba pasirašytos taikos sutarties), kad Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovė įvykdys per papildomai suteiktą terminą, o iš atsakovės veiksmų ieškovams tapo akivaizdu, kad atsakovė atsisako vykdyti Sutartį. Todėl ieškovai pradėjo ieškoti kitų rangovų, kurie galėtų užbaigti atsakovės pagal Sutartį neužbaigtus darbus.
7. Kaip minėta, ieškovai buvo priversti nutraukti Sutartį su atsakove vadovaudamiesi CK 6.220 straipsnio 1 dalies pagrindu. Akivaizdu, kad ieškovams, atsižvelgiant į atsakovės delsimą tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, kilo pagrįstų įtarimų, kad atsakovė gali iš esmės pažeisti Sutartį – net ir iki žodžiu sutarto pratęsto termino (2020-04-30) žemės sklypuose neišraus ir neišveš visų likusių menkaverčių medžių ir krūmų (kelmų). Todėl ieškovai, 2020-04-20 raštu, pasinaudojo teise iš atsakovės pareikalauti patvirtinti, kad ji Sutartį įvykdys tinkamai, taip pat atsakovę įspėjo dėl galimybės vienašališkai nutraukti Sutartis ir pareikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.220 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 5 dalis). Galiausiai, atsakovei savo veiksmais (taikos sutarties pasirašymo vilkinimu) akivaizdžiai patvirtinus, kad ji nesiruošia vykdyti Sutarties, 2020-06-01 raštu ieškovai nuo 2020-06-05 nutraukė Sutartį CK 6.220 str. pagrindu.
8. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo. Tarp šalių sudaryta Sutartis numatė tam tikrų darbų atlikimą. CK 6.61 straipsnio 1 dalis numato: „Kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas“. Užsakovo teisė pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita, jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, numatyta ir CK 6.658 straipsnio 3 dalyje.
9. Ieškovai ėmėsi aktyvių veiksmų surasti kitą rangovą, kuris per protingą terminą ir už protingą kainą galėtų atlikti atsakovės pagal Sutartį tinkamai iki galo neatliktus darbus. Ieškovai gavo du komercinius pasiūlymus, iš kurių išsirinko geresnę kainą ir trumpesnius terminus pasiūliusį rangovą - Adutiškio kooperatinę bendrovę, kuri siūlo šiuos darbus atlikti per 2 mėnesius už bendrą 68 000 Eur plius PVM kainą. Minėtas 2 mėnesių terminas laikytinas atitinkančiu protingumo kriterijus, tuo labiau, kad pati atsakovė iš pradžių pasiūlė atlikti neatliktus darbus per 6 mėn. laikotarpį, o taikos sutarties derybų metu buvo sutikusi ir dėl 2 mėnesių termino. Kito rangovo pasiūlyta darbų atlikimo kaina (68 000 Eur be PVM) taip pat laikytina protinga. Pirma, tokią kainą pasiūlė tokius darbus atliekanti įmonė. Antra, suprantama, kad, atsakovei žemės sklypuose jau iškirtus vertę turinčius medžius krūmus, kitas rangovas neturi galimybės tų medžių ir krūmų verte kompensuoti darbams atlikti reikalingų sąnaudų, todėl visas technikos ir darbo jėgos sąnaudas įskaičiuoja į siūlomą kainą. Trečia, ieškovai rangovą pasirinko vadovaudamiesi ekonomiškumo principu - pasirinkto rangovo kaina yra daugiau kaip 11% mažesnė už kito tokius darbus atliekančio rangovo pasiūlytą kainą (76 800 Eur be PVM).
10. Taigi ieškovai, vadovaujantis CK 6.61 straipsnio 1 dalies (o taip pat ir 6.258 straipsnio 5 dalies, 6.658 straipsnio 3 dalies) nuostatomis, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad atsakovė avansu sumokėtų atsakovės pagal Sutartį neatliktų darbų užbaigimui reikalingą sumą. Pažymi, kad atsakovė, kaip apdairus, protingas ir rūpestingas verslininkas (verslo įmonė), neabejotinai galėjo numatyti tokio ieškovų reikalavimo atsiradimo galimybę, t. y. kad atsakovei neatlikus visų pagal Sutartį numatytų darbų, ieškovai bus priversti ieškoti kitų rangovų, kurie atliktų tuos darbus, o kaina, už kurią tokius darbus sutiktų atlikti kiti rangovai, bus ženkliai didesnė dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Tokios pasekmės nelaikytinos itin specifinėmis, kurių protingas verslininkas negalėtų prognozuoti. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė galėjo numatyti jų atsiradimą.
11. Už laikotarpį nuo ieškovų kreipimosi į teismą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės taip pat priteistinos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
II. Atsiliepimo esmė
12. Atsakovė UAB ,,Euromiškas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad šalys 2019-09-26 sudaryta paslaugų sutartimi nedviprasmiškai, o labai aiškiai sutarė dėl menkaverčių medžių ir krūmynų kirtimo ir / ar rovimo, tačiau dėl po medžių pjovimo likusių kelmų išrovimo ar naikinimo darbai sutartimi šalių nebuvo aptarti. Nesutinka su ieškovų nuomone apie tai, jog į darbų apimtį įtraukta kelmų rovimo paslauga. Tai paneigiama įvairiais byloje teiktinais įrodymais, taip pat ligvistine sutarties objekto analize, sutarties turinio analize bei tuo, jog šalys iki sutarties pasirašymo ir ją vykdant nebuvo aptarusios ar sulygusios tokios paslaugos, kuri negali būti tapatinama su menkaverčių medžių ir krūmynų išpjovimu, ištempimu ir kirtimo atliekų sutvarkymu. Svarbu, kad kelmų rovimas nelaikytinas nei menkaverčių medžių, nei krūmų, ne pjovimo atlieka. Žvelgiant į sutarties ligvistinę prasmę ir rinkoje įprastus tokio pobūdžio darbus, paminėtina, kad kelmų naikinimo (rovimo ar frezavimo darbai) nebuvo aptarti ir paslaugų teikėjas protingai numatydamas jo atliekamų darbų ekonomines sąnaudas, tokio pobūdžio ir itin brangių, specialių žinių ir technikos reikalaujančių žemės darbų atlikti nesulygo. Atsakovė neturi tokios tehnikos, kad atliktų kelmų rovimo ar utilizavimo darbus, nes atsakovės veikla yra susijusi su miško ar menkaverčių medžių ir krūmynų pjovimu, smulkinimu, išvežimu, tačiau nėra susijusi su miško ar žemės ūkio paskirties plotų agrarinės būklės pagerinimu / pakeitimu. Vadinasi, šalys sutartimi sulygo tik dėl tų darbų, kurie įvardinti sutartyje, o ieškovų interpretacija, esą sutartimi turėjo būti išrauti ar sunaikinti medžių kelmai ar šaknynas neatitinka šalių suderinto ir sulygto susitarimo turinio, iškraipo sutarties esmę. Atkreipia dėmesį, kad jei paslaugos gavėjas reikalauja atlikti daugiau darbų, nei buvo šalys sutarusios ir aptarusios sutartimi, tokie reikalavimai neatitinka sąžiningo šalių teisių ir pareigų įgyvendinimo. Svarbu tai, jog jei šalys būtų sutarusios dėl kelmų naikinimo ir šalinimo, šalys turėjo ir aiškiai bei nedviprasmiškai aptarti kokiu būdu (kokiomis priemonėmis ir metodika) ir kokiais terminais, tokio pobūdžio darbai turėtų būti atlikti. Akivaizdu, jog medžių kirtimas ir krūmų rovimas, ištempimas iš teritorijos į sandėlius, smulkinimas ir išvežimas yra pakankamai sunkus ir ilgas procesas, reikalaujantis daug fizinio darbo, spec. technikos panaudojimo, kad yra savaime brangi palauga. Taigi, kai šalys susitaria, jog ši paslauga bus apmokama iš to, ką išvežus susmulkintą medieną ir krūmus gaus paslaugos teikėjas, nereiškia, jog paslaugos teikėjo paslaugų sąnaudos buvo gerokai mažesnės nei gautos pajamos iš priduotos susmulkintos medienos (biokuro) šios prekės supirkėjams, superkantiems biokurą biržos nustatytomis metų pradžioje kainomis.
13. Taigi, jei šalys būtų sutarusios ir dėl kelmų likusių po medienos kirtimo naikinimo, jos sutartimi turėjo aptarti tokių kelmų naikinimo būdą (-us), ypač, kai kirtavietėse buvo skirtingų rūšių medienos. Kelmai naikinami dažniausiai juos frezuojant, cheminiu būdu ar natūraliai pūdant. Tik didelių medžių kelmams rauti yra naudojami specialius padargus turintys ekskavatoriai. Tokius darbus turi prižiūrėti žemės tvarkymo specialistai, nes raunant kelmus, dažnai būna suardomas derlingas dirvožemio sluoksnis, pažeidžiamos aplink esančios ekokultūros dėl ko, įprastai kelmų naikinimui yra naudojami kiti jų naikinimo būdai. Kadangi šalys nesutarė nei dėl kelmų naikinimo paslaugos, o paslaugų teikėjas tokios paslaugos nesiūlė, dėl jos su paslaugų gavėjais nesiderino, akivaizdu, kad reikalavimas padengti kažkokias kelmų naikinimo ar rovimo išlaidas yra neproprcingas ir nesąžiningas.
14. Galimai paslaugos gavėjai gudrauja, teigdami, jog jie tokios paslaugos iš paslagos teikėjo tikėjosi, nes vertinant esamų skelbimų, viešųjų pirkimų gausą, akivaizdžiai matoma, kad net valstybinės institucijos, pirkdamos medžių kirtimo ir krūmų rovimo paslaugas, aiškiai įvardina kaip atskirai ar papildomai vertinamą kelmų paslaugą, kuri savaime sudaro atskirą užsakymą, yra itin brangi ir gali būti vykdoma tik pagal įstatymų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai ir atsakovė UAB ,,Euromiškas“ 2019-09-26 sudarė Paslaugų sutartį Nr. 2019/09/26 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė ,,įsipareigojo savo jėgomis ir kompetencija, užtikrindama visus privalomus kokybės reikalavimus ir laikydamasi aukščiausių tokio pobūdžio paslaugoms taikomų standartų suteikti šias paslaugas: išvalyti lauką, t. y. iškirsti ir išrauti visus menkaverčius medžius ir krūmus iš šių žemės ūkio paskirties sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)“ (Sutarties 1.1 punktas). Taip pat šios Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, jog ,,žemės ūkio paskirties sklypuose esančių menkaverčių medžių ir krūmų ištraukimo ir išrovimo iš sklypo kaina lygi išvežtų medžių ir krūmų vertei, kurie nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo tampa teikėjo nuosavybe“. Tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog pagal žodinį susitarimą atsakovė vykdė darbus (iškirto medžius bei krūmus) ir kituose ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Ieškovų teigimu, atsakovė laiku neįvykdė visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. Sutartyje numatytuose žemės sklypuose iškirto visus vertę turinčius medžius ir krūmus, tačiau neišrovė ir neišvežė atliekų (kelmų) iki sutarto termino – 2020 m. kovo 20 d. Gi, atsakovės teigimu, šalys Sutartimi aiškiai sutarė tik dėl menkaverčių medžių ir krūmynų kirtimo ir / ar rovimo, tačiau dėl po medžių pjovimo likusių kelmų išrovimo ar naikinimo nebuvo sutarta. Taigi, kaip matyti iš šalių pozicijų, yra kilęs ginčas dėl Sutartimi sulygtų darbų apimties, t. y. ar šalys buvo susitarusios ir dėl kelmų pašalinimo iš nurodytų žemės ūkio paskirties sklypų.
17. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).
19. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).
20. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
21. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, teisės aktuose nėra įtvirtinta nelikvidžios medienos sąvoka, apibrėžimas ir išaiškinimas. Tačiau vadovaujantis LR aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. D1-147 ,,Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių pakeitimo“ patvirtintomis taisyklėmis nelikvidinę medieną sudaro kirtimo atliekos. Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse (redakcija nuo 2016-11-24) (toliau - Taisyklės) neįtvirtinta nelikvidžios medienos sąvoka, tokios sąvokos išaiškinimo taip pat nėra pateikta ir kituose teisės aktuose, tačiau įvertinus taisyklėse esančių sąvokų turinį, matyti, kad faktiškai kirtimo atliekos patenka į nelikvidžios medienos sudėtį ir yra laikomos nelikvidžia mediena. Taigi, kaip teisingai nurodo atsakovė, Taisyklės privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, nepriklausomiems medienos matuotojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams, atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas.
22. Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką; ir nors šios Taisyklės taip pat nepateikia nelikvidžios medienos sąvokos, tačiau 2.13 punkte pateikta likvidinės medienos sąvoka – padarinė ir malkinė mediena, pagaminta iš stiebų arba likvidinių šakų (padarinė mediena – apvalioji mediena skirta perdirbimui (Taisyklių 2.25 punktas); likvidinės šakos – ąžuolo, beržo, pušies ir uosio šakos, iš kurių galima pagaminti standartus atitinkančią padarinę ar malkinę medieną (Taisyklių 2.52 punktas)). Taisyklių 2.53 punkte taip pat pateikta kirtimo atliekų sąvoka – stiebo kelmo antžeminė dalis, susmulkinta pjūvių mediena, padarinės medienos užlaidos, viršūnė, šakos, išskyrus likvidines šakas, smulkių medžių, kurių skresmuo 1,3 m aukštyje yra 5 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai. Be to, kaip matyti iš atsakovės nurodomų LR aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų Miško kirtimų taisyklių, kuriose įtvirtinti aplinkosauginiai reikalavimai, yra nustatyta, kad kelmų rovimas galimas nepriskirtuose saugomoms teritorijoms IV miškų grupės miškuose, esančiuose plynųjų miško kirtimų biržėse, užtikrinant dirvos ruošimo ir miško atkūrimo sąlygas. Aiškinant sistemiškai minėtų sąvokų turinį, laikytina, kad visa tai, kas nepatenka į likvidinės medienos sąvokos apibrėžimą (apvalioji mediena arba padarinė mediena, likvidžios šakos, stiebai bei malkinė mediena), laikytina nelikvidine (nelikvidžia) mediena.
23. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių ir kilo ginčas dėl sutartyje numatytos darbų apimties, ieškovams teigiant, kad atsakovė įsipareigojo pašalinti iš esmės visą nelikvidžią medieną, tiek kirtimo atliekas antžeminėje dalyje, tiek ir kelmus iš ieškovams priklausančių žemės sklypų. Ieškovai ir įrodinėjo bei teikė paaiškinimus, jog atsakovė pagal sutartyje numatytą kainą – tik medienos pasiėmimą, įsipareigojo pašalinti antžeminę ir požeminę nelikvidžią medieną, ir, ieškovų manymu, atsakovei tenka visa nuostolių rizika, prisiėmus pagal Sutartį prievolę, kurios vertė yra beveik 70 000 Eur.
24. Kaip matyti iš procesinių dokumentų ir šalių paaiškinimų, byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog kelmų pašalinimo iš dirvožemio darbų rinkos kainos apskaičiavimas yra visiškai skirtingas nei atliekų kirtimo kainos dėl pačių darbų specifikos bei jų sudėtingumo, galiausiai nekilo ginčo ir dėl aplinkybės dėl šių darbų rinkoje egzistuojančio ženklaus kainų skirtumo (pvz., įprastinė kaina už medžių ir krūmų iškirtimą lygi šios medienos atitekimas rangovui, o kelmų šalinimo 1 ha kaina gali būti iki 2500 - 3000 Eur dydžio). Kaip minėta, šalių pasirašytos Sutarties 2.1 punkte, nustatančiame atlyginimą už darbus, numatyta kaina, kuri ,,lygi išvežtų medžių ir krūmų vertei“, ir tai reiškia, kad surinkta nelikvidinė mediena, kuri vėliau perdirbama į biokurą, atsakovės teigimu, ir sudarė rangovo atlyginimą. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasirašant sutartį buvo sutikęs už 1 ha surinktos medienos sumokėti papildomai dar po 50 Eur ieškovams, tai yra kaip gali dar rinkoje derinti kainą pasirašant sutartis dėl medžių ir krūmų kirtimo, tačiau šiuo atveju dėl tokios sąlygos nebuvo susitarta. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad atsakovė, pasirašydama sutartį, išreiškė valią tik dėl antžeminės dalies medžių ir krūmų sutvarkymo, kitu atveju, kaip sutartį aiškina ieškovai, sutarties pasirašymas prisiimant pareigą atlikti papildomai savo sąskaita darbų už beveik 70 000 Eur, prieštarautų siekiančios pelno įmonės tikslams ir uždaviniams, galiausiai, teismo vertinimu, tokia ieškovų pozicija yra visiškai nesąžininga. Tuo labiau ieškovai yra ūkininkai, ir būtent ūkininkas yra verslininkas, nes pagal Civilinio kodekso 2.4 straipsnio 2 dalies nuostatas fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies normas ūkininkas - fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste. Ieškovai neginčija, kad verčiasi žemės ūkio veikla, taigi jie taip pat yra verslininkai, kuriems ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat sudarant bei vykdant sutartis, keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Taip pat atsakovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutarties tekstas buvo paruoštas iš ieškovų pusės, ir pripažino, kad pasirašydamas sutartį nepastebėjo / neįvertino sutarties teksto ir vartojamų sąvokų, tačiau, teismo vertinimu, nors ir šiuo nagrinėjamu atveju nesant vadovo pakankamam atidumui pasirašant sutartį, t. y. dėl įrašytų sąvokų, kas sąlygojo ginčo kilimą, negali būti perkelta ieškovų reikalaujama priteisti piniginė suma kaip ženklūs finansiniai nuostoliai atsakovei.
25. Teismo vertinimu, aiškinant šio sprendimo 15 punkte paminėtą sutarties nuostatą pagal anksčiau nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles bei nustatytas faktines aplinkybes, pagrindo sutikti su ieškovų išaiškinimu nėra. Kaip matyti, paminėtoje Sutarties nuostatoje lingvistiškai nėra pakankamai aiškiai įvardyti atliktini veiksmai (darbai): 1) ,,iškirsti ir išrauti visus menkaverčius medžius ir krūmus“ – akivaizdu, kad vienu metu objektyviai nėra galimybės ,,iškirsti ir išrauti“; 2) ,,išrauti visus menkaverčius medžius ir krūmus“ – įprastai tokios paslaugos rinkoje nėra teikiamos, išskyrus, kaip paaiškino atsakovės vadovas, gali būti raunami tik jauni krūmai, kurių šaknys nėra storos ir gilios; ir tik būtent atlikus medžių bei krūmų kirtimą yra sprendžiamas klausimas kokiu būdu bus šalinamas kelmas, t. y. ar rovimu (dėl pavojaus jį atliekantiems asmenims šis būdas nepraktikuojamas, taip pat tokiu būdu šalinant kelmus yra suardomas ir pažeidžiamas dirvožemis, nes derlingas žemės sluoksnis būtų maišomas su po juo esančiais smėliu, moliu ir pan.), ar frezavimu (kelmų naikinimas į juos įgrežiant grąžtus ir tokiu būdu sutrumpinant), ar naikinimas su cheminiais preparatais. Liudytoja J. M.-P. patvirtino aplinkybę, kad tol, kol sklypas nėra iškirstas, nėra galimybės realiai įvertinti kelmų rovimo ar kitokio jų naikinimo paslaugos kainos, nes tik atlikus kirtimą tampa aišku, kokios medžio rūšies ir dydžio kelmai sklype, o tik pagal augalo rūšį ir dydį galima preliminariai spręsti apie jo šaknyną. Galiausiai, ieškovams tvirtinant, kad ginčo sutartimi buvo susitarta dėl kelmų naikinimo, sutartyje net nebuvo pasirinktas konkretus kelmų naikinimo būdas.
26. Pagal ieškovų pateiktus Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis, didžiajai daliai žemės sklypų yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, t. y. ribojimai (melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos, valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos, dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, elektros tinklų apsaugos zonos, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos, natūralios pievos bei ganyklos, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos, pelkės ir šaltinynai). Kaip matyti iš šių pateiktų duomenų, iš 41 ginčo sklypo tik 13 sklypų nėra nustatyta dirvožemio apsauga, tai reiškia, kad daugumoje sklypų yra būtina saugoti dirvožemį, o būtent kelmų rovimas neatitinka minėtų reikalavimų (LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711). Todėl ir dėl šių argumentų nėra pagrindo teigti, kad šalys buvo sutarusios dėl kelmų pašalinimo iš ginčo žemės sklypų.
27. Sutiktina su atsakove, jog yra svarbi aplinkybė, kada ieškovai pradėjo reikalauti kelmų pašalinimo. Pateiktas tarp šalių susirašinėjimas patvirtina, ir patys ieškovai neneigia, kad reikalavimas dėl ginčo paslaugos buvo pareikštas ne iš karto, t. y. pradėjus vykdyti sutartį, o atsakovei iš esmės beveik atlikus visus kirtimo ir medienos išvežimo darbus. Akivaizdu, kad šalims susitarus dėl kelmų pašalinimo, būtų pagrindas pretenzija reikšti žymiai anksčiau. Kita svarbi aplinkybė, sudaranti pagrindą teigti, jog šalys nebuvo susitarusios dėl kelmų pašalinimo, yra tai, kad medžių ir krūmų kirtimas įprastai vyksta šaltuoju metų laikotarpiu, o kelmų naikinimas vyksta tik šiltuoju metų periodu (vasarą), nes dėl įšalo arba žemos temperatūros neveikia (nereaguoja) kelmus ardantys herbicidai, be to, esant įšalui niekas kelmų nerauna, o šaltuoju metu atliekant frezavimą genda įranga (grąžtai). Kaip minėta, sutarties 1.3 punkte yra numatytas įvykdymo terminas nuo 2019-09-26 iki 2020-03-20, ir būtų visiškai neprotinga šalims tartis dėl tokios sutarties sąlygos, kuri yra praktiškai neįgyvendinama. Galiausiai, ieškovai nepateikė jokių paaiškinimų, kokiu būdu būtų utilizuojami pašalinti kelmai, nes pasak atsakovės vadovo bei apklausto byloje liudytojo V. K., kelmų rovimas ir jų utilizavimas yra dvi atskiros ir brangios paslaugos.
28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad šalys buvo sutarusios dėl žemės sklypuose esančių kelmų pašalinimo, todėl ieškinys yra atmestinas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų atsakovei atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.
30. Atsakovė pateikė teismui 2420 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus.
31. Bylinėjimosi išlaidos susidarė už atsiliepimo į ieškinį paengimą, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat už kitų procesinių dokumentų rengimą.
32. Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos), iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteistina 2420 Eur išlaidų advokato pagalbai.
33. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl jų priteisimas nespręstinas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų T. P., R. P., A. P. ir N. B. lygiomis dalimis atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “EUROMIŠKAS“ 2420 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.