- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- 2S-626-278/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03389-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- G. V. D.
- Atsakovas
- G. V. D.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-626-278/2018
teisėja Vaida Motiejūnienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03389-2016-5
2018 m. spalio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos G. V. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3151-902/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ramedis“ ieškinį atsakovei G. V. D. dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3151-902/2017 buvo tenkintas ieškovės UAB „Ramedis“ ieškinys ir iš atsakovės G. V. D. ieškovės UAB „Ramedis“ naudai priteista 3 000 Eur bauda už sutarties nevykdymą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtos 690 Eur bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei. Atsakovės G. V. D. priešieškinys ieškovei UAB „Ramedis“, kuriuo atsakovė prašė nutraukti 2016 m. vasario 2 d. šalių sudarytą nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmestas.
2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-617-544/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas bei iš atsakovės G. V. D. ieškovei UAB „Ramedis“ priteistos bylinėjimosi išlaidos.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi Nr. 3P-1999/2017 priimti G. V. D. kasacinį skundą atsisakyta.
4. Pirmosios instancijos teismui G. V. D. padavė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą prašymui paduoti, atnaujinti byloje procesą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Ramedis“ ieškinį atmesti, o jos priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai pasisakė, kad pagal sutartį ji ieškovei UAB „Ramedis“ privalėjo visuose trijose sutartyje nurodytuose plotuose leisti kirsti esančią medieną, o tokios pareigos nevykdydama ir neleisdama kirsti miško bei nepasirašydama ant ieškovės 2016 m. vasario 24 d. pranešimo apie ketinimus kirsti medieną einamuoju kirtimu, pažeidė sutartį. Pažymėjo, kad visi trys leidimai medienos iškirtimui pagal sutartį buvo pasirašyti ir mediena buvo iškirsta, o ieškovės pateiktas 2016 m. vasario 24 d. pranešimas neturi jokios teisinės reikšmės, nes sutartis jau buvo įvykdyta. Teigė, kad šalių sutartimi nebuvo susitarta dėl einamojo kirtimo, nes ji įsipareigojo UAB „Ramedis“ parduoti miško sklypuose esančią medieną iškirtimui pagal miškotvarkos projektus ir leidimus, kas reiškia, jog visas sąlygas pagal sutartį ji įvykdė. Nurodė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nes apie pirmosios instancijos teismo padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą sužinojo tik 2018-03-30.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakyta tenkinti pareiškėjos G. V. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3151-902/2017 ir UAB „Ramedis“ bei valstybės naudai iš pareiškėjos priteistos bylinėjimosi išlaidos.
7. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą pateiktas praėjus daugiau kaip pusei metų po sprendimo įsiteisėjimo ir iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog apie aiškią teismo padarytą teisės normos taikymo klaidą ji sužinojo tik po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, t. y. 2018 m. kovo 30 d. lankydamasi Panevėžio apygardos teisme.
8. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-617-544/2017 kopija G. V. D. buvo įteikta iškart po šios nutarties paskelbimo, todėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės – apie padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą, jai galėjo ir turėjo būti žinoma jau 2017 m. rugsėjo 25 d.. Teismas darė išvadą, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėja galėjo pateikti vėliausiai iki 2017 m. gruodžio 27 d..
9. Teismas nurodė, jog pareiškėja vykusiame civiliniame procese naudojosi advokato paslaugomis ir dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-617-544/2017 teikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi Nr. 3P-1999/2017 buvo atsisakyta priimti. Pažymėjo, jog po Panevėžio apygardos teismo nutarties kopijos gavimo dienos G. V. D. turėjo realią galimybę per trijų mėnesių terminą išsamiai susipažinti su šios nutarties turiniu arba kreiptis į profesionalų teisininką tuo atveju, jei ši nutartis jai buvo neaiški ar buvo padarytos teisės taikymo, aiškinimo klaidos. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai pasirinkus kitą būdą peržiūrėti priimtus teismų sprendimus, ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepriėmus kasacinio skundo, pareiškėja neteikė prašymo atnaujinti procesą.
10. Sprendė, kad įstatymo numatytas trijų mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistas be svarbių priežasčių (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja G. V. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą prašymui paduoti dėl proceso atnaujinimo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3151- 902/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12. Apeliantė nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2017 m. gegužės 2 d. priimdamas sprendimą, nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, jog ji pažeidė su ieškove 2016 m. vasario 2 d. sudarytą Nenukirsto miško pirkimo - pardavimo sutartį, tai yra, jog pagal sutartį ji privalėjo leisti kirsti visuose trijuose sutartyje nurodytuose plotuose esančią medieną, o tokios pareigos nevykdydama ir neleisdama kirsti miško, nepasirašydama ant 2016 m. vasario 24 d. pranešimo apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu, kuriuo buvo numatytas kirtimas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7 ha plote, būtent ji pažeidė sutartį. Teigia, jog sutartimi nebuvo susitarta dėl einamojo kirtimo – buvo susitarta parduoti miško žemės sklypuose 4,05 ha, 3,0 ha ir 0,23 ha esančią medieną iškirtimui pagal miškotvarkos projektus ir leidimus, kas ir buvo įvykdyta. Teigia, jog UAB „Ramedis“ iškirto medieną pagal visus tris jos pasirašytus leidimus, kaip ir buvo sutarta sutartimi. Nurodo, jog nors trys leidimai medienos iškirtimui pagal sutartį buvo pasirašyti ir mediena buvo iškirsta, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo sprendime išsakytą nuomonę, kad ji pagal sutartį privalėjusi leisti kirsti medieną visuose trijuose sutartyje nurodytuose plotuose.
Žemesnės instancijos teismas
13. Prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose priimtuose procesiniuose sprendimuose padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos.
14. Nurodo, jog 2017-05-02 sprendimo priėmimo metu, teisinis reguliavimas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju - jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau, kaip vieni metai.
15. Mano, jog teismas spręsdamas praleisto termino klausimą šį klausimą privalėjo spręsti individualiai, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, nes įstatymuose ir teismų praktikoje nėra apibrėžto išsamaus ir baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių svarbos turėtų būti atnaujintas praleistas procesinis terminas. Tvirtina apie teisės taikymo klaidą, padarytą teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3151-902/2017 sužinojusi jau po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, tai yra, 2018 m. kovo 30 d., lankydamasi Panevėžio apygardos teisme. Klaidos egzistavimas nebuvo nustatytas peržiūrint bylą apeliacine tvarka, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji turėjo realią galimybe per trijų mėnesių terminą išsamiai susipažinti su nutarties turiniu arba kreiptis profesionalios pagalbos.
Šalies argumentai
16. Papildomu 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymu nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi Nr. 3P-1999/2017 atsisakius priimti kasacinį skundą, ji kreipėsi į Seimo kontrolierių, šalies Prezidentę, nes maniusi, jog šios institucijos padės išspręsti susidariusią situaciją, tačiau jai buvo atsakyta, kad tokio pobūdžio ginčus sprendžia tik teismai, todėl ji 2018 m. kovo 30 kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą kur jai buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Ramedis“ prašo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjos G. V. D. bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, jog pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo kelia klausimą ne dėl neteisingai taikytų materialinės ar procesinės teisės normų, o aiškina šalių sudarytą sutartį savo naudai. Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3151-902/2017 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl proceso atnaujinimas vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas G. V. D. atskiruoju skundu, be to absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
20. Apeliantė G.V. D.prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kokia forma vyks apeliacijos procesas yra skundus nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Apeliantė nenurodė jokių motyvų (net minimalių), kodėl nagrinėjamu atveju būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
21. Byloje nustatyta, kad G.V. D. prašė teismą atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3151-902/2017 paduoti, atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir UAB „Ramedis“ ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, konstatavo, jog G. V. D. praleido CPK 368 straipsnio nuostatose nustatytą terminą prašymui paduoti, o pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis nepripažintino svarbiomis ir dėl pagrindo atnaujinti procesą buvimo ar nebuvimo, nesprendė.
22. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Dėl paminėto, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms ištaisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 368 str.).
23. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, jog yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Esant minėtam įstatyminiam reglamentavimui, prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje teismas privalo patikrinti, ar šis prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino bei įvertinti, ar prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
24. Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas (5 metai), kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad G.V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą, nes apie padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą, jai galėjo ir turėjo būti žinoma jau 2017 m. rugsėjo 25 d.. Teismas darė išvadą, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėja galėjo pateikti vėliausiai iki 2017 m. gruodžio 27 d.. Be to, teismas konstatavo, jog šis terminas praleistas be svarbių priežasčių.
25. Iš G.V. D. patikslinto prašymo atnaujinti procesą matyti, kad apie tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, jai tapo žinoma tik 2018 m. kovo 30 d. (b. l. 7-10).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-110/2011). Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė G.V. D. dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo teikė apeliacinį skundą, kuris apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismo buvo išnagrinėtas 2017 m. rugsėjo 25 d.. Nors apeliaciniame skunde apeliantė aiškiai nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, tačiau šiame skunde G.V. D. teigė, kad ginčijamas sprendimas priimtas netinkamai išaiškinus ginčo sutartį, pažeidžiant sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai įvertinta, jog miškotvarkos projektas bei leidimai kirsti mišką laikomi sudedamąja sutarties dalimi, o nepasirašydama 2016 m. vasario 24 d. pranešimo apie ketinimą kirsti mišką einamuoju kirtimu, ji pažeidusi sutartį. Iš esmės analogiškus motyvus G.V. D. nurodė tiek 2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduotame kasaciniame skunde, tiek ir prašyme dėl proceso atnaujinimo (CPK 179 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apie visus teismų priimtus procesinius sprendimus nagrinėjamoje byloje ir juose, apeliantės manymu, padarytą aiškią teisės taikymo klaidą, G.V. D. tapo žinoma procesinių sprendimų priėmimo dieną, nes priėmus minėtus sprendimus susipažino su jais, be to, ją atstovavo teisininkai (1 t., b.l. 1, 189).
28. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui (CPK 75 str. 1 d.), todėl darytina išvada, kad nuo 2017 m. gruodžio 27 d. galimybė teikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3151-902/2017, apeliantės nurodomu pagrindu, jau buvo išnykusi. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalyje pažymima, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
29. Iš 2018 m. balandžio 23 d. patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, jog jokių įrodymų, patvirtinančių praleisto termino priežastis, G.V. D. teismui nepateikė (b.l. 2-3, 7-10). Tokie duomenys nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui, todėl konstatuoti, jog apie teismų padarytas aiškias teisės normų taikymo klaidas, ji sužinojo tik 2018 m. kovo 30 d., tai išaiškinus Panevėžio apygardos teismui, nėra pakankamo pagrindo. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad G.V. D. buvo atstovaujama advokatų ir apeliacinės instancijos teismui atmetus jos apeliacinį skundą, ji aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis (2017 m. rugsėjo 26 d. teismui teikė prašymą atidėti sprendimo vykdymą, dėl 2017 m. spalio 5 d. nutarties teikė atskirąjį skundą, 1 t., b.l. 191, 2 t., b.l. 2-4, 7-9), todėl, nesutikdama su priimtais procesiniais sprendimais ir būdama įsitikinusi, kad teismai neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, galimai yra padarę aiškią teisės normos taikymo klaidą, ji turėjo galimybę ginti savo teises tiek skųsti procesinius sprendimus aukštesnės instancijos teismui, tiek ir trijų mėnesių laikotarpiu teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Įvertintina aplinkybė, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakius priimti kasacinį skundą (ši nutartis apeliantės atstovui išsiųsta 2017 m. gruodžio 27 d.), G.V. D., per protingą terminą, dėl proceso atnaujinimo į teismą nesikreipė.
30. 2018 m. rugpjūčio 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme apeliantė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti kasacinį skundą ji kreipėsi į Seimo kontrolierių, Lietuvos Respublikos Prezidentę, tačiau šios aplinkybės jokiais įrodymais nepagrįstos, be to, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 178 str.).
31. Dėl aukščiau paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad apeliantė be svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimui atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir tai yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti priešingą procesinį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nenurodė, todėl naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
32. Pirmosios instancijos teismui nesprendus dėl G.V. D. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantės motyvų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.