Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

15. Pažymėtina, kad pagal administracinių nusikaltimų kodeksą atsako asmuo, padaręs administracinį nusižengimą (ANK 4 straipsnio 1 dalis). Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ANK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (Šiaulių apygardos teismo nutartys priimtos administracinėse bylose Nr. AN2-31-616/2017 ir Nr. AN2-30-282/2017). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmuo savo veiksmais pažeidė ANK. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

16. Be to, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Administraciniame procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kuri ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

17. Nagrinėjamu atveju kaip minėta pareiškėja skundžiamu nutarimu nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, padarymą. ANK 346 straipsnio 16 dalis (redakcija galiojusi inkriminuoto nusižengimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu) numatė, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, pagal minėto ANK 346 straipsnio 20 dalį, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą. Šis pažeidimas yra padaromas tyčia, tai yra jį padaręs asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jų pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti.

28. Dėl pareiškėjos paaiškinimų teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turi ANK 577 straipsnyje numatytas teises, kurios kaip matyti iš bylos medžiagos prieš apklausiant atsakomybėn patrauktą asmenį nebuvo išaiškintos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėja, kad tai laikytina jos teisių pažeidimu ir procesiniu pažeidimu. Kita vertus, minėtas pažeidimas buvo ištaisytas teisminio nagrinėjimo metu, išaiškinant pareiškėjai jos teises prieš duodant paaiškinimus.

31. Visų pirma teismas pažymi, kad kritiškai vertina UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, teigiantį, kad gyvūnai buvo laikomi tamsoje ūkiniame pastate, kadangi tokios aplinkybės jų nebuvo tirtos, apie jas jie akivaizdu sužinojo iš pačios institucijos užklausų ir jas atkartojo (1 t., b. l. 83). Vertintini kaip reikšmingi minėtos bendrovės pateikti duomenys, susiję su jų kaip veterinarijos gydytojų gyvūnų apžiūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvūnų registracijos žurnale iš esmės dėl visų penkių šunų nenurodyti jokie jų sužalojimai, sveikatos ar psichinės būklės sutrikimai, išskyrus higieninius dalykus – kailis dvokė, dėl ko išmaudė šunis, ilgi nagai, dėl ko juos apkirpo, profilaktiškai atliko šunų nukirminimą, suvakcinavo. Tai parodo, kad joks būtinasis gydymas gyvūnams nebuvo skirtas, jiems nereikėjo jokios būtinos veterinarinės pagalbos, todėl akivaizdu, kad su šiais penkiais gyvūnais nebuvo žiauriai elgiamasi, vieninteliai - higieniniai trūkumai dėl kvapo (nors nenustatyta esminių trūkumų, susijusių su sveikata, judėjimu, kad kailis būtų nešvarus, aplipęs išmatomis, išretėjęs, su parazitais ir panašūs trūkumai nenustatyti), profilaktika nuo kirminų, vakcinacija.

32. Dėl patikrinimo akto visų pirma teismas pažymi, kad nors Institucija nurodė, jog patikrinimas atliktas pagal du gautus pranešimus: 2022 m. vasario 3 d. Nr. PGG 140 dėl nelegaliai veisiamų šunų ir pagal 2022 m. vasario 8 d. Nr. PGG 164 dėl šunų laikymo sąlygų, maisto ir vandens neturėjimo, tačiau iš pačio patikrinimo akto matyti, kad jis atliktas tik pagal vieną pranešimą, t. y. 2022 m. vasario 3 d. Nr. PGG 140 dėl nelegaliai veisiamų šunų (1 t., b. l. 17). Kita vertus, kaip matyti iš abiejų pranešimų, jie abu pažymėti kaip nepasitvirtinę, nors nurodyta, jog nustatytas vienas pažeidimas - 5 šunys buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, kiti pažeidimai (suvaržyta judėjimo laisvė, kenčia alkį, troškulį, patiria baimę, stresą, kenčia dėl sužeidimų, ligų, nugaišę gyvūnai) nenustatyti (1 t., b. l. 13, 14). Pažymėtina ir tai, kad tiek minėtuose abiejuose pranešimuose, tiek pačiame patikrinimo akte, jo išvadose nurodyta, jog pranešimas dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimų nepasitvirtino (1 t., b. l. 20).

33. Kaip matyti iš patikrinimo akto, jis pildomas vadovaujantis Kokybės sistemos darbo instrukcija SK-1-1-D3 „Gauto pranešimo dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akto atitikties teisės aktams" (toliau - Instrukcija) (1 t., b. l. 17-20, 2 t., b. l. 175 - 182). Kaip matyti iš pačio patikrinimo akto, ir kaip patvirtino teismo posėdyje liudytoja D. Š. – VMVT direktorė, surašiusi pavedimą inspektoriams atlikti patikrinimą, patikrinimą atliko kvalifikuoti patyrę specialistai – veterinarijos gydytojai, kurie objektyviai užfiksavo reikšmingas faktines aplinkybes, tad netikėti minėtame patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, juolab prie patikrinimo akto pridėtos 4 fotonuotraukos.

34. Patikrinimo akto 2- 12 klausimai ir atsakymai į juos pateikia aplinkybes dėl tikrinamų gyvūnų sveikatos, o 13- 16 klausimai/atsakymai nurodo aplinkybes dėl gyvūnų psichologinės emocinės būklės, tuo tarpu gyvūnų laikymo sąlygos ir jų fiziologiniai, etnologiniai poreikiai, atsižvelgiant į amžių, lytį, sveikatos būklę nurodomos 17-24 punktuose, o aplinkybės dėl gyvūnų šėrimo, girdymo – 25-27 punktuose. Iš visų patikrinimo akto 28 punktų, kas liečia inkriminuoto kaltinimo aplinkybes, kurios nesusijusios su ginčo gyvūnų – penkių šunų, vakcinacija, matyti, kad buvo nustatytas iš esmės vienas reikalavimo, numatyto 19 punkte, pažeidimas, nurodant, kad 5 šunys laikomi ūkiniame pastate, kur nėra ventiliacijos, tamsu, šunys nevedžiojami, prie papildomos informacijos nurodyta, kad pastate mažai šviesos, yra mažas langelis ir silpna dirbtinės šviesos lemputė. Nutarime nurodoma, jog gyvūnai laikomi visiškoje tamsoje, tačiau neinkriminuojamas ventiliacijos nebuvimas.

35. Patikrinimo akte inspektoriai nurodo - pastate mažai šviesos, yra mažas langelis, ir silpna dirbtinės šviesos lemputė. Nutarime rašoma - gyvūnai laikomi visiškoje tamsoje. Kaip aukščiau teismas nurodė, Aprašo IV skyriaus gyvūnų laikymo reikalavimai nereikalauja, kad gyvūnas negali būti laikomas tamsoje, nurodant, kad gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti nuolat laikomi tamsoje arba dirbtinėje šviesoje be poilsio pertraukų, o jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologiniams ir etologiniams poreikiams tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas tinkamas dirbtinis apšvietimas. Be to, kaip matyti iš Instrukcijos 19 punkto laikant gyvūnus patalpoje, jie neturi būti nuolat laikomi tamsoje, reik įvertinti ar patalpoje yra langai, veikianti dirbtinė šviesa. Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, svarbu nustatyti ar gyvūnai laikyti nuolat tamsoje ir ar patalpoje yra langai, dirbtinė šviesa. Kaip matyti iš patikrinimo akto, fotonuotraukų, patalpoje, kurioje buvo laikyti penki šunys, yra langas, yra veikiantis dirbtinis apšvietimas, kas atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Taigi, nutarime nurodyta aplinkybė, kad šunys buvo laikomi visiškoje tamsoje, yra neįrodyta, priešingai, ją paneigia patikrinimo aktas, fotonuotraukos. Pastebėtina, kad tai kokio dydžio langas, ar kokio stiprumo lemputė turi būti, koks šviesos intensyvumas reikalaujamas teisės aktai nenurodo, todėl vien pagal subjektyvų lango dydžio ar lemputės šviesos suvokimą, nesant jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, negalima teigti, kad buvo mažai šviesos. Pažymėtina, kad minėti teisės aktai reikalauja, kad gyvūnai nebūtų nuolat laikomi tamsoje, tuo tarpu skundžiame nutarime net neinkriminuojama nuolatinio šunų laikymo tamsoje aplinkybė, tiesiog nurodoma, jog šunys laikomi visiškoje tamsoje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad šunų laikymas tamsoje buvo nuolatinis, užfiksuotas patikrinimo aktu vienkartinis toks atvejis, daugiau tikrinimų nebuvo, pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad šunis garduose laiko tik tol, kol susitvarko, institucija nepaneigė, priešingai šias pareiškėjos aplinkybes patvirtino tiek byloje esančios fotonuotraukos, tiek vaizdo medžiaga, tiek liudytoja K. Z. teisme nurodžius, jog ji domėjosi kaip laikosi jos atvežti 5 šunys, susirašinėjo su fotonuotraukomis, „life“ transliacijomis, žinojo, kad pareiškėja laikė šiuos šunis kambaryje, matė juos ant sofos, o garde juos laikė tik tada, kai tvarkėsi, todėl teismas laiko neįrodytą nutarimo aplinkybę, kad šie penki šunys buvo laikomi visiškoje tamsoje, juolab nutarime neinkriminuota ir neįrodyta privalomai šiuo atveju įrodinėtina aplinkybė dėl nuolatinio šunų laikymo tamsoje.

36. Be to, sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad jei šunys būtų buvę laikomi visiškoje tamsoje, nesaugiuose garduose, akivaizdu, kad tai būtų sąlygoję jų sveikatos sutrikimus, tačiau kaip matyti iš patikrinimo akto, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvūnų registracijos žurnalo, sveikatos sutrikimų, būtinų veterinarinių procedūrų - gydymo poreikio nenustatyta, išskyrus gyvūnų higieną, profilaktinį nukirminimą. Pažymėtina, kad vien tai, jog šunys užfiksuoti laikomi ūkinio pastato garduose, pažymint patikrinimo akte, kad būdos tinkamo dydžio, net ir esant grindyse tarp lentų nenustatyto dydžio tarpams, tai nerodo, jog dėl to tokie gardai yra kaip nurodyta nutarime nesaugūs. Dėl gardų saugumo / nesaugumo objektyviai spręstina iš juose laikytų gyvūnų sveikatos būklės.

37. Patikrinimo akte atsakant į 3 klausimą nurodoma, jog gyvūnai judrūs, nešlubuoja, taip paneigiama netinkamo laikymo aplinkybė bei paneigiama, kad gyvūnų ilgi nagai trukdė judėti. Pastebėtina, kad patikrinimo akte ties 3 punktu pažeidimas dėl peraugusių nagų nefiksuojamas. UAB „(duomenys neskelbtini)" pateiktame ligos išraše pažymėta, kad 3 šunų nagai ilgi. Aplinkybė, kad nagai trukdė judėti, kėlė nepatogumų, neįrodyta; atsakant į 4 klausimą nurodoma, jog kraujo pėdsakų ant gyvūno augintinio ir jo guolyje nėra, matomų ir apčiuopiamų žaizdų nėra – taip paneigiama aplinkybė, kad šunys laikymo vietoje gali susižeisti, taip pat paneigiamas netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams; atsakant į 5 klausimą nurodoma, jog gyvūnų kailio būklės inspektoriai nepatikrino, tačiau kailio būklę patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)" veterinarijos gydytojas ir konstatavo - kailis neišretėjęs, šeriasi, parazitų nėra – taip tai pat paneigiama netinkamo laikymo aplinkybė; atsakant į 6 klausimą nurodoma, jog gyvūno augintinio akių būklė gera, kas paneigia aplinkybę apie šunų laikymą visiškoje tamsoje; atsakant į 7 klausimą nurodoma, jog gyvūnų ausų būklės inspektoriai nepatikrino, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)" veterinarijos gydytojas apžiūrėjęs šunis problemų su ausimis nenustatė; atsakant į 8 klausimą: gyvūnų ekskrementų konsistencijos patikrinimo metu pareigūnai nepatikrino, nes patikrinimo metu išmatų šalia šunų nerasta, kas paneigia aplinkybę, kad šunys buvo nevedžiojami; atsakant į 9 klausimą: kvėpavimo sutrikimų šunys neturi; atsakant į 10 klausimą: jokių kitų vizualių požymių, kad gyvūnai būtų nesveiki nėra, nurodoma, jog gyvūnai vizualiai vertinant yra sveiki- taip paneigiama aplinkybė, kad šunų laikymo sąlygos neatitinka jų fiziologijos, amžiaus, rūšies ir elgsenos; atsakant į 11 klausimą nurodoma, jog gyvūnams suteikiama reikiama veterinarinė priežiūra; atsakant į 12 klausimą: gyvūnams neatliktos draudžiamos veterinarinės procedūros; atsakant į 13 klausimą: gyvūnams nepasireiškia baimės ir streso požymiai, gyvūnai judrūs, smalsūs – taip paneigiama nutarime nurodyta aplinkybė, kad šunys patyrė stresą, diskomfortą; atsakant į 14 klausimą: gyvūnai neturi stereotipinės elgsenos požymiu; atsakant į 15 klausimą: gyvūnai neturi baimės reakcijos į savininką, kas rodo, jog pareiškėja dėl savo elgesio su šunimis nesukelia gyvūnams baimės, streso; atsakant į 16 klausimą: jokių kitų požymių, kurie leistų spręsti, kad gyvūnas jaučia baimę ir patiria stresą, nėra, tai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvūnų registracijos žurnalo duomenys, kad šunų psichinė būklė gera. Pažymėtina, kad patikrinimo akto 17 punkte, konstatuoja, kad su gyvūnais nėra elgiamasi žiauriai, nėra sukeliamas skausmas, kančia ar pavojus sveikatai, kas taip pat paneigia institucijos nurodytą aplinkybę, kad gyvūnai galėjo susižeisti, kad sveikatai buvo kilęs pavojus.

38. Taigi, pagal patikrinimo akto 1-16 punktus, nebuvo konstatuoti jokie penkių šunų sveikatos ar psichologinės/emocinės būklės pažeidimai. Kaip minėta, pagal patikrinimo akto 17- 28 punktus nebuvo fiksuoti ir jokie kiti šių šunų laikymo sąlygų, jų fiziologinių, etnologinių poreikių, atsižvelgiant į jų amžių, lytį, sveikatos būklę pažeidimai, išskyrus vieną jų, nurodytą 19 punkte dėl šunų laikymo visiškoje tamsoje, jų nevedžiojant. Apie šunų laikymą visiškoje tamsoje teismas jau pasisakė aukščiau atmesdamas šią neįrodytą aplinkybę, todėl toliau pasisakytina dėl šunų vedžiojimo. Pažymėtina, kad nei GGAĮ, nei Aprašas nenustato gyvūnų laikytojui privalomos pareigos vedžioti gyvūnus – šunis, o GGAĮ 6 straipsnyje numatyta pareiga užtikrinti, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė negali būti aiškinama plečiamai, kaip pareiga vedžioti gyvūną. Tą patvirtina ir Kokybės sistemos darbo instrukcijos SK -1-1-D3 2 priedas „Gauto pranešimo dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akto atitiktis teisės aktams“ (toliau - Instrukcija), kurio 21 punkte pateikiama rekomendacija, jog kai gyvūnas laikomas voljere ar pririštas lauke, rekomenduojama kasdien su juo pasivaikščioti. Kita vertus, nors tokio reikalavimo dėl privalomo šunų vedžiojimo nenustatyta, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų visumos (pačio patikrinimo akto, kad sveikatos, psichinės būklės sutrikimų nenustatyta, fotonuotraukų, vaizdo įrašo, liudytojos K. Z. ir pačios pareiškėjos teisme duotų parodymų) pareiškėjos laikyti penki šunys buvo laikomi ir namuose, jie buvo išleidžiami į lauką pabėgioti. Taigi, atmestina kaip neįrodyta aplinkybė dėl šunų nevedžiojimo, dėl gyvūnų laikymo nesaugiuose ūkinio pastato garduose.

39. Ištyrus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus byloje matyti, kad gyvūnai pamaitinti, pagirdyti, paskiepyti, prižiūrėti, kailis be parazitų, jokiomis ligomis šunys neserga, jokių suluošinimo ar sužalojimo požymių nėra, gyvūnai judrūs ir smalsūs, baimę ar stresą liudijantis stereotipinis elgesys nepasireiškia, prie šunų išmatų ar šlapimo nerasta, šunys laikinos laikytojos D. K. nebijo, šunims padėta kokybiško sauso maisto ir vandens. Atsižvelgiant į tai, vien tai, kad šunys buvo laikomi ūkinio pastato mediniuose garduose ir galėjo, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, susižeisti, nenustačius dėl tokio užfiksuoto gyvūnų laikymo jokių sveikatos, psichinės būklės sutrikimų, tai negali būti laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Pastebėtina, kad kaip teismas aukščiau nustatė šiai nutarime nurodytai aplinkybei, kad galėjo gyvūnai susižeisti prieštarauja patikrinimo akto 17 punkte konstatuota aplinkybė, kad nebuvo pavojaus gyvūnų sveikatai, nebuvo žiauraus elgesio, nesukeltas skausmas, kančia. Dar daugiau, kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą.

40. Be to, pastebėtina, kad nutarime konstatuojama, kad šunys daugiau nei 2 mėnesius buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, tačiau jokių sveikatos sutrikimų, psichinės būklės sutrikimų nenustatyta, todėl sutiktina su pareiškėjos atstovės pozicija, kad vien jau tai kelia pagrįstas abejones ar inkriminuojamos nuolatinio tęstinio pobūdžio laikymo sąlygos laikytinos netinkamomis ir ar tokiu nurodomu laikotarpiu šie penki šunys ir buvo visą laiką laikomi tokiomis sąlygomis, juolab kaip aukščiau teismas nustatė iš įrodymų, kurių institucija netyrė (fotonuotraukų, video medžiagos, liudytojos K. Z. parodymų, pačios pareiškėjos paaiškinimų, kuriuos patvirtino rašytinė bylos medžiaga) šunys nebuvo visą laiką laikomi garduose, jie gyvendavo ir gyvenamojo namo kambariuose, kuriuose ir užfiksuoti, taip pat bėgiodavo lauke. Įrodymų, kad šunys visą laiką inkriminuotu laikotarpiu buvo laikomi nurodytuose garduose tamsoje, nevedžiojami, nepateikta, o minėti institucijos selektyviai netirti įrodymai paneigia šias inkriminuotas aplinkybes. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Institucija neįrodė žiauraus elgesio, kankinimo gyvūnų dėl kurių kilo neigiamos pasekmės gyvūnams, taip pat neįrodytas ir pats nusižengimo padarymo laikas, iš nutarimo net nėra aišku ar jis padarytas taip kaip nurodyta nusižengimo padarymo vietos, datos ir laiko grafoje vienkartiniu fiksuotu patikrinimo laiku – 2022 m. vasario 9 d. 10:45 val., ar taip kaip nurodyta nutarimo pažeidimo esmės grafoje 15 punkte, kad jis padarytas tęstiniu laikotarpiu, trukusiu apie du mėnesius nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 9 d. Neįrodyta, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų gyvūnai buvo tiek fiziškai, tiek psichologiškai traumuoti, nenustatytos jokios žalingos pasekmės gyvūnų sveikatai ir gerovei, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad gyvūnai būtų laikomi neatsižvelgiant į jų rūšį, amžių, fiziologiją bei elgseną. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog patikrinimo akte yra nurodytos tik rastų šunų rūšys, o jų amžius, fiziologija bei kitos ypatybės iš viso neaprašytos. Kadangi visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, todėl teismas konstatuoja, kad netinkamas laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams augintiniams nėra nustatytas. Taigi, nesant patikimų įrodymų apie tai, kad su gyvūnais buvo elgiamasi žiauriai ar gyvūnai buvo kankinami, nenustačius GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15, 16 punktų pažeidimų, nesant neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad D. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 346 straipsnio 16 dalies požymius, konstatuotina, kad pareiškėjos D. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 565-1 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl advokato išlaidų

41. ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565-1 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, galiojantys teisės aktai nenustato šių išlaidų atlyginimą priteisti tiesiogiai iš konkrečios valstybės institucijos. Jos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies 5 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka, pateikiant atitinkamai minėtame teisės akte nurodytai institucijai nustatytos tvarkos prašymus ir kitus dokumentus. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-654/2022), tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 2K-168-594/2023).

42. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos D. K. patirtos advokato išlaidos sudaro 1718 Eur už teisines konsultacijas, dokumentų parengimą bei atstovavimą apylinkės teisme. Šias išlaidas patvirtina išrašytos sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai. Pastebėtina, kad nors apmokėta buvo ne pačios D. K., o VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tiek sąskaitose faktūrose nurodoma, kad jos skirtos D. K., kad jos išrašytos būtent už paslaugas suteiktas šioje byloje, tiek apmokėjimo dokumentuose nurodoma, kad mokama būtent pagal konkrečias išrašytas sąskaitas faktūras.

43. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).

44. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma nagrinėjamoje byloje yra aiškiai per didelė. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinio nusižengimo byla nėra laikytina itin sudėtinga ar didelės apimties, į advokatės teisinės pagalbos teikimo šioje byloje pobūdį, pastovumą, teikiant paslaugas nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo, skundo surašymo ir atstovavimo teisme, į atstovavimo apimtį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, teismo posėdžių, kuomet byla buvo nagrinėjama iš esmės teisme, skaičių ir trukmę, taip pat į protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat atsižvelgiant į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo”, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, iš valstybės priteisiant 1000 Eur minėtų pareiškėjos patirtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną D. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalį nutraukti.

Priteisti pareiškėjai D. K. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.