Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. G. (toliau – ir apeliantė) atstovo advokato D. G. (toliau – apeliantės atstovas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties A. D. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono PK tyrėjo R. M. (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimu A. D. G. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 85 Eur bauda dėl to, kad 2020 m. kovo 26 d. apie 15.30 val. A. D. G., atvykusi į gyvenamojo namo kiemą (kuris nuosavybės teise priklauso G. Č. mažametei dukrai M. U.), esantį (duomenys neskelbtini) , mažametės G. Č. dukros M. U. akivaizdoje necenzūriniais žodžiais plūdo G. Č., išvadindama ją „prostitute“, „kūrva“, „vagimi“, pastarąją šmeižė, kaltino, kad ji vartoja, platina bei pardavinėja narkotines medžiagas, taip pat A. D. G. įkyriai kibo bei artinosi prie G. Č..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. D. G. atstovo advokato D. G. apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantės atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įrodomąją reikšmę suteikdamas tik konfliktiškai jo atstovaujamosios atžvilgiu nusiteikusio asmens G. Č. parodymams, nesant jokių kitų objektyvių kaltės įrodymų.

7. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. A. D. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir ji nubausta dėl to, kad 2020 m. kovo 26 d. apie 15.30 val., atvykusi į gyvenamojo namo kiemą, kuris nuosavybės teise priklauso G. Č. mažametei dukrai M. U., esantį (duomenys neskelbtini), mažametės G. Č. dukros M. U. akivaizdoje necenzūriniais žodžiais plūdo G. Č., išvadindama ją „prostitute“, „kūrva“, „vagimi“, pastarąją šmeižė, kaltino, kad ji platina bei pardavinėja narkotines medžiagas, taip pat A. D. G. įkyriai kibo bei artinosi prie G. Č.

9. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Nesant nors vieno iš jų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Administracinių nusižengimų teisenos procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

10. Apylinkės teismas, nagrinėdamas apeliantės atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo, pripažino, kad A. D. G. kaltę padarius administracinį nusižengimą įrodo nuoseklūs G. Č. parodymai. Šio asmens parodymų patikimumą teismas grindė tuo, kad liudytoja G. Č. nuo pat proceso pradžios nurodė tapačias šio nusižengimo aplinkybes, be to, teismo vertinimu, netikėti šiais liudytojos nuosekliais parodymais teismas neturi pagrindo ir dėl to, kad ji parodymus davė prisiekusi sakyti tiesą ir įspėta dėl melagingų parodymų davimo atsakomybės. Teismas nurodė, kad nors A. D. G. savo kaltės ir nepripažįsta, tačiau tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Be to, apeliantės kaltę grindė ir tuo, kad ji G. Č. atsakė „su tavim kiaulių neganiau ir narkotikais neprekiavau“, kas teismui davė pagrindą tikėti, kad kilusio konflikto įkarštyje, būdama konfliktiniuose santykiuose, A. D. G. vartojo necenzūrinius žodžius, o tokių veiksmų neigimas teismo laikytas jos gynybine pozicija. Taip pat teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priešingai nei byloje apklausiami liudytojai ar nukentėjusieji, nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesą atitinkamos ANK nuostatos administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį neįpareigoja. Šių įrodymų analizės pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo netikėti pareiškimą surašiusios liudytojos G. Č. parodymais, ir tuo pačiu nėra pagrindo tikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais. Liudytojo P. G. parodymus teismas vertino kritiškai, padarė išvadą, kad jis, kaip apeliantės sutuoktinis, turintis suinteresuotumą padėti pareiškėjai išvengti atsakomybės, parodymus galėjo suderinti su apeliantei palankiomis aplinkybėmis. Apeliantės kaltę pirmosios instancijos teismas grindė ir kitų aplinkybių vertinimu: kad konfliktas įvyko namo kieme, kur G. Č. turėjo teisę būti, o A. D. G. atvyko į minėtą svetimą kiemą ir aiškinosi savo santykius su G. Č., taip pat tai, kad apeliantė vyko į svetimą namų valdą perduoti raktų priešingai nusiteikusiam asmeniui, kurių net neturėjo, kas, teismo vertinimu, sukūrė prielaidas tolimesniems konfliktiniams santykiams kilti ir vystytis.

11. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir šių duomenų analizę skundžiamoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie bylos duomenys nei atskirai, nei visumoje nepatvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo, todėl Alytaus apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jie patvirtina A. D. G. padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

12. Teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, jų patikimumą vertino pagal tai, ar asmuo yra įspėtas dėl atsakomybės duoti teisingus parodymus ar ne. Remiantis tokia logika, visų įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą asmenų parodymai turėtų būti vertinami kaip teisingi, o atsakomybėn traukiamų asmenų, kaip neįspėtų – neteisingi. Tačiau, kaip nurodyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, kas reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Taip pat ir vienos iš ginčo šalių palaikančios pusės asmenų duoti parodymai negali būti laikomi šališkais ir nepatikimais vien dėl jų suinteresuotumo, nes jie taip pat vertinami bylos įrodymų visumos kontekste ir objektyviais bei atitinkančiais faktus laikomi tuomet, jei atitinka kitus bylos duomenis.

13. A. D. G. savo kaltės nepripažino ir taip pat, kaip ir G. Č., nuo pat bylos proceso pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos. Ji neneigė, kad tarp jos ir G. Č. santykiai yra konfliktiški, tačiau įvykio dieną ji teigė nevartojusi jos atžvilgiu necenzūrinių žodžių ir neatlikusi kitokių neteisėtų veiksmų. Surašant apeliantei administracinio nusižengimo protokolą, pastaroji paaiškino, kad jai su vyru P. G. atvykus į namo kiemą, G. Č. buvo kieme prie automobilio, pamačiusi juos, įsodino mažametę dukrą į automobilį. Apeliantei pasisveikinus su G. Č., ši pirma pasakė “šiukšle greičiau rakink duris“, į ką A. D. G. atsakė, kad „su tavim kiaulių neganiau ir narkotikais neprekiavau“, ir jie su vyru išvyko, G. Č. ,,kūrva“ ir ,,prostitute“ nevadino. Kitokio A. D. G. paaiškinimo byloje nėra. Liudytojas P. G., apklaustas teisme, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir jo sutuoktinė A. D. G.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių sutuoktinių parodymus vertino kaip prieštaringus. P. G., apklaustas liudytoju, nurodė, kad žmonos ir G. Č. pokalbį girdėjo, abu buvo kieme, konflikto metu P. G. stovėjo netoliese, prie vartų, nurodė girdėjęs iš esmės tuos pačius žodžius, kokius viena kitai pasakė G. Č. ir apeliantė. Kad P. G. galėjo girdėti jų konfliktą, patvirtino ir G. Č., todėl tai, kad apeliantė administracinio nusižengimo protokole nurodė mažiau G. Č. išsakytų žodžių, nei P. G., apklausiamas teismo posėdyje, neduoda pagrindo šių sutuoktinių parodymų vertinti kritiškai, kaip tarpusavyje suderintų ir melagingų. Taigi, tiek G. Č., tiek ir A. D. G. nuosekliai laikėsi savo pozicijų, kurios yra prieštaringos, tačiau nepaneigtos jokiais faktais. Nesant jokių vieno ar kito proceso dalyvio įvykio versiją patvirtinančių objektyvių duomenų, nukentėjusiosios pateikta versija ir jos paaiškinimai neturi prioriteto prieš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, ir nė vienas iš aptartų įrodymų negali būti vertinamas kaip turintis didesnę įrodomąją vertę. Teismo išdėstytos aplinkybės, kad apeliantė atvyko į G. Č. gyvenamojo namo kiemą, neturėdama raktų, nepatvirtina fakto, kad apeliantės atvykimo tikslas buvo sukelti konfliktą ir pažeisti viešąją tvarką, ir tuo pačiu neduoda pagrindo teigti, kad apeliantė pavartojo G. Č. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, sukėlė jai ir mažametei dukrai išgąstį ar atliko kitus jai inkriminuotus veiksmus. Tokios teismo išvados nepagrįstos jokiais patikimais duomenimis, o paremtos tik subjektyviais menamais pamąstymais.

14. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

15. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog visi prieštaravimai, kilę nagrinėjant bylą, turėjo būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjant šią administracinę bylą, nustatytų prieštaravimų tarp byloje esamų duomenų nepavyko pašalinti, nes byloje nebuvo nustatyta nesuinteresuotų asmenų, kurie būtų matę konfliktą ir davę objektyvius ir nešališkus parodymus, ar kitų objektyvių duomenų. Taigi, situacijoje, kuomet yra esminių prieštaravimų tarp ginčo šalių pozicijų, atsižvelgiant ir į tai, kad tai yra konfliktuojančios šalys, ką pripažino abi pusės, vienos šalies parodymų, jei jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, nepakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

16. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. D. G. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 481 straipsnio 1 dalies požymius, todėl ji negali būti traukiama atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena A. D. G. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. D. G. atstovo advokato D. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono PK tyrėjo R. M. 2020 m. birželio 15 d. nutarimą, ir administracinio nusižengimo teiseną A. D. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.