Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. birželio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. kovo 9 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams su 29 MGL (1091,87 Eur) bauda.

(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo V. N. priteista 27 495 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

V. N. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) r.) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu atstovaudamas bendrovei ir veikdamas šios vardu, žinodamas, kad 2013 m. birželio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta restruktūrizavimo byla, turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, nutylėdamas esmines aplinkybes apie UAB (duomenys neskelbtini) sunkią ekonominę padėtį, turimas dideles skolas bei finansinius sunkumus atsiskaitant su kreditoriais, 2013 m. liepos 4 d. sudarė su įmone (duomenys neskelbtini) prekių - pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po ko 2013 m. liepos 5 d. pagal minėtos sutarties Priedą Nr. 1, sutarties Priede Nr. 1 nurodytoje pakrovimo vietoje - sandėliuose, priklausančiose UAB (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) iš S. Ž. įmonės samdytą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), pakrovus 17,5 tonų polietileno granulių (duomenys neskelbtini) ir 6 tonas polietileno granulių (duomenys neskelbtini) bendros 27 495 eurų vertės, parvežus krovinį į UAB (duomenys neskelbtini) gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, ir pradėjus polietileno granules naudoti gamyboje, iki 2013-08-09 neatsiskaitė su tiekėju (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia, neketindamas už prekes atsiskaityti, 2013 m. rugpjūčio 9 d. savo iniciatyva, nesuderinęs su (duomenys neskelbtini) atstovais, 2013 m. rugpjūčio 9 d. pilnai sukomplektuoto krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB (duomenys neskelbtini), pagrindu nusiuntė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), į sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), po ko tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) atstovybės (duomenys neskelbtini) Respublikoje pardavimų specialisto K. T. telefoninio pokalbio metu paprašė, kad būtų pakrauta papildomai 21 t polietileno granulių, tačiau (duomenys neskelbtini) atstovybės (duomenys neskelbtini) Respublikoje darbuotojams nusprendus atsiųsto automobilio nekrauti ir prekių netiekti dėl neatsiskaitymo už ankstesnį, 2013 m. liepos 5 d. pakrautą krovinį, nurodė nusiųstą automobilį atšaukti, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai apgaule papildomai įgyti 21 toną polietileno granulių, 2013 m. rugpjūčio 12 d., laikotarpiu nuo 14¹⁶ val. iki 14³⁵ val., būdamas (duomenys neskelbtini) k., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo išduotu vartotojo ID (duomenys neskelbtini), iš IP adreso (duomenys neskelbtini) per internetinę bankininkystę prisijungęs prie UAB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, žinodamas, kad ši sąskaita yra areštuota, paruošė Tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tariamai atliktą finansinę operaciją – pinigų - 25 000 eurų - pervedimą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kaip apmokėjimą už ankstesnį, 2013 m. liepos 5 d. pakrautą krovinį pagal 2013 m. liepos 4 d. sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad realiai finansinė operacija neįvyko, ir mokėjimo pavedimas negalėjo būti įvykdytas, nes UAB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuota, 2013 m. rugpjūčio 12 d. išsiuntė tariamą Tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) atstovybei (duomenys neskelbtini) Respublikoje faksu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įrodymą, kad sumokėjo už ankstesnį, 2013 m. liepos 5 d. pakrautą krovinį pagal 2013 m. liepos 4 d. sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ir į (duomenys neskelbtini) esančius sandėlius išsiuntęs UAB (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), reikalavo, kad būtų pakrautas naujas polietileno granulių krovinys, teigdamas, kad 2013 m. liepos 4 d. sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra apmokėta, tokiu būdu pasikėsino apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - 8 t polietileno granulių (duomenys neskelbtini) (Indija) ir 13 t polietileno granulių (duomenys neskelbtini) bendros 23 360 eurų vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi (duomenys neskelbtini) atstovybės (duomenys neskelbtini) Respublikoje darbuotojams patikrinus (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir neradus sąskaitoje pagal jo faksu atsiųstą tariamą Tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjusių būti pervestų pinigų – 25 000 eurų, krovinio iš sandėlio išduoti nebuvo leista, bei apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 17,5 tonų polietileno granulių (duomenys neskelbtini) ir 6 tonas polietileno granulių (duomenys neskelbtini) bendros 27 495 eurų vertės.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir susipažinusi su nuteistojo V. N. apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant V. N. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas, būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, ir pagrįstai V. N. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 182 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. N. kaltės. Nuteistojo V. N. kaltė grindžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmos instancijos teismo ištirtų įrodymų, tuo labiau abejoti padarytomis išvadomis. Todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. V. N. pagal BK 182 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, nutylėdamas esmines aplinkybes apie sunkią UAB (duomenys neskelbtini) ekonominę padėtį, dideles skolas bei finansinius sunkumus atsiskaitant su kreditoriais, UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo bei pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti, t. y. apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan., turint teisinę pareigą jas pranešti. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015).Nuteistasis V. N. pateiktu apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, iš esmės ginčydamas surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą bei padarytų išvadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms. Tačiau su V. N. apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti.Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga, vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinant ne atskirus duomenis, o jų visumą.Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, V. N. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei šios veikos kvalifikavimo pagal BK 182 str. 2 d. yra pagrįstas tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama V. N. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir tinkamai realizavo BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas išsamiai ištyrė nuteistojo V. N. parodymus, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo R. M. parodymus, liudytojo A. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos M. P., L. V., Z. Š., L. T., L. B., E. L., G. L., S. Ž., I. T., I. T., A. L., A. K., K. P. B., A. J., R. B., J. K., M. V. parodymus duotus teismo teisiamajame posėdyje, rašytinę bylos medžiagą – 2013 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) rašte (1 t., b. l. 87-89), 2013 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 189), 2013 m. liepos 4 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 11-23), 2013 m. liepos 4 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priede Nr. 1 (1 t., b. l. 11-23), 2013 m. liepos 4 d. sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50-52), 2014 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 23-58), (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 104-105) ir kitus baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir, teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, pagrįstai konstatavo, kad V. N. kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neturi jokio teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistasis apeliaciniame skunde neigdamas apgaulės buvimą jo veikoje faktą, tvirtina, kad tarp juridinių asmenų (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) yra susiklostę komerciniai teisiniai santykiai, todėl ginčas negali būti sprendžiamas baudžiamojo proceso tvarka. Visgi su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas, be visa to, kas jau yra nurodyta skundžiamame nuosprendyje, atkreipia dėmesį ir į tai, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos yra nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą ir pateikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, į ką, kaip galima suprasti, iš esmės apeliuoja ir nuteistasis. Visgi, šiuo konkrečiu atveju, V. N. kategoriškai tvirtinant, kad jo veikoje nėra jokios apgaulės, išties būtina atkreipti dėmesį į tai, kad norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti už prekes, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Būtent dėl to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė restruktūrizavimo bylą padaręs išvadą, jog įmonės finansinė būklė yra itin sudėtinga, kadangi pradelsti įsiskolinimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertę (teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. kovo 31 d. balanso duomenimis turėjo 12 727 131 Lt vertės turto, kurio dalį 7 407 388 Lt sudarė ilgalaikis (statiniai, transporto priemonės ir kt.) bei 5 169 139 Lt trumpalaikis turtas, kurių dalis įkeista AB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), o 2013 m. gegužės 31 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 11 059 643 Lt) (3 t., b. l. 53-54). Taigi, nekyla jokių abejonių, kad V. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vystydamas įmonės veiklą daugiau nei du dešimtmečius, puikiai žinojo ir suprato, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, t. y., kad įmonė turi didelių finansinių sunkumų atsiskaitant su kreditoriais, kad įmonės finansinė būklė yra itin sudėtinga, nes pradelsti įsiskolinimai viršijo puse į įmonės balansą įrašyto turto vertės.Taip pat matyti ir tai, kad restruktūrizavimo bylai iškėlus, UAB (duomenys neskelbtini) einamąsias įmokas ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. nurodytus mokėjimus, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai, moka iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad susidarius tokiai situacijai, UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo laisvai disponuoti įmonei priklausančiomis ir areštuotomis sąskaitomis (3 t., b. l. 54).Iš teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo planą, paskyrė administratoriumi UAB (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog už plano įgyvendinimą yra atsakingas ne tik skirtas administratorius, tačiau ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad dar nesant patvirtinto restruktūrizavimo plano, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. N. iš esmės vienasmeniškai priėmė su verslo vystymu susijusį sprendimą, t. y. nagrinėjamu atveju 2013 m. liepos 4 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-23), kurios pagrindu iš minėtos kompanijos UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo polietileno už 27 495 Eur (1 t., b. l. 50-52). Šių duomenų pagrindu išvada, kad V. N. iš anksto žinojo, kad už įgytas prekes atsiskaityta nebus (areštuotos sąskaitos, taikomi turto disponavimo apribojimai) yra pagrįsta.V. N. neigdamas savo išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, nutylint esmines aplinkybes, susijusias su UAB (duomenys neskelbtini) sunkia finansine padėtimi, apeliuoja į tai, kad (duomenys neskelbtini), kuri jį susirado, turėjo visas galimybes patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) finansinę būklę viešai prieinamose interneto prieigose, su kuo iš esmės nesutikti negalima, bet, atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra užsienio kompanija, natūralu, jog būdai, kaip patikrinti informaciją, susijusią su verslo partnerių finansine padėtimi, gali būti ir nežinomi, todėl toks V. N. skundo argumentas, jo manymu, šalinantis jo tyčią dėl apgaulės nuslepiant esminę informaciją apie įmonės didelius įsiskolinimus, sunkią ekonominę situaciją, nėra pagrįstas. Pažymėtina, kaip minėta anksčiau, V. N. užsiima verslu jau net keletą dešimtmečių, todėl subtilybės, susijusios su verslo plėtra, jam yra labai gerai žinomos, kitą vertus, tokioje konkurencingoje srityje jis nebūtų tiek laiko gebėjęs išlaikyti verslo ir tuo labiau, jį vystyti. Taigi, nekyla jokių abejonių, kad V. N., žinodamas, kad įmonė nėra finansiškai stabili, atvirkščiai turi įsiskolinimų daugiau nei pusė įmonės vertės turto, kad įmonės sąskaitos yra areštuotos ir jomis iš esmės disponuoti gali ribotai, suprato, kad tuo atveju, jei atskleis būsimiems verslo partneriams realią informaciją apie tokią įmonės finansinę būklę, su UAB (duomenys neskelbtini) verslo sandoriai nebus sudarinėjami, taigi tyčia nuslėpė nuo (duomenys neskelbtini) esminę informaciją apie turimas dideles skolas, įmonę ištikusius finansinius sunkumus.Nagrinėjamu atveju V. N. tyčią iš anksto apgaulės būdu įgyti svetimą turtą nutylint esminę informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) didelę skolų naštą sustiprina ir tai, kad šioje situacijoje nuteistojo negalima įvardinti ir sąžininga šalimi. Nors jis apeliuoja į tai, kad tarp juridinių asmenų kilusį ginčą išimtinai reguliuoja komerciniai – teisiniai santykiai, tačiau pažymėtina, kad ir civilinio pobūdžio teisiniai santykiai reikalauja sąžiningos dalykinės praktikos, t. y. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.158 str. apibrėžta, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje, V. N., norėdamas sėkmingai vystyti įmonės veiklą ir plėtoti verslą, pirmiausia privalėjo elgtis sąžiningai – informuoti (duomenys neskelbtini) apie sunkią UAB (duomenys neskelbtini) įmonės finansinę padėtį, turimas dideles skolas, neįvykdytus įsipareigojimus, o ne deklaruoti, jog (duomenys neskelbtini) privalėjo pati išsiaiškinti, kokie yra UAB (duomenys neskelbtini) įmonės finansiniai veiklos rodikliai. Toks UAB (duomenys neskelbtini) vadovo V. N. elgesys vienareikšmiškai patvirtina, kad jis sąmoningai nuslėpė esmines aplinkybes, susijusias su įmonės įsiskolinimais, finansiniais sunkumais vien tam, kad būdų sudarytas sandoris, kurio pagrindu galėtų įgyti svetimą turtą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kaltininko apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą. Kaltininkas, ketindamas nesumokėti už, pavyzdžiui, įgyjamą automobilį, jau sudarant pirkimo – pardavimo sutartį visai neketina vykdyti susitarimo sumokėti sutartą sumą, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai ir daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Toks asmens savo ketinimų nutylėjimas ir sutarties sąlygų vykdymą imituojantys veiksmai yra kitos sutarties šalies apgaulė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462/2013). Iš V. N. parodymų vienareikšmiškai matyti, jog derybos dėl kainų, prekių, jų tiekimo ir pan., su (duomenys neskelbtini) atstovais vyko apie mėnesį, todėl nekyla abejonių, kad ir tokiu būdu buvo siekiama įtikinti (suklaidinti) tiekėją (duomenys neskelbtini), kad UAB (duomenys neskelbtini) yra moki ir finansiškai stabili. Galiausia, būtina paminėti ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nežinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra ne vieną dešimtmetį gyvuojanti kompanija, atvirkščiai, tikėtina, jog analogiškai vystydama verslą užsienio šalyse, tokią informaciją turėjo. Kita vertus, kaip minėta, nuteistasis V. N. su (duomenys neskelbtini) bendravo iki sutarties sudarymo apie mėnesį, todėl akivaizdu, kad tam buvo pakankamas laikas ne tik informuoti apie įmonės realią finansinę situaciją, tačiau, atvirkščiai, netgi suformuoti pakankamai konkurencingą ir stiprų kompanijos įvaizdį vien tam, kad UAB (duomenys neskelbtini) atrodytų patikimas verslo partneris, neturintis jokių finansinių sunkumų.

10.10. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą pažymi, kad apgaulės galimybei ir turiniui atskleisti kaltininko ir nukentėjusiojo specialiųjų požymių buvimas šiuo atveju ypač svarbus. Baudžiamosios atsakomybės „ultima ratio“ pobūdis akcentuotinas: sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Nagrinėjamos bylos kontekste, pirmosios instancijos teismas, kategoriškai nustatė, su kuo, kaip minėta, betarpiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kad V. N., turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, nuslėpė nuo (duomenys neskelbtini) apie savo laikiną nemokumą (didelę skolų naštą, ištikusius finansinius sunkumus), o siekdamas išvengti atsiskaitymo su užsienio kompanija ir suvokdamas, kad tam neturi realių galimybių, tyčia ir toliau apgaudinėjo (duomenys neskelbtini): tęsė savo nusikalstamą veiką - savo iniciatyva, nesuderinęs su užsienio kompanijos atstovais prašė ne tik, kad papildomai būtų pakrautos 21 t prekių – polietileno granulių, tačiau ne kartą žadėjo atsiskaityti greitu metu, nurodydamas įvairias versijas dėl mokėjimo vėlavimo, ir galiausia tęsdamas savo nusikalstamą veiką, prisijungė jam priklausančiu ID (duomenys neskelbtini) kodu per A\S (duomenys neskelbtini) internetinę bankininkystę prie UAB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog šios sąskaitos likutis yra nepakankamas ir ši sąskaita yra areštuota (4 t., b. l. 34), paruošė Tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie neva 25 000 Eur atliktą finansinę operaciją – pinigų perlaidą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kaip apmokėjimą už ankstesnį, 2013 m. liepos 5 d. pakrautą krovinį pagal 2013 m. liepos 4 d. sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad realiai finansinė operacija neįvyko, ir mokėjimo pavedimas negalėjo būti įvykdytas, 2013 m. rugpjūčio 12 d. išsiuntė tariamą Tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) atstovybei (duomenys neskelbtini) Respublikoje faksu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įrodymą, kad sumokėjo už ankstesnį, 2013 m. liepos 5 d. pakrautą krovinį pagal 2013 m. liepos 4 d. sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ir į (duomenys neskelbtini)esančius sandėlius išsiuntęs UAB (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), reikalavo, kad būtų pakrautas naujas polietileno granulių krovinys, teigdamas, kad 2013 m. liepos 4 d. sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra apmokėta, tokiu būdu pasikėsino apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - 8 t polietileno granulių (duomenys neskelbtini) ir 13 t polietileno granulių (duomenys neskelbtini) bendros 23 360 eurų vertės. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) , turėdamas didelius įsiskolinimus kreditoriams ir bankui, žinodamas, kad su (duomenys neskelbtini) atsiskaityti nepavyks, kadangi įmonės sąskaitose nėra laisvai disponuojamų lėšų, be to, sąskaitos yra areštuotos ir apskritai jomis disponuoti galima ribotai, be to, vienareikšmiškai žinodamas, kad dar nėra patvirtintas ir UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo planas, padėsiantis įmonei sumažinti ar išvis panaikinti skolas, tuo esmingai pasunkino galimybes (duomenys neskelbtini) apginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad nors teismų sistemos „Liteko“ duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo planas 2014 m. sausio 31 d. ir buvo patvirtintas, tačiau jau 2014 m. gruodžio 31 d. restruktūrizavimo byla nutraukta, nustačius esminius patvirtinto restruktūrizavimo plano vykdymo pažeidimus. Svarbu ir tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pripažino nemokia ir iškėlė bankroto bylą. Esamu atveju, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad V. N., turėdamas ilgametę patirtį verslo srityje, žinodamas šios srities subtilybes bei galėdamas suvokti ateities įvykius, realiai įvertindamas įmonės veiklos finansinius rodiklius, suprato, žinojo ir norėjo apgaulės būdu, turėdamas išankstinę tyčią, UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti (ir įgijo) svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

Nuteistasis V. N. neigdamas savo kaltę, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ne jis yra tas asmuo, kuris, paruošė tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie neva atliktą 25 000 Eur pervedimą, ir kuris faksu išsiųstas (duomenys neskelbtini), kaip patvirtinimas, jog 2013 m. liepos 4 d. sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra apmokėta. Visgi tokį skundo argumentą visiškai paneigia objektyvūs byloje esantys duomenys.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esantis A/S (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 13 d. raštas neabejotinai patvirtina, kad vartotojas, kurio ID - (duomenys neskelbtini), vartojo vardas, pavardė – V. N., jungėsi prie elektroninės bankininkystės sitemos (jungimosi pradžios laikas 2013-08-12, 14:16:08, sesijos pabaigos data, laikas – 2013-08-12, 14:35:52, IP (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 185). Byloje kategoriškai nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (V. N.), (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) A/S raštu patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) filialas (duomenys neskelbtini) 2013-03-12 sutartį pasirašė direktorius A. J.. 2013-05-29 buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) pakeitimo sutartis, pasirašyta direktoriaus A. J., kurioje nurodyta, jog V. N. suteikiamos teisės atlikti operacijas (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės sistemoje (6 t., b. l. 74, 103). Iki šios pakeitimo sutarties prieigos teises turėjusios R. G. asmeninis slaptažodis 2013-05-29 sutarties pagrindu buvo blokuotas, o iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) informacijos matyti, kad veikos padarymo metu (nuo 2013-04-19 iki 2013-08-20) R. G. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Liudytoja M. P. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad telefonu bendraudavo tik su V. N., kuris nuolat žadėdavo, kad pavedimas netrukus bus padarytas. Ji pažymėjo, jog tam, kad pakrauti kitą partiją, ji V. N. paprašė atsiųsti kvitą, įrodantį, jog sąskaita yra apmokėta, todėl netrukus buvo faksu gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) tarptautinis mokėjimo pavedimas, kuriame buvo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) perveda pinigus (duomenys neskelbtini). Toliau M. P. bandant aiškintis, kodėl pinigų perlaida realiai neatsispindi jų sąskaitoje, paaiškino, jog V. N. pradėjo nurodyti įvairias priežastis pateisinti nepavykusį pervedimą. Taip pat ir liudytoja L. T. patvirtino, kad visus be išimties UAB (duomenys neskelbtini) įmonės reikalus tvarkė pats direktorius V. N. arba ji V. N. nurodymu. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad prisijungimo kodai prie UAB (duomenys neskelbtini) filialas (duomenys neskelbtini) elektrininės bankininkystės panaudoti buvo būtent V. N., kadangi visiškai neįtikima, jog jie galėjo būti naudojami kito asmens, tuo labiau, kad liudytoja nurodė, kad bedravo tik su V. N., pavedimo nurodymas buvo gautas faksograma po pokalbio su juo, todėl šios aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad būtent V. N. naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) filialas (duomenys neskelbtini) elektrininės bankininkystės sistema, suformavo tarptautinį pavedimą, atspausdino neįvykdyto pavedimo, tačiau pasirašytą ruošinio kopiją, kurią ir išsiuntė faksu (duomenys neskelbtini) iš anksto žinodamas, kad šis mokėjimo pavedimas bus atmestas, nes pirma, UAB (duomenys neskelbtini) filialas (duomenys neskelbtini) sąskaitos yra areštuotos, ir antra – jose nebuvo pakankamo pinigų likučio (2 t., b. l. 189, 4 t., 26-34).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų dar plačiau nekomentuoja. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V. N. betarpiškai realizavo jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., sudėties požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį ir V. N. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam V. N. nėra priimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir dėl to nėra pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo V. N. apeliacinio skundo teiginius, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kad jei pagaminta produkcija būtų buvusi tinkama ir UAB (duomenys neskelbtini) nebūtų grąžinusi broko, būtų gavę pajamų bei atsiskaitę su (duomenys neskelbtini), kad buvo stambus investuotojas, kurio dėka jie turėjo apyvartinių lėšų, kad pirkimo - pardavimo sutartis bei Priedas Nr. 2 patvirtina, kad jie galėjo įsigyti prekių už daugiau nei 1 000 000 JAV dolerių ir be apmokėjimo ir kt., taip pat atmeta kaip paneigtus baudžiamojoje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma ir vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje pateiktos fotonuotraukos (6 t., b. l. 24 – 29) nepatvirtina, kad iš (duomenys neskelbtini) įsigytos žaliavos yra nekokybiškos. Tai, kad dėl transportavimo ar kitų priežasčių įgytos žaliavos pakuotės buvo netvarkingai sukrautos nepatvirtina, kad žaliava – granulės buvo brokuotos, nes bylos medžiaga patvirtina, kad kartu buvo pateikti ir žaliavos sertifikatai (1 t., b. l. 109 – 114, 124, 130 – 134), be to, nuteistasis neneigia, kad prieš įgyjant žaliavą ji buvo išbandyta. Tai, kad tik dalis pagamintos produkcijos buvo brokuota taip pat patvirtina, kad produkcijos brokas galėjo atsirasti ir ne dėl priežasčių, susijusių su įgytos žaliavos kokybe. UAB (duomenys neskelbtini) dirbusios operatorės patvirtino, kad gamyboje visada pasitaikydavo broko, be to, sugrąžinta nekokybiška produkcija būdavo sumalama ir iš naujo naudojama gamyboje. UAB (duomenys neskelbtini) grąžinimo pažymos, nekokybiškos produkcijos nurašymo aktas (4 t., b. l. 79-81, 82), patvirtina tik tai, kad 2013 m. rugsėjo 13 – 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) grąžino UAB (duomenys neskelbtini) produkcijos tik už 18177 Lt 5264 Eur, kai tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) įgijo žaliavos už 27 495 Eur. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius raštu, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, būtų per 10 dienų pateikęs pretenziją dėl nekokybiškos produkcijos, tai paneigė ir teisme parodymus davusi M. P.. Taigi šie byloje esantys objektyvūs duomenys nepatvirtina paties fakto, kad pardavus produkciją, UAB (duomenys neskelbtini) , kurios sąskaitos buvo areštuotos, įsiskolinimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto, būtų turėjusi galimybę apskritai atsiskaityti su (duomenys neskelbtini). Duomenų apie apelianto minimą investuotoją, nei skunde, nei bylos medžiagoje taip pat nenurodyta.

14.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. N. savaip interpretuoja ir sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties turinį, teigdamas, jog jos pagrindu, iš esmės be atsiskaitymo, jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) galėjo įgyti produkcijos, kurios vertė siekia 1 600 000 JAV dolerių, ir tai patvirtina minėtos sutarties Priedas Nr. 2. (1 t., b. l. 11-23, 6 t., b. l. 94 - 95). Vėl gi, akivaizdu, kad tokie teiginiai visiškai nepagrįsti, kadangi šios sutarties sąlygos apibrėžia ne ką kitą kaip sandorio apimtį apskritai. Tai, be visa ko, patvirtino ir (duomenys neskelbtini) atstovė M. P.. Tai, kad buvo paruoštas sutarties Priedas Nr. 2, visai nereiškia susitarimo buvimo ir jo realizavimo fakto, kadangi šios sutarties 2 d. 2.1. p. nurodyta, kad sutarties Priedai skirti kiekvienai tiekinio partijai atskirai, kuriuose atskirai nurodomos ir mokėjimo sąlygos bei valiuta (1 t., b. l. 19). Be to, byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su krovinio pakrovimu Priedo Nr. 2 pagrindu, iš esmės paneigia buvus susitarimą.

14.3. V. N. tvirtina, kad teisme neapklausto K. T. parodymai yra reikšmingi norint teisingai išspręsti bylą. Visgi bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad K. T. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu vykdant teisinės pagalbos (duomenys neskelbtini) Respublikoje prašymą (t., 4 b. l. 62 - 68), jo parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi siekdamas patikrinti kitus byloje esančius įrodymus. Kita vertus, K. T. parodymai, kuriais teismas grindė V. N. kaltę, nebuvo vieninteliai. Kaip minėta, teisme parodymus davė (duomenys neskelbtini) atstovė M. P., kuri nepertraukiamai bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu – nuteistuoju. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 119; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, Nr. 2K-211-489/2016). Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Pažymėtina ir tai, EŽTT Didžioji kolegija sprendime byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją išaiškino, kad svarbios priežasties, dėl kurios kaltinimo liudytojas nedavė parodymų teismo posėdyje, nebuvimas savaime nenulemia bylos nagrinėjimo neteisingumo, tačiau tai yra labai svarbus veiksnys vertinant viso bylos nagrinėjimo teisingumą, ir, įvertintas kartu su kitomis aplinkybėmis, gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto pažeidimo nustatymą (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją § 113; taip pat 2016 m. kovo 31 d. sprendimas byloje Seton prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 55287/10, § 62). Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 147 Schatschaschwili prieš Vokietiją § 116).

14.4 Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojo K. T. nedalyvavimo priežastis teismo posėdyje yra svarbi, nes (duomenys neskelbtini) Respublikoje gyvenantis liudytojas neatvyko į teismo posėdžius, nors teismo šaukimai jam buvo įteikti. Apie negalėjimo atvykti priežastis jis teismui pranešė. Be to, iš nuosprendžio turinio matyti, kad šio liudytojo parodymai nėra vienintelis nuteistojo V. N. kaltės įrodymas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad V. N. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepaneigta, o jo nurodomi skundo argumentai neturi jokios reikšmės dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

15. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, argumentuotai remdamasis vienais įrodymais ir nesiremdamas kitais, juos sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus jų visumos kontekste. Teismo išvados dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės nuteistojo V. N. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 182 str. 2 d., yra teisingos ir pagrįstos. Surinktų įrodymų visuma, kurių turinys buvo išsamiai atskleistas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, neginčytinai patvirtina, kad V. N. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d. Tai, kad apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir vertina juos savo naudai, nėra pagrindas tenkinti nuteistojo V. N. apeliacinį skundą ir naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį apelianto skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. N. apeliacinį skundą.