Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. K. atstovės advokatės Žydrūnės Stuglytės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo, kuriuo S. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 600 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

S. K. atstovės advokatės Žydrūnės Stuglytės skundas tenkinamas

6. Apeliaciniame skunde prašoma prijungti naujus įrodymus – 2019 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengiamų raštų darbinius variantus, skirtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. K.. Teismo sprendimu dokumentai yra prijungiami ir bus vertinami kaip įrodymai, kadangi yra susiję su nagrinėjamu ginču. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašomas prijungti 2019 m. balandžio 19 d. raštas dėl netinkamos juridinio asmens veiklos nutraukimo yra neprijungiamas, kaip nesusijęs su nagrinėjamu ginču (priedas Nr. 1). Be to, jis galėjo būti teikiamas pirmos instancijos teisme. Papildomai pažymėtina, kad S. K. pateikti raštai, kurių vienas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės prašomo prijungti 2019 m. balandžio 19 d. raštas dėl netinkamos juridinio asmens veiklos nutraukimo darbinis variantas, advokatės A. Varnelienės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo prašoma neprijungti, nes nėra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu (b. l. 69). Atitinkamai nėra prijungiamas ir su atsiliepimu pateiktas Vardinių vertybinių popierių savininkų sąrašas prie bylos, kadangi nėra susijęs su nagrinėjamu ginču (priedas Nr. 2).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje

7. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo (informacijos nepateikimo akcininkams) dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami ABĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

8. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta viena iš akcininko turimų neturtinių teisių – gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrovės vadovui tenkanti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga turi būti vykdoma kokybiškai ir neatmestinai, neribojant akcininko galimybės tinkamai realizuoti įstatyme numatytas savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

9. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius. Be to, ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustačius, jog asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018). Šiuo atveju S. K. per ABĮ numatytą terminą neatliko nei vienos iš alternatyvių pareigų.

10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 2 d. raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus funkcijas atliekantį S. K., prašydama nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 5 d., pateikti 1) savo (S. K.), kaip fizinio asmens, įdarbinimo dokumentus, t. y. darbo sutartį ir joje numatytą atlyginimą, darbo funkcijų (pareigybės) aprašymą; paaiškinti, kieno sprendimu buvo nustatytas (pasiūlytas) jo darbo užmokesčio dydis; 2) nuomos/panaudos sutarties (su visais papildomais susitarimais kopiją); 3) visus išlaidas kurui pagrindžiančius dokumentus ir visus teisiškai (dokumentais) pagrįstus sprendimus dėl jo kelionių (komandiruočių), taip pat naudojamos kuro kortelės numerį, kam ir kokiu pagrindu ją naudoja bei jos naudojimo pagrindimą; 4) automobilio ridos duomenis ir palyginimą tarp pagrįstų UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms kuro sąnaudų ir automobilio ridos pokyčio; 5) įgaliojimą veikti (atlikti direktoriaus funkcijas) patvirtinančius dokumentus. Be kita ko, rašte nurodyta, kad nepateikus dokumentų iki nurodytos dienos, bus kreiptasi į teismą. Apeliacinės instancijos teismas tik atkreipia UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėmesį, kad reikalaujamas terminas yra žymiai trumpesnis nei imperatyviai nustatytas 7 dienų terminas tiek ABĮ, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose (b. l. 46).

11. S. K., 2019 m. gegužės 2 d. atsakydamas į teismo posėdžių sekretorės elektroninį laišką, kuriuo buvo nusiųstas nutarties nuorašas, nurodė, kad į 1-4 klausimus akcininkui yra atsakyta elektroninio laiško forma, o dėl 5 klausimo pažymėjo, kad, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktų dokumentų, įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi (b. l. 29). Visgi bylos nagrinėjimo metu informacijos dėl atsakymų į 1-4 klausimus pateikimo nebuvo bandyta pagrįsti.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė 2018 m. lapkričio 2 d įgaliojimą, kuriuo bendrovės direktoriaus pavaduotojui – S. K. pavedė atstovauti bendrovę santykiuose su visais asmenimis ir naudotis visomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui suteiktomis teisėmis, įskaitant, tačiau neapsiribojant, teisėmis pasirašyti įvairias pirkimo-pardavimo sutartis, nekilnojamojo bei kilnojamojo turto nuomos, panaudos sutartis, preliminarios pirkimo-pardavimo, paskolų, ilgalaikio bendradarbiavimo, rangos, paramos, vežimo, įvairių paslaugų teikimo, taikos, draudimo ir kitas sutartis, kurios susijusios ir būtinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti. Įgaliotam asmeniui suteikta neribota teisė atstovauti bendrovę visose valstybės institucijose, valstybės ar savivaldybės įmonėse ir įstaigose taip pat visuose teismuose dėl visų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių klausimų (b. l. 5). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra paskirtas kitas atsakingas asmuo, turintis teisę atlikti veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, atitinkamai gavus akcininko kreipimąsi dėl informacijos pateikimo, S. K. privalėjo atlikti vieną iš alternatyvių aukščiau nurodytų veiksmų. Be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, įregistruotų 2016 m. gruodžio 13 d. Juridinių asmenų registre, 8.3. punkte nustatyta, kad direktorius yra atsakingas už informacijos pateikimą akcininkams (b. l. 46), o kadangi nagrinėjamu atveju S. K. atliko direktoriaus funkcijas, jam pastaroji pareiga galiojo.

13. Nors S. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 2 d. – 2019 m. balandžio 5 d. (4 laiškai) ir 2019 m. balandžio 8 d. (1 laiškas) siųsti elektroniniai laiškai nukeliavo į nepageidaujamų laiškų skiltį, atitinkamai jis negavo tikėtinai siųstų priedų (b. l. 10), tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. K. 2019 m. balandžio 8 d. elektroninį laišką tą pačią dieną persiuntė, taigi neabejotinai jį matė (b. l. 11, 14). Pastarąjį S. K. teiginį pirmosios instancijos teismas ginčijo vadovaudamasis liudytojos G. Č. parodymais, kuriuos duodama ji parodė, kad ji ir S. K. turėjo priėjimą prie bendro UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto, ji į šį paštą gavo D. J. siųstus laiškus su priedais, o priedai prie šių laiškų atsidarė – buvo galima juos matyti, be to, ji visus į bendrąjį įmonės paštą gautus laiškus persiuntė S. K. į jo darbo elektroninį paštą (b. l. 68-69). Nors iš bylos duomenų matyti, kad ją S. K. 2019 m. gegužės 14 d. atleido iš darbo(b. l. 68), jie turėjo ginčą Darbo ginčų komisijoje, be to, kaip G. Č. nurodė teismo posėdžio metu, ji pildydavo ir koreguodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiunčiamus dokumentus, kadangi S. K. atliko neteisėtus veiksmus, todėl ji padėjo, ji pradėjo kelti klausimus dėl sudarytos nepalankios sutarties įmonei, todėl prasidėjo jų darbo ginčas (b. l. 69), nors teismo posėdis įvyko 2019 m. birželio 12 d., o taikos sutartį S. K. su G. Č. sudarė 2019 m. birželio 4 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamai pagrįsto įsitikinimo, kad liudytoja siekė suklaidinti teismą dėl informacijos apie elektroninius laiškus. Atitinkamai ir jais yra vadovaujamasi.

14. Apeliacinės instancijos teismas nevertina, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyta informacija yra viešo pobūdžio, ar ji yra susijusi su bendrovės komercine paslaptimi, kadangi tai nėra šio ginčo dalykas, tačiau vertina, kad S. K. neįvykdė įstatyme jam numatytos pareigos. Be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, įregistruotų 2016 m. gruodžio 13 d. Juridinių asmenų registre, 9.1.-9.2. punktuose yra nustatyta tvarka, kurios laikantis akcininkams yra pateikiama informacija, susijusi su komercine (gamybine) paslaptimi bei konfidencialia informacija (b. l. 46-47). Pagal aktualų reguliavimą, bendrovė turi suteikti visą akcininko reikalaujamą informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas) nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose nurodytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Jei bendrovė atsisako tokią informaciją suteikti, jai tenka pareiga įrodyti, kad dokumentai yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija.

15. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarime pagrįstai konstatuota, kad S. K. neįvykdė jam ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

16. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

17. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pirmosios instancijos teismas S. K. skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytu akcininkų teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ per įstatyme nustatytą terminą, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui reikalaujamos informacijos), bei į tai, kad byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nėra duomenų apie S. K. teistumą ar baustumą administracine tvarka.

18. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Pažymėtina, kad teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

19. Teismas vertina, kad tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, ką patvirtina tiek S. K. pateikti 2019 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštų, adresuotų S. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbiniai variantai (b. l. 108-118), tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodyta informacija, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl akcininkų teisių gynimo, prašant teismą sušaukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą vadovui išrinkti ir finansinei atsakomybei tvirtinti, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 12 d. elektroninis laiškas, kuriame S. K. yra kaltinamas informacijos klastojimu ir melavimu (b. l. 13). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2019 m. balandžio 2 d. raštu prašytą S. K. įgaliojimą veikti direktoriaus vardu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su prašymu dėl nuobaudos paskyrimo pateikė 2019 m. balandžio 15 d., kas patvirtina dalies prašytos informacijos turėjimą (b. l. 5). Tuo pačiu pažymėtina, kad administracinis procesas nėra priemonė asmenų konfliktiniams santykiams spręsti, kurie gali būti ir, kaip nurodyta, šiuo metu yra sprendžiami civiliniame procese. Atitinkamai teismas vertina, kad švelnesnės nuobaudos skyrimas nei numatyta sankcijoje, būtų teisingas, atsižvelgus tiek į susiklosčiusią konfliktinę situaciją, tiek į pažeidimo pobūdį, tiek iš esmės į realių veikos padarinių nebuvimą. Šiuo atveju įspėjimas yra tinkamiausia nuobauda, siekiant pasiekti administracinių nuobaudų tikslus, S. K., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir S. K. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.