Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei L. K., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo sąlygos, todėl tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-92/2014, Nr. 3K-3-280-969/2017). Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Teismas, spręsdamas, ar taikyti atitinkamas sankcijas ir prevencines priemones, siekiant užtikrinti prioritetines vaiko teises ir interesus, analizuoja konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma neterminuotai ar terminuotai apriboti tėvų valdžią.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų K. K. ir D. K. tėvai. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3662-939/2021, nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimų pasekmių sutartis, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, priteistas iš atsakovės išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur ir nustatyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Minėtu sprendimu L. K. įsipareigojo visą laiką, kol vaikai bus pas ją, užtikrinti nepertraukiamą (išskyrus vaikų poilsio laiką) vaikų pasiekiamumą el. ryšių priemonėmis (telefonu ar socialiniais tinklais). Šalys susitarė, kad nutraukus santuoką ir toliau bendradarbiaus nepilnamečių vaikų priežiūros, auklėjimo ir kitais, su vaikais susijusiais, klausimais, informuos viena kitą apie gyvenamosios vietos, telefono numerio ar el. pašto adreso pasikeitimą. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-140-805/2023, apribota terminuotai (šešių mėnesių laikotarpiui) atsakovei L. K. motinos valdžia nepilnamečių vaikų K. K. ir D. K. atžvilgiu.

Iš bylos duomenų matyti, kad vaiko teisių apsaugos specialistams su L. K. nepavyko susisiekti ir išsiaiškinti jos pozicijos dėl ieškinio reikalavimo, kadangi ieškinyje nurodytu adresu atsakovė negyvena, atvejo vadybos procesas jai netaikomas, kitų atsakovės kontaktų Tarnybos Skyrius neturi. Vaiko teisų apsaugos institucijos pateiktoje išvadoje konstatuota, kad laikinas motinos valdžios apribojimas nedavė teigiamų rezultatų, atsakovė ir toliau nesirūpina nepilnamečiais vaikais, su jais nebendrauja, jų neišlaiko, nesidomi jų sveikata, ugdymosi pasiekimais, vaikais rūpinasi, juos augina ir prižiūri vaikų tėvas (ieškovas). Apklausiant Tarnybos Skyriaus specialistams nepilnamečius vaikus K. K. ir D. K., šie nurodė, kad su tėčius sutaria gerai, nori gyventi su tėčiu, su mama matėsi seniai, kažkada mamai yra skambinę iš tėčio telefono. 2024 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašte pažymėta, kad savo vaikų mokymosi pasiekimais, sveikata ir priežiūra nuosekliai rūpinasi vaikų tėvas. 2024 m. balandžio 17 d. Išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis, atsakovė Psichikos sveikatos centro apskaitoje ir Priklausomybės ligų kabineto apskaitoje nėra įrašyta. Teisme esančios informacinės sistemos duomenimis, atsakovė nedirba, keičia gyvenamąsias vietas.

Pirmiau aptartų duomenų kontekste teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad atsakovė nevykdo savo motiniškų pareigų ir neužtikrina vaikams socialiai, emociškai ir fiziškai saugios aplinkos. Taigi, remiantis pateiktais duomenis, akivaizdu, kad toks atsakovės elgesys žeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovas nurodo, kad vaikų visapusišku vystymusi, vertybių diegimu, sveikatos apsauga, socialinių įgūdžių formavimu rūpinasi jis vienas, atsakovė vaikų nelanko, jais nesirūpina ilgiau nei metus, visiškai nedalyvauja vaikų auklėjime ir priežiūroje, neteikia vaikams išlaikymo. Vaikai telefonu kalbasi su motina retai ir dažniausiai tik tuomet, kai patys jai paskambina iš tėčio telefono. Pasak ieškovo, motina pirmiau piktnaudžiavo alkoholiu, vedė netinkamą gyvenimo būdą, ji visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros bei auklėjimo, jų neremia materialiai, nesirūpina, neskambina, visiškai nesidomi vaikais, jie faktiškai pamiršę mamą. Šalių vaikai jau ilgą laiko tarpą gyvena tik su juo, yra jo prižiūrimi ir išlaikomi. Po laikino valdžios apribojimo motina nei karto vaikams nepaskambino, jų neaplankė, neteikė išlaikymo, padėtis nėra pasikeitusi.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė gera valia būtų ėmusis kokių nors priemonių, padėsiančių keisti jos elgesį vaikų atžvilgiu.

Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė elgiasi pasyviai, ji yra apleidusi vaikus, t. y. tinkamai nesirūpino ir šiuo metu nesirpina savo nepilnamečiais vaikais, nedalyvauja vaikų gyvenime, nesidomi jais, yra išvykusi į užsienį, tokie jos veiksmai daro vaikams žalą. L. K. savo vaikų neremia materialiai, jų neišlaiko, tokias aplinkybes patvirtina ir pradėtas išlaikymo išieškojimo procesas.

Be to, bylos duomenimis akivaizdu, kad atsakovė jau pakankamai ilgą laiko tarpą teismo nustatyta tvarka nebendrauja ir nevyksta susitikti su savo nepilnamečiais vaikais, kas tik patvirtina, kad atsakovė vengia atlikti motinos pareigas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog yra aplinkybės, kurios galėtų kliudyti tinkamai atlikti motinos pareigas. Kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių nėra tinkamai įgyvendinama motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, atsakovė nenurodė ir tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, tokių aplinkybių ji neįrodinėjo, to nenustatė ir teismas bylos duomenų visetu.

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, atsakovė pasirinko pasyvų požiūrį ir į vykstantį teisminį procesą, ji nesirūpino ir nesidomėjo bylos eiga, jokių procesinių dokumentų teismui neteikė, paskelbus atsakovės paiešką ir įteikus jai asmeniškai (atsakovė nuo 2024 m. gegužės 2 d. išvykusi į Airiją galimai ieškotis darbo) teismo siųstus procesinius dokumentus, į parengiamąjį ir teismo posėdį ji neatvyko, valstybės garantuojama teisine pagalba nepasinaudojo. Neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežasčių teismui atsakovė nepranešė, prašymas dėl pateisinamų bei objektyvių priežasčių atidėti bylos nagrinėjimą negautas, dėl ko tokia atsakovės L. K. pozicija įgalina teismą spręsti, kad ji visiškai abejinga šios civilinės bylos nagrinėjimui, tuo pačiu ir ieškinio reikalavimui.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus arba neveikimą, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama tėvų valdžia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką. Iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį su vaiku pirmiausia tenka tėvams, šeimos ryšiai turi būti gyvi, nuolat puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą bei interesus. Taikant atvejo vadybą, pagalba vaikui ir šeimai orientuota į kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba, kad būtų padėta vaikui ir šeimai išspręsti iškilusias problemas. Pažymėtina, kad dėl konkrečios pagalbos poreikio sprendžia atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai, o paslaugas teikia socialines paslaugas teikianti įstaiga – paslaugas gaunančių asmenų gyvenamosios vietos savivaldybė, kuri atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijose gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.

Bylos duomenimis be pirmiau išdėstyto įrodyta, kad nuo 2023 m. balandžio 26 d. teismo sprendimo, kuriuo L. K. apribota terminuotai (šešių mėnesių laikotarpiui) motinos valdžia nepilnamečių vaikų D. K. ir K. K. atžvilgiu, atsakovė, turėdama motinos pareigą, įtvirtintą įstatymu bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, kurią teismas patvirtino, savo vaikų faktiškai nelanko, jais nesidomi, visiškai nedalyvauja jų gyvenime bei auklėjime, nesirūpina ugdymu, lavinimu, sveikatos priežiūra, elementariųjų poreikių tenkinimu ir kt., visą šią naštą perkeldama vaikų tėvui, ji neremia paramos reikalingų nepilnamečių vaikų materialiai, be to, galimybe atkurti glaudžius motinos ir mažamečių vaikų ryšius, susigrąžinti vaikų pasitikėjimą motina ir pakeisti situaciją teigiama linkme ji šiuo atveju nepasinaudojo, kas neginčijamai patvirtina, kad L. K. vengia atlikti motinos pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, dėl ko yra pagrindas ieškinį tenkinti ir apriboti motinos valdžią neterminuotai. Atsakovė tokių aplinkybių neginčijo, objektyvių duomenų, patvirtinančių priežastis, dėl kurių neįgyvendinama motinos valdžia ji nenurodė ir tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų neteikė, priešingų duomenų nei, kad įrodinėjo ieškovas byloje nėra gauta. Nagrinėjamoje situacijoje, nesant pagrindo tikėtis teigiamų, stabilių ir apimančių visas sritis pokyčių ateityje, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą bei institucijos pritarimą ieškovo ieškinio reikalavimams, teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti ieškinį ir neterminuotai apriboti motinos valdžią.

CK 3.181 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaiko interesams. Iš esmės, stabiliai, o ne epizodiškai pasikeitus atsakovės elgesiui, realiai vykdant nustatytas pagalbos priemones, pasirūpinus vaikams reikalinga aplinka ir įrodžius, kad ji gali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, atsakovė turi galimybę kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus lieka ir apribojus tėvų valdžią.

Vertinant tai, kad Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3662-939/2021, iš atsakovės jau yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu, šioje byloje teismo iniciatyva minėti klausimai nespręstini, taip pat nespręstinas ir klausimas dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo iki sprendimo įsiteisėjimo (CK 3.195 straipsnis, CPK 407 straipsnis), nes pirmesniu teismo procesiniu sprendimu, kuris nėra pakeistas, dėl minėto yra išspręsta.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tuo pagrindu iš atsakovės ieškovui priteisiamas 109,00 Eur žyminis mokestis (2023 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymas) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 82 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismo sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Apriboti neterminuotai atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109,00 Eur žyminį mokestį ieškovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Vykdyti teismo sprendimą skubiai.

Nusiųsti per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įsiteisėjusio sprendimo kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.