Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl neterminuoto mamos valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

8. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas, šalindamas teismo nustatytus ieškinio trūkumus, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, nepateikė jokių įrodymų ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, laikė, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų, kas sudarė teismui pagrindą taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas teisines pasekmes. Ieškovas tvirtina, kad teismas nustatė tokius ieškinio trūkumus, kurių jis objektyviai neturi galimybių pašalinti, ir tai neturėtų būti kliūtis priimti ieškinį nagrinėti teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantu, kad šiuo atveju teismo nustatyti ieškinio trūkumai nėra esminiai, užkertantys kelią iškelti teisme civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl neterminuoto mamos valdžios apribojimo.

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

11. Pažymėtina, kad pagal CPK 403 straipsnį, reglamentuojantį ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo turinį, ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

12. Iš ieškovo teismui pateikto ieškinio matyti, kad jis kreipėsi į teismą dėl neterminuoto mamos valdžios apribojimo savo nepilnamečių vaikų, atžvilgiu. Ieškinyje nurodė, kad jis kartu su atsakove turi du nepilnamečius vaikus – K. K. ir D. K., kurie gyvena kartu su juo. Tuo tarpu atsakovei Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu šešių mėnesių terminui buvo apribota motinos valdžia. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė vaikais nesirūpina ilgiau nei metus, visiškai nedalyvauja vaikų auklėjime ir priežiūroje, o nuo 2022 m. liepos mėnesio neteikia vaikams išlaikymo ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad atsakovės elgesys pasikeis, kad ji pradės rūpintis vaikais, todėl, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ieškovas teismo prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią.

13. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis), tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Kaip minėta, teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Tokios pačios nuomonės laikosi ir kiti teismai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymų pakankamumo klausimą sprendė procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

14. Be to, pažymėtina, kad atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui netaiko nešališkumo ne procedeat judex ex officio (liet. teisėjas netiria faktų bei nerenka įrodymų savo iniciatyva), judex judicet secundum allegata et probata partium (liet. teismas sprendžia bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus) reikalavimų, o suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti. Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šeimos bylose teismas pats sprendžia, kiek ir kokių įrodymų reikia byloje priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tiria ir vertina ne vien tik šalių nurodomus faktus ir pateiktus įrodymus, tačiau ir pats sprendžia dėl byloje teisiškai reikšmingų faktų bei rinktinų įrodymų. Nors šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau objektyviai nesant galimybių įrodyti tam tikras teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas visas abejones turi vertinti vaiko interesų naudai ir priimti vaiko teises ir interesus atitinkantį teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo pareiga būti aktyviam numatyta ir CPK 404 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, jog atsižvelgdamas į prašymo pagrindą, teismas išreikalauja iš atitinkamų institucijų duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius prašyme nurodytas aplinkybes. Taigi teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl motinos valdžios apribojimo, turės būti aktyvus ir pats išreikalauti duomenis, reikalingus ieškinio pagrįstumui įvertinti.

15. Pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria nustatė trūkumus, taip pat nurodė, kad ieškovas turėtų nurodyti pagrindą, kuriuo remdamasis inicijuoja bylos iškėlimą teisme, nurodyti asmenį ar vaikų globos (rūpybos) įstaigą, kuriai vaikai bus perduoti ieškinį patenkinus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškinio turinio galima suprasti kokiais tėvų valdžios apribojimo pagrindais, numatytais CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, ieškovas kreipiasi į teismą, o visas kitas faktines aplinkybes teismas turi galimybę išsiaiškinti ne per trūkumų šalinimo institutą, bet vėlesniuose proceso etapuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas ieškinyje nurodė pakankamai duomenų, pridėjo pakankamai įrodymų, leidžiančių priimti pareiškimą nagrinėjimui, o teismo nurodyti ieškinio trūkumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai.

16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepašalino 2023 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodytų trūkumų, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovo N. K. ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.