Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. P., 2023 m. spalio 20 apie 22.50 val., Vilniuje, Rygos gatvėje, ties pastatu Nr. 41, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „KIA“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais E. P. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta padariusi nusikaltimą, dėl to gailisi, sutinka duoti parodymus, pageidauja, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pabrėžė, jog pageidauja būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskirti sūnų K. P., su kuriuo gerai sutaria, dažnai bendrauja, pabrėžė, kad sūnaus nuomonė jai svarbi. Atkreipė teismo dėmesį, kad K. P. itin neigiamai vertino jos elgesį, taip pat ji pati supranta, jog kėlė grėsmę tiek aplinkiniams, tiek pačiai sau, todėl ateityje nenusikals. Kaltinamoji nurodė, kad automobilis, kurį vairavo būdama neblaivi, priklauso įmonei, kurioje dirba, nė vienas iš įmonės atstovų nebuvo kartu, kai ji vartojo alkoholinius gėrimus, todėl nežinojo, kad ji vairuos išgėrusi, kaltinamoji patvirtino, jog sutinka, kad iš jos būtų išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas K. P. paaiškino, kad prašo perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą 1 metų terminui netaikinat užstato, nurodė, kad su kaltinamąja, kuri yra jo mama, nuolat bendrauja, gyvena tame pačiame mieste, pabrėžė, kad itin neigiamai vertina mamos elgesį ir, jei tik būtų buvęs šalia įvykio metu, tikrai būtų užkirtęs kelią neteisėtai veikai, atkreipė teismo dėmesį, kad mama labai gailisi dėl padarytos veikos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamoji E. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Automobiliu „KIA CEED“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), naudojasi kasdien darbo tikslais, automobilį naudoja nuvykti į darbą ir iš jo. 2023 m. spalio 20 d. po darbo nuėjo su draugais išgerti kavos ir vyno ,,Burbulio vyninėje“, kartu praleido apie 3 valandas. Per tą laiką suvartojo apie 700 ml. vyno. Apie 22.00 val. nusprendė vykti namo, tačiau nenorėdama palikti darbinio automobilio centre esančioje mokamoje automobilių parkavimo aikštelėje, nusprendė vykti šiuo automobiliu namo. Automobilio palikti nenorėjo, dėl to, kad automobilis stovėjo mėlynoje parkavimo zonoje, taip pat bijojo, kad automobilis, kuris priklauso įmonei, kurioje dirba, toje miesto dalyje gali būti apgadintas. Namo važiavo į (duomenys neskelbtini). Jai vykstant namo, prie Rygos g. esančios „IKI“ parduotuvės, buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie stabdė mirksėdami signalinėmis lempomis, pamačiusi, jog yra stabdoma įvažiavo į parduotuvės „IKI“ aikštelę ir joje sustojo. Pareigūnams sustabdžius, prisipažino, kad vartojo alkoholį. Pareigūnams patikrinus jos neblaivumą buvo nustatytas 2.00 promilių girtumas. Dėl savo veiksmų labai gailisi, daugiau tokie veiksmai nepasikartos (b. l. 77 – 78).

2023 m. spalio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 20 d., apie 22.50 val., Vilniuje, Rygos gatvėje, ties pastatu Nr. 41, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „KIA“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2.00 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1 – 7).

2023 m. spalio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 20 d., apie 22.35 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus veikimo skyriaus gavo pranešimą, kad pranešėja važiuoja paskui įtartinai vingiuojantį juodos spalvos automobilį „KIA“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotoja gali būti neblaivi. Justiniškių g. ir Rygos g. sankirtoje buvo pastebėtas minėtas automobilis, įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius bei garsinį signalą buvo stabdomas automobilis adresu Rygos g. 26, vairuotojai, E. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), sustojus bei jiems (pareigūnams) išlipus iš tarnybinio automobilio ir einant link vairuotojos automobilio, E. P. pradėjo vėl važiuoti. Toliau važiuojant paskui minėtą automobilį su įjungtais švyturėliais bei įjungus garsinį signalą per automobilio garsiakalbį vairuotojai buvo keletą kartų pasakyta sustabdyti transporto priemonę ir adresu Rygos g. 41, Vilniuje, vairuotoja sustojo. Priėjus prie automobilio, buvo matyti, kad vairuotoja E. P. nesiorientuoja aplinkoje, atidarius jos kairės pusės vairuotojo duris buvo paprašyta jos išlipti iš automobilio, jai išlipus, ji blaškėsi, kažko ieškojo, aiškino, kad jai reikia paskambinti. Paklausius E. P. kada ji vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė, kad per pietus, daugiau nieko neaiškino. 22.52 val. E. P. buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, 23.13 val. jai buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas. Automobilis „KIA“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Avižienių k., Sudervės g. 2E (b. l. 18 – 19).

2023 m. spalio 25 d. pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad: apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas pavadinimu „PSS-20231020-224207UTC+0300.mp4“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 9 min. 16 s. Filmuojamas automobilio „KIA“ stabdymo procesas – pareigūnai keturis kartu reikalauja automobilio vairuotoją sustoti. Automobilis sustoja įvažiavęs į parduotuvės stovėjimo aikštelę. Pareigūnai aiškinasi vairavimo aplinkybes, liepia vairuotojai išlipti iš automobilio. Vairuotoja nurodo, kad alkoholį vartojo prieš 3 – 4 valandas. Nurodo, kad draudžiamų daiktų neturi. Vairuotoja sodinama į pareigūnų tarnybinį automobilį, prašo leidimo paskambinti. Pareigūnai aiškina, kad vairuotoja padarė nusižengimą, nestojo stabdoma pareigūnų, yra neblaivi. Vairuotoja skambina telefonu, prašydama atvykti. Pareigūnai aiškina, kad bus tikrinamas vairuotojos blaivumas, vairuotoja tikrintis blaivumą sutinka. Nurodė, kad pietų metu vartojo alkoholį. Blaivumas tikrinamas keletą kartų, nes vairuotojai neišeina tinkamai išpūsti oro iš plaučių. Į įvykio vietą atvyksta vairuotojos kviestas asmuo, aiškinasi dėl galimybės vairuotojai vykti namo. Pareigūnai prašo vairuotojos pateikti asmens duomenis, vairuotoja nurodo, kad dokumentai vairuotame automobilyje;

apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas pavadinimu „PSS-20231020-224324UTC+0300.mp4“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 8 min. 36 s. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad filmuojama nuo ant drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros. Pareigūnai aiškinasi vairavimo aplinkybes, liepia vairuotojai išlipti iš automobilio. Vairuotoja nurodo, kad alkoholį vartojo prieš 3 – 4 valandas. Nurodo, kad draudžiamų daiktų neturi. Vairuotoja sodinama į pareigūnų tarnybinį automobilį, prašo leidimo paskambinti. Pareigūnai aiškina, kad vairuotoja padarė nusižengimą, nestojo stabdoma pareigūnų, yra neblaivi. Pareigūnė mėgina paimti vairuotojos telefoną, kadangi ši mėgina kažkam skambinti. Vairuotoja paaiškina, kad nori paskambinti vyrui. Pareigūnė aiškina, kad vairuotoja padarė eismo įvykį, stabdoma nestojo. Pareigūnė aiškina, kad bus tikrinamas vairuotojos blaivumas, vairuotoja tikrinti blaivumą sutinka. Nurodė, kad pietų metu vartojo alkoholį. Blaivumas tikrinamas keletą kartų, nes vairuotojai neišeina tinkamai išpūsti orą iš plaučių. Matomas įvykio vietą atvyksta vairuotojos kviestas asmuo, kuris kalbasi su kitu pareigūnu;

apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas pavadinimu „PSS-20231020-231053UTC+0300.mp4“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 14 min. 30 s. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad filmuojama nuo ant drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros. Pareigūnai pakartotinai tikrina tarnybiniame automobilyje sėdinčios moters blaivumą. Prašoma pateikti asmens dokumentus, nustatyti tapatybę. Toliau vaizdo įraše užfiksuota automobilio techninės būklės apžiūros procesas, jį fotografuojant. Toliau vaizdo įraše užfiksuotas procesinių dokumentų pildymo procesas;

apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas pavadinimu „PSS-20231020-231051UTC+0300.mp4“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 15min. 15 s. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad filmuojama nuo ant drabužių pritvirtintos vaizdo filmavimo kameros. Pareigūnai pakartotinai tikrina tarnybiniame automobilyje sėdinčios moters blaivumą. Prašoma pateikti asmens dokumentus, nustatyti tapatybę. Toliau vaizdo įraše užfiksuotas procesinių dokumentų pildymo procesas (b. l. 51 – 54).

2023 m. spalio 24 d. skambučio Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuotas pareiškėjos, bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir policijos pareigūno pokalbis, kurio metu pareiškėja teikia informaciją apie nusikalstamos veikos aplinkybes (b. l. 45 – 48).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti E. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė – eiti tiesia linija gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL 0711 (patikros sertifikatas Nr. 1938529, galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d.) kaltinamajai 2023 m. spalio 20 d., pirmu pūtimu, 22.52 val., nustatytas 2,01 procentų girtumas; antruoju pūtimu, 23.13 val., nustatytas 2,00 procentų. girtumas (b. l. 21 – 23).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilio „KIA Ceed“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios direktorė J. M. (b. l. 37).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2014 m. laidos automobilio „KIA Ceed“ kaina Lietuvoje su PVM – 6 360 Eur. (b. l. 38).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. P. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios kaltę patvirtina jos pačios prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: 2023 m. spalio 20 d., 2023 m. spalio 21 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 1 – 7, 18 – 19), 2023 m. spalio 25 d., 2023 m. spalio 24 d. apžiūros protokolai (b. l. 51 – 54, 45 – 48), vairuotojos neblaivumo patikrinimo rezultatai (b. l. 21 – 23), „Body“ kameros vaizdo įrašai bei kiti byloje surinkti duomenys. E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas prašymas dėl E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017)

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamoji padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji bausta administracine tvarka (b. l. 60 – 68), anksčiau neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta (b. l. 58 – 59), dirba (b. l. 69 – 70). E. P. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Ji savo elgesį vertina neigiamai, jos padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, ji nėra sisteminga įstatymų pažeidėja, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018).

K. P. yra kaltinamosios sūnus, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad mamos veiksmus vertina neigiamai, santykiai su mama yra geri, mama jo klauso, mano, kad galės teigiamai veikti kaltinamąją, kad ši pakartotinai nenusikalstų.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes (neteistas, dirbantis) sprendžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

Kaltinamoji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio vairuodama transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (b. l. 79 – 82), t. y. nuo 2023 m. spalio 23 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamoji, atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „KIA“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 37). Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų žinojusi, apie tai, jog kaltinamoji, kai jai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas vairavo transporto priemonę „KIA“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamoji kaina Lietuvoje su PVM yra 6 360 Eur (b. l. 38), todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal liudytojo parodymus, tarnybinius pranešimus kaltinamoji itin pavojingai manevravo, taip atkreipdama kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldama jiems realų pavojų, taip pat į tai, kad minimali riba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė buvo ženkliai viršyta, t. y. nustatytas net 2,00 promilių neblaivumas, yra tikslinga iš kaltinamosios valstybės naudai konfiskuoti viso konfiskuotino automobilio vertę, t. y. 6 360 Eur.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliekami galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinami.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas VĮ „Regitra“, o kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais – palikti bylos medžiagoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo K. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti E. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. P. išieškoti transporto priemonės „KIA Ceed“ vertę atitinkančią 6 360 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimties eurų) sumą.

E. P. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“, o kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais – palikti bylos medžiagoje.

Išaiškinti E. P.: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. P., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.