Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos apeliacinio teismo atstovėms G. M. ir V. R.,

2024 m. liepos 31 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos apeliacinio teismo, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Verslo žinios“ ir M. S., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia netinkamai nuasmenintos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023, viešo paskelbimo aplinkybe.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2023 m. balandžio 3 d. gavo T. Ž. 2023 m. kovo 29 d. skundą, kuriame nurodoma, kad 2023 m. kovo 28 d. LITEKO skiltyje „Vieša sprendimų paieška“ pareiškėja pastebėjo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-05406-2022-2), priimtą pareiškėjos atžvilgiu, kuri nebuvo tinkamai nuasmeninta, kadangi Nutarties 13 punkte paviešinta jos vardas ir pavardė.

2023 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas elektroniniu paštu informavo INFOLEX apie LITEKO atliktus Nutarties koregavimo veiksmus (b. l. 87).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Teismas, skelbdamas sprendimą, neskelbia fizinio asmens kodo, paprastai neskelbia gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat specialių kategorijų asmens duomenų, o baudžiamosiose bylose – ir asmens duomenų, saugomų atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13P-146-(7.1.2) patvirtintos teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos 15 p. nustatyta, kad viešai skelbtinas „nuasmenintas“ teismų procesinių sprendimų versijas parengia, į LITEKO įsega ir paskelbia teismų pirmininkų ar skyrių pirmininkų įgalioti teismų tarnautojai (darbuotojai) (toliau - darbuotojai) arba teisėjai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai teismo procesinis sprendimas įsiteisėja. Pagal Tvarkos 5.4.2 papunktį teismų procesiniai sprendimai, priimti civilinėse bylose, kuriais ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės (pavyzdžiui, dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui), neprivalo būti viešai skelbiami, tačiau pagal Lietuvos apeliacinio teismo vidinę praktiką, indeksu „2KT“ žymimose bylose priimtų procesinių sprendimų nuasmenintos versijos yra viešai skelbiamos, siekiant informuoti visuomenę apie teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei užtikrinti Lietuvos apeliacinio teismo veiklos viešumą, skaidrumą ir atvirumą visuomenei, tuo pačiu metu užtikrinant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis, nepažeidžiant asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, t. y. prieš viešai skelbiant teismo procesiniai sprendimai yra nuasmeninami. Be to, į LITEKO įsegus nuasmenintą teismo procesinio sprendimo versiją ir pažymėjus, kad ji skelbtina, INFOLEX per atitinkamą sąsają su LITEKO gauna pranešimą apie skelbtiną teismo procesinį sprendimą.

Dėl sąlygų žalos atlyginimui

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigūnų veiksmų, atlyginama remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepasydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu. Taikant atsakomybę CK 6.271 straipsnio pagrindu, turi būti konstatuota ne tik neteisėti atsakovo veiksmai, bet ir žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo (atsakovų) dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų pareiškėjai sukeltą neturtinę žalą - 10 000 Eur. Kaip jau nurodyta teismo sprendime, viešai paskelbta Nutarties versija buvo netinkamai nuasmeninta.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja dėl galimai neteisėto asmens duomenų paviešinimo pateikė pareiškimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-218 (2.13-1.) „Dėl T. Ž. 2023-03-29 skundo“, kuriuo atmetė pareiškėjos pareiškimą (b. l. 94-99).

Pareiškėja Valstybinės duomenų inspekcijos sprendimą Nr. 3R-218 (2.13-1.) „Dėl T. Ž. 2023-03-29 skundo“ apskundė Regionų administraciniam teismui. Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose administracinėje byloje Nr. I3-2587-438/2024, 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjos T. Ž. skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. Nr. 3R-723(2.13-1.E) dėl T. Ž. skundo; 2) priteisti iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 5000 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų; 3) priteisti iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 5000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Administracinė byla dar neišnagrinėta.

Kaip jau minėta, vertinant pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

Asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja BDAR ir ADTAĮ. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių reikalavimus.

BDAR 4 straipsnio 12 punktas apibrėžia ADSP – tai saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas operatyviai reagavo į gautus pranešimus apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, t. y. 2023 m. gegužės 5 d. sužinojęs apie įvykusį ADSP patikrinęs, kad viešai paskelbta Nutarties versija buvo netinkamai nuasmeninta, 2023 m. gegužės 5 d. iš LITEKO pašalino ir į LITEKO įkėlė tinkamai nuasmenintą nutarties versiją. Atlikus šiuos veiksmus, duomenys automatiškai atsinaujino LITEKO Viešoje sprendimų paieškoje, t. y. buvo pašalinta netinkamai nuasmeninto dokumento versija ir paskelbta nauja. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas elektroniniu paštu informavo INFOLEX apie LITEKO atliktus minėtos nutarties koregavimo veiksmus.

Teismas pažymi, kad netinkamai nuasmenintos Nutarties tekste tik vieną kartą buvo paviešintas atsakovės (apeliantės) T. Ž. vardas ir pavardė (nutarties 13 punkte). Daugiau netinkamai nuasmenintų duomenų šioje nutartyje nenustatyta. Ši aplinkybė patvirtina, kad toks pažeidimas nebuvo tyčinis, o padarytas dėl žmogiškosios klaidos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nutartimi išspręstas tik prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo teritorijoje, t. y. 2023 m. kovo 13 d. nutartimi ginčas nebuvo išspręstas iš esmės ir jame nebuvo pasisakoma apie konkrečias kilusio civilinio ginčo aplinkybes. Nutartyje taip pat nebuvo paviešinti jautrūs, specialių kategorijų asmens duomenys. Nutartis, kurios 13 punkte buvo paviešintas pareiškėjos vardas ir pavardė, viešai buvo skelbiama nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2023 m. gegužės 5 d.

Iš UAB „Lexnet“ į šią bylą pateikti duomenys patvirtina, kad aptariamą Nutartį, kurioje buvo nenuasmeninta pareiškėjos asmens (vardas ir pavardė) informacija, matė ir su ja galimai susipažino nedidelis INFOLEX prenumeratorių skaičius – šeši prenumeratoriai. (UAB „Lexnet“ darbuotojo, atsakingo už informacines technologijas, paaiškinimas, b. l. 48, Asmens duomenų saugumo pažeidimų registro kopija, b. l. 49-52). Pareiškėjos su skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad vienu iš šių asmenų, susipažinusių su nevisiškai nuasmeninta nutartimi, buvo pati pareiškėja. Atkreiptinas dėmesys, kad vėliau (iki visiško nutarties nuasmeninimo) ir Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs informaciją apie nevisiškai nuasmenintos nutarties paskelbimą, siekdamas tuo įsitikinti, taip pat susipažino su šia Nutartimi portale INFOLEX. Teismas taip pat sutinka su UAB „Lexnet“ teiginiu, kad dokumento atidarymas pats savaime nereiškia išsamaus susipažinimo su dokumento turiniu ir asmens duomenų identifikavimo. Taigi pašalinių asmenų, susipažinusių su nevisiškai nuasmeninta Nutartimi, skaičius yra itin nedidelis. Be to, kaip jau minėta, Lietuvos apeliacinis teismas tą pačią dieną kai gavo pranešimus apie galimai netinkamai nuasmenintos Nutarties paskelbimą, ėmėsi priemonių šiam pažeidimui pašalinti, t. y. iš LITEKO pašalino ir vėliau įkėlė tinkamai nuasmenintą 2023 m. kovo 13 d. nutarties versiją bei apie tai informavo INFOLEX.

UAB „Lexnet“ teisės skyriaus vadovės pavaduotoja I. B. 2023 m. gegužės 6 d. pasiaiškinime nurodė, kad 2023 m. gegužės 5 d. buvo gautas raštas iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos dėl duomenų saugumo pažeidimo, kad viešai paskelbtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023 13 p. buvo aptiktas nenuasmenintas vardas ir pavardė. 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023 buvo prieinama INFOLEX sistemos naudotojams. 2023 m. kovo 15 d. buvo atliktas kasdieninis vidaus auditas, kurio metu duomenys buvo papildomai tikrinami INFOLEX sukurta pagalbine nuasmeninimo priemone. Audito metu aptikti nenuasmeninti duomenys per klaidą buvo atmesti, bet ne patvirtinti. Šis saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl žmogiškosios klaidos kasdien tvarkant didelį kiekį duomenų. Pasiaiškinime UAB „Lexnet“ generalinį direktorių informavo, kad gavus pranešimą INFOLEX sistemoje pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas (2023 m. gegužės 5 d., 12 val.). Imtasi visų techninių bei prevencinių priemonių, kad tokie pažeidimai nesikartotų. Apie atliktą pažeidimo pašalinimą buvo informuota Nacionalinė teismų administracija (b. l. 47).

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime taip pat paaiškino, kad nors Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023, 13 punkte, atlikdama nutarties nuasmeninimą, tinkamai nepašalino atsakovės (apeliantės) T. Ž. vardo ir pavardės, tačiau šis suklydimas nebuvo tyčinis, pareiškėjos vardas ir pavardė buvo išviešinti dėl žmogiškosios klaidos ir vos sužinojus aptariamą faktą, ėmėsi veiksmų tokiems duomenims iš LITEKO pašalinti (b. l. 108).

Taigi, Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. gegužės 5 d. sužinojus apie įvykusį ADSP, jis buvo užfiksuotas teismo 2023 m. APSP žurnale, iš LITEKO sistemos nedelsiant buvo pašalinta ir į LITEKO sistemą įsegta tinkamai nuasmeninta Nutarties versija, tą pačią dieną (2023 m. gegužės 5 d.) teismas elektroniniu paštu informavo UAB „Lexnet“ apie LITEKO atliktus Nutarties koregavimo veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, teismo procesinis sprendimas buvo skelbiamas uždaroje UAB „Lexnet“ paieškos sistemoje, prieinamoje mokamos prenumeratos pagrindu, nepasiekiamas globalios interneto paieškos sistemoms ir neapibrėžtam asmenų ratui. Pareiškėja, nurodydama apie informacijos sklaidą, nenurodo konkrečių faktų, įrodančių informacijos prieinamumą plačiajai visuomenei ar jos pažįstamų asmenų ratui. Atvirkščiai, pačios pareiškėjos pateikta teismo sprendimo INFOLEX sistemoje kopija rodo, kad ją darė registruotas prisijungęs vartotojas, nes matyti tik registruotiems vartotojams prieinamos paieškos sistemos dalys: paieškos langas, paskutinių peržiūrų istorija. Atitinkamai, pareiškėjos teiginiai dėl plačios sklaidos ir neigiamos įtakos jos reputacijai vertintini kaip pačios pareiškėjos prielaidos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, 2023 m. kovo 28 d. sužinojusi apie netinkamai nuasmenintą Nutartį, nei į Lietuvos apeliacinį teismą, nei į UAB „Lexnet“ nesikreipė, apie tai Bendrovei nepranešė, nepasinaudojo galimybe sumažinti jai galimai kilsiančių neigiamų pasekmių, jų trukmės, bylą skaitančių asmenų skaičiaus. Ši galimybė pareiškėjai buvo sudaryta, nes UAB „Lexnet“ kontaktai (telefonas, elektroninis paštas, adresas) yra viešai skelbiami ir matomi neprisijungusiems vartotojams.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui sukeltas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai, kurie yra pakankamai intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę bei kt. (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1342). Atsižvelgiant į nurodytus neturtinės žalos aplinkybių nustatymo ypatumus, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį, tenka pareiškėjui. Teismų praktikoje paisoma nuostatos, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520 -1168/2013).

Pareiškėja skunde teigia, kad dėl jos vardo, pavardės, bylos esmės atskleidimo viešai pablogėjo jos sveikata, atsirado fiziniai skausmai, nemiga, pablogėjo reputacija, pareiškėja išgyvena dvasinius sukrėtimus, emocinį stresą ir kt.

Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl kilusios neturtinės žalos yra abstraktūs ir nedetalizuoti, nėra patvirtinti jokiais kitais tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, leidžiančiu pagrįstai teigti, kad dėl paviešintos informacijos buvo pakenkta jos reputacijai, buvo pažeminta jos garbė bei orumas, sukeltas sveikatos sutrikimas ir pan. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad yra neįgali, didelių spec. poreikių turintis asmuo, senatvės pensininkė, todėl teismas daro išvadą, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas negalėjo lemti pareiškėjos skunde nurodytų sveikatos pablogėjimų. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai dėl minėtų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala ir ją atlyginti pinigine kompensacija. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas pažeidimo sąmoningai nesiekė ir pažeidimas buvo pašalintas per labai trumpą laiką, o pareiškėja neįrodė, kad dėl padaryto pažeidimo būtų patyrusi ilgalaikius išgyvenimus ar kitus neigiamus padarinius, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo neturtinei žalai kilti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, o pareiškėja dėl šio pažeidimo jai kilusios neturtinės žalos neįrodė, todėl laikytina, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Netenkinus skundo reikalavimo dėl žalos priteisimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

Pareiškėja prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, skundas šioje byloje žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Be to, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, netenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos T. Ž. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.