Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-418-544/2022

teisėja Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06101-2021-6

2022 m. spalio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-626-452/2022 pagal ieškovų V. S. ir R. S. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai dėl bendrijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) namas yra Panevėžio miesto istorinėje zonoje ir jo išorės keitimas galimas tik išimtinais atvejais, o statant oro kondicionieriaus bloką ant namo sienos yra keičiama pastato išvaizda ir todėl reikalingas projektas ir statybos leidimas. Tokių leidimų pagal šiuo metu priimtus atsakovės sprendimus nereikės penkto aukšto gyventojams, kai visiems kitiems gyventojams, siekiantiems įrengti kondicionierių, reikės. Ar bus duotas savivaldybės sutikimas įrengti kondicionierių ant išorinės namo sienos, neaišku, todėl atsakovės sprendimas yra diskriminacinis, pažeidžiantis lygiateisiškumo principą, sudarantis nevienodas sąlygas gyventojams įsirengti kondicionierių. Akivaizdu, jog racionaliau ir tikslinga būtų oro kondicionieriaus bloką statyti ant stogo, nes nebūtų vizualinės taršos, stogo konstrukcijos nebūtų pažeistos, paprastesnė įrengimo tvarka ir mažesnės sąnaudos. Teismo argumentas, kad triukšmo lygis bus didesnis statant kondicionierių ant stogo, yra niekinis ir prieštaraujantis elementariai logikai, fizikos dėsniams. Pastačius kondicionierių ant sienos, garsas sklis į visas puses, o atidarius langus jis gali būti girdimas. Kondicionierius skleidžiamo garso ant stogo namo gyventojai negirdės, nes stogas turi garso izoliaciją, o stogo konstrukcijos nepraleidžia jokio garso.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų V. S. ir R. S. ieškinys dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių 2021 m. spalio 20 d. susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimų 6 ir 7 darbotvarkės klausimais, kuriais nepritarti ieškovės prašymui leisti statyti kondicionierių ant daugiabučio namo stogo ir nurodyta, jog šio namo butų savininkai kondicionierių gali statyti tik savo buto ribose ant išorinės namo sienos, išskyrus penktojo aukšto gyventojus, pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

16. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė, nepritardama ieškovų prašymui dėl kondicionieriaus įsirengimo ant namo stogo, neatėmė teisės jį įsirengti ant namo sienos. Nurodė, kad šiuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo ginti ieškovų teisę ir pripažinti, jog jie be atsakovės sutikimo turi teisę įsirengti šilumos siurblio oras-oras (kondicionierių) išorinį bloką, jį pastatant ant gyvenamojo namo stogo su guminėmis atramomis, išorinį bloką sujungiant per buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacinę angą. Apeliantai argumentuoja, kad ginčijami atsakovės nutarimo 6 ir 7 punktai yra diskriminaciniai, nepagrįstai pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių, teises, pažeidžia buto savininkų lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip užkertama galimybė įsirengti kondicionieriaus bloką ant namo stogo, kas ekonomiškai būtų pigiausia, patogiausia ir labiausiai atitiktų kitų bendraturčių interesus, kuriems nebūtų padaryta žala, nebūtų vizualios taršos, būtų mažesnis ir kitiems gyventojams negirdimas triukšmas, skleidžiamas kondicionieriaus. Mano, jog ketvirto aukšto gyventojų teisės, kaip ir penkto aukšto gyventojų teisės, turi būti lygios.

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų išdėstytais argumentais, kurių pagrindu jie skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys atsakovei atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantai dėl teismo ištirtų ir įvertintų aplinkybių bei su tuo susijusių padarytų išvadų turi kitokią nuomonę, palankią jų interesams, nesudaro pagrindo spręsti apie neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą.

18. Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą, priešingai nei teigia apeliantai, minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Kaip minėta, vien tas faktas, jog tam tikri įrodymai buvo įvertinti šalies nenaudai, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie įvertinti ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

19. Atsižvelgdama į nutarties 18 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė, spręsdama kondicionierių išorinių blokų įrengimo klausimus, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

20. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

21. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.85 straipsnio 6 dalį, butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai <...> galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.

22. Iš nutarties 20 ir 21 punktuose nurodytų teisės normų matyti, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai balsuodami turi teisę priimti sprendimus dėl kondicionierių įrengimo tvarkos ant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų (sienų, stogo ir pan.). Todėl ieškovai, prieš pradėdami vykdyti kondicionieriaus įrengimo ant bendrojo naudojimo stogo konstrukcijos darbus, turėjo gauti daugumos namo bendraturčių pritarimą, kaip tai numatyta CK, nes daugiabučio namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas. Šiuo atveju byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija 2021 m. spalio 20 d., be kita ko, nusprendė nepritarti R. S. prašymui statyti kondicionierių ant namo stogo, pasiūlydama statyti kondicionierių ant vidinės namo sienos iš kiemo pusės savo buto ribose (6 punktas; balsavo už – 15, susilaikė – 0, prieš – 0), bei nurodė, jog kondicionierius butų savininkai gali statyti tik savo buto ribose ant išorinės namo sienos; prieš tai jie turi kreiptis (raštu) su prašymu į (duomenys neskelbtini) NSB narius visuotinio susirinkimo metu; ant namo stogo statyti kondicionierius gali tik penktojo aukšto gyventojai, jei tam pritars daugiau kaip 51 proc. visuotiniame susirinkime dalyvavusių bendrijos narių (7 punktas) (balsavo už – 15, susilaikė – 0, prieš – 0). Kaip matyti, už tokį sprendimą balsavo 15 narių iš bendrijoje esančių 23.

23. Apeliantai teigia, jog teismas atleido atsakovę nuo įrodinėjimo pareigos, prioritetą atsakovės pasirinktam kondicionieriaus pastatymo vietos parinkimui ant sienos suteikė tik dėl to, kad jis priimtas daugumos namo butų bendraturčių sprendimu, o remdamasis objektyviu, racionaliu vietos parinkimu, kuris objektyviai labiausiai atitiktų ieškovų ir kitų bendraturčių interesus; atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad išorinio kondicionieriaus bloko tvirtinimas ant namo sienos objektyviai racionalesnis, geresnis, darys mažiau žalos, bus pigesnis, nei kondicionieriaus bloko statymas ant stogo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent ieškovai neįrodė, jog jie privalo rinktis tik tokį kondicionierių, kurio išorinis blokas yra statomas ant stogo, nepateikė tokio įrenginio duomenų palyginimo su įrenginio, montuojamo prie išorinės namo sienos, duomenimis, t. y. kondicionierių techninių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų poveikį aplinkai triukšmo ir taršos aspektu, apie galimą poveikį namo konstrukcijoms, kitų savininkų teisėms, įrengimo išlaidų palyginimų, skaičiavimų. Nors ieškovai nurodė siekiamo įrengti kondicionieriaus privalumus (mažesnės elektros energijos sąnaudos, tolygiau palaikoma nustatyta temperatūra, mažas keliamas triukšmas, paprastesnė įrengimo tvarka), tačiau objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrindė, kad atliekant jo įrengimo ir montavimo darbus iš tiesų niekaip nebus pažeista stogo danga, nebus pakenkta ventiliacinės angos, per kurią bus siekiam įrengti kondicionierių, tinkamam veikimui ar kitaip nebus pažeisti bendrijos ir/ar namo bendraturčių teisės ar teisėti interesai. Pažymėtina, kad viena iš namo bendraturčių B. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, 2022 m. vasario 4 d. rašte aiškiai nurodė nesutinkanti, jog virš jos gyvenamojo ploto ant namo stogo būtų montuojami ar statomi kondicionierių bei kitų įrenginių blokai, kurie kelia nuolatinę vibraciją bei triukšmą. Apeliantai tokių bendrijos narės teiginių jokiais įrodymais taip pat nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

24. Kaip minėta, sprendimai nepritarti ieškovų prašymui statyti kondicionierių ant namo stogo, o kondicionierius butų savininkams leisti statyti ant išorinės namo sienos, priimti daugiabučio namo savininkų bendrijos narių susirinkime balsų dauguma, siekiant visų savininkų interesų pusiausvyros ir suderinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642-916/2015). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovų, kaip vienų iš bendraturčių, interesas dėl nurodomo jiems asmeniškai patogiausio įrenginio pastatymo būdo ir geriausios ekonominės naudos nebūtinai turi būti pagrindu ir pareiga kitiems bendraturčiams pritarti vieno buto bendraturčių poreikius patenkinančiam sprendimui.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog apeliantai neįrodė, kad šiuo atveju racionaliau ir tikslingą būtų oro kondicionieriaus bloką statyti ant stogo, nes nebūtų vizualinės taršos, stogo konstrukcijos nebūtų pažeistos, kondicionierius stovės ant minkštų atramų, paprastesnė įrengimo tvarka ir mažesnės sąnaudos, o pastačius kondicionierių ant sienos, būtų pažeidžiama sienos konstrukcija, daromos skylės. Deklaratyvus apeliantų teiginys, kad nusprendus vykdyti gyvenamojo namo renovaciją kondicionieriaus blokas trukdys ir jį reikės nuimti, nes byloje nėra įrodymų nei apie galimą ar planuojamą namo renovaciją, nei apie jos apimtis, nes, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, stogas taip pat gali būti renovuojamas ar remontuojamas. Priešingai apeliantų argumentams, buto savininkų lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas (nutarties 23, 24 punktai). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu atsakovų, kaip buto savininkų ir namo bendraturčių, teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti, teisių apribojimas šiuo atveju yra proporcingas siekiamiems tikslams (užtikrinti viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabutį namą, kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų apsaugą), ieškovams neatimta teisė įrengti kondicionierių kitoje vietoje ir kitais būdais.

26. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad bendrijos narių susirinkime ieškovams buvo pasiūlyta alternatyva – statyti kondicionierių ant vidinės namo fasadinės sienos iš kiemo pusės savo buto ribose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai be atsakovės sutikimo turi teisę įsirengti šilumos siurblio oras-oras išorinį bloką, jį laisvai pastatydami ant gyvenamojo namo stogo.

27. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų apeliacinio skundo teiginiai teisingam bylos išnagrinėjimui neturi teisinės reikšmės, todėl išsamiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir priimdamas sprendimą, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 straipsnio 4, 5 dalys). Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai dėl proceso ir materialinės teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.