- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 2-1314-545/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27367-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Atsakovas
- UAB „AM Trade“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo individualaus verslininko O. M. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „AM Trade“, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas individualus verslininkas O. M. (313392607300057), kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „AM Trade“ 1700,00 Eur skolos, 385,90 Eur delspinigius, 63,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas ieškinyje (b. l. 4-6) nurodė, kad 2017-10-18 O. M. ir atskovas UAB „AM Trade“ sudarė vežimo sutartį Nr. AM-1741-02-2 (toliau – Sutartis);
1.2. Pagal Sutartį ieškovo atlyginimas už suteiktas tarptautinio pervežimo paslaugas yra 1700,00 Eur;
1.3. Ieškovas atsakovo krovinį pagal Sutartį nugabeno maršrutu – Vilnius, Lietuva – Voronežas, Rusija, ir išrašė 2017-10-22 bei pateikė atsakovui apmokėti sąskaitą Nr. 122. Atsakovas nevykdo savo piniginės prievolės ir neapmokėjo ieškovui 1700,00 Eur pagal sąskaitą Nr. 122. Atsakovas 2017-10- 25 Atliktų darbų aktą pasirašė be pastabų, t. y. pretenzijų ieškovui neturėjo;
1.4. Ieškovas siuntė atsakovui pretenziją dėl įsiskolinimo sumokėjimo į kurią atsakydamas atsakovas atsiuntė 2018-01-05 Garantinį raštą, kuriame nurodė, kad iki 2018-01-20 ieškovui apmokės 1700,00 Eur skolą;
1.5. Pagal 1956-05-19 Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 1 straipsnį, konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Rusija ir Lietuva ir konvencijos narės. Iš sutarties matyti, kad krovinio pakrovimo vieta ir pristatymo vieta yra skirtingų valstybių teritorijoje. Vadinasi, šalių santykiams taikomos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatos. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 4 ir 9 straipsnius. CMR yra sutarties sąlygų įrodymas ir liudijimas, kad krovinį vežėjas priėmė vežti.
2. Atsakovui UAB „AM Trade“, į. k. 303002582, ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos (b. l. 51, 59, 62). Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti registruotais laiškais buveinės ir veiklos vykdymo adresu (b. l. 48-50, 71, 73). Taip pat procesiniai dokumentai buvo siųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) bei el. paštu (b. l. 51-53). Be to procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovo vadovui (b. l. 59) bei akcininkui (b. l.72).
3. 2019-10-03 vykusiame teismo posėdyje šalys nedalyvavo, apie posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuotos tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl skolos priteisimo.
4. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
Krovinio vežimo sutarties samprata yra atskleista CK 6.808 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (šios konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).
CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019).
1956-05-19 Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR Konvencija) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė.
CMR Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos. CMR Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai.
Dėl skolos priteisimo.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas O. M. Sutarties (b. l. 19-20) pagrindu suteikė atsakovui UAB „AM Trade“ krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais paslaugas. Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis patvirtina, kad atsakovo krovinys buvo pakrautas Lietuvoje (Vilnius) ir iškrautas Rusijos Federacijoje (Voronezh), (b. l. 28). Atsakovas dėl jam suteiktų gabenimo tarptautiniais maršrutais paslaugų ir krovinio ieškovui pretenzijų nereiškė. Ieškovas už suteiktas paslaugas išrašė ir pateikė apmokėjimui 2017-10-19 sąskaitą Nr. 122, 1700,00 Eur sumai (b. l. 23). Atsakovas neapmokėjo nurodytos sąskaitos, todėl ieškovas 2017-12-20 pateikė atsakovui pretenziją (29-30). Atsakovas 2018-01-05 pateikė ieškovui garantinį raštą, kuriame be kita ko, nurodė, kad iki 2018-01-20 sumokės ieškovo reikalaujamą 1700,00 Eur sumą (b. l. 33), t. y. atsakovas pripažino 1700,00 Eur skolą ieškovui ir jos neginčijo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 str.) nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1700,00 Eur skolą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl delspinigių.
6. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Ieškovo ir atsakovo sudarytoje Sutartyje numatytas 0,1 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 385,90 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
7. Ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 63,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo, teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 63,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
8. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 12,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
9. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šios bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „AM Trade“, a. k. 303002582, 1700,0 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus Eur) skolą, 385,90 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 90 ct) delspinigius, bei 63,00 Eur (šešiasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo individualaus verslininko O. M. (313392607300057), naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „AM Trade“, a. k. 303002582, valstybės naudai 12,82 Eur (dvylikos Eur 82 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.