Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. D., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad , savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2018-05-14 atvyko į darbą, apie 6.30 val. Dirbo su M. L., buvo pasikvietęs jį į pagalbą, nes į jo pareigas įėjo ieškoti žmonių, kurie ateitų padėti dirbti padavėjams. Prieš kelias dienas su Ž. įvyko nesutarimas dėl darbo klausimų. Su ja žodinių konfliktų dėl darbo yra buvę ir anksčiau. Sužinojo, kad jai kažkas neaišku, todėl priėjo pasiklausti. Ji perėjo prie agresyvaus puolimo, nenorėjo jam nieko aiškinti. Ji pasakė, kad ką nori tą gali ir kalbėti. Jis jai pasakė, kad taip elgiasi pletkininkai ir veidmainiai. Ji įsižeidė dėl šių žodžių. Pradėjo jį vadinti asilu, gaidžiu. Vyko trumpas apsižodžiavimas. Pamatė, kad normali diskusija nevyksta, todėl praeidamas nervingai truktelėjo kėdę. Nukentėjusioji tuo metu sėdosi. Nemanė, kad ji gali susižeisti. Jam pasirodė, kad nukentėjusioji mato, jog jis kėdę patraukė. Ji pritūpė, bet nenukrito, pašoko, ėjo linko jo, plūdosi. Jis nuėjo į pusryčių salę ir tęsė darbą. Nusileido į virtuvę, matė apsiverkusią Ž., ji kalbėjo telefonu, dar buvo kambarinė. Pagalvojo, kad gal vyrui ar broliui skambina. Jis turėjo dujų balionėlį, kurį įsigijo seniai, dėl asmeninio saugumo. Žinojo, kad Ž. mėgsta viską pagrąžinti, todėl paėmė balionėlį iš rankinės ir įsidėjo į švarko kišenę. Kažkuriuo metu nuėjo į apačią paimti užsakymo, gal pusvalandis buvo praėjęs. Laukė virtuvės tarpdury, kol virėja įdės patiekalą. Išgirdo, kad kažkas nusileido. Atsisukęs pamatė vyrą, paskui Ž.. Vyras paklausė, „ar čia šitas“. Paskui jis pasakė „ateik čia“ ir pradėjo sparčiu žingsniu eiti link jo. Vyro kumščiai buvo sugniaužti. Nenorėdamas muštynių jis atsitraukė į virtuvę, išsitraukė dujų balionėlį. Tas vyras buvo beveik įėjęs į virtuvę. Kontakto tarp jų nebuvo. Jis papurškė dujų. Purškė vieną kartą, darė zigzagus, antrą kartą nepurškė. Ž. buvo už vyro nugaros, lyg norėjo jį atitraukti. Jai dujų nepurškė, bet ji buvo arti vyro. Nepastebėjo, ar virėjas buvo šalia, jo žvilgsnis buvo sukoncentruotas į artėjantį vyrą. Nepastebėjo, ar virėjas buvo tarp jų, kai purškė dujas. Jis dujų negavo. Jie atsitraukė, o jis nusivalė ranką. Jie nuėjo į rūbinę, jis irgi ėjo į rūbinę telefono paimti. Prie veidrodžio galėjo prisiliesti tiek Ž. Ž., tiek jos vyras, jis ten durų nepurškė. Galvojo kviesti policiją. Paklausė „tai ką, muštis atvažiavai“. Pasiėmė daiktus, nuėjau dirbti. Ž. vyro anksčiau jis nėra matęs.

Nukentėjusioji Ž. Ž., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad gegužės 14 apie 7 val. viešbutyje (duomenys neskelbtini) dirbo registratūroje. Priėjo A. D., pradėjo reikšti pretenzijas, neva ji visur kišasi. Jis kalbėjo pakeltu tonu, necenzūriniais žodžiais. Ji turi teisę duoti nurodymus padavėjams direktorės žodiniu pavedimu. Ji atsistojo, A. D. priėjo arčiau registratūros. Ji norėjo sėstis į savo darbo vietą. A. tyčia patraukė kėdę, todėl ji parkrito. Kai ji sėdosi, A. D. stovėjo jai už nugaros. Iki tol kėdė nebuvo patraukta. Ji matė kaip jis ranka traukė kėdę. Ji nespėjo sureaguoti ir krito ant kairės pusės šono, alkūne atsirėmė į staliuką, paskui nukrito ant grindų plytelių. Sumušimas buvo ant alkūnės žasto. Pirmiausia krisdama alkūne atsirėmė į staliuką, tačiau staliukas jos nesulaikė ir ji nukrito ant grindų. Gal į spintelės kampą pataikė su ranka, o gal į plyteles. Juto skausmą žaste ir šone. Po kelių dienų ant rankos atsirado 3-4 cm dydžio mėlynė. Pajuto didelį stresą, pradėjo verkti. A. D. grįžo prie darbų, o ji nuėjo pas koleges B. ir Š.. Papasakojo apie įvykį. Paskambino direktorei K. ir pasakė kas įvyko, nurodė, kad negali dirbti. Į registratūrą negrįžo. Paskui paskambino vyrui ir pasakė apie šią situaciją, norėjo, kad ją paguostų. Jis pasisiūlė atvažiuoti. Ji liepė jam nevažiuoti, bet vyras atvažiavo apie 8.00 val. Po įvykio buvo praėjusi gal valanda. Atvažiavęs vyras pamatė padavėją ir paklausė, ar tai A.. Ji pasakė, kad ne. Vyras ėjo pirmas, o ji iš paskos. Vyras pamatė A. ir paklausė, „ar čia šitas“. Vyras pasakė tik šį vieną žodį, rankomis negestikuliavo, todėl nemano, kad A. turėjo pagrindą gintis. Ji atsakė „šitas“. A. įlėkė į virtuvę, numetė indus ant darbastalio. Ji su vyru buvo šalia virtuvės. A. D. išėjęs iš virtuvės ašarinėmis dujomis purškė vyrui, jis susiėmė už akių. Ji pasakė „baik“, tada jai papurškė. A. D. dujas purškė du kartus, gausiai. Paskui dar iš nugaros papurškė. Buvo apipurkšta nugara ir veidrodis. Kai kaltinamasis purškė dujas, ji buvo vyrui už nugaros. Vyras pasilenkė, antras papurškimas buvo skirtas jai. Virtuvėje buvo virėjas I. V., bet jis pačio papurškimo nematė. Jie pradėjo bėgti į rūbinę, bėgant dar į nugarą du kartus papurškė dujų. Ji laikė rūbinės duris, A. lyg bandė veržtis, pasakė, kad kvies policiją. Nežino, ką vyras būtų daręs, jeigu A. neturėtų dujų. Jis yra ramus, neagresyvus. Norėjo pasikalbėti su kaltinamuoju. Į medikus kreipėsi tik dėl ašarinių dujų papurškimo į akis. Kraujosruva ant rankos pasirodė vėliau.

Liudytojas R. Ž., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad gegužės mėn., apie 7.30 val. Važiuodamas į darbą sulaukė žmonos Ž. Ž. skambučio. Ji buvo šoke, papasakojo, kad ji susipyko su A., kuris ją išvadino necenzūriniais žodžiais, nustūmė nuo kėdės. Žinojo, kad Ž. su A. konfliktuodavo ir anksčiau. Ž. ja liepė nevažiuoti, bet jis jai sakė, kad atvažiuos pasikalbėti su kaltinamuoju. Viešbutyje žmona jį pasitiko, nesakė, kad jai kažką skauda, buvo išsigandusi. A. jis nebuvo matęs. Vienas vaikinas šluostė indus, bet tai buvo ne jis. Tada jis nulipo laiptais į rūsį, iš virtuvės išėjo A. su indais. Jis sustojo, paklausė žmonos ar tai jis. Pasakė vienintelę frazę „ar čia jis“. A. padėjo indus ant stalo, įbėgo į virtuvę. Jis irgi nuėjo į virtuvę. Pamatė virėją, sukosi į dešinę ir jam A. papurškė dujų. Nematė kuriuo momentu A. išsitraukė dujų balionėlį. Kai stovėjo prie virtuvės, žmona stovėjo jam už nugaros, paklausė, kas atsitiko. Ž. prišoko, jis užsidengė veidą. Tada kaltinamasis dar kartą papurškė dujų. Kai A. D. purškė, virtuvėje buvo virėjas, gal pusantro metro atstumu, jis lyg atsigręžė. Jis nebandė jų išskirti. iki dujų purškimo tarp jų niekas neatsistojo, gal paskui, po purškimo juos su A. skyrė. Jie išeidinėjo, dar buvo purškiama į nugarą. Ž. nutempė jį į rūbinę, dar girdėjo kaltinamojo šūksnius, duris lyg stūmė. Jis norėjo išsiaiškinti, kiek laiko tai gali tęstis. Būtų pabuvęs su Ž., kol direktorė ateis ir pasikalbėjęs su A.. Jo veiksmai nerodė, kad jis ketintų muštis su A., jam negrasino. Kai jį pamatė, jis padėjo lėkštes ant stalo ir šokinėdamas pasakė, „kas yra“ ar „ko nori“, vartojo necenzūrinius žodžius.

Liudytojas A. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad gavo iškvietimą į konfliktą viešbutyje, (duomenys neskelbtini). Pranešta, kad vienas asmuo kitam pripurškė dujų. Bendravo su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja. Viena pusė aiškino, kad ją užpuolė, o kita atvirkščiai, smulkesnių detalių neatsimena. Pagal pirminius duomenis nustatė, kad dujas purškė kaltinamasis. Jis aiškino, kad nukentėjusiosios vyras atėjo jo sumušti. Abu konflikto dalyvius nuvežė į policijos komisariatą. Sužalojimų nematė. Patalpoje jautėsi ašarinių dujų kvapas. Neatsimena, ar nukentėjusioji aiškino apie kokius sužalojimus. Greitoji pagalba buvo iškviesta nukentėjusiajai, nes ji skundėsi, kad jai skaudėjo akis nuo ašarinių dujų. Kažkas sakė, kad vyko konfliktas kaltinamasis patraukė kėdę, nukentėjusioji nukrito ant grindų.

Įvykio aplinkybės taip pat aprašytos Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulės R. K.-J. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).

Liudytoja A. B., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad buvo sekmadienis, dirbo nuo 8 val. viešbutyje. Visi buvo savo darbo vietoje, nuėjo persirengti. Atbėgo verkdama Ž., ji sakė, kad A. pastūmė kėdę ir ji nugriuvo prie kompiuterio stalo. Ž. sakė, kad ji norėjo atsisėsti, o A. pastūmė kėdę, ji nugriuvo, kad jai skauda ranką, nepamena, kurią. Ž. verkė. Ji sakė, kad paskambino vyrui, papasakojo, kas nutiko, sakė vyrui nevažiuoti, bet jis nutarė atvažiuoti. Tiksliai negali pasakyti dėl ko kilo konfliktas. Ji nuėjo dirbti savo darbų. Po kiek laiko pradėjo leistis į apačią, į virtuvę. Palipusi kokius 4 laiptukus žemyn pajuto aštrų kvapą, graužė akis, todėl išėjo į lauką. Po to atvyko policija. Apačioje didelis veidrodis buvo visas apipurkštas dujomis, ji jį valo. Veidrodis yra cokoliniame aukšte, jis yra visai kitoje pusėje negu virtuvė, prie rūbinės. Veidrodis nuo virtuvės yra gal 7 m. atstumu. Jis buvo apie 1.8 aukščio, apie 1 m. pločio, didesnė pusė buvo apipurkšta dujomis. Ž. vėliau rodė ant rankos mėlynę, neatsimena, kada tiksliai rodė. Neatsimena, ar Ž. yra skundusis dėl konfliktų su A.. Ž. A. pasakė pora negražių žodžių, tarp jų gali būti konfliktas tik dėl darbinių reikalų. Ž. sakė, kad A. patraukė kėdę, o ji norėjo atsisėsti, turbūt tyčia kėdę patraukė.

Liudytojas M. L., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad A. jį pakvietė padirbėti restorane ir mokė padavėjo darbo, Ž. ten buvo administratorė. Įvykio dieną jis dirbo restorane, atėjo 6.00 val., jie pradėjo nešioti valgius iš virtuvės į viršų. Jis pastebėjo, kad A. ir Ž. nesikalbėjo. Apie 6.50 val. pastebėjo, kad Ž. verkia, A. buvo susinervinęs. Paklausė Ž., kas atsitiko, ji atsakė „matai, kas darosi“ ir nuėjo į viršų. Jis nuėjo dirbti. Negali pasakyti, kur buvo A., kai Ž. verkė. Jam nežinoma, dėl ko Ž. su A. konfliktuodavo. 7 val. atidarė restoraną, po kurio laiko pamatė, kad A. nuėjo į virtuvę. Viršuje buvo jis, Ž. ir atėjo Ž. vyras, iš kurio elgesio jautėsi, kad jis buvo agresyvus, nusikeikė, pasakė „kur tas išgama“, tada nuėjo į apačią, į virtuvę. Ž. ėjo jam šalia, nepamena, ar ji ką nors sakė, jie nuėjo į apačią. Jis (M. L.) girdėjo kažkokius garsus. Po to atėjo A. į viršų ir pasakė, kad Ž. vyras jį užpuolė ir A. panaudojo dujas. Nuo A. jautėsi stiprus pipirinių dujų kvapas, matėsi geltona dujų dėmė ant jo drabužių iš kairės pusės. Anksčiau nėra matęs pas A. dujų, nežino, iš kur A. turėjo durų balionėlį. Po to atvažiavo policija, greitoji. Jis paties konflikto negirdėjo. Ž. vyro anksčiau restorane nėra matęs.

Pagarsinus M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 26), jis parodė, kad kai girdėjo triukšmą ir uždarė duris, tai buvo kai atvyko Ž. vyras ir nusileido į apačią. Negirdėjo, ką jie vienas kitam sakė, pagarsino muziką ir uždarė duris, kad klientai negirdėtų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad tarp jų kažkas buvo, bet negali tiksliai pasakyti, kas. A. jam sakė, kad jį užpuolė, bet pats to nematė. Negirdėjo, kad A. nustūmė Ž. nuo kėdės.

Liudytojas I. V., apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad buvo incidentas tarp Ž. ir A.. Jis matė, kaip Ž. verkė apačioje svetainėje šalia virtuvės. B. paklausė, kas Ž. atsitiko, pačios Ž. neklausė. B. jam sakė, kad kažkas patraukė kėdę, kažkas nugriuvo. Jis daugiau bendravo su A., su Ž. mažai bendravo, jokių konfliktiškų santykių nebuvo. Girdėjo kalbų, kad Ž. ir A. nesutarė, konfliktų nematė. Buvo pora atvejų, kai A. atėjo į virtuvę supykęs, kad Ž. kišasi ne į savo reikalus.

Prasidėjus pusryčiams, jis (I. V.) buvo virtuvėje prie atleidimo stalo, kur yra praėjimas vienintelis iš indų plovyklos pusės, akies krašteliu pamatė, kaip artėja agresyvus vyras, ir iš paskos Ž.. Ž. vyras eidamas nieko nesakė, bet ėjo agresyviai, į priekį pasilenkęs. Jis (I. V.) atsitraukė į virtuvę, kur tuo metu buvo A., ir pasakė „A.“, jis sureagavo, priartėjo. Jokių smurtinių veiksmų nebuvo. Tarpduryje jie krūtinėmis kažkaip susitiko, negali pasakyti, ar A. buvo pastumtas, matė, kaip A. atsitraukė į virtuvės pusę, kažką atsitraukdamas sakė, tiksliai neatsimena, ką. Jis (I. V.) pagalvojo, kad gali kilti muštynės, todėl atsistojo tarp jų veidu į Ž. vyrą, jiems dar nespėjus priartėti, per petį pamatė A. ranką, kaip purškia dujas. Pirmu purškimu jis vyrui nepataikė, o antru purškimu pataikė Ž. ant kalnieriaus. Ž. į veidą nebuvo pataikyta dujų. Buvo kažkokie žodžiai iš abiejų pusių. Ž. su vyru atsitraukė kažkur į persirengimo kambarėlį. Jis pats dujų negavo, kvėpavimo takais jas juto. Kadangi virtuvėje yra ventiliacija, dujas greitai ištraukia, purškiama buvo svetainėje, ne į virtuvės pusę.

Parodymų aptikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2018-12-10 atliekant nukentėjusiosios Ž. Ž. parodymų patikrinimą vietoje, ji patvirtino savo parodymus ir parodė nusikalstamos veikos padarymo vietą (b. l. 63-67).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir (ar) jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat ir subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą.

Iš kaltinamojo A. D. ir nukentėjusiosios Ž. Ž. parodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 14 d., apie 7.30 val., viešbutyje (duomenys neskelbtini), konfliktas tarp jų kilo dėl darbo santykių, t. y. dėl to, kad nukentėjusioji Ž. Ž., kaltinamojo teigimu, nepagrįstai kontroliuoja jo darbą ir skleidžia apkalbas. Aplinkybę, kad konflikto metu A. D. pastūmė Ž. Ž. darbo vietoje stovėjusią kėdę, ant kurios pastaroji tuo metu sėdosi, patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, dėl šios faktinės aplinkybės byloje ginčo nėra. Tačiau Ž. Ž. ir A. D. skirtingai aiškina kėdės pastūmimo aplinkybes bei sukeltus padarinius. Kaltinamasis nurodė, kad „praeidamas nervingai truktelėjo kėdę“, Ž. Ž. tuo metu sėdosi. Jam pasirodė, kad nukentėjusioji mato, jog jis kėdę patraukė. Ji pritūpė, bet nenukrito, pašoko, ėjo linko jo, plūdosi. Įvertinus šiuos parodymus darytina išvada, kad A. D. nepripažįsta, kad pastūmė Ž. Ž. darbo kėdę tyčia, siekdamas ją sužaloti. Be to, pasak kaltinamojo, kėdės pastūmimas negalėjo sukelti Ž. Ž. fizinio skausmo, nes pastaroji nenukrito, bet tik pritūpė. Nukentėjusioji Ž. Ž. tvirtino, kad A. D. tyčia patraukė jos kėdę tuo metu, kai ji norėjo sėstis į savo darbo vietą. Ji matė kaip kaltinamasis ranka traukė kėdę, tačiau nespėjo sureaguoti, krito ant kairės pusės šono, alkūne atsirėmė į staliuką, paskui nukrito ant grindų plytelių bei susimušė alkūnės žastą ir šoną. Vertindamas nukentėjusiosios Ž. Ž. parodymus teismas pažymi, kad jie yra nuoseklūs, analogiškas aplinkybes ji nurodė liudytojai A. B. bei iškarto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams. 2018 m. gegužės 14 d. Ž. Ž. pareiškime nurodyta, kad jai bandant atsisėsti į darbo vietą A. D. piktybiškai patraukė kėdę. Tuo tarpu A. D. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad Ž. Ž. sėdant ant kėdės, jis ją patraukė, ko pasekoje nukentėjusioji nukrito (vyr. patrulės R. K.- J. tarnybinis pranešimas). Aplinkybę, kad Ž. Ž. patraukus kėdę ne nukrito, bet tik pritūpė, ir kad jis kėdę patraukė nueidamas spontaniškai, kaltinamasis nurodė tik apklausiamas teismo posėdyje. Remiantis išdėstytu, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios Ž. Ž. parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai – liudytojų A. B. bei parodymai, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kiti rašytiniai bylos duomenys.