- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- 1-926-929/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- Ž. Ž.
- Advokatai
- Marius Ruzas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2018 m. gegužės 14 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), viešbutyje (duomenys neskelbtini), konflikto su Ž. Ž. metu, pastarajai atsistojus nuo kėdės, tyčia patraukė kėdę ant kurios sėdosi Ž. Ž., ko pasėkoje ji nukrito ant grindų ir susimušė ranką, tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą, po ko, apie 8.00 val., tęsdamas asmeninio pobūdžio konfliktą, Ž. Ž. ir jos vyrui R. Ž. įeinant į viešbučio virtuvę, tyčia papurškė iš balionėlio į juos ašarinių dujų, tuo padarydamas Ž. Ž. abiejų akių junginių I laipsnio cheminį nudegimą, tuo jai sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. D., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad , savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2018-05-14 atvyko į darbą, apie 6.30 val. Dirbo su M. L., buvo pasikvietęs jį į pagalbą, nes į jo pareigas įėjo ieškoti žmonių, kurie ateitų padėti dirbti padavėjams. Prieš kelias dienas su Ž. įvyko nesutarimas dėl darbo klausimų. Su ja žodinių konfliktų dėl darbo yra buvę ir anksčiau. Sužinojo, kad jai kažkas neaišku, todėl priėjo pasiklausti. Ji perėjo prie agresyvaus puolimo, nenorėjo jam nieko aiškinti. Ji pasakė, kad ką nori tą gali ir kalbėti. Jis jai pasakė, kad taip elgiasi pletkininkai ir veidmainiai. Ji įsižeidė dėl šių žodžių. Pradėjo jį vadinti asilu, gaidžiu. Vyko trumpas apsižodžiavimas. Pamatė, kad normali diskusija nevyksta, todėl praeidamas nervingai truktelėjo kėdę. Nukentėjusioji tuo metu sėdosi. Nemanė, kad ji gali susižeisti. Jam pasirodė, kad nukentėjusioji mato, jog jis kėdę patraukė. Ji pritūpė, bet nenukrito, pašoko, ėjo linko jo, plūdosi. Jis nuėjo į pusryčių salę ir tęsė darbą. Nusileido į virtuvę, matė apsiverkusią Ž., ji kalbėjo telefonu, dar buvo kambarinė. Pagalvojo, kad gal vyrui ar broliui skambina. Jis turėjo dujų balionėlį, kurį įsigijo seniai, dėl asmeninio saugumo. Žinojo, kad Ž. mėgsta viską pagrąžinti, todėl paėmė balionėlį iš rankinės ir įsidėjo į švarko kišenę. Kažkuriuo metu nuėjo į apačią paimti užsakymo, gal pusvalandis buvo praėjęs. Laukė virtuvės tarpdury, kol virėja įdės patiekalą. Išgirdo, kad kažkas nusileido. Atsisukęs pamatė vyrą, paskui Ž.. Vyras paklausė, „ar čia šitas“. Paskui jis pasakė „ateik čia“ ir pradėjo sparčiu žingsniu eiti link jo. Vyro kumščiai buvo sugniaužti. Nenorėdamas muštynių jis atsitraukė į virtuvę, išsitraukė dujų balionėlį. Tas vyras buvo beveik įėjęs į virtuvę. Kontakto tarp jų nebuvo. Jis papurškė dujų. Purškė vieną kartą, darė zigzagus, antrą kartą nepurškė. Ž. buvo už vyro nugaros, lyg norėjo jį atitraukti. Jai dujų nepurškė, bet ji buvo arti vyro. Nepastebėjo, ar virėjas buvo šalia, jo žvilgsnis buvo sukoncentruotas į artėjantį vyrą. Nepastebėjo, ar virėjas buvo tarp jų, kai purškė dujas. Jis dujų negavo. Jie atsitraukė, o jis nusivalė ranką. Jie nuėjo į rūbinę, jis irgi ėjo į rūbinę telefono paimti. Prie veidrodžio galėjo prisiliesti tiek Ž. Ž., tiek jos vyras, jis ten durų nepurškė. Galvojo kviesti policiją. Paklausė „tai ką, muštis atvažiavai“. Pasiėmė daiktus, nuėjau dirbti. Ž. vyro anksčiau jis nėra matęs.
Nukentėjusioji Ž. Ž., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad gegužės 14 apie 7 val. viešbutyje (duomenys neskelbtini) dirbo registratūroje. Priėjo A. D., pradėjo reikšti pretenzijas, neva ji visur kišasi. Jis kalbėjo pakeltu tonu, necenzūriniais žodžiais. Ji turi teisę duoti nurodymus padavėjams direktorės žodiniu pavedimu. Ji atsistojo, A. D. priėjo arčiau registratūros. Ji norėjo sėstis į savo darbo vietą. A. tyčia patraukė kėdę, todėl ji parkrito. Kai ji sėdosi, A. D. stovėjo jai už nugaros. Iki tol kėdė nebuvo patraukta. Ji matė kaip jis ranka traukė kėdę. Ji nespėjo sureaguoti ir krito ant kairės pusės šono, alkūne atsirėmė į staliuką, paskui nukrito ant grindų plytelių. Sumušimas buvo ant alkūnės žasto. Pirmiausia krisdama alkūne atsirėmė į staliuką, tačiau staliukas jos nesulaikė ir ji nukrito ant grindų. Gal į spintelės kampą pataikė su ranka, o gal į plyteles. Juto skausmą žaste ir šone. Po kelių dienų ant rankos atsirado 3-4 cm dydžio mėlynė. Pajuto didelį stresą, pradėjo verkti. A. D. grįžo prie darbų, o ji nuėjo pas koleges B. ir Š.. Papasakojo apie įvykį. Paskambino direktorei K. ir pasakė kas įvyko, nurodė, kad negali dirbti. Į registratūrą negrįžo. Paskui paskambino vyrui ir pasakė apie šią situaciją, norėjo, kad ją paguostų. Jis pasisiūlė atvažiuoti. Ji liepė jam nevažiuoti, bet vyras atvažiavo apie 8.00 val. Po įvykio buvo praėjusi gal valanda. Atvažiavęs vyras pamatė padavėją ir paklausė, ar tai A.. Ji pasakė, kad ne. Vyras ėjo pirmas, o ji iš paskos. Vyras pamatė A. ir paklausė, „ar čia šitas“. Vyras pasakė tik šį vieną žodį, rankomis negestikuliavo, todėl nemano, kad A. turėjo pagrindą gintis. Ji atsakė „šitas“. A. įlėkė į virtuvę, numetė indus ant darbastalio. Ji su vyru buvo šalia virtuvės. A. D. išėjęs iš virtuvės ašarinėmis dujomis purškė vyrui, jis susiėmė už akių. Ji pasakė „baik“, tada jai papurškė. A. D. dujas purškė du kartus, gausiai. Paskui dar iš nugaros papurškė. Buvo apipurkšta nugara ir veidrodis. Kai kaltinamasis purškė dujas, ji buvo vyrui už nugaros. Vyras pasilenkė, antras papurškimas buvo skirtas jai. Virtuvėje buvo virėjas I. V., bet jis pačio papurškimo nematė. Jie pradėjo bėgti į rūbinę, bėgant dar į nugarą du kartus papurškė dujų. Ji laikė rūbinės duris, A. lyg bandė veržtis, pasakė, kad kvies policiją. Nežino, ką vyras būtų daręs, jeigu A. neturėtų dujų. Jis yra ramus, neagresyvus. Norėjo pasikalbėti su kaltinamuoju. Į medikus kreipėsi tik dėl ašarinių dujų papurškimo į akis. Kraujosruva ant rankos pasirodė vėliau.
Liudytojas R. Ž., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad gegužės mėn., apie 7.30 val. Važiuodamas į darbą sulaukė žmonos Ž. Ž. skambučio. Ji buvo šoke, papasakojo, kad ji susipyko su A., kuris ją išvadino necenzūriniais žodžiais, nustūmė nuo kėdės. Žinojo, kad Ž. su A. konfliktuodavo ir anksčiau. Ž. ja liepė nevažiuoti, bet jis jai sakė, kad atvažiuos pasikalbėti su kaltinamuoju. Viešbutyje žmona jį pasitiko, nesakė, kad jai kažką skauda, buvo išsigandusi. A. jis nebuvo matęs. Vienas vaikinas šluostė indus, bet tai buvo ne jis. Tada jis nulipo laiptais į rūsį, iš virtuvės išėjo A. su indais. Jis sustojo, paklausė žmonos ar tai jis. Pasakė vienintelę frazę „ar čia jis“. A. padėjo indus ant stalo, įbėgo į virtuvę. Jis irgi nuėjo į virtuvę. Pamatė virėją, sukosi į dešinę ir jam A. papurškė dujų. Nematė kuriuo momentu A. išsitraukė dujų balionėlį. Kai stovėjo prie virtuvės, žmona stovėjo jam už nugaros, paklausė, kas atsitiko. Ž. prišoko, jis užsidengė veidą. Tada kaltinamasis dar kartą papurškė dujų. Kai A. D. purškė, virtuvėje buvo virėjas, gal pusantro metro atstumu, jis lyg atsigręžė. Jis nebandė jų išskirti. iki dujų purškimo tarp jų niekas neatsistojo, gal paskui, po purškimo juos su A. skyrė. Jie išeidinėjo, dar buvo purškiama į nugarą. Ž. nutempė jį į rūbinę, dar girdėjo kaltinamojo šūksnius, duris lyg stūmė. Jis norėjo išsiaiškinti, kiek laiko tai gali tęstis. Būtų pabuvęs su Ž., kol direktorė ateis ir pasikalbėjęs su A.. Jo veiksmai nerodė, kad jis ketintų muštis su A., jam negrasino. Kai jį pamatė, jis padėjo lėkštes ant stalo ir šokinėdamas pasakė, „kas yra“ ar „ko nori“, vartojo necenzūrinius žodžius.
Liudytojas A. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad gavo iškvietimą į konfliktą viešbutyje, (duomenys neskelbtini). Pranešta, kad vienas asmuo kitam pripurškė dujų. Bendravo su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja. Viena pusė aiškino, kad ją užpuolė, o kita atvirkščiai, smulkesnių detalių neatsimena. Pagal pirminius duomenis nustatė, kad dujas purškė kaltinamasis. Jis aiškino, kad nukentėjusiosios vyras atėjo jo sumušti. Abu konflikto dalyvius nuvežė į policijos komisariatą. Sužalojimų nematė. Patalpoje jautėsi ašarinių dujų kvapas. Neatsimena, ar nukentėjusioji aiškino apie kokius sužalojimus. Greitoji pagalba buvo iškviesta nukentėjusiajai, nes ji skundėsi, kad jai skaudėjo akis nuo ašarinių dujų. Kažkas sakė, kad vyko konfliktas kaltinamasis patraukė kėdę, nukentėjusioji nukrito ant grindų.
Įvykio aplinkybės taip pat aprašytos Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulės R. K.-J. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).
Liudytoja A. B., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad buvo sekmadienis, dirbo nuo 8 val. viešbutyje. Visi buvo savo darbo vietoje, nuėjo persirengti. Atbėgo verkdama Ž., ji sakė, kad A. pastūmė kėdę ir ji nugriuvo prie kompiuterio stalo. Ž. sakė, kad ji norėjo atsisėsti, o A. pastūmė kėdę, ji nugriuvo, kad jai skauda ranką, nepamena, kurią. Ž. verkė. Ji sakė, kad paskambino vyrui, papasakojo, kas nutiko, sakė vyrui nevažiuoti, bet jis nutarė atvažiuoti. Tiksliai negali pasakyti dėl ko kilo konfliktas. Ji nuėjo dirbti savo darbų. Po kiek laiko pradėjo leistis į apačią, į virtuvę. Palipusi kokius 4 laiptukus žemyn pajuto aštrų kvapą, graužė akis, todėl išėjo į lauką. Po to atvyko policija. Apačioje didelis veidrodis buvo visas apipurkštas dujomis, ji jį valo. Veidrodis yra cokoliniame aukšte, jis yra visai kitoje pusėje negu virtuvė, prie rūbinės. Veidrodis nuo virtuvės yra gal 7 m. atstumu. Jis buvo apie 1.8 aukščio, apie 1 m. pločio, didesnė pusė buvo apipurkšta dujomis. Ž. vėliau rodė ant rankos mėlynę, neatsimena, kada tiksliai rodė. Neatsimena, ar Ž. yra skundusis dėl konfliktų su A.. Ž. A. pasakė pora negražių žodžių, tarp jų gali būti konfliktas tik dėl darbinių reikalų. Ž. sakė, kad A. patraukė kėdę, o ji norėjo atsisėsti, turbūt tyčia kėdę patraukė.
Liudytojas M. L., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad A. jį pakvietė padirbėti restorane ir mokė padavėjo darbo, Ž. ten buvo administratorė. Įvykio dieną jis dirbo restorane, atėjo 6.00 val., jie pradėjo nešioti valgius iš virtuvės į viršų. Jis pastebėjo, kad A. ir Ž. nesikalbėjo. Apie 6.50 val. pastebėjo, kad Ž. verkia, A. buvo susinervinęs. Paklausė Ž., kas atsitiko, ji atsakė „matai, kas darosi“ ir nuėjo į viršų. Jis nuėjo dirbti. Negali pasakyti, kur buvo A., kai Ž. verkė. Jam nežinoma, dėl ko Ž. su A. konfliktuodavo. 7 val. atidarė restoraną, po kurio laiko pamatė, kad A. nuėjo į virtuvę. Viršuje buvo jis, Ž. ir atėjo Ž. vyras, iš kurio elgesio jautėsi, kad jis buvo agresyvus, nusikeikė, pasakė „kur tas išgama“, tada nuėjo į apačią, į virtuvę. Ž. ėjo jam šalia, nepamena, ar ji ką nors sakė, jie nuėjo į apačią. Jis (M. L.) girdėjo kažkokius garsus. Po to atėjo A. į viršų ir pasakė, kad Ž. vyras jį užpuolė ir A. panaudojo dujas. Nuo A. jautėsi stiprus pipirinių dujų kvapas, matėsi geltona dujų dėmė ant jo drabužių iš kairės pusės. Anksčiau nėra matęs pas A. dujų, nežino, iš kur A. turėjo durų balionėlį. Po to atvažiavo policija, greitoji. Jis paties konflikto negirdėjo. Ž. vyro anksčiau restorane nėra matęs.
Pagarsinus M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 26), jis parodė, kad kai girdėjo triukšmą ir uždarė duris, tai buvo kai atvyko Ž. vyras ir nusileido į apačią. Negirdėjo, ką jie vienas kitam sakė, pagarsino muziką ir uždarė duris, kad klientai negirdėtų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad tarp jų kažkas buvo, bet negali tiksliai pasakyti, kas. A. jam sakė, kad jį užpuolė, bet pats to nematė. Negirdėjo, kad A. nustūmė Ž. nuo kėdės.
Liudytojas I. V., apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad buvo incidentas tarp Ž. ir A.. Jis matė, kaip Ž. verkė apačioje svetainėje šalia virtuvės. B. paklausė, kas Ž. atsitiko, pačios Ž. neklausė. B. jam sakė, kad kažkas patraukė kėdę, kažkas nugriuvo. Jis daugiau bendravo su A., su Ž. mažai bendravo, jokių konfliktiškų santykių nebuvo. Girdėjo kalbų, kad Ž. ir A. nesutarė, konfliktų nematė. Buvo pora atvejų, kai A. atėjo į virtuvę supykęs, kad Ž. kišasi ne į savo reikalus.
Prasidėjus pusryčiams, jis (I. V.) buvo virtuvėje prie atleidimo stalo, kur yra praėjimas vienintelis iš indų plovyklos pusės, akies krašteliu pamatė, kaip artėja agresyvus vyras, ir iš paskos Ž.. Ž. vyras eidamas nieko nesakė, bet ėjo agresyviai, į priekį pasilenkęs. Jis (I. V.) atsitraukė į virtuvę, kur tuo metu buvo A., ir pasakė „A.“, jis sureagavo, priartėjo. Jokių smurtinių veiksmų nebuvo. Tarpduryje jie krūtinėmis kažkaip susitiko, negali pasakyti, ar A. buvo pastumtas, matė, kaip A. atsitraukė į virtuvės pusę, kažką atsitraukdamas sakė, tiksliai neatsimena, ką. Jis (I. V.) pagalvojo, kad gali kilti muštynės, todėl atsistojo tarp jų veidu į Ž. vyrą, jiems dar nespėjus priartėti, per petį pamatė A. ranką, kaip purškia dujas. Pirmu purškimu jis vyrui nepataikė, o antru purškimu pataikė Ž. ant kalnieriaus. Ž. į veidą nebuvo pataikyta dujų. Buvo kažkokie žodžiai iš abiejų pusių. Ž. su vyru atsitraukė kažkur į persirengimo kambarėlį. Jis pats dujų negavo, kvėpavimo takais jas juto. Kadangi virtuvėje yra ventiliacija, dujas greitai ištraukia, purškiama buvo svetainėje, ne į virtuvės pusę.
Parodymų aptikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2018-12-10 atliekant nukentėjusiosios Ž. Ž. parodymų patikrinimą vietoje, ji patvirtino savo parodymus ir parodė nusikalstamos veikos padarymo vietą (b. l. 63-67).
2018-08-31 specialisto išvadoje Nr. G2419/2018(01) konstatuota, kad Ž. Ž. kliniškai nustatytas abiejų akių I laipsnio nudegimas, paveikus nenustatytos kilmės chemine medžiaga, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-05-14, būdu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 48-49).
Iš Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2018-05-14, R. Ž. nustyta akių junginių hipertermija (b. l. 40).
2018-08-31 specialisto išvadoje Nr. G2418/2018(01) nurodyta, kad R. Ž. kliniškai nustatytas abiejų akių junginių I laipsnio nudegimas paveikus nenustatytos kilmės chemine medžiaga, galimai užduotyje nurodytu laiku, y. 2018-05-14. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Dėl A. D. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir (ar) jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat ir subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą.
Teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad A. D. padarė jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Iš kaltinamojo A. D. ir nukentėjusiosios Ž. Ž. parodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 14 d., apie 7.30 val., viešbutyje (duomenys neskelbtini), konfliktas tarp jų kilo dėl darbo santykių, t. y. dėl to, kad nukentėjusioji Ž. Ž., kaltinamojo teigimu, nepagrįstai kontroliuoja jo darbą ir skleidžia apkalbas. Aplinkybę, kad konflikto metu A. D. pastūmė Ž. Ž. darbo vietoje stovėjusią kėdę, ant kurios pastaroji tuo metu sėdosi, patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, dėl šios faktinės aplinkybės byloje ginčo nėra. Tačiau Ž. Ž. ir A. D. skirtingai aiškina kėdės pastūmimo aplinkybes bei sukeltus padarinius. Kaltinamasis nurodė, kad „praeidamas nervingai truktelėjo kėdę“, Ž. Ž. tuo metu sėdosi. Jam pasirodė, kad nukentėjusioji mato, jog jis kėdę patraukė. Ji pritūpė, bet nenukrito, pašoko, ėjo linko jo, plūdosi. Įvertinus šiuos parodymus darytina išvada, kad A. D. nepripažįsta, kad pastūmė Ž. Ž. darbo kėdę tyčia, siekdamas ją sužaloti. Be to, pasak kaltinamojo, kėdės pastūmimas negalėjo sukelti Ž. Ž. fizinio skausmo, nes pastaroji nenukrito, bet tik pritūpė. Nukentėjusioji Ž. Ž. tvirtino, kad A. D. tyčia patraukė jos kėdę tuo metu, kai ji norėjo sėstis į savo darbo vietą. Ji matė kaip kaltinamasis ranka traukė kėdę, tačiau nespėjo sureaguoti, krito ant kairės pusės šono, alkūne atsirėmė į staliuką, paskui nukrito ant grindų plytelių bei susimušė alkūnės žastą ir šoną. Vertindamas nukentėjusiosios Ž. Ž. parodymus teismas pažymi, kad jie yra nuoseklūs, analogiškas aplinkybes ji nurodė liudytojai A. B. bei iškarto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams. 2018 m. gegužės 14 d. Ž. Ž. pareiškime nurodyta, kad jai bandant atsisėsti į darbo vietą A. D. piktybiškai patraukė kėdę. Tuo tarpu A. D. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad Ž. Ž. sėdant ant kėdės, jis ją patraukė, ko pasekoje nukentėjusioji nukrito (vyr. patrulės R. K.- J. tarnybinis pranešimas). Aplinkybę, kad Ž. Ž. patraukus kėdę ne nukrito, bet tik pritūpė, ir kad jis kėdę patraukė nueidamas spontaniškai, kaltinamasis nurodė tik apklausiamas teismo posėdyje. Remiantis išdėstytu, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios Ž. Ž. parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai – liudytojų A. B. bei parodymai, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kiti rašytiniai bylos duomenys.
Pažymėtina, kad fizinis skausmas - tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 straipsnį būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).
Tai, kad kaltinamajam pastumiant kėdę ir dėl šios priežasties nukentėjusiajai Z. Ž. nukritus, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios bei jos sutuoktinio R. Ž., kuriam Ž. Ž. iš karto paskambino ir pasiguodė dėl kaltinamojo veiksmų, parodymai, bet ir liudytojos A. B., kuriai ji pasipasakojo apie įvykį bei nurodė patyrusi stiprų rankos sumušimą, parodymai. Ši liudytoja patvirtino mačiusi kraujosruvą ant nukentėjusiosios rankos žasto. Teismo posėdyje apklausti liudytojai M. L. bei I. V. patvirtino, kad nurodytos dienos ryte matė Ž. Ž. verkiančią, kaip sužinojo iš darbuotojų – dėl konflikto su A. D.. Fizinio skausmo sukėlimą patvirtina ir byloje esanti Ž. Ž. fotonuotrauka, kurioje matyti kraujosruva ant jos rankos (b. l. 45). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad nustatant fizinį skausmą padariniai – asmens sužalojimas, susargdinimas, nėra būtini.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Esant tiesioginės tyčios atvejui, asmuo suvokia pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti, netiesioginės tyčios atveju – asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numano, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-177-626/2014). Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. D. pastumdamas kėdę, ant kurios tuo metu sėdosi nukentėjusioji, turėjo suprasti, kad nukentėjusioji gali nukristi, todėl tokiais savo veiksmais jis gali mažiausiai sukelti jai fizinį skausmą ar net sunkesnius padarinius. Taigi, toks elgesys jau pats savaime rodo, kad A. D. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius ir nors jų nedetalizavo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti.
Byloje surinkti bei teismo posėdyje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad A. D. tyčia papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajai Ž. Ž. ir jos vyrui R. Ž. įeinant į viešbučio virtuvę. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai Ž. Ž. kilę BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas specialisto išvada Nr. G2419/2018(01), kurioje patvirtinta, kad Ž. Ž. kliniškai nustatytas abiejų akių I laipsnio nudegimas, paveikus nenustatytos kilmės chemine medžiaga, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-05-14 (b. l. 48-49).
Vertindamas kaltinamojo A. D. parodymus, kad jis papurškė dujų balionėliu, nes bijojo būti sumuštas Ž. Ž. vyro, t. y. iš esmės veikė būtinosios ginties situacijoje, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina.
Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 str. apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).
Tiek nukentėjusioji Ž. Ž., tiek liudytojas R. Ž. patvirtino, kad jis atvyko pasikalbėti su kaltinamuoju, pabandyti išspręsti situaciją dėl jo darbinių konfliktų su Ž. Ž.. Liudytojas M. L. nurodė, kad atėjo Ž. vyras, iš kurio elgesio jautėsi, kad jis buvo agresyvus, nusikeikė, pasakė „kur tas išgama“, tada nuėjo į apačią, į virtuvę. Po to atėjo A. į viršų ir pasakė, kad Ž. vyras jį užpuolė ir A. panaudojo dujas. A. jam sakė, kad jį užpuolė, bet pats to nematė. Įvykio, kurio metu buvo panaudotos ašarinės dujos M. L. nematė. Liudytojas I. V. teismo posėdyje paaiškino, kad Ž. vyras eidamas nieko nesakė, bet ėjo agresyviai, pasilenkęs į priekį. Jokių smurtinių veiksmų neatliko. Tarpduryje jie su A. D. krūtinėmis kažkaip susitiko. Jis pagalvojo, kad gali kilti muštynės, todėl atsistojo tarp jų veidu į Ž. vyrą, jiems dar nespėjus priartėti, per petį pamatė A. ranką, kaip purškia dujas. Pirmu purškimu jis vyrui nepataikė, o antru purškimu pataikė Ž. ant apykaklės. Vertinant šio liudytojo parodymus pažymėtina, kad Ž. Ž., R. Ž. ir pats kaltinamasis A. D. nepatvirtino, kad I. V. buvo atsistojęs tarp kaltinamojo ir R. Ž. bandydamas juos išskirti. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių šią liudytojo nurodytą aplinkybę, byloje nesurinkta. Tačiau net ir remiantis M. L. parodymais, kad A. D. ir R. Ž. buvo tokioje situacijoje, kad juos reikėjo išskirti, šis liudytojas parodė, kad kaltinamasis purškė dujas per jo petį ir tai darė du kartus, antrą kartą pataikė Ž. Ž.. Nukentėjusiosios parodymus, kad A. D. ašarines dujas panaudojo ne vieną kartą, patvirtina ir liudytojos A. B. parodymai, kad ji matė dujomis apipurkštą veidrodį, kuris buvo apie 7 m. atstumu nuo virtuvės. Nors teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad R. Ž. buvo supykęs, atrodė agresyviai, tačiau tokia jo būsena buvo nulemta Ž. Ž. skambučio, kurio metu ji pasiskundė apie patirtą smurtą. Taip pat byloje nustatyta, kad liudytojas R. Ž. neturėjo jokių įrankių, kuriais galėtų sužaloti kaltinamąjį. A. D. pats patvirtino, kad tarp jų jokio fizinio kontakto nebuvo, taip pat nenurodė ir konkrečių R. Ž. jam išsakytų grasinimų. Tuo tarpu kaltinamasis dujų balionėlį pasiėmė ir į švarko kišenę įsidėjo iš karto po konflikto su Ž. Ž., dar nežinodamas apie jos vyro atvykimą.
Remdamasis įdėstytu, teismas daro išvadą, kad aplinkybių, kurios šalintų A. D. baudžiamąją atsakomybę, teismo ištirtais įrodymais nenustatyta. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Kaltinamojo A. D. veiksmai sukeliant nukentėjusiajai Ž. Ž. fizinį skausmą pastūmus jos darbo kėdę bei padarant nežymų sveikatos sutrikdymą buvo nulemti to paties tarp jų kilusio konflikto, atlikti praėjus neilgam laiko tarpui, toje pačioje vietoje (darbovietėje), apjungti vieningos tyčios, todėl tokie veiksmai laikytini tęstine nusikalstama veika.
Esant tokioms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, A. D. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies bei 55 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šio nusikaltimo motyvus ir tikslus. A. D. padarė tyčinį, nesunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – A. D. jauno amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 100-101), šiuo metu nedirbantis.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam A. D. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Dėl civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 15,26 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios Ž. Ž. gydymo išlaidų, kuriame nurodyta, kad Ž. Ž. buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurių kaina 15,26 Eur. Šios išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų (b. l. 13). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iiš kurio matyti, kad Ž. Ž. 2018-05-14 buvo suteiktos Oftalmologo paslaugos (diagnozė – ragenos ir junginės maišelio nudegimas), kainavusios 15,26 Eur (b. l. 14). Teismas vertina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais duomenimis, todėl tenkintinas priteistinas iš kaltinamojo A. D..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Priteisti iš A. D. 15,26 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.