Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1454-1168/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-23
Bylos Nr.: e2-1454-1168/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19676-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Krolienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: S. M., P. P.
Advokatai: Arūnas Merkys

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1454-1168/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19676-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,sekretoriaujant Gabijai Gelažytei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei, atsakovei S. M., jos atstovui advokatui Arūnui Merkiui, atsakovo P. P. atstovei Elenai Stankevičienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. M.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. M. ir P. P. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams S. M. ir P. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. M., prašydamas: 1) laikinai apriboti P. P. ir S. M., tėvo (motinos) valdžią dukros D. M. atžvilgiu; 2) priteisti iš P. P. ir S. M. išlaikymą dukrai D. M. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) nustatyti D. M. nuolatinę globą, jos globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti J. M.; 4) D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su globėja J. M., pastarosios gyvenamojoje vietoje; 5) iš atsakovų išreikalauti teismo išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje Tarnyba nurodė, kad atsakovai S. M. ir P. P. turi mažametę dukrą – D. M. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu tėvo (motinos) valdžios tinkamai neįgyvendina. Atsakovės šeima vaiko teisių apsaugos specialistams yra žinoma nuo 2019 metų dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. Pažymėjo, kad minėti pažeidimai susiję su atsakovės ir jos nepilnametės dukros tarpusavio santykiais, kurie yra konfliktiški; taip pat dėl mažametės ekscentriško elgesio ypatumų, t. y. savęs žalojimo, savo erotinio turinio foto ir vaizdo medžiagos talpinimo internete.

3. Tarnyba nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. gavo pranešimą apie tai, kad D. M. grįžus iš mokyklos tarp jos ir jos motinos įvyko konfliktas, kurio metu nepilnametė elgėsi agresyviai, ji niokojo namuose esančius daiktus, šaukė – konfliktavo su savo motina S. M.. 2020 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi išdavė leidimą paimti nepilnametę D. M. iš jos tėvų S. M. ir P. P., kadangi vaiko tėvai tuo metu negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti mažamečio vaiko saugumo bei tinkamos priežiūros – ilgą laiką besitęsiantis konfliktas tarp vaiko ir motinos, nuolat mergaitei daroma netinkama jos šeimos narių įtaka, taip pat mergaitės tėvas tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

4. 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju skiriant (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant sužinoti vaiko nuomonę dėl galimybės svečiuotis jos motinos S. M. gyvenamoje vietoje 2021 m. kovo 24 d. buvo išklausyta ir fiksuota D. M. nuomonė. Nepilnametė pokalbio metu paaiškino, kad tuo metu jautėsi blogai, nes norėjo gyventi su senele ir turėti savo atskirą kambarį, kuriame gyventų viena. Mergaitė teigė, kad su mama ir senele bendravo telefonu; senelė ją lankė atnešdama lauktuvių. Vaikas atkreipė dėmesį sakydamas, kad svečiuotis motinos šeimoje nenorėjo, tačiau tai daryti norėjo senelės šeimoje.

5. 2021 m. balandžio 15 d. Tarnyboje gautas J. M. – vaiko senelės, prašymas dėl leidimo svečiuotis anūkei jos gyvenamoje vietoje, bei prašymas dėl paskyrimo globėju (rūpintoju). 2021 m. gegužės 31 d. gauta nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio fizinio asmens tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis rekomendacija, kurią parengė VšĮ ,,Sotas”, ja rekomenduojama leisti D. M. laikinai svečiuotis J. M. gyvenamoje vietoje. 2021 m. birželio 2 d. Tarnyba pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta kad D. M. gali svečiuotis senelės J. M. namuose. Atsižvelgus į tai buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. tuometinio globėjo ir jos senelės, kuria sutarties šalys susitarė, kad D. M. nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 4 d. laikinai svečiuosis savaitgaliais, švenčių dienomis ir / ar ne ilgesnių nei trijų mėnesių laikotarpį atostogų metu pas J. M.. 2021 m. spalio 5 d. Tarnyboje gauta VšĮ ,,Sotas“ parengta išvada dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo veiklai, kurioje teigiama, kad J. M. yra pasirengusi globoti D. M.. 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. buvo nustatyta laikinoji globa skiriant laikinąja globėja J. M. jos gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

6. Nurodė, kad 2022 m. vasario 28 d. Tarnyboje iš VšĮ ,,Sotas“ buvo gautas raštas, kuriame teigiama, jog laikinoji D. M. globėja J. M. bendrauja su globos koordinatore, atsako į skambučius ar pati juos inicijuoja dėl šeimai teikiamų paslaugų, t. y. informavimo, konsultavimo; moteris buvo sutikusi dėl galimybes globos koordinatorei lankytis jos gyvenamoje vietoje. Laikinoji globėja, atsižvelgdama į vaiko nenorą lankyti mokyklą, pakeitė kitą ugdymo įstaigą. Tarnyboje gautas VšĮ ,,SOS kaimas” 2022 m. birželio 9 d. raštas, kuriame pateikiama informacija apie D. M. motinai S. M. teikiamas paslaugas šioje įstaigoje nuo 2018 m. lapkričio 9 d., nurodoma, kad S. M. Pagalbos šeimai plane numatytus įpareigojimus vykdo iš dalies, ji nelanko psichologo konsultacijų, nes kaip teigia pati ? neturi tam poreikio ir savarankiškai domisi kaip pagerinti savo psichologinę savijautą, iš dalies bendradarbiauja su socialine atvejo vadybininke, ne visada teikia informaciją apie pokyčius šeimoje, teigia, kad D. gyvena pas jos motiną, tad susijusiais klausimais nukreipia domėtis būtent pačios J. M.. Tame pačiame rašte nurodoma, kad D. lanko ugdymo įstaigoje psichologo konsultacijas; vaikas nuolat stebimas mokyklos socialinio pedagogo. Rašte pažymima, kad S. nėra motyvuota priimti jai teikiamą pagalbą ir imtis aktyvių veiksmų situacijos šeimoje keitimui; ji nededa pastangų, kad dukra grįžtų į namus, pasiteisindama, kad pati mergaitė išreiškia norą gyventi su senele; pažymi, kad ji negali daryti įtakos netinkamam dukros elgesiui. Rašte atkreipiamas dėmesys, kad pati D. yra linkusi maištauti, todėl jos motinai ir senelei ne visuomet pavyksta susidoroti su galimai vaiko netinkamu elgesiu, todėl jos norėdamos išvengti minėto elgesio epizodų pasiduoda D. manipuliacijoms ir užgaidoms.

7. 2022 m. rugpjūčio 24 d. gautas D. M. prašymas-sutikimas, kuriame ji teigia, kad sutinka, jog jos nuolatine globėja taptų jos senelė J. M.. 2022 m. rugpjūčio 24 d. gautas ir J. M. prašymas-sutikimas tapti anūkės D. M. nuolatine globėja. 2022 m. rugpjūčio 9 d. Tarnybos specialistai vykdė vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūrą, kurios metu buvo išklausyta ir fiksuota mažametės D. M. nuomonė. Mergaitės teigimu, vasara jai buvo tobula; ji dalinosi patirtais įspūdžiais, pažymėjo, kad senelė J. pažįsta jos draugus, todėl leidžia kartu su jais leisti laiką. Nepilnametės teigimu, pas senelę jai gyventi geriausia. Ji čia gyvena nuo mažens, senelė ją supranta iš pusės žodžio, jos neturi jokių paslapčių, D. jaučiasi saugi ir mylima. D. apie santykius su motina pasakojo emocingai, motiną vadino vardu. Mergaitė teigė, kad S. vartoja alkoholį, dažnai jai skambina būdama neblaivi, ją ir senelę plūsta necenzūriniais žodžiais. Pasak vaiko, tėvas moka išlaikymui skirtus pinigus motinai, tačiau ši pinigų mergaitei neskiria. D. pažymėjo, kad pas motiną sugrįžti gyventi nenori, nes ji konfliktiška ,,nenormali”. D. pasakojo, kad bendrauja su tėčiu, susitinka ir jų tarpusavio santykis yra geras, tačiau pažymėjo, kad su tėvu gyventi nenorėtų, nes su juo jaustųsi nejaukiai. J. M. nurodė, kad D. sėkmingai baigė 7-ą klasę, išsitaisydama prastus pažymius atliko skirtas užduotis, todėl jokių problemų, susijusių su D. ugdymu jai nekyla, mergaitė tapo ramesnė, daug laiko praleidžia namuose. Laikinoji globėja nurodė, kad pažįsta nepilnametės drauges, kad rizikingo vaiko elgesio pastaruoju metu nepastebi, teigė, kad D. padeda atlikti buities darbus. Paminėjo, kad vaiko poreikiai dideli, mergaitė mėgsta dažnai keisti drabužius, vykti į miestą ir kt., pasakojo, kad anūkė ir S. palaiko kontaktą, tačiau vaiko motina neteikia dukrai išlaikymo, nebent nuperka daiktų, buvo išsivežusi mergaitę atostogauti, Teigė, kad D. tėvas su dukra atnaujino bendravimą, tačiau išlaikymo neteikia, nebent nuperka daiktus. Globėja pažymėjo, jog ji D. yra pats artimiausias žmogus, nes vaikaitę prižiūrėjo nuo pat mažens.

8. Tarnyba pažymėjo, kad mažametės motina S. M. sutinka, jog būtų kreiptasi į teismą dėl nuolatinės globos jos dukrai D. M.; vaiko tėvas P. P. neseniai grįžo į laisvę iš įkalinimo įstaigos, jis bendrauja su dukra, tačiau pati D. nenori gyventi su tėvu ir tėvas nesikreipė į Tarnybą dėl dukros susigrąžinimo. Atkreipė dėmesį, kad D. globėja J. M. tinkamai rūpinasi vaiko fiziniais ir emociniais poreikiais, sudaro saugią aplinką, bendradarbiauja su Globos centro koordinatoriais. Tarnybos vertinimu, atsakovai vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvo (motinos) pareigų tinkamai ir atsakingai rūpintis savo mažamete dukra bei stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje ir saugioje biologinėje šeimoje, o laikinoji D. M. globa tęsiasi beveik vienerius metus. Per šį laiką atsakovei buvo taikoma atvejo vadyba ir užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tačiau dėl jos nepakankamai įdedamų pastangų, motyvacijos gerinti situaciją šeimoje trūkumo, teigiamų rezultatų nepasiekta ir duomenų apie pasikeitusį dukros ir motinos santykį, tarpusavio elgesį nėra, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovams tėvų valdžios apribojimą. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovai retkarčiais su dukra bendrauja ir ryšiai tarp jų nėra visiškai nutrūkę, tėvo (motinos) valdžią atsakovams dukros atžvilgiu Tarnyba prašo apriboti laikinai. Apribojus tėvų valdžią iš atsakovų prašė priteisti išlaikymą D. M. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, o nepilnametės nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore prašo paskirti trečiąjį asmenį J. M. bei pastarosios gyvenamojoje vietoje nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą. Nurodė, kad J. M. atitinka įstatymuose vaikų globėjams keliamus reikalavimus ir yra tinkamai pasirengusi globoti vaikaitę, gali sudaryti nepilnametei tinkamas gyvenimo sąlygas, nėra teista. Tarnyboje nėra gauta kitų fizinių asmenų prašymų dėl paskyrimo D. M. nuolatiniais globėjais.

9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-22-T-05095 ir 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-22-P-06068 pagrindu atsakovams teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsakovės S. M. atstovas advokatas Arūnas Merkys 2022 m. spalio 28 d. teismui įteikė atsakovės atsiliepimą į ieškinį (DOK-176483), kuriuo atsakovė sutinka, kad dukrai būtų nustatyta nuolatinė globa, o jos globėja ir gaunamų lėšų administratore būtų paskirta dukros močiutė J. M.. Atsakovė nurodė suprantanti, kad bent jau einamuoju laikotarpiu toks yra pačios dukros noras ir pasirinkimas. Todėl dabartiniu metu ji tikrai nenori ir negali reikalauti, kad dukra grįžtų gyventi su ja. Taip pat nurodė, kad nenori prarasti ryšio su dukra, visada jį palaikė ir palaikys. Jos bendravimas su dukra niekada ir nebuvo nutrūkęs, atsakovė ją lanko, praleidžiu su ja laisvalaikį, palydi į renginius, kuriuose dukra dalyvauja, kartu su močiute (D. globėja) tariasi bei derina sprendimus, susijusius su dukra ir pan., stengsis pagal galimybes bendradarbiauti ir su socialiniais darbuotojais bei priimti ir vykdyti jų siūlomas priemones. Tačiau nenori sutikti su reikalavimu laikinai apriboti jai motinos valdžią dukters atžvilgiu, nes mano, kad toks reikalavimas yra perteklinis, tuo pačiu nurodė suprantanti, kad susidariusioje situacijoje, matyt, nėra kitos galimybės. Atkreipė dėmesį, kad iš atsakovo P. P. jau yra priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas dukrai, mokamas periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, todėl sutinka, kad ir iš jos būtų priteistas tokio paties dydžio išlaikymas dukrai, o jeigu galės – skirs dukrai ir didesnį išlaikymą. Paminėjo, kad šiuo metu yra susidaręs 9 377,36 Eur atsakovo P. P. išlaikymo įsiskolinimas dukrai. 2022 m. lapkričio 22 d. teisme gautas atsakovo atstovės Elenos Stankevičienės atsiliepimas į ieškinį (DOK-189924), kuriame nurodė, jog susisiekti su atsakovu advokatei nepavyko, todėl atsakovo atstovė mano, kad teismas, spręsdamas tenkinti ieškovo prašymą ar ne, turi įvertinti visus byloje esančius duomenis ir priimti sprendimą labiausiai atitinkantį nepilnametės D. M. interesus.

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, atsižvelgdama į paaiškėjusias aplinkybes, kad 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo P. P. nepilnametės dukters išlaikymui jau yra priteistas išlaikymas, atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo iš šio atsakovo prieisimo. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti vadovaujantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kurias ieškovo atstovė glaustai išdėstė teikdama paaiškinimus.

12. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad, jeigu dukrai geriau gyventi su močiute, tegu su ja ir gyvena. Teigė padedanti dukrai pagal galimybes – duoda močiutei pinigų, nuperka vaikui rūbų. Paaiškino, kad vaiko tėvas prie vaiko išlaikymo neprisideda, paskutinį kartą pinigų davė praėjusių metų spalio mėnesį, gautus pinigus nurodė pervedusi močiutei. Mano, kad iš jos, kaip ir dukros tėvo, turėtų būti priteista 150,00 Eur dydžio išlaikymo suma, ji ir taip didesne suma prisideda prie dukros išlaikymo. Paaiškino, kad dukra jos neklauso, ji viena su dukra susitvarkyti negali, neturi tam nei jėgų, nei pastangų, tačiau močiutė su vaiku susitvarko. Atkreipė dėmesį, kad iš krizių centro dukra grįžo visiškai sugadinta. Paminėjo, kad su dukra ir draugu buvo išvykę atostogauti į Egiptą, tačiau ir atostogų metu dukra kėlė stresą, bendravimas su dukra buvo sunkus, pasiguodė, kad nei vienas tėvas neištvertų to, ką jai teko išgyventi. Mano, kad dukrai reikia psichologo; vieną valandą ji gali būti normali, o kitą – agresyvi. Išsakė, kad dukrai labai sunkiai praeina paauglystė, dukra manipuliuoja ir neklauso, o ji nori turėti ir savo asmeninį gyvenimą, tikisi, kad gal ateityje, praėjus paauglystei, galės paimti dukrą gyventi kartu. Šiuo metu dukra gyvena pas močiutę, šalia yra mokykla. Nurodė, kad dukros tėvas vaiko nei karto nebuvo kur nors paėmęs. Teigė, kad ji šiuo metu niekur nedirba, tačiau praėjusią žiemą baigė mokslus ir įgijo sporto organizavimo administratoriaus specialybę, todėl tikisi gauti darbą. Paminėjo, kad dirbo restorane, tačiau gavo maždaug 200,00 Eur atlyginimą. Kitur algos taip pat yra mažos, tik apie 400,00 – 500,00 Eur, todėl dirbti neapsimoka. Teigė, kad ją išlaiko draugas, kuris elgiasi kaip tikras tėvas ir su dukra. Jis pirko bilietus ir į Egiptą, iš jo pinigų dukra išlaikoma. Nurodė, kad vien gruodžio mėnesį išleido dukrai apie 1 300,00 Eur. Kiek per mėnesį išleidžia dukros išlaikymui tiksliai pasakyti negalėjo, nes vieną mėnesį gali išleisti ir virš tūkstančio eurų, o kitą mėnesį nieko neišleisti; perka dukrai striukes, megztinius, kvepalus, apmoka pramogas „McDonald's“, vandens parke, duoda kišenpinigių grynais pinigais po 40,00 ar 50,00 Eur ir pan. Nurodė, kad su dukra matosi 1 – 2 kartus per mėnesį, dažniau susitikti nenori pati dukra. Teigė, kad ji gera dukrai tik kai reikia pinigų. Patvirtino, kad ji pati nenori, kad dukra gyventų su ja, tačiau neatsisako padėti. Patikslino, kad per metus dukros išlaikymui išleido apie 3 700 – 3 800 Eur, teigė norinti mokėti 150,00 – 200,00 Eur išlaikymą ir būti palikta ramybėje. Paaiškino, kad dėl priteisto išlaikymo išieškojimo iš vaiko tėvo ji yra kreipusis į antstolę Brigitą Palavinskienę. Nurodė, kad iš vaiko tėvo per trylika metų tik praėjusiais metais iki spalio mėnesio pirmą kartą gavo vaiko išlaikymo sumas, tačiau nepilnai – po 140,00-145,00 Eur. Baigiamųjų kalbų metu, atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, kad atstovaujamajai iš esmės sutinkant su reikalavimu nustatyti nuolatinę vaiko globą, nėra pagrindo prieštarauti dėl tėvų valdžios apribojimo, tačiau išlaikymas turi būti priteistas lygiavertis, kaip ir iš vaiko tėvo – po 150,00 Eur. Atsakovė pritarė, kad išlaikymo dydis turi būti toks pat, kaip ir priteistas iš dukros tėvo, o pagal galimybes ji galės prisidėti ir prisideda didesne suma. Akcentavo, kad jei dukros elgesys bus tinkamas, ji gaus ir didesnį išlaikymą.

13. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. M. palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad su mergaite bendrauti sunkoka, tačiau iš lėto viskas krypsta į geresnę pusę. Nurodė, kad mergaitė su ja gyvena beveik dvejus metus, ir nors mergaitės paauglystė praeina sunkiai, ji yra pasirengusi vaikaitę toliau globoti. Teigė, kad palaiko santykius su mokyklos direktore, klasės vadove, su jomis tariasi. Prašė ieškinį tenkinti.

14. Atsakovas P. P. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis). Paminėtina, kad apie civilinę bylą atsakovui yra žinoma, ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei pasirūpinimo atstovavimu jam įteikti ieškinyje nurodytu adresu 2022 m spalio 7 d. (DOK-165159). Tačiau vėlesnių teismo siunčiamų procesinių dokumentų šiuo adresu atsakovas neatsiėmė, apie adreso pasikeitimą jokių duomenų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkinamas

15. Iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovai S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

16. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkam auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

17. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

18. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

19. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

20. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

21. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės S. M. šeimai nuo 2018 metų lapkričio 9 d. dienos VŠĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinyje buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. 2020 m. rugsėjo 10 d. gautas policijos pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kad adresu (duomenys neskelbtini), konfliktas tarp S. M. ir dukros D. M.. Grįžusi dukra iš mokyklos pradėjo daužyti duris, plėšyti savo daiktus, šūkauti. Po medikų apžiūros nepilnametę pasiėmė močiutė J. M.. 2020 m. lapkričio 4 d. surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas apsaugos poreikis bei priimtas sprendimas taikyti nepilnametei laikinąją priežiūrą pas giminystės ryšiais susijusį asmenį – D. M. senelę J. M.. 2020 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi išdavė leidimą paimti nepilnametę D. M. iš jos tėvų S. M. ir P. P.. Teismas nustatė, kad nepilnametės tėvai negali tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti nepilnamečio vaiko saugumo bei tinkamos priežiūros – ilgą laiką besitęsiantis mamos ir dukters konfliktas, nuolat mergaitei daroma netinkama jos šeimos narių įtaka, mergaitės tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę.

22. 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju skiriant (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 24 d. buvo išklausyta D. M. nuomonė užfiksuota akte Nr. (duomenys neskelbtini) , kad ji nori gyventi su senele ir turėti savo atskirą kambarį. 2021 m. balandžio 15 d. Tarnyboje gautas J. M. prašymas dėl leidimo svečiuotis anūkei jos gyvenamoje vietoje, bei prašymas paskirti ją globėju (rūpintoju). 2021 m. gegužės 31 d. gauta VšĮ ,,Sotas” parengta Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio fizinio asmens tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis rekomendacija, kuria rekomenduojama leisti D. M. laikinai svečiuotis J. M. gyvenamoje vietoje. 2021 m. birželio 2 d. Tarnyba pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta kad D. M. gali svečiuotis senelės J. M. namuose. 2021 m. birželio 6 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. tuometinio globėjo (duomenys neskelbtini) ir J. M., kuria sutarties šalys susitarė, kad D. M. nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 4 d. laikinai svečiuosis savaitgaliais, švenčių dienomis ir ar ne ilgesnių nei trijų mėnesių laikotarpį atostogų metu pas J. M.. 2021 m. spalio 5 d. Tarnyboje gauta VšĮ ,,Sotas“ parengta išvada dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, veiklai, kurioje teigiama, kad J. M. yra pasirengusi globoti D. M.. 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. buvo nustatyta laikinoji globa skiriant laikinąja globėja J. M. jos gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

23. 2022 m. vasario 21 d. Tarnyboje gauti du elektroniniai laiškai iš asmenų, kuriais pranešta, kad nepilnametė socialiniame tinkle Instagram kelia netinkamo turinio nuotraukas, padarytas viešajame transporte – su apnuoginta pridengta viršutine kūno dalimi ir rankomis, išraižytu ant rankos vardu. Taip pat gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas, policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas ROIK: (duomenys neskelbtini), kad nepilnametė dėl smulkių įpjovimų ant rankų ir kojų GPM automobiliu išvežta į Santariškių ligoninę. 2022 m. vasario 28 d. surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti rizikos veiksniai, numatyti 2019 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 30.7. punkte – vaikas turi sveikatos sutrikimų, kurių vaiko atstovai pagal įstatymą netenkina, nemato poreikio gydyti bei 30.8. punkte – autodestruktyvus vaiko elgesys (savižala), kurio jo atstovai pagal įstatymą negali suvaldyti. Taip pat nustatytas apsaugos veiksnys, nes laikinoji globėja J. M. atsižvelgė į gydymo įstaigos rekomendacijas ir nuvyko psichologo konsultacijai, Nepilnametė taip pat lanko psichologo konsultacijas mokykloje, o remiantis VšĮ ,,Sotas“ informacija, nepilnametę ir J. M. sieja šiltas tarpusavio ryšys, globėja myli mergaitę ir ja rūpinasi.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po teismo leidimo paimti vaiką iš atsakovų išdavimo, nei nepilnametės motina, nei iš įkalinimo įstaigos grįžęs jos tėvas, vaiko atžvilgiu tėvo (motinos) valdžios tinkamai neįgyvendino, nedėjo pakankamai pastangų susigrąžinti vaiką. Iš pateikto 2022 m. rugpjūčio 8 d. VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinio Pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. M. tik iš dalies vykdo jai skirtas rekomendacijas ir įsipareigojimus, vadybos atvejo posėdžio metu nerodė pastangų bendradarbiauti, neatskleidė gyvenamosios vietos adreso, su atvejo vadybininke nurodė bendrausianti, kai pati to norės. 2022 m. birželio 9 d. VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas”, nuo 2018 metų lapkričio 9 d. teikiančio S. M. šeimai socialinių įgūdžių paslaugas, 2022 m. birželio 9 d. rašte nurodyta, kad S. M. Pagalbos šeimai plane numatytus įpareigojimus vykdo iš dalies, ji nelanko psichologo konsultacijų, nes kaip teigia pati ? neturi tam poreikio ir savarankiškai domisi kaip pagerinti savo psichologinę savijautą, tik iš dalies bendradarbiauja su socialine atvejo vadybininke, ne visada teikia informaciją apie pokyčius šeimoje, teigia, kad D. gyvena pas jos motiną, tad susijusiais klausimais nukreipia domėtis būtent pačios J. M.. Nors rašte nurodoma, kad nepilnametė D. lanko ugdymo įstaigoje psichologo konsultacijas, pažymima, kad S. nėra motyvuota priimti jai teikiamą pagalbą ir imtis aktyvių veiksmų situacijos šeimoje keitimui; ji nededa pastangų, kad dukra grįžtų į namus, pasiteisindama, kad pati mergaitė išreiškia norą gyventi su senele; pažymi, kad ji negali daryti įtakos netinkamam dukros elgesiui. Teismo posėdžio metu atsakovė S. M. taip pat patvirtino, kad ji pati nenori, kad dukra gyventų su ja, tačiau neatsisako padėti, nurodė, kad viena negali susitvarkyti su dukra ir prašė J. M. paskirti vaiko nuolatine globėja (žr. sprendimo 12 punktą).

25. 2022 m. rugpjūčio 9 d. Tarnybos specialistai vykdė vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūrą, kurios metu buvo išklausyta mažametės D. M. nuomonė, kuri užfiksuota 2022 m. rugpjūčio 10 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini). Mergaitė apie santykius su motina pasakojo emocingai, motiną vadino vardu, teigė, kad S. vartoja alkoholį, dažnai jai skambina būdama neblaivi, ją ir senelę plūsta necenzūriniais žodžiais. Pasak vaiko, tėvas moka išlaikymui skirtus pinigus motinai, tačiau ši pinigų mergaitei neskiria, pažymėjo, kad pas motiną sugrįžti gyventi nenori, nes ji konfliktiška ,,nenormali”, pasakojo, kad bendrauja su tėčiu, susitinka ir jų tarpusavio santykis yra geras, tačiau pažymėjo, kad su tėvu gyventi nenorėtų, nes su juo jaustųsi nejaukiai.

26. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaiku, vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai dukros atžvilgiu tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina, pati nepilnametė su tėvais gyventi nenori, o pastarieji nededa jokių pastangų susigrąžinti vaiką, atsakovė patvirtino, kad pati nepageidauja, jog dukra gyventų su ja, vaiko tėvas yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos, su dukra bendrauja, tačiau dėl vaiko susigrąžinimo nesikreipė. Tėvo nusišalinimą nuo rūpinimosi vaiku ir pasyvų elgesį patvirtina ir aplinkybė, kad jis nesidomėjo ir bylos eiga, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei pasirūpinimo atstovavimu buvo įteikti u (DOK-165159).

27. Teismo vertinimu nėra duomenų, kad artimoje ateityje situacija gali pasikeisti. Tačiau atsakovai nėra nutraukę ryšio su dukra, nors vaikas negyvena kartu su tėvais, tačiau su jais susitinka ir bendrauja, tėvai nuperka vaikui reikalingų daiktų, su motina nepilnametė buvo išvykusi atostogauti. Atsakovė išsakė neatmetanti galimybės, kad pasikeitus pačios dukters elgesiui, ateityje jos pradės gyventi kartu. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą laikinai apriboti atsakovų S. M. ir P. P. tėvų valdžią nepilnametės D. M. atžvilgiu.

28. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo

29. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsniu nepilnamečiam vaikui D. M. nustatytina nuolatinė globa. Tarnyba prašo vaiko nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų – J. M. bei su ja nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.

30. Byloje pateikti 2022 m. rugpjūčio 24 d. D. M. prašymas-sutikimas, kuriame ji teigia, kad sutinka, jog jos nuolatine globėja taptų jos senelė J. M. bei 2022 m. rugpjūčio 24 d. J. M. prašymas-sutikimas tapti anūkės D. M. nuolatine globėja.

31. Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja skiriant J. M. jos gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. rugpjūčio 10 d. Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikinoji globėja tinkami prižiūri nepilnametę – tinkamai pasirūpina vaiko fiziniais ir emociniais poreikiais, sudaro saugią aplinką, bendradarbiauja su Globos centro koordinatoriais. Minimame akte užfiksuota nepilnametės 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuomonė. Nepilnametės teigimu, pas senelę jai gyventi geriausia. Ji čia gyvena nuo mažens, 1senelė ją supranta iš pusės žodžio, jos neturi jokių paslapčių, pasakojo, kad senelė J. pažįsta jos draugus, todėl leidžia kartu su jais leisti laiką. Mergaitė jaučiasi saugi ir mylima. Pažymėjo, kad pas motiną sugrįžti gyventi nenori, nes ji konfliktiška ,,nenormali”. D. pasakojo, kad bendrauja su tėčiu, susitinka ir jų tarpusavio santykis yra geras, tačiau pažymėjo, kad su tėvu gyventi nenorėtų, nes su juo jaustųsi nejaukiai. Paminėtina, kad nepilnametės noras gyventi su senele yra nuoseklus. Byloje pateiktame ankstesniame 2021 m. kovo 24 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nepilnametė teigė, jog jautėsi blogai laikinai gyvendama globos namuose ir šeimynoje ir norėtų gyventi su senele. Pagal CPK 503 straipsnio 5 dalį, teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad J. M. paskyrimas nuolatine vaiko globėja prieštarautų vaiko interesams.

32. Iš aukščiau nurodytame Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų J. M. ir nepilnametės paaiškinimų matyti, kad tarp nepilnametės ir jos laikinosios globėjos yra susiklostę artimi santykiai. Laikinoji globėja nurodė, kad D. sėkmingai baigė 7-ą klasę, išsitaisydama prastus pažymius atliko skirtas užduotis, todėl jokių problemų, susijusių su D. ugdymu nekyla, mergaitė tapo ramesnė, daug laiko praleidžia namuose. Globėja nurodė, kad pažįsta nepilnametės drauges, kad rizikingo vaiko elgesio pastaruoju metu nepastebi, teigė, kad D. padeda atlikti buities darbus. Paminėjo, kad vaiko poreikiai dideli, mergaitė mėgsta dažnai keisti drabužius, vykti į miestą ir kt., pasakojo, kad anūkė ir S. palaiko kontaktą, tačiau vaiko motina neteikia dukrai išlaikymo, nebent nuperka daiktų, buvo išsivežusi mergaitę atostogauti, Teigė, kad D. tėvas su dukra atnaujino bendravimą, tačiau išlaikymo neteikia, nebent nuperka daiktų. Globėja pažymėjo, jog ji D. yra pats artimiausias žmogus, nes vaikaitę prižiūrėjo nuo pat mažens.

33. Byloje pateikta VšĮ ,,Sotas“ 2021 m. spalio 4 d. išvada, kad J. M. yra pasirengusi globoti D. M.. Pateiktas 2021 m. balandžio 8 d. J. M. medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kad ji globoti vaiką gali. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų 2022 m. rugsėjo 21 d. registro duomenimis J. M. nėra teista ir nėra duomenų, kad jos atžvilgiu būtų pradėtų ikiteisminių tyrimų ar būtų pareikšti kaltinimai. Administracinių nusižengimų registro išrašo 2022 m. rugsėjo 21 d. duomenimis ji 2021 metais vieną kartą bausta administracine tvarka už pažeidimą, nesusijusį su vaiko teisių pažeidimais, o 2022 metais bausta įspėjimu už 2022 m. vasario 27 d. globėjai nustatytų pareigų nevykdymą ar vykdymą priešingai vaiko interesais dėl to, kad po užfiksuotų globotinės D. M. savižalos ir pornografinio turinio duomenų talpinimo elektroninėje erdvėje atvejų, žinodama apie globotinės netinkamą elgesį, bendradarbiavo su Globos centro darbuotojais dėl problemos sprendimo, tačiau nesiėmė jokių kategoriškų auklėjamųjų priemonių globotinės atžvilgiu. Tačiau, teismo vertinimu, šis pažeidimas nepaneigia J. M. pasirengimo ir tinkamumo būti nepilnametės nuolatine globėja. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodomas pažeidimas buvo padarytas po kelių dienų, kai buvo nustatyti nepilnametės savižalos bei pornografinio turinio duomenų talpinimo elektroninėje erdvėje faktai (pastarieji užfiksuoti 2022 m. vasario 21 d.), be to, kaip nurodoma pažeidimo informacijoje, laikinoji globėja dėl minimos problemos bendradarbiavo su Globos centro darbuotojai, kas rodo, jog ji vis tik ėmėsi priemonių problemai spręsti, tačiau jos buvo nepakankamos. Atitinkamai vėliau jokių administracinių nusižengimų J. M. veiksmuose nebenustatyta.

34. Nustačius, kad nepilnametės tėvai tinkamai neįgyvendina tėvų vadžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų J. M. tinkamai atlieka laikinojo rūpintojo pareigas, vaikas rūpintojo namuose gyvena jau ilgą laiką – daugiau nei du metus, santykiai su rūpintoju yra šilti, artimi, rūpintoja yra artima giminaitė, nepilnametė pati prašė ir sutiko, kad J. M. būtų paskirta vaiko nuolatine globėja, nesant kitų asmenų, kurie norėtų prižiūrėti ir globoti nepilnametę, ieškovo reikalavimas tenkinamas, nepilnametės D. M. nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore skiriama jos senelė J. M., gimusi 1956 m. rugsėjo 27 d., nepilnametės gyvenamoji vieta nustatoma kartu su globėja jos namuose (CK 3.245, 3.257, 3.259, 3.263 straipsniai, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnis, CPK 493 straipsnis, 494 straipsnio 4 dalis).

35. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. M. išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) informuoti vaiko artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

36. Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę globą nepilnametei D. M., pasibaigia vaiko laikinoji globa (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo

37. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

38. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. M. dydis ir priteistas iš atsakovo P. P. nepilnamečiam vaikui išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas. Ieškovė S. M. paskirta nepilnamečiam vaikui D. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Paaiškėjus šiai aplinkybei ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametei priteisimo iš atsakovo P. P.. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė teismo posėdyje pareiškė atsisakanti ieškinio dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš vaiko tėvo, ieškovo prašymas tenkintinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl šeimos bylų specifikos ir pobūdžio bylos nutraukimas nesukelia tokių pat pasekmių, kaip bendrosios kompetencijos bylose. Kadangi šeimos santykiai yra tęstinio pobūdžio, ir pasikeitus esamai situacijai šalys turi teisę bet kada kreiptis į teismą iš naujo, todėl šiuo atveju bylos nutraukim, pasekmė dėl draudimo kreiptis į teismą vėl, negalioja. Atitinkamai, nuolatine nepilnametės D. M. globėja ir gaunamų lėšų administratore paskyrus trečiąjį asmenį J. M., 2018 m. sausio sprendimo dalis, kuria iš P. P. priteisto išlaikymo tvarkytoja paskirta atsakovė S. M. pakeistina, paskiriant priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise nuolatinę globėją J. M..

39. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnametei D. M. iš atsakovės S. M. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Atsakovė nesutinka su tokiu išlaikymo dydžiu bei prašo, jog iš jos, kaip ir iš atsakovo, būtų priteistas 150,00 Eur dydžio išlaikymas ir būtų užtikrintas abiejų vaiko tėvų lygiateisiškumas.

40. Vaiko tėvai turi išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ir teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

41. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur. Šiuo atveju ieškovo reikalaujamo priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtinta 840,00 Eur dydžio MMA, atskaičius mokesčius ji sudaro 633,00 Eur, iš jos atėmus vaikui mokamą universalią išmoką 85,75 Eur, orientacinis išlaikymo dydis būtų 547,25 Eur, o vienam iš tėvų tenkanti dalis, esant jų turtinei padėčiai lygiavertei, sudarytų apie 274,00 Eur. Šiuo atveju ieškovas prašo, kad iš atsakovės būtų priteista žymiai mažesnė, nei orientacinis dydis išlaikymo suma.

42. Pažymėtina, kad CK 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktais, periodinės išmokos yra indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą; periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis; periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Nagrinėjam atveju, iš atsakovo P. P. išlaikymas pritiestas 2018 m. sausio 25 d. teismo sprendimu, vadinsi priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama nuo 2019 metų vasario mėnesio. Indeksavus iš P. P. priteisto išlaikymo sumą pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vartotojų kainų indeksus, atsakovo P. P. mokėtino išlaikymo dydis teismo sprendimo priėmimo dienai sudaro 207,77 Eur (150,00 Eur x 1,027 + 154,05 Eur x 1,002 + 154,36 Eur x 1,106 + 170,72 Eur x 1,217).

43. Vadinasi priteisus iš atsakovės S. M. išlaikymą dukrai periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 200,00 Eur, šalių lygiateisiškumas pažeistas nebus. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukros išlaikymui 2022 metais išleido apie 3 700,00 – 3 800,00 Eur, o tai sudaro apie 308,00 – 316,00 Eur per mėnesį. Todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės S. M. išlaikymą nepilnametei D. M. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

44. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

46. Už reikalavimus apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovų valstybei nepriteistinas.

47. Už reikalavimą dėl 200,00 Eur periodinio išlaikymo priteisimo žyminis mokestis sudarytų 54,00 Eur (200 x 12) x 0,03) - 25 proc.), taip pat nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 35,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

48. Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-22-T-05095 ir 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-22-P-06068, iš kurių matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 5 punktas).

49. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleisti 100 proc. nuo šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovo P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią ir atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę globą D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų tvarkytoja (administratore) uzufrukto teise paskirti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Vilniau miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskyrimo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju (uzufruktoriumi), D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nuolatinę globėją J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Krolienė