- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1680-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11237-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
- Atsakovas
- E. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2Kapital“ prašė teismo priteisti iš atsakovo E. T. 3516,84 Eur negrąžintą kreditą, 2141,95 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki 2020 m. kovo 20 d., 51,78 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 3516,84 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo, 455,83 delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka per darbovietę. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo E. T. 3516,84 Eur negrąžintą kreditą, 613,79 Eur palūkanas, 371,76 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4502,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 101,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“, į. k. 225516770, naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, jog pagal 2017 m. spalio 31 d. susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210, pirminė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ 2019 m. kovo 29 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą kreditorei (ieškovei) UAB „B2Kapital“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas raštišku pranešimu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pirmine kreditore ar ieškove, todėl iš atsakovo teismas priteisė 3516,84 Eur negrąžinto kredito, ieškovės naudai (CPK 178 straipsnis).
5. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo palūkanų, nurodė, kad formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuluojamą praktiką, bei į 2017 m. spalio 31 d. tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210, aktą Nr. 17, kuriame nurodytas perleidžiamo reikalavimo dydis, iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė 613,79 Eur palūkanas, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. kovo 28 d.).
6. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. kovo 20 d., kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo šioje byloje reiškiamas nebuvo, ieškovės reikalavimas dėl likusių 1528,16 sutartinių palūkanų priteisimo, paskaičiuotų nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. kovo 20 d., atmetamas. Reikalavimas dėl 51,78 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3516,84 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki visiško kredito gražinimo dienos, taip pat atmetamas.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, todėl reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisiant 371,76 Eur dydžio delspinigius (4130,63 Eur (3516,84 Eur negrąžintas kreditas + 613,79 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki 2019 m. kovo 28 d.) x 0,05 procentai / 100 procentų x 180 dienų).
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-13 sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo įpareigojant ieškovą pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį atsižvelgiant į LAT suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
8.1. Ieškinys buvo pateiktas dar iki LAT suformuojant teisės aiškinimo taisyklę. Todėl, rengdamas ieškinį, negalėjo atsižvelgti į naujai suformuotą teisės aiškinimo taisyklę ir prašyti taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę - priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, kadangi jos dar nebuvo.
8.2. Civilinio proceso kodekso 141 str. 1 d. įtvirtinta ieškovo teisė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindimą. Šia teise nagrinėjamu atveju negalėjo pasinaudoti, nes ieškinys priimtas 2020-04-30 dienos rezoliucija, pranešimas atsakovui per 14 d. pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį išsiųstas 2020-04-30, o LAT teisės aiškinimo taisyklė suformuluota 2020-05-25. Tokiu atveju apeliantas dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo pasinaudoti teise pakeisti ieškinio pagrindimą ar patikslinti ieškinį atsižvelgiant į LAT nutartį, kuri buvo priimta vėliau, nei pateiktas ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu už akių apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, jog ji pateikė ieškinį iki kasaciniam teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, todėl negalėjo į ją atsižvelgti ir prašyti taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę. Apeliantės vertinimu, skundžiamas sprendimas naikintinas ir bylą perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui įpareigojant ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus ar patikslinti ieškinį.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2004; 2007-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2007; 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008). Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neturėjo galimybių patikslinti ieškinio reikalavimus, atsižvelgdama į naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, nelaikytinas pagrindu spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino procesines ir (ar) materialines teises normas, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, ar nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju iš dalies tenkindamas ieškinį, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis). Apeliantė nepateikė argumentų ir neįrodinėjo, jog teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (CPK 178 straipsnis).
14. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog jai nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti CPK 141 str. įtvirtinta teise patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, kadangi ieškinys priimtas 2020-04-30 dienos rezoliucija, pranešimas atsakovei per 14 d. pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį išsiųstas taip pat 2020-04-30, o kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklė suformuluota 2020-05-25. Teismas priėmė sprendimą už akių 2020-07-13. Taigi, apeliantė turėjo galimybę pateikti patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teisme pagal šioje byloje nagrinėjamam ginčui suformuluotą kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklę. Pažymėtina, jog ieškinio pagrindas arba dalykas gali būti keičiamas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovė po kasacinio teismo išaiškinimo CPK 141 straipsnio nustatyta tvarka būtų teikusi pareiškimą dėl ieškinio pagrindo arba dalyko keitimo, o teismas būtų atsisakęs jį priimti. Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju bylos grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tuo pagrindu, kad ieškovei būtų sudaryta galimybė pateikti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų CPK 141 straipsnio tikslų bei sudarytų prielaidas pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).
15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovė ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 20 punktas). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog skundžiamo sprendimo už akių priėmimas apribotų ieškovės teisę pateikti naują ieškinį dėl civilinės atsakomybės skolininkui taikymo.
16. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.