- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1414-343/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01107-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- I. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. L., V. K., L. K., E. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti 2016 m. lapkričio 22 d. priimtus patvarkymus ir 2018 m. vasario 7 d. patikslintus patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0140/13/01824, Nr. 0140/13/01822, Nr. 0140/13/01823 ir Nr. 0140/05/02600 leidžiant naudotis laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, neviršijančiomis vieno MMA. Antstolė A. L., patvarkyme Nr. S-1970 dėl 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjo skundo nurodė, jog skunde keliami reikalavimai nėra pagrįsti, kadangi 2016 m. lapkričio 22 d. priimti patvarkymai ir 2018 m. vasario 7 d. patikslinti patvarkymai yra priimti remiantis teisiniu reglamentavimu ir naujai suformuota teismų praktika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo I. S. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį ir kad šios lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms lėšoms. Pareiškėjui lėšos priklauso nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas.
Teismas konstatavo, kad antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiavus 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA, yra teisėti, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, o likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias vieno MMA, nepatenka į CPK 739 straipsnį ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, o taip pat minėtos lėšos, į kurias įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą, pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas I. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir antstolės A. L. patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0140/13/01824, Nr. 0140/13/01822, Nr. 0140/13/01823 ir Nr. 0140/05/02600. Apeliantas teigia, kad skundžiama teismo nutartis nepagrįsta, šališka, priimta neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, nesilaikant suformuotos teismų praktikos, pagal kurią išaiškinta, jog, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA. Be to, CPK 668 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatytas ribojimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, nenustačius vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 straipsnis 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. L. vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0140/13/01824, užvestą pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-213-290 dėl 14481,00 Eur išieškojimo pirmos eilės išieškotojui V. K.; Nr. 0140/13/01822, užvestą pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-213-290 dėl 14481,00 Eur išieškojimo pirmos eilės išieškotojai E. K.; Nr. 0140/13/01823, užvestą pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-213-290 dėl 14481,00 Eur išieškojimo pirmos eilės išieškotojai L. K. ir Nr. 0140/05/02600, užvestą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A-2-316-297 dėl 43,44 Eur išieškojimo trečios eilės išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai iš skolininko I. S.. Skolininkui per antstolės nustatytą terminą geranoriškai nesumokėjus skolų, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai 2013 m. spalio 4 d. priimant patvarkymus dėl lėšų arešto skolininkui priklausančiose sąskaitose. Nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę, patvarkymas dėl skolos išieškojimo 2013 m. spalio 21 d. išsiųstas į Marijampolės pataisos namus, vėliau, nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, vykdomosiose bylose Nr. 0140/13/01824, Nr. 0140/13/01822, Nr. 0140/13/01823 ir Nr. 0140/05/02600 surašyti patvarkymai dėl skolos išieškojimo ir patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lėšas nurodyta pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti 2016 m. lapkričio 22 d. priimtus patvarkymus ir 2018 m. vasario 7 d. patikslintus patvarkymus vykdomosiose bylose, leidžiant naudotis įkalinimo įstaigoje esančios sąskaitos lėšomis neviršijančiomis vieno MMA dydžio sumos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nepagrįstai, neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nesilaikant suformuotos teismų praktikos, pagal kurią išaiškinta, jog, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA. Be to, CPK 668 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatytas ribojimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA.Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai skundžiama 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, nes nenustatė vykdymo proceso metu antstolės padarytų pažeidimų. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį ir kad šios lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms lėšoms. Pareiškėjui lėšos priklauso nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatos.
LR CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.Pažymėtina, kad apelianto minimos CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, kilusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai turėtų būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Nagrinėjamoje byloje išieškojimo atvejų, nesilaikant įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų tokios rūšies turto, nenustatyta. Tokių įrodymų nepateikė ir pats apeliantas. Todėl atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo CPK 668 straipsnio 1 dalies normos taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, yra teisėti ir atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į apelianto pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų, kadangi iš apelianto neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.