- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-716-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02281-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB Medicinos bankui
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-716-163/2015
Teisėjas Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-02281-2014-2)
2015 m. balandžio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundus antstoliui Kęstučiui Košiui ir suinteresuotam asmeniui UAB Medicinos bankui dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0118/11/00644/2, Nr. 0118/11/00643/2 ir Nr. 0118/14/00453/2, prašo pripažinti antstolio veiksmus 2014-10-21 ir 2014-10-23, skelbiant varžytynes ir 2014-10-23 raštu Nr. S1-69464 atsisakant tenkinti pareiškėjo 2014-10-08 prašymą perkainoti turtą, neteisėtais bei atlikti pakartotinį turto vertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-02-10 nutartimi pareiškėjo skundus atmetė. Teismas nutarė, kad antstolio atsakymas parengtas, nepraleidus Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyto (14 d.) termino, kad prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomose vykdomosiose bylose, t. y. atidėti varžytynių paskelbimą, skolininkas nei žodžiu, nei raštu nepateikė, todėl nėra teisinio pagrindo privalomai sustabdyti turto realizavimą (CPK 625 str., 626 str., 627 str.). Dėl pakartotinio turto įvertinimo pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad skolininko argumentai apie prognozuojamus pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje ir pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto kainų augimą visoje Lietuvoje, konkretūs nekilnojamojo turto kainų augimo pavyzdžiai yra neapibrėžti, bendro pobūdžio (valstybės pareigūnų vieši pasisakymai, VĮ Registrų centro oficialūs statistiniai duomenys, gyventojų apklausos duomenys, išrašai iš skelbimų portalų) ir nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, jame teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino antstolio veiksmų dėl atsisakymo išspręsti klausimą dėl turto perkainojimo teisėtumą, antstolis neatsižvelgė į išieškotojo ir skolininko interesus, neužtikrino tinkamo turto įkainojimo. Taip pat akivaizdžios faktinės aplinkybės rodo, jog antstolis sprendimą paskelbti varžytynes priėmė 2014-10-21, o į pareiškėjo prašymą dėl turto perkainojimo atsakė jau po varžytynių paskelbimo 2014-10-23. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nustačius naują areštuoto turto kainą, išieškotojas patirs nuostolių. Dėl būtinybės iš naujo vertinti areštuoto turto kainą pareiškėjas nurodo, kad surasdamas areštuoto turto pirkėjus jis savaime sutiko su nustatyta turto verte, kadangi pirkėjas buvo rastas tik nurodyto, konkretaus turto pirkimui. Taip pat apeliantas pažymi, kad būdamas turto savininku jis turi teisę savo nuožiūra kiekvienu atveju vertinti, kokia kaina ir kokį turtą parduoti. Be to, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjo pateikti duomenys yra neapibrėžti, bendro pobūdžio bei nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat teigia, kad turtą siekiama realizuoti 8 mėnesių senumo rinkos kainomis.
Atsiliepimas
Išieškotoja UAB Medicinos bankas pateikė atsiliepimą, nurodo, kad pareiškėjo argumentai yra abstraktūs ir deklaratyvūs, nesudarantys teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjo areštuotas turtas vertintas jau 2 kartus, o ekspertizių išlaidas padengė išieškotojas, siekdamas operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo ir skolos išieškojimo. Dėl dar vienos pakartotinės ekspertizės pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, ar turi lėšų padengti pakartotinės ekspertizės išlaidas, todėl taip yra didinamos vykdymo išlaidos ir mažinama išieškotojo gaunama suma. Be to, vykdomasis dokumentas išduotas 2010-03-29, pateiktas vykdyti 2010-04-13, o per šį laikotarpį pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų grąžinti skolą. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jis turi teisę savo nuožiūra vertinti, kokia kaina ir kokį turtą parduoti, kadangi skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar ribojimas. Skola yra ypatingai didelė, todėl bet koks delsimas ją grąžinti didina įsiskolinimą, kurio pareiškėjas nesiekia mažinti, o tik vilkina procesą.
Antstolis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame nurodo, kad skolininkas 2014-10-08 atvykęs pas antstolį, neprieštaraudamas teismo ekspertės atliktam nekilnojamojo turto vertinimui, pasiūlė dalies areštuoto turto pirkėjus. Nepritarimo kito turto nustatytoms vertėms neišreiškė. Be to, Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-09-03 nutartimi jau yra išsprendęs klausimą dėl turto perkainojimo, tačiau atskirojo skundo pareiškėjas nebuvo pateikęs. Antstolis, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino pateikti atsakymą į prašymą, atmetė pareiškėjo prašymą dėl pakartotinio turto vertinimo kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas skundžia antstolio atsisakymą perkainoti turtą bei turto varžytynių paskelbimą neatsakius į pareiškėjo prašymą perkainoti turtą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekdamas parduoti išvaržomą turtą surastiems pirkėjams, pareiškėjas savaime išreiškė sutikimą su ekspertės nustatyta turto verte. Vertinant visų šalių parodymus bei faktus, kad pareiškėjas turėjo teisę skųsti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-03 nutartį dėl antstolio atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau ja nepasinaudojo, bei faktus, kad skolininkas lankėsi pas antstolį kelis kartus po šios nutarties priėmimo, bet jokio nepritarimo dėl turto vertės nebuvo išreiškęs, konstatuotina, kad pareiškėjas, surasdamas pirkėjus dalies turto pirkimui iš varžytynių, pritarė kitos turto dalies nustatytai vertei.
Pareiškėjas taip pat argumentuoja, jog būdamas areštuoto turto savininku turi teise savo nuožiūra vertinti, kokia kaina ir kokį turtą parduoti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį pareiškėjo argumentą kaip teisiškai nepagrįstą, kadangi CPK 675 straipsnyje yra nurodyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas, o CPK 681 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, todėl ne skolininkas, kurio teisės į areštuotą turtą yra apribotos, o antstolis įkainoja turtą. Tačiau jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju areštuoto turto ekspertizė jau buvo pakartotinai atlikta 2014 m. pavasarį, todėl antstolis taip pat atsižvelgdamas į skolininko nuomonę sutiko atlikti pakartotinę ekspertizę, taip nepažeisdamas skolininko interesų. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jis kaip turto savininkas turi teisę nustatyti, už kokią kainą ir kokį turtą parduoti, yra atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Taip pat pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininko pateikti duomenys dėl areštuojamo turto perkainojimo yra neapibrėžti, bendro pobūdžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015). Asmuo neturi pateikti įrodymų tai atvejais, kurie numatyti CPK 182 straipsnyje, kai asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, nesutikdamas su ekspertizės metu nustatyta turto verte bei teikdamas prašymą antstoliui skirti pakartotinę ekspertizę, turėjo pateikti duomenis, įrodančius svarius rinkos pokyčius, kurie keičia pareiškėjo turto rinkos kainą. Pateikiant įrodymus, reikia atsižvelgti į šaltinius, kurie pateikia objektyvius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininko nurodyti argumentai dėl verčių neatitikimo, remiantis skelbimų portaluose nurodytomis nekilnojamojo turto kainomis, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas rėmėsi tik skelbimų portaluose nurodytomis pardavinėjamo turto kainomis, tačiau neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes, kadangi skelbimuose nurodoma parduodamo turto kaina nebūtinai sutampa su jo kaina pardavimo metu arba jis apskritai nebūna parduodamas.
Dėl kitų pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį.