Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023-07-03 nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, BK 138 straipsnio 1 dalį, (epizode dėl nukentėjusiojo M. Č.), paskiriant bausmes pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams; pa­gal BK 284 straipsnį, BK 138 straipsnio 1 dalį (epizode dėl nukentėjusiojo G. Š.), paskiriant bausmes pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams; pa­gal BK 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 1 dalį (epizode dėl nukentėjusiojo A. S.), paskiriant bausmes pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimą bausmę 1 metams, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 5 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos ir subendrintos bausmės pagal atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 metams. Į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo sulaikymo 2021-10-05 iki nuosprendžio paskelbimo 2023-07-03 įskaitytinai.

Nuosprendžiu nuteistas ir M. E., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Nuosprendžiu iš M. P. Šiaulių teritorinei ligonių kasai dėl G. Š. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priteista 54,55 Eur žalos atlyginimo, dėl M. Č. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priteista 54,55 Eur žalos atlyginimo, dėl A. S. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priteista 3 509,39 Eur žalos atlyginimo. Nuosprendžiu nukentėjusiajam A. S. iš M. P. priteista neturtinės žalos atlyginimui – 8 000 Eur, išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1 800 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2021-10-05, apie 18.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu A. S. atžvilgiu, M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia sunkiai sužalojo A. S., kuriam ne mažiau kaip du kartus rankomis ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje A. S. nukritus ant grindų ir pakaušine galvos dalimi atsitrenkus į aplinkoje buvusius daiktus ar paviršius, gulinčiam A. S. rankomis ir kojomis dar sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam A. S. padarė poodinę kraujosruvą kairės akies aplinkiniuose audiniuose, pakauškaulio lūžimą kairėje, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo, lūžio projekcijoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairio viršutinio žandikaulio įspaustinį lūžį – sunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, M. P. nuteistas už tai, kad 2021-10-05, apie 20.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) , M. E. ir M. P. veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu M. Č. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei iš asmeninių paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: M. P.ir M. E. bendrai rankomis ir kojomis sudavė M. Č. ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam M. Č. padarė odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešinės ausies kaušelyje, galvos plaukuotosios dalies kairėje smilkininėje srityje, viršutinėje lūpoje, smakro srityje, 11 danties nuskėlimą, žaizdą dešinio antakio srityje, viršutinio žandikaulio lūžį dešinėje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3. M. P. nuteistas ir už tai, kad 2021-10-05, apie 20.05 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) , M. E. ir M. P., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu G. Š. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei iš asmeninių paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: M. P.ir M. E. bendrai rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip devynis kartus G. Š. į įvairias kūno vietas, ko pasekoje G. Š. nukritus ant grindų, gulinčiam G. Š. M. P. ir M. E. rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam G. Š. padarė odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir kairėje, kairėje skruostinėje srityje, nosyje, apatinio žandikaulio srities dešinėje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, 23 danties nuskėlimą, kraujosruvas apatinėje lūpoje žaizdą dešinės akies apatiniame voke ir dešinėje skruostinėje srityje, dešinės akiduobės vidinės sienos lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

4. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę, kurią laiko per griežta. Nurodo, kad epizode dėl M. Č. turėtų būti išteisintas, nuo pat pradžių teigė, jog pastarojo nemušė. M. Č. sumušęs M. E. taip pat patvirtino, jog jis, M. P., šio nusikaltimo nepadarė. Apelianto teigimu, epizode dėl A. S., jis taip pat kaltę neigė, nors nukentėjusysis ir nurodė, jog sužalojo M. P.. Tikrasis kaltininkas yra G. Š., kuris kelis kartus keitė parodymus ir klaidino teismą ir tyrėjus, kol prisipažino, jog nukentėjusįjį ištempė iš kambario. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, jog nebuvo įžvelgta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors dėl vieno nusikaltimo kaltę visiškai pripažino.

5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti bausmę, tačiau iš skundo turinio matyti, jog epizode dėl G. Š. kaltės neginčija, tačiau nesutinka su jo nuteisimu epizoduose dėl M. Č. ir A. S., teigia, jog kaltę neigė, M. Č. nemušė, tai padarė M. E., o dėl A. S. tikrasis kaltininkas yra G. Š..

8. Apygardos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. P. kaltės. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir manoma, jog bylos duomenys turėjo būti įvertinti kitaip, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo M. P. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog nemušė M. Č., kurį sumušė M. E., patvirtinęs, jog M. P. šio nusikaltimo nepadarė. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Nei pats M. P., nei M. E. dėl M. Č. sumušimo nėra nuoseklūs. Pats M. P. tyrime neigė mušęs M. Č., teisiamajame posėdyje jau teigė nieko neprisimenąs, nes vartojo alkoholį ir vaistų. Kitas nuteistasis M. E. ikiteisminiame tyrime nurodė dėl M. Č. sužalojimo nieko nežinąs, jokių smūgių niekam nesudavė, teisiamajame posėdyje visgi pripažino, jog koridoriuje sutiko apsvaigusį M. Č., kuris neva išvadino necenzūriniais žodžiais, trenkė į veidą ir ranką, todėl gindamasis du kartus trenkė M. Č. į veido sritį. Nenuoseklūs nuteistųjų parodymai nepatikimi. Apylinkės teismo posėdyje apklaustas M. Č. nors ir užsiminė, jog dėl girtumo ne viską pamena, tačiau patvirtino, jog buvo sumuštas daugiabučio koridoriuje, matė du asmenis, vieną jų, M. E., žinojo, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose teigė matęs prie jo priėjusius abu nuteistuosius, iš pradžių jam buvo spirta į šoną, nuo smūgio pargriuvus, jam buvo spirta ir gulinčiam kelis kartus, kadangi rankomis saugojo galvą, tiksliai nematė, kuris spyrė. Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. iš nuotraukų atpažino tiek M. E., tiek M. P., apie kuriuos davė parodymus. Netikėti nukentėjusiojo M. Č. iš esmės nuosekliais parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi juos atitinka ir kiti bylos duomenys. Iš specialisto išvados matyti, jog M. Č. buvo nustatyti sužalojimai galvoje (daugybiniai odos nubrozdinimai, danties nuskėlimas, žaizda antakio srityje, viršutinio žandikaulio lūžis), padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, atitinka nukentėjusiojo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes. Iš į įvykio vietą atvykusių pareigūnų A. T., R. T., V. M., E. T. tarnybinių pranešimų, apklausų ikiteisminiame tyrime bei teisme matyti, jog prie įvykio vietoje buvusių pareigūnų priėjo akivaizdžiai stipriai sužalotas ir kruvinas M. Č., kuris tuo metu rišliai negalėjo paaiškinti sužalojimo aplinkybių, buvo išvežtas į ligoninę. Taigi byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia patikimai spręsti, jog priešingai nei bando įrodinėti nuteistasis M. P., jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu epizode dėl M. Č. nuteistas pagrįstai.

10. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde neigia ir A. S. sužalojimą, esą tikrasis kaltininkas yra G. Š.. Apygardos teismas tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus, juos paneigia ištirtų įrodymų visuma. Nors tiek M. P., tiek M. E. teisiamajame posėdyje minėjo, jog nukentėjusiajam A. S., jiems vartojant alkoholį pas L. J., sudavė G. Š., tačiau pastarasis apylinkės teisme tai neigė, be to, nuteistųjų parodymai neatitinka įrodymų visumos. Apklausiamas apylinkės teisme A. S. tikslių sužalojimo aplinkybių neprisiminė, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose A. S. nurodė bei iš nuotraukos atpažino jį sumušusį būtent M. P., paminėjo apelianto ant kaklo turimą tatuiruotę. Netikėti netrukus po įvykio duotais nukentėjusiojo parodymais, kuriuose jis apibūdino bei atpažino jį daugiabučio koridoriuje sužalojusį asmenį, nėra pagrindo. Jo parodymai atitinka jo sugyventinės L. J. parodymus, kuri tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nurodė mačiusi, jog į buto duris beldusiam A. S., kuris nugriuvo po pirmų smūgių, M. P. ne kartą smogė tiek kumščiais, tiek kojomis į galvos sritį. Iš esmės L. J. parodymams neprieštarauja ir G. Š. parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, kuriuose G. Š. taip pat teigė matęs, kaip M. P. sudavė A. S., pastarajam koridoriuje nuvirtus, M. P. gulinčiam A. S. kelis kartus spyrė į galvos sritį, jis, G. Š., puolė į tarpą. Specialisto išvadoje A. S. konstatuoti sužalojimai galvoje (poodinė kraujosruva kairės akies aplinkiniuose audiniuose, pakauškaulio lūžimas kairėje, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, lūžio projekcijoje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairio viršutinio žandikaulio įspaustinis lūžimas), kurie padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje, kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. Bylos duomenimis A. S. į gydymo įstaigą kreipėsi ne tą pačią sužalojimo dieną, o 2021-10-07, pablogėjus sveikatai dėl galvos skausmų. Apylinkės teismo posėdyje apklaustas ekspertas R. P. patvirtino, jog esant kraujo išsiliejimui po kietuoju smegenų dangalu, yra šviesusis periodas, iki trijų parų žmogus gali vaikščioti, dirbti, šokti, kol nepasiekiama ta riba, kai yra spaudimas į kamieną, tada prasideda svaigimas, gargaliavimas, traukuliai, viskas priklauso nuo pažeistos kraujagyslės diametro, nuo pažeistų kraujagyslių kiekio, žmogus gali nejausti to iki tol, kol nenugrius. Taigi abejoti A. S. nurodytomis jo sužalojimo aplinkybėmis nėra pagrindo. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia atkurti įvykio grandinę bei patikimai spręsti, jog A. S. byloje nustatytomis aplinkybėmis sužalojo ne kas kitas, o būtent M. P..

11. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde mano, jog yra nubaustas per griežtai. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skiriant bausmę M. P., buvo įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Apeliantas praeityje ne kartą teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, dėl ko pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalto būdamas recidyvistu, be to, jo atsakomybę sunkina ir tai, jog nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei epizoduose dėl G. Š. ir M. Č. veikė bendrininku grupe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliantas teigia, jog dėl vieno iš nusikaltimų kaltę pripažino, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apelianto parodymai neišsamūs, orientuoti į būtinąją gintį, gailėjimasis formalus, todėl nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams. Iš M. P. parodymų procese matyti, jog jis nebuvo nuoširdus, bandė švelninti savo kaltę, ikiteisminiame tyrime teigė vos kartą trenkęs G. Š., teisiamajame posėdyje pripažino jau sudavęs daugiau smūgių nukentėjusiajam. Apie intensyvų abiejų nuteistųjų panaudotą smurtą prieš G. Š. nurodė ir teisme kaip liudytojai apklausti daugiabučio gyventojai M. J., A. J., L. R. matę konfliktą. Iš specialisto išvados matyti, jog sužalojimai G. Š. padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Nuteistajam M. P. buvo parinktos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos bausmės rūšys, nustatant vidurkiui artimą jų terminą. Galutinei bausmei esminę įtaką turėjo bausmė, paskirta dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, prie kurios buvo pridėta po nedidelę dalį už kitas nusikalstamas veikas skirtų bausmių. Pirmosios instancijos teismas, už atskirus nusikaltimus skirdamas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę nuteistajam, tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais, apeliacinis skundas nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu.

12. Dėl to, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

13. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 180 Eur dėl antrinės teisinės pagalbos M. P..

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

15. Nagrinėjamu atveju prašomos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos. Nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas realia ir ilgalaike laisvės atėmimo bausme, iki nuteisimo nedirbo, apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 180 Eur priteisimo iš M. P..