- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- AN2-1-898/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00041-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Pažeidėjas
- UAB „P.“
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „P.“ atstovės advokatės Audronės Žemeckės – Milašauskės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria UAB „P.“ atstovės advokatės Audronės Žemeckės – Milašauskės skundas netenkintas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. NSA-29 paliktas nepakeistas, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. NSA-29 juridiniam asmeniui UAB „P.“ (toliau – ir ekspertizės įmonė), vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 55 straipsnio 2 dalimi (2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. spalio 31 d. redakcija) buvo paskirta – 1 375 Eur bauda. Ši administracinė nuobauda juridiniam asmeniui paskirta dėl to, kad minėta ekspertizės įmonė 2022 m. rugsėjo 28 d. patvirtino deklaraciją (duomenys neskelbtini), dėl vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, atliekant paprastąjį remontą, apie statybos užbaigimą, prie kurios nebuvo pridėta kadastrinių matavimų byla, kurioje būtų užfiksuotas 100 procentinis paprastojo remonto darbų baigtumas, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 3 punkto reikalavimus bei STR 1.05.01:2017 93.4. p. p ir 94.2. p. p. (t. 1, b. l. 8-17).
2. 2023 m. gegužės 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „P.“ atstovė advokatė apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi minėto juridinio asmens atstovės advokatės skundas buvo atmestas ir 2023 m. gegužės 25 d. institucijos nutarimas paliktas galioti. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog pareiškėjas, tvirtindamas deklaraciją, privalėjo vertinti projekte nurodytų paprastojo remonto darbų baigtumą, vadovaujantis statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vertinti ar atlikti visi statybos darbai, ar paprastojo remonto darbai baigti vadovaujantis STR 1.05.01:2017 93.4. punkto papunkčiu, pagal pateiktą kadastro duomenų bylą. Be to, skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad statinio (dalies) ekspertizės rangovas yra atsakingas už teisingą deklaracijų pateikimą, todėl jis, neturėdamas privalomų dokumentų bei tvirtindamas deklaraciją, prisiėmė riziką. Pažymėta, jog ekspertizės rangovas tikrina dokumentus, jų paskirtį, ar dokumentai parengti pagal įstatymų nuostatas ir tai yra pagrindinės funkcijos, tačiau, šiuo atveju, ekspertizės rangovas jų neatliko. Taigi, teismas įvertinęs jam pateiktus duomenis konstatavo, kad buvo pažeisti statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 3 punkto bei STR 1.05.01:2017 93.4 p. p., 94.2. p. p. bei 95.1 p. p. reikalavimai, todėl UAB „P.“ pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalį. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui, kaip statinio projekto dalies ekspertizės rangovui ir statinio dalies ekspertizės rangovui, buvo suteikta teisė užsiimti tokia veikla nuo (duomenys neskelbtini), todėl teigti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 1 d. pradėjo vykdyti naują veiklą, o ne tęsė veiklą, kurią pradėjo nuo (duomenys neskelbtini) negalima. Taipogi, pasikeitus įstatymo 17 straipsniui, UAB „P.“ į institucijos sudarytą sąrašą buvo įtraukta kaip ekspertizės įmonė, turinti teisę tikrinti, tvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą, o ne į verslo naujokų sudarytą sąrašą. Dėl kilusių pasekmių apylinkės teismas pastebėjo, jog pareiškėjas, patvirtinęs deklaraciją su pažeidimais, sudarė galimybes Nekilnojamojo turto registre statytojui (užsakovams) išviešinti daiktines teises į statinius, registruoti juridinius faktus. Todėl vertinama, kad pareiškėjas, patvirtinęs minėtą deklaraciją, sudarė galimybes statytojui (užsakovams) registruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre ir panaudoti sandorių faktus prieš trečiuosius asmenis (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis deklaracijos pagrindu įregistruota 11 juridinių faktų, kurie nebūtų buvę įregistruoti, jei pareiškėjas būtų deklaracijos nepatvirtinęs dėl nustatytų pažeidimų). Dėl šios priežasties skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog pareiškėjo patvirtina deklaracija su pažeidimais nėra tik formalus pažeidimas, t. y. tokiais veiksmais pareiškėjas sukėlė grėsmę teisiniam tikrumui. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. NSA-29 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-713-827/2023 pakeisti ir UAB „P.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti įspėjimą. Taip pat prašoma atlyginti UAB „P.“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateikiamus dokumentus.
3.1. Skunde pažymėta, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo vieningos teismų praktikos. Skunde nurodyta Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad „nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba“ bei atkreiptas dėmesys į tai, jog Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas (administracinės bylos Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012). Skunde akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A556-773/2007; Nr. A-896-662/2015) bei pažymėta, jog teismas turi diskreciją įvertinti, ar institucijos paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus apelianto padarytam teisės pažeidimui, nes teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, yra įpareigotas priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.
3.2. Byloje pareiškėjas buvo nurodęs, jog vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra išduoti du statybos leidimai, vienas paskirties keitimui (paskirtis pakeista), antras kapitalinio remonto darbams (Nr. (duomenys neskelbtini)) (remonto darbai neatlikti). Deklaracija apie statinio paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta įvertinus VĮ „Registrų centras“ rašte nurodytas pastabas bei statybos įstatymo nuostatas. Rašte, kuris su rašytiniais pareiškėjo paaiškinimais buvo pateiktas institucijai, nurodyta, jog deklaracija privalo būti patvirtinta eksperto dėl paskirties keitimo kaip tai numatyta statybos įstatymo 28 straipsnyje. Minėtus veiksmus pareiškėjas ir atliko norint pakeisti statinio paskirtį. Pabrėžta, jog deklaracija apie statinio paskirties keitimą (tvirtina ekspertas) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta įvertinus VĮ „Registrų centras“ raštu nurodytus motyvus, t. y. bendradarbiaujant su valstybine institucija bei pagal Statybos įstatymo nuostatas. Šiame rašte aiškiai nurodyta, kad deklaracija privalo būtų patvirtinta eksperto dėl paskirties keitimo taip kaip numatyta statybos įstatymo 28 straipsnyje. Skunde cituojama statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis.
3.3. Kaip jau aukščiau nurodyta, šiuo atveju, statytojas turėjo du galiojančius statybos leidimus, o būtent: statybos leidimą kapitalinio remonto darbams Nr. (duomenys neskelbtini) (darbai dar nebaigti) bei statybos leidimą statinio paskirties keitimui Nr. (duomenys neskelbtini) (paskirtis jau pakeista). Tvirtinant deklaraciją taip pat buvo ieškoma bei konsultuojamasi su Statybos inspekcija dėl teisinės nuostatos draudžiančios formaliai nebaigtame remontuoti statinyje pakeisti paskirtį. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad tokia nuostata buvo Statybos inspekcijos nebaigtos statybos pažymoms išduoti taisyklėse, tačiau (prieš kokius 5 metus) ši nuostata buvo pašalinta ir Statybos inspekcija išdavinėdavo pažymas pakeisti paskirtį nebaigtoje statyboje. Taip pat buvo aiškintasi su matininkais dėl galimybės paskirties keitimą išskirti atskirai nuo kapitalinio remonto darbų. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad tokios nėra nei teisinės nei techninės galimybės, kadangi pastatui suteikiamas vienas unikalus numeris, kurio vėliau negalima pakeisti, be kita ko, jis siejamas su statybos leidimais ir paskirtis nurodoma nauja. Kitaip reikėtų pastatą „nugriauti“ ir suteikti kiekvienam naują unikalų numerį, tačiau tai techniškai nėra įmanoma. Šias aplinkybes byloje patvirtino ir Institucijos atstovas.
3.4. Skunde akcentuota, kad pagal statinio pirminę kadastrinę bylą, statybos baigtumas buvo 100 procentų ir vadovaujantis šia statytojo pateikta kadastrine byla buvo patvirtinta deklaracija dėl paskirties keitimo. Pagal VĮ „Registrų centras“ išaiškinimą, t. y. išskiriant kapitalinį remontą pagal pirminį statybos leidimą ir paskirties keitimą pagal antrą statybos leidimą, buvo patvirtinta deklaracija dėl paskirties keitimo. Nebaigtų kapitalinio remonto darbų ekspertai netvirtina pagal Statybos įstatymą. Šiuo atveju jokie statybos darbai nebuvo vertinami, o keičiama tik statinio paskirtis. Be to, UAB „S.“ turėjo visų savininkų notarinius įgaliojimus, todėl įmonės direktorius pasirašė vienas atstovaudamas visus savininkus. Notariniai įgaliojimai UAB „P.“ buvo pateikti. Papildomai statytojas įkėlė juos per komunikacijos skiltį IS „Infostatyba“. Pareiškėjui nežinoma, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė vienu metu išdavė du galiojančius statybos leidimus. Be to, energinio naudingumo sertifikatas, garso protokolas teikiami užbaigus statybos darbus. Deklaracija patvirtinta tik dėl paskirties keitimo, o minėti dokumentai bus teikiami kai bus pridavinėjami pastato statybos darbai.
3.5. Be to, pareiškėjo nuomone, apylinkės teismas netinkamai išaiškino „verslo naujoko“ sąvoką. Kaip jau nurodyta, Statybos įstatymo 17 straipsnio pataisos įsigaliojo tik nuo 2022 m. gegužės 10 d., o iki tol minėtame straipsnyje nurodytas funkcijas atlikdavo tik Institucijos specialistai. Pažymėta, kad pareiškėjo formalus pažeidimas (deklaracijų ir pažymų išdavimas) buvo atliktas 2022 m. birželio 12 d., t. y. tik po vieno mėnesio nuo pakeitimų įsigaliojimo. Taigi, viso statybų sektoriaus specialistai, įskaitant ir pareiškėją, turėjo tik teorines, tačiau ne praktines žinias ir įgūdžius, kaip pilnai įvykdyti Statybos įstatymo 17 straipsnio normoje nurodytas pareigas. Dėl šios priežasties skunde padaryta išvada, jog pareiškėjas ir jo specialistai, veikė kaip verslo naujokai. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iki 2023 m. gegužės 10 d. pareiškėjo ūkinė veikla buvo susijusi su metalinių konstrukcijų brėžiniais ir pareiškėjas turėjo tik teorines, tačiau ne praktines žinias ir įgūdžius.
3.6. Taip pat pastebėta, kad Institucija, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos bei kitos institucijos yra pasirašiusios deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų, kurioje nurodyta, kad priežiūra atliekančios institucijos (šiuo atveju atsakovė), susilaikytų nuo poveikio priemonių taikymo verslo naujokui (šiuo atveju pareiškėjui) dėl pirmaisiais metais padarytų pažeidimų. Dar kartą akcentuota, kad pagal Statybos įstatymo 17 straipsnio pataisas, privatiems juridiniams asmenims buvo suteikta teisė būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovais bei tvirtinti statinio projekto (jo dalies) statybos užbaigimą. Iki šio straipsnio pataisų, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo funkcijas dėl statinio projekto (jo dalies) statybos užbaigimo tvirtinimo, t. y. deklaracijų ir pažymų išdavimo, atliko išimtinai tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos specialistai, todėl apelianto įsitikinimu, tiek pareiškėjui, tiek kitiems juridiniais asmenims po įstatymo pataisų įsigaliojimo (2023 m. gegužės 10 d.) buvo suteiktas „verslo naujoko“ statusas. Todėl taikant poveikio priemones tiek atsakovė, tiek apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į deklaraciją dėl pirmaisiais metais padarytų pažeidimų vykdant statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo funkcijas.
3.7. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju apylinkės teismas formaliai taikė teisės aktuose nustatytas taisykles pagal šios bylos faktines aplinkybes ir priėmė formaliai teisėtą sprendimą, tačiau ne teisingą sprendimą, kadangi pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydis neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, yra neadekvatus pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui. Dėl šių priežasčių, nutartis turi būti naikintina.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir skundo netenkinti. Pažymi, jog apeliacinis skundas yra formalus, jame išdėstyti argumentai yra tie patys, kuriais buvo skundžiamas Institucijos priimtas nutarimas. Šiuo atveju Institucija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje išdėstytas sprendimas dėl paskirtos baudos yra neteisingas bei atsiliepime atsižvelgia į projekto, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, suplanuotus darbus bei Institucijos surašyto protokolo esmę. Taip pat atsiliepime atkreiptas dėmesys į Institucijos išviešintą pranešimą dėl statinio (dalies) ekspertizės įmonės paslaugų teikimo pradžios konkurencijos sąlygomis, mokymų ir konsultacijų (nurodytos nuorodos į internetinius puslapius).
4.1. Atsiliepime teigiama, kad apeliantas Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu buvo nubaustas 1 375 Eur bauda pagal statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teisės aktai nenumato galimybės pakeisti statinio paskirtį atliekant vien tik formalius veiksmus. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu apeliantas kildina savo pasiteisinimo ir galimai teisinę padėtį švelninančią poziciją tuo, kad statytojas UAB „S.“ turėjo du galiojančius statybos leidimus. 2022 m. rugsėjo 28 d. apeliantas patvirtino deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) apie statybos užbaigimą, kuomet statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskirties keitimo buvo išduotas 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. po 27 dienų nuo leidimo išdavimo (per 27 dienas statytojas „atliko“ paprastojo remonto darbus). Atsiliepime išvardintos statybą leidžiančiu dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui suteiktos teisės bei paprastojo remonto metu numatyti darbai. Pažymėta, kad dėl atliekamų paprastojo remonto darbų apimties, paskirties keitimas nėra vien tik formalus dokumentų tvarkymas, būtent įgyvendinant daugiabučio namo funkcionalumą, išskirstant į 22 kadastrinius vienetus statybą leidžiančiame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) ir numatant paprastojo remonto darbus. Šie paprastojo remonto darbai neatsiejamai yra susiję su paskirties keitimu iš vieno buto namo (vieno kadastrinio vieneto) sukuriant 22 kadastrinius vienetus. Tai reiškia, kad paskirties keitimo teisę galima įgyvendinti ir atlikti su tuo susijusius paprastojo remonto darbus tik pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirties keitimo projektą. Atliekant kapitalinio remonto darbus pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbai, skirti paskirties keitimui pagal paskirties keitimo projekto sprendinius, neatliekami. Be to, statytojas teikdamas apeliantui tvirtinti deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), apie statybos užbaigimą, nepridėjo kadastrinių matavimų bylos, kurioje būtų užfiksuoti 100 proc. baigti paprastojo remonto darbai (galimai dėl to, kad paprastojo remonto darbai, teikiant apeliantui tvirtinti deklaraciją dar buvo neatlikti).
4.2. Nurodyta, jog statytojo tikslas buvo akivaizdus, t. y., suformuoti atskirus kadastrinius vienetus, kad atsirastų galimybė parduoti butus ir taip gauti apyvartinių lėšų. Būtent dėl apelianto neteisėtų veiksmų – deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo, prie kurios nebuvo pridėta kadastrinių matavimų byla su 100 proc. baigtais paprastojo remonto darbais, statytojui atsirado galimybė nekilnojamojo turto registre išviešinti 11 juridinių faktų. Dėl to nekilnojamojo turto registre, dėl tokių statytojo ir apelianto veiksmų, buvo išviešintas teisinis netikrumas ir tokiu būdu statytojas bei apeliantas padarė žalą teisės autoritetui (LAT 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016).
4.3. Taip pat atsiliepime minimos statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-971 (toliau – Reglamentas) nuostatos (112, 113 114, 118 punktai). Atliekant statinio kapitalinį remontą, Reglamento 112 punkte nurodytos nuostatos, nedraudžia statytojui keisti statinio paskirties (suformuoti naujus kadastrinius vienetus). Vadovaujantis Reglamento 113 punktu, kuomet statyba yra užbaigta ir atliekami paprastojo remonto darbai, keičiant statinio paskirtį, turi būti „rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas pagal statybos techninio reglamentų STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Kadangi statytojas pasirinko statinio paskirtį keisti pagal Reglamento 113 punktą (o vadovaujantis Reglamento 112 punktu galėjo iš karto keisti atliekant kapitalinį remontą), tai ir atsirado statytojui pareiga rengti paskirties keitimo projektą su jau jame numatytais paskirties keitimo statybos darbais, dėl to teikė prašymą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl paskirties keitimo. Todėl tokia statytojo pasirinkta verslo rizika, kuomet kapitalinio remonto projekto (kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)) rengimo metu nekeitė statinio paskirties ir neformavo naujų (22) kadastrinių vienetų, greičiausiai dėl nepakankamo informacijos išanalizavimo (arba anaiptol, žinant, kad apeliantas patvirtins deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, tokia situacija ir susidarė dėl to, kad dar neatlikus kapitalinio remonto darbų pagal projektą (neužbaigus statybos), kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), statytojui paprašius ir buvo išduotas antras statybą leidžiantis dokumentas, jau dėl paskirties keitimo Nr. (duomenys neskelbtini).
4.4. Atkreiptas dėmesys į tai, jog Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies dispozicija yra formali. Tam, kad konstatuoti padarytą pažeidimą ir laikyti, jog pažeidimas yra padarytas bei baigtas pakanka nustatyti, kad deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje nereikalaujama, kad padarytu pažeidimu būtų sukelti padariniai. Vien ta aplinkybė, kad statytojas priėmė jam nepalankų verslo sprendimą, o apeliantas statytojui sutiko „padėti“ susidariusioje situacijoje, nedaro apelianto administracine atsakomybę švelninančia ir išskirtine, tuo labiau, kad apeliantas žinojo ir suprato, kad veikia priešingai nei nustatyta teisės aktais. Tai įrodo, kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia, kas ir sunkina apelianto teisinę padėtį.
4.5. Atsiliepime atsižvelgta į Statybos įstatymo 2 straipsnio 9, 50, 66 dalis, 12 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, taip pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus bei padaryta išvada, kad tik juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę, turi teisę atlikti statinio projekto ekspertizę, o tokiam juridiniam asmeniui gali vadovauti Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai. Taip pat atsiliepime nurodytos Statybos įstatymo 17 straipsnio nuostatos bei padaryta išvada, kad juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, pageidaujantys (siekiantys) būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais ir statinio (dalies) ekspertizės rangovais privalo turėti ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį ypatingųjų statinių projektavimo ar ypatingųjų statinių ekspertizės srityje. Kadangi pareiškėjas teigia, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. pradėjo naują veiklą, tai kyla klausimas ‒ kokiu būdu ir kaip pareiškėjas įgijo vienerių metų patirtį, nes kitu atveju nebūtų suteikta teisė būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais ir statinio (dalies) ekspertizės rangovais. Vadinasi, būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais ir statinio (dalies) ekspertizės rangovais gali tik jau turintys patirties, ne mažiau kaip vienerius metus, o tai yra prieštaringas argumentas pareiškėjo argumentui, kad jis yra verslo naujokas.
4.6. Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IV-53 (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2021 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 1V-107 redakcija) (toliau – Aprašas), (Aprašo aktuali redakcija nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. liepos 7 d.), 2.4 punkte nurodyta, kad „verslo naujokas“ – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pradėjo veiklą statybos srityje ne anksčiau kaip prieš vienus metus. Laikoma, kad asmuo pradėjo veiklą statybos srityje, kai jo duomenys pirmą kartą nurodyti prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba pranešime apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą į šias pozicijas: projektuotojo (kai jis juridinis asmuo), projekto vadovo, statinio projekto ekspertizės rangovo, statybos rangovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – „IS „Infostatyba“) jam suteiktas verslo naujoko požymis.
4.7. Bendradarbiaujant su Inspekcijos statybos valstybinę priežiūrą vykdančiais pareigūnais nustatyta, kad apeliantas pirmą kartą kaip statybos rangovas paminėtas pranešime apie statybos darbų pradžią ir statybos dalyvių pasamdymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pranešimas), tačiau vadovaujantis Aprašo 2.4 punktu, verslo naujokas yra ne tik kai statybos dalyvis yra paminimas prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba pranešime apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, bet kai IS „Infostatyba“ yra suteikiamas verslo naujoko požymis. Institucijos IT specialistų 2023 m. spalio 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4D-5527 buvo užklausta papildoma informacija dėl pareiškėjo statuso verslo naujoko atžvilgiu. Iš Institucijos 2023 m. lapkričio 7 d. gauti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra verslo naujokas ir jis tokio statuso neturi, o duomenys apie pažymų ir deklaracijų tvirtinimo paslaugas IS „Infostatyba“ nėra kaupiami ir laikas dėl šių paslaugų nėra skaičiuojamas. Toks sprendimas yra logiškas, nes vadovaujantis Statybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktu, apeliantas, neturėdamas vienerių metų veiklos patirties ypatingųjų statinių projektavimo ar ypatingųjų statinių ekspertizės srityje, ne tik, kad negali būti verslo naujoku, bet ir negalėtų teikti pažymų ir deklaracijų tvirtinimo paslaugų. „UAB „P.“ pirmą kartą kaip projekto ekspertizės rangovas yra nurodytas (duomenys neskelbtini) prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pranešime apie statybos darbų pradžią (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip rangovas. Todėl Institucijos įsitikinimu, skundo argumentai dėl verslo naujoko statuso ir su tuo susijusių lengvatų turėtų būti atmestini.
Šalies argumentai
4.8. Apeliantas vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi prašo jam skirti įspėjimą, tačiau jokių išskirtinių aplinkybių nenurodo. Neturint galimybės vertinti, kokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis apeliantas grindžia savo skundą, Institucija negali pasisakyti ir dėl mažesnio baudos dydžio ar nuobaudos, nei numatyta sankcijoje paskyrimo. Atsiliepime nurodyta teismų praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018) bei pažymėta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Taip pat atsiliepime minimos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytos taisyklės bei konstatuota, jog sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Teigiama, kad apeliantas nenurodė jokios išskirtinės aplinkybės kurios pagrindu būtų galima švelninti jos teisinę padėtį ir skirti švelnesnę nei numatyta statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies sankcijoje nuobaudą.
4.9. Atsiliepime pažymėta ir tai, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta. CK 1.6 straipsnyje, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), įtvirtinta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde neginčijamas pažeidimo padarymo faktas, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl UAB „P.“ paskirtos nuobaudos rūšies. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime pateiktus motyvus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą palikti galioti Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą.
6. Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio ekspertizės rangovams nuo 1 158 Eur (vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) iki 4 344 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų).
7. Kaip jau paminėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama ta aplinkybė, jog deklaracija buvo netinkamai pateikta ir tai patvirtina byloje esantys UAB „P.“ direktoriaus 2023 m. vasario 21 d. rašytiniai paaiškinimai. Iš šių paaiškinimų matyti, kad dėl galimai padaryto pažeidimo direktorius kaltę pripažįsta, gailisi. Pastebėta, jog jis padėjo išaiškinti pažeidimą, prašė atsižvelgti į tai, kad aukščiau nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti tyčia. Priešingai, nurodyta, kad šie pažeidimai buvo padaryti tik dėl praktinių žinių stokos (verslo naujokas), įstatyminių normų pasikeitimo ir skirtingų institucijų išaiškinimų vykdymo. Be to, minėtus veiksmus ši įmonė atliko norėdama tik pakeisti statinio paskirtį, todėl UAB „P.“ direktorius minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė, jog Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, atsižvelgtų į šias aplinkybes (t. 6, b. l. 31-35).
8. Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti taip pat matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto UAB „P.“ atstovė advokatė iš esmės neginčija pažeidimo fakto, tačiau nurodo, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į susiklosčiusias aplinkybes, kurios turėjo įtakos apelianto elgesiui (pažeidimo padarymui), dėl ko paskyrė apeliantui per griežtą bausmę. Byloje nustatyta, jog Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. NSA-29 UAB „P.“ buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalį dėl to, kad minėta ekspertizės įmonė 2022 m. rugsėjo 28 d. patvirtino deklaraciją (duomenys neskelbtini) dėl vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, atliekant paprastąjį remontą apie statybos užbaigimą, prie kurios nebuvo pridėta kadastrinių matavimų byla, kurioje būtų užfiksuotas 100 procentinis paprastojo remonto darbų baigtumas. Taigi, Institucija pripažino, jog tokiu būdu buvo pažeisti Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 3 punkto reikalavimai bei STR 1.05.01:2017 93.4. p. p ir 94. 2. p. p. bei už minėtą pažeidimą apeliantui buvo skirta administracinė nuobauda – 1 375 Eur bauda.
9. Apeliaciniame skunde buvo pateikti apelianto veiksmus (padarytą pažeidimą) teisinantys argumentai. Atkreiptas dėmesys į tai, jog apeliantas dėjo pastangas nagrinėjamą klausimą išspręsti tinkamai, t. y. tvirtinant deklaraciją konsultavosi su matininkais, statybos inspekcija dėl teisinės nuostatos draudžiančios formaliai nebaigtame remontuoti statinyje pakeisti paskirtį, be to, deklaracija apie statinio paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta įvertinus VĮ „Registrų centras“ rašte nurodytas pastabas bei statybos įstatymo nuostatas. Taipogi, skunde pažymėta, jog iki Statybos įstatymo 17 straipsnio pataisų statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo funkcijas dėl statinio projekto (jo dalies) statybos užbaigimo tvirtinimo, t. y. deklaracijų ir pažymų išdavimo, atliko išimtinai tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos specialistai, todėl įsigaliojus minėto įstatymo pataisoms (2023 m. gegužės 10 d.) tiek apeliantui, tiek kitiems juridiniams asmenims buvo suteiktas „verslo naujoko“ statusas ir tai turėjo būti įvertinta parenkant apeliantui skirtinos nuobaudos rūšį ir dydį. Skunde akcentuota ir tai, jog apylinkės teismas tinkamai įvertinęs apelianto atstovės nurodytas aplinkybes įsitikintų tuo, kad už aukščiau minėto pažeidimo padarymą apeliantui buvo paskirta per griežta, tinkamai neindividualizuota bausmė, kadangi apelianto atstovės vertinimu, švelnesnė nuobaudos rūšis – įspėjimas, atitiktų teisingumo ir proporcingumo principus bei būtų adekvati UAB „P.“ padarytam teisės pažeidimui.
10. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog administracinės nuobaudos skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek Institucija 2023 m. gegužės 25 d. nutarime, tiek apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai neatsižvelgė į UAB „P.“ teikiamus argumentus dėl nuobaudos paskyrimo, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto atstovės advokatės pozicija. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
11. Kaip jau paminėta, Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog už šio pažeidimo padarymą gali būti paskirta vienintelė nuobaudos rūšis, t. y. bauda. Šiuo gi atveju, apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nutartį pakeisti ir apeliantui skirti įspėjimą, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Aukštesnysis teismas pažymi, jog minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, tai, kad asmeniui yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
12. Taigi, paskirta nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatoma visuma faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas bei kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į skunde akcentuojamą „verslo naujoko“ statusą, kuris, apelianto vertinimu, turi įtakos jo atsakomybės individualizavimui. Akivaizdu, kad apeliantas minėtą sąvoką sieja su Statybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimu bei siekdamas sušvelninti savo atsakomybę ją interpretuoja savaip. Nors skunde nurodoma, jog pasikeitus minėtam straipsniui iškilo daug neaiškumų, apeliantas kaip ir kiti statybų sektoriaus specialistai neturėjo reikiamos patirties, o turėjo tik teorines žinias kaip pilnai įvykdyti Statybos įstatymo 17 straipsnio normoje nurodytas pareigas, todėl turėtų būti pripažinta, jog jis veikė kaip „verslo naujokas“, tačiau aukštesnysis teismas pastebi, jog šie apelianto atstovės argumentai yra nepagrįsti, kadangi juos paneigia Institucijos atsiliepime nurodytas teisinis reglamentavimas. Statybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame numatyta, jog Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, pageidaujantys būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais ir statinio (dalies) ekspertizės rangovais, privalo turėti ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį ypatingųjų statinių projektavimo ar ypatingųjų statinių ekspertizės srityje. Be to, kartu su atsiliepimu pridėtas Institucijos IT specialistų atsakymas, kuriame nurodyta, jog UAB „P.“ pirmą kartą kaip projekto ekspertizės rangovas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pranešime apie statybos darbų pradžią (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip rangovas. Nurodyta ir tai, jog apeliantas IS „Infostatyba“ neturi „verslo naujoko“ statuso. Taigi, šiuo atveju atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigti, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė „verslo naujoko“ statuso, nėra pagrindo.
13. Pastebėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl apelianto turimų tik teorinių žinių, praktikos stokos taip pat pripažintini nepagrįstais, kadangi juridinis asmuo, dirbdamas atitinkamoje srityje, turi būti atidus, rūpestingas, aktyvus bei prieš atlikdamas tam tikrą veiksmą ar priimdamas sprendimą, turi įsitikinti savo veiksmų teisėtumu. Sutiktina ir su atsiliepime pateikta Institucijos pozicija, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Kaip jau paminėta, teisės aktai yra skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo be jokių kliūčių gali sužinoti savo teises ir pareigas. Be kita ko, iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog į apelianto elektroninį paštą – „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiami laiškai, kuriuose buvo kviečiama dalyvauti susitikimuose dėl nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojančių Statybos įstatymo nuostatų, STR pakeitimų ir IS „Infostatyba“ modifikavimo. Laiške pavadinimu „Priminimas dėl formos pateikimo“ nurodyta, jog siekiant padėti statinio (dalies) ekspertizės įmonėms sklandžiai pradėti naujų paslaugų teikimą organizuojamas mokymų ciklas bei pažymėta kur galima rasti daugiau informacijos minėtu klausimu, taip pat 2022 m. balandžio mėn. paslaugų naudotojai ir statinio (dalies) ekspertizės įmonės buvo kviečiami dalyvauti naujai diegiamų IS „Infostatyba“ funkcionalumų testavime (t. 6, b. l. 153-156), todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog teisės pažeidimas padarytas praėjus neilgam laiko tarpui nuo Statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, niekaip nelengvina apelianto teisinės padėties, kadangi visa informacija susijusi su minėtais pakeitimais buvo prieinama.
14. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies dispozicija yra formali. Dėl šios priežasties pripažįstama, jog pažeidimas yra padarytas ir baigtas, kai yra patvirtinama deklaracija neatitinkanti teisės aktų reikalavimų. Minėto straipsnio 2 dalyje nereikalaujama, kad padarytu pažeidimu būtų sukelti padariniai. Tačiau pastebėtina, jog apelianto padarytas pažeidimas negali būti vertinamas mažareikšmiu, kadangi patvirtinus deklaraciją su pažeidimais, buvo sudaryta galimybė Nekilnojamojo turto registre statytojui (užsakovams) išviešinti daiktines teises į statinius, registruoti juridinius faktus (iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad deklaracijos pagrindu buvo įregistruota 11 juridinių faktų, kurie nebūtų buvę įregistruoti, jei apeliantas būtų deklaracijos nepatvirtinęs dėl nustatytų pažeidimų). Todėl ši aplinkybė, apygardos teismo vertimu, neleidžia UAB „P.“ veiksmus laikyti formaliu pažeidimu, nesukėlusių jokių neigiamų pasekmių ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
15. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia aukštesniajam teismui daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo. Apygardos teismo įsitikinimu, apeliantui paskirta nuobaudos rūšis ir jos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui. Pažymėtina ir tai, jog apeliantui paskirta 1 375 Eur bauda yra artima Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytam minimaliam baudos dydžiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais bei teigti, kad apeliantui paskirta bausmė yra per griežta, netinkamai individualizuota. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog apeliantui Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu nuobauda buvo paskirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, skirta kiek didesnė nei minimali bauda už padarytą pažeidimą įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, atsižvelgiant į jau aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, jog UAB „P.“ paskirta bauda nėra per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB „P.“ finansinė padėtis yra sunki ir paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymas, t. y. baudos sumokėjimas, bendrovei būtų per sunki finansinė našta. Vien ta aplinkybė, kad UAB „P.“ teigimu, užfiksuotas pažeidimas buvo padarytas tik dėl praktinių žinių stokos, įstatyminių normų pasikeitimo ir skirtingų institucijų išaiškinimų vykdymo, nesudaro pagrindo švelninti administracinės nuobaudos. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantui paskirta bauda, kuri yra artima minimaliam Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžiui yra neadekvati.
16. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes iš esmės vertino tinkamai ir tinkamai pritaikė ANK bei kitų teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą, kuriuo UAB „P.“ pagrįstai pripažinta kalta dėl Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, dėl to, administracinėn atsakomybėn patraukto UAB „P.“ atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl proceso išlaidų
17. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti UAB „P.“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „P.“ atstovės advokatės A. Žemeckės – Milašauskės pateiktas apeliacinis skundas netenkinamas, todėl reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto UAB „P.“ atstovės advokatės Audronės Žemeckės – Milašauskės skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.