Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „P.“ atstovės advokatės Audronės Žemeckės – Milašauskės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria UAB „P.“ atstovės advokatės Audronės Žemeckės – Milašauskės skundas netenkintas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. NSA-29 paliktas nepakeistas, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

2. 2023 m. gegužės 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „P.“ atstovė advokatė apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi minėto juridinio asmens atstovės advokatės skundas buvo atmestas ir 2023 m. gegužės 25 d. institucijos nutarimas paliktas galioti. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog pareiškėjas, tvirtindamas deklaraciją, privalėjo vertinti projekte nurodytų paprastojo remonto darbų baigtumą, vadovaujantis statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vertinti ar atlikti visi statybos darbai, ar paprastojo remonto darbai baigti vadovaujantis STR 1.05.01:2017 93.4. punkto papunkčiu, pagal pateiktą kadastro duomenų bylą. Be to, skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad statinio (dalies) ekspertizės rangovas yra atsakingas už teisingą deklaracijų pateikimą, todėl jis, neturėdamas privalomų dokumentų bei tvirtindamas deklaraciją, prisiėmė riziką. Pažymėta, jog ekspertizės rangovas tikrina dokumentus, jų paskirtį, ar dokumentai parengti pagal įstatymų nuostatas ir tai yra pagrindinės funkcijos, tačiau, šiuo atveju, ekspertizės rangovas jų neatliko. Taigi, teismas įvertinęs jam pateiktus duomenis konstatavo, kad buvo pažeisti statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 3 punkto bei STR 1.05.01:2017 93.4 p. p., 94.2. p. p. bei 95.1 p. p. reikalavimai, todėl UAB „P.“ pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalį. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui, kaip statinio projekto dalies ekspertizės rangovui ir statinio dalies ekspertizės rangovui, buvo suteikta teisė užsiimti tokia veikla nuo (duomenys neskelbtini), todėl teigti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 1 d. pradėjo vykdyti naują veiklą, o ne tęsė veiklą, kurią pradėjo nuo (duomenys neskelbtini) negalima. Taipogi, pasikeitus įstatymo 17 straipsniui, UAB „P.“ į institucijos sudarytą sąrašą buvo įtraukta kaip ekspertizės įmonė, turinti teisę tikrinti, tvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą, o ne į verslo naujokų sudarytą sąrašą. Dėl kilusių pasekmių apylinkės teismas pastebėjo, jog pareiškėjas, patvirtinęs deklaraciją su pažeidimais, sudarė galimybes Nekilnojamojo turto registre statytojui (užsakovams) išviešinti daiktines teises į statinius, registruoti juridinius faktus. Todėl vertinama, kad pareiškėjas, patvirtinęs minėtą deklaraciją, sudarė galimybes statytojui (užsakovams) registruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre ir panaudoti sandorių faktus prieš trečiuosius asmenis (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis deklaracijos pagrindu įregistruota 11 juridinių faktų, kurie nebūtų buvę įregistruoti, jei pareiškėjas būtų deklaracijos nepatvirtinęs dėl nustatytų pažeidimų). Dėl šios priežasties skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog pareiškėjo patvirtina deklaracija su pažeidimais nėra tik formalus pažeidimas, t. y. tokiais veiksmais pareiškėjas sukėlė grėsmę teisiniam tikrumui. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. NSA-29 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.7. Bendradarbiaujant su Inspekcijos statybos valstybinę priežiūrą vykdančiais pareigūnais nustatyta, kad apeliantas pirmą kartą kaip statybos rangovas paminėtas pranešime apie statybos darbų pradžią ir statybos dalyvių pasamdymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pranešimas), tačiau vadovaujantis Aprašo 2.4 punktu, verslo naujokas yra ne tik kai statybos dalyvis yra paminimas prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba pranešime apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, bet kai IS „Infostatyba“ yra suteikiamas verslo naujoko požymis. Institucijos IT specialistų 2023 m. spalio 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4D-5527 buvo užklausta papildoma informacija dėl pareiškėjo statuso verslo naujoko atžvilgiu. Iš Institucijos 2023 m. lapkričio 7 d. gauti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra verslo naujokas ir jis tokio statuso neturi, o duomenys apie pažymų ir deklaracijų tvirtinimo paslaugas IS „Infostatyba“ nėra kaupiami ir laikas dėl šių paslaugų nėra skaičiuojamas. Toks sprendimas yra logiškas, nes vadovaujantis Statybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktu, apeliantas, neturėdamas vienerių metų veiklos patirties ypatingųjų statinių projektavimo ar ypatingųjų statinių ekspertizės srityje, ne tik, kad negali būti verslo naujoku, bet ir negalėtų teikti pažymų ir deklaracijų tvirtinimo paslaugų. „UAB „P.“ pirmą kartą kaip projekto ekspertizės rangovas yra nurodytas (duomenys neskelbtini) prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pranešime apie statybos darbų pradžią (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip rangovas. Todėl Institucijos įsitikinimu, skundo argumentai dėl verslo naujoko statuso ir su tuo susijusių lengvatų turėtų būti atmestini.

4.9. Atsiliepime pažymėta ir tai, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta. CK 1.6 straipsnyje, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), įtvirtinta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde neginčijamas pažeidimo padarymo faktas, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl UAB „P.“ paskirtos nuobaudos rūšies. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime pateiktus motyvus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą palikti galioti Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą.

6. Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio ekspertizės rangovams nuo 1 158 Eur (vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) iki 4 344 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų).

7. Kaip jau paminėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama ta aplinkybė, jog deklaracija buvo netinkamai pateikta ir tai patvirtina byloje esantys UAB „P.“ direktoriaus 2023 m. vasario 21 d. rašytiniai paaiškinimai. Iš šių paaiškinimų matyti, kad dėl galimai padaryto pažeidimo direktorius kaltę pripažįsta, gailisi. Pastebėta, jog jis padėjo išaiškinti pažeidimą, prašė atsižvelgti į tai, kad aukščiau nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti tyčia. Priešingai, nurodyta, kad šie pažeidimai buvo padaryti tik dėl praktinių žinių stokos (verslo naujokas), įstatyminių normų pasikeitimo ir skirtingų institucijų išaiškinimų vykdymo. Be to, minėtus veiksmus ši įmonė atliko norėdama tik pakeisti statinio paskirtį, todėl UAB „P.“ direktorius minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė, jog Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, atsižvelgtų į šias aplinkybes (t. 6, b. l. 31-35).

8. Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti taip pat matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto UAB „P.“ atstovė advokatė iš esmės neginčija pažeidimo fakto, tačiau nurodo, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į susiklosčiusias aplinkybes, kurios turėjo įtakos apelianto elgesiui (pažeidimo padarymui), dėl ko paskyrė apeliantui per griežtą bausmę. Byloje nustatyta, jog Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. NSA-29 UAB „P.“ buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalį dėl to, kad minėta ekspertizės įmonė 2022 m. rugsėjo 28 d. patvirtino deklaraciją (duomenys neskelbtini) dėl vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, atliekant paprastąjį remontą apie statybos užbaigimą, prie kurios nebuvo pridėta kadastrinių matavimų byla, kurioje būtų užfiksuotas 100 procentinis paprastojo remonto darbų baigtumas. Taigi, Institucija pripažino, jog tokiu būdu buvo pažeisti Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 3 punkto reikalavimai bei STR 1.05.01:2017 93.4. p. p ir 94. 2. p. p. bei už minėtą pažeidimą apeliantui buvo skirta administracinė nuobauda – 1 375 Eur bauda.

9. Apeliaciniame skunde buvo pateikti apelianto veiksmus (padarytą pažeidimą) teisinantys argumentai. Atkreiptas dėmesys į tai, jog apeliantas dėjo pastangas nagrinėjamą klausimą išspręsti tinkamai, t. y. tvirtinant deklaraciją konsultavosi su matininkais, statybos inspekcija dėl teisinės nuostatos draudžiančios formaliai nebaigtame remontuoti statinyje pakeisti paskirtį, be to, deklaracija apie statinio paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta įvertinus VĮ „Registrų centras“ rašte nurodytas pastabas bei statybos įstatymo nuostatas. Taipogi, skunde pažymėta, jog iki Statybos įstatymo 17 straipsnio pataisų statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo funkcijas dėl statinio projekto (jo dalies) statybos užbaigimo tvirtinimo, t. y. deklaracijų ir pažymų išdavimo, atliko išimtinai tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos specialistai, todėl įsigaliojus minėto įstatymo pataisoms (2023 m. gegužės 10 d.) tiek apeliantui, tiek kitiems juridiniams asmenims buvo suteiktas „verslo naujoko“ statusas ir tai turėjo būti įvertinta parenkant apeliantui skirtinos nuobaudos rūšį ir dydį. Skunde akcentuota ir tai, jog apylinkės teismas tinkamai įvertinęs apelianto atstovės nurodytas aplinkybes įsitikintų tuo, kad už aukščiau minėto pažeidimo padarymą apeliantui buvo paskirta per griežta, tinkamai neindividualizuota bausmė, kadangi apelianto atstovės vertinimu, švelnesnė nuobaudos rūšis – įspėjimas, atitiktų teisingumo ir proporcingumo principus bei būtų adekvati UAB „P.“ padarytam teisės pažeidimui.

10. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog administracinės nuobaudos skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek Institucija 2023 m. gegužės 25 d. nutarime, tiek apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai neatsižvelgė į UAB „P.“ teikiamus argumentus dėl nuobaudos paskyrimo, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto atstovės advokatės pozicija. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

11. Kaip jau paminėta, Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog už šio pažeidimo padarymą gali būti paskirta vienintelė nuobaudos rūšis, t. y. bauda. Šiuo gi atveju, apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nutartį pakeisti ir apeliantui skirti įspėjimą, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Aukštesnysis teismas pažymi, jog minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, tai, kad asmeniui yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

12. Taigi, paskirta nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatoma visuma faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas bei kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į skunde akcentuojamą „verslo naujoko“ statusą, kuris, apelianto vertinimu, turi įtakos jo atsakomybės individualizavimui. Akivaizdu, kad apeliantas minėtą sąvoką sieja su Statybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimu bei siekdamas sušvelninti savo atsakomybę ją interpretuoja savaip. Nors skunde nurodoma, jog pasikeitus minėtam straipsniui iškilo daug neaiškumų, apeliantas kaip ir kiti statybų sektoriaus specialistai neturėjo reikiamos patirties, o turėjo tik teorines žinias kaip pilnai įvykdyti Statybos įstatymo 17 straipsnio normoje nurodytas pareigas, todėl turėtų būti pripažinta, jog jis veikė kaip „verslo naujokas“, tačiau aukštesnysis teismas pastebi, jog šie apelianto atstovės argumentai yra nepagrįsti, kadangi juos paneigia Institucijos atsiliepime nurodytas teisinis reglamentavimas. Statybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame numatyta, jog Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, pageidaujantys būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais ir statinio (dalies) ekspertizės rangovais, privalo turėti ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį ypatingųjų statinių projektavimo ar ypatingųjų statinių ekspertizės srityje. Be to, kartu su atsiliepimu pridėtas Institucijos IT specialistų atsakymas, kuriame nurodyta, jog UAB „P.“ pirmą kartą kaip projekto ekspertizės rangovas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pranešime apie statybos darbų pradžią (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip rangovas. Nurodyta ir tai, jog apeliantas IS „Infostatyba“ neturi „verslo naujoko“ statuso. Taigi, šiuo atveju atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigti, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė „verslo naujoko“ statuso, nėra pagrindo.

13. Pastebėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl apelianto turimų tik teorinių žinių, praktikos stokos taip pat pripažintini nepagrįstais, kadangi juridinis asmuo, dirbdamas atitinkamoje srityje, turi būti atidus, rūpestingas, aktyvus bei prieš atlikdamas tam tikrą veiksmą ar priimdamas sprendimą, turi įsitikinti savo veiksmų teisėtumu. Sutiktina ir su atsiliepime pateikta Institucijos pozicija, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Kaip jau paminėta, teisės aktai yra skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo be jokių kliūčių gali sužinoti savo teises ir pareigas. Be kita ko, iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog į apelianto elektroninį paštą – „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiami laiškai, kuriuose buvo kviečiama dalyvauti susitikimuose dėl nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojančių Statybos įstatymo nuostatų, STR pakeitimų ir IS „Infostatyba“ modifikavimo. Laiške pavadinimu „Priminimas dėl formos pateikimo“ nurodyta, jog siekiant padėti statinio (dalies) ekspertizės įmonėms sklandžiai pradėti naujų paslaugų teikimą organizuojamas mokymų ciklas bei pažymėta kur galima rasti daugiau informacijos minėtu klausimu, taip pat 2022 m. balandžio mėn. paslaugų naudotojai ir statinio (dalies) ekspertizės įmonės buvo kviečiami dalyvauti naujai diegiamų IS „Infostatyba“ funkcionalumų testavime (t. 6, b. l. 153-156), todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog teisės pažeidimas padarytas praėjus neilgam laiko tarpui nuo Statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, niekaip nelengvina apelianto teisinės padėties, kadangi visa informacija susijusi su minėtais pakeitimais buvo prieinama.

14. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies dispozicija yra formali. Dėl šios priežasties pripažįstama, jog pažeidimas yra padarytas ir baigtas, kai yra patvirtinama deklaracija neatitinkanti teisės aktų reikalavimų. Minėto straipsnio 2 dalyje nereikalaujama, kad padarytu pažeidimu būtų sukelti padariniai. Tačiau pastebėtina, jog apelianto padarytas pažeidimas negali būti vertinamas mažareikšmiu, kadangi patvirtinus deklaraciją su pažeidimais, buvo sudaryta galimybė Nekilnojamojo turto registre statytojui (užsakovams) išviešinti daiktines teises į statinius, registruoti juridinius faktus (iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad deklaracijos pagrindu buvo įregistruota 11 juridinių faktų, kurie nebūtų buvę įregistruoti, jei apeliantas būtų deklaracijos nepatvirtinęs dėl nustatytų pažeidimų). Todėl ši aplinkybė, apygardos teismo vertimu, neleidžia UAB „P.“ veiksmus laikyti formaliu pažeidimu, nesukėlusių jokių neigiamų pasekmių ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

15. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia aukštesniajam teismui daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo. Apygardos teismo įsitikinimu, apeliantui paskirta nuobaudos rūšis ir jos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui. Pažymėtina ir tai, jog apeliantui paskirta 1 375 Eur bauda yra artima Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytam minimaliam baudos dydžiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais bei teigti, kad apeliantui paskirta bausmė yra per griežta, netinkamai individualizuota. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog apeliantui Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu nuobauda buvo paskirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, skirta kiek didesnė nei minimali bauda už padarytą pažeidimą įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, atsižvelgiant į jau aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, jog UAB „P.“ paskirta bauda nėra per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB „P.“ finansinė padėtis yra sunki ir paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymas, t. y. baudos sumokėjimas, bendrovei būtų per sunki finansinė našta. Vien ta aplinkybė, kad UAB „P.“ teigimu, užfiksuotas pažeidimas buvo padarytas tik dėl praktinių žinių stokos, įstatyminių normų pasikeitimo ir skirtingų institucijų išaiškinimų vykdymo, nesudaro pagrindo švelninti administracinės nuobaudos. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantui paskirta bauda, kuri yra artima minimaliam Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžiui yra neadekvati.

16. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes iš esmės vertino tinkamai ir tinkamai pritaikė ANK bei kitų teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą, kuriuo UAB „P.“ pagrįstai pripažinta kalta dėl Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, dėl to, administracinėn atsakomybėn patraukto UAB „P.“ atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl proceso išlaidų

17. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti UAB „P.“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „P.“ atstovės advokatės A. Žemeckės – Milašauskės pateiktas apeliacinis skundas netenkinamas, todėl reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto UAB „P.“ atstovės advokatės Audronės Žemeckės – Milašauskės skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.