- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-805-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32828-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 22 notarų biurui, UAB „Saulex“
- Kategorijos
- 103.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-40594-868/2014 pagal J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 22 notarų biurui bei UAB „Saulex“ dėl 2008 m. birželio 18 d. hipotekos lakšto Nr. 01/1/2008/0016640,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė 2014-09-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2008 m. birželio 18 d. hipotekos lakšto Nr. 01/1/2008/0016640 pripažinimo negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-01 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
2014-10-20 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl 2008 m. birželio 18 d. hipotekos lakšto Nr. 01/1/2008/0016640 pripažinimo negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą patikslinto ieškinio atsakovui S. K. ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 22 notarų biurui bei UAB „Saulex“ dėl 2008 m. birželio 18 d. hipotekos lakšto Nr. 01/1/2008/0016640 pripažinimo negaliojančiu trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje pašalinti.
Iš pateikto patikslinto ieškinio bei rašytinių įrodymų turinio teismas nustatė, jog ieškovė ginčija hipotekos (sutarties) lakšto galiojimą. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių, taigi turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Nagrinėjamu atveju pateiktu ieškiniu prašoma pripažinti hipotekos lakštą negaliojančiu. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog esant negaliojančiam įkeitimui, atsakovas S. K. privalo grąžinti ieškovei viską ką jis gavo hipotekos lakšto Nr. 01/1/2008/0016640 pagrindu, t.y. privalo grąžinti ieškovei teisę pilnai disponuoti, valdyti ir tvarkyti turtą – butą (duomenys neskelbtini), o nesant galimybės grąžinti turtą natūra – atlyginti turto vertę pinigais, nustatant vertę iš hipotekos lakšto daikto įkainojimo.
Atsižvelgiant į tai, kreditorius skolininkui suteikė paskolą su sąlyga, jei per hipotekos lakšte nurodytą terminą skolininkas įsipareigojimų neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teise kreipdamasis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 1-5 dalys). Vadinasi, jog ieškovei liktų pareiga grąžinti kreditą, įskaitant palūkanas, t.y. liktų turtinė pareiga. Taigi, sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes.
CPK 85 str. 1 d. 9 p. numato, kad ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovė turėtų įkainoti ginčą, pateikti ginčo įkainojimą patvirtinančius įrodymus bei sumokėti žyminį mokestį. Ieškovei paaiškinta, kad negalėjimas iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ gauti duomenų apie ginčo turto vertę neatleidžia ieškovės nuo pareigos mokėti proceso įstatymu numatytą žyminį mokestį. Taip pat teismas nesutiko su ieškovės nuomone, jog reiškiamas ieškinys yra neturtinio pobūdžio ir už jį turi būti mokamas paprastasis žyminis mokestis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl hipotekos lakšto pripažinimo ab initio negaliojančiu yra turtinio pobūdžio reikalavimas (Lietuvos apeliacinis teismas 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1364/2009; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009 ir 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009).
Ieškovei nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti (įkainoti ieškinį bei sumokėti reikiamą žyminį mokestį).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l.50-51). Nurodo, jog ieškovo pareiga – suformuluoti ieškinio dalyką. Patikslintame ieškinyje ieškovė suformulavo tokį ieškinio dalyką – pripažinti 2008 m. birželio 18 d. sudarytą hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0016640 negaliojančiu ir niekiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-27 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-264/2011, siekdamas suvienodinti skirtingą teismų praktiką ir pašalinti įstatymo aiškinimo nevienodumą, išaiškino, kad turtiniu CPK 80 str. 1 d. 1 p. prasme ginčas gali būti laikomas tik tuomet, kai ieškovas tiesiogiai savo naudai reikalauja priteisti turtą. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Vilniaus apygardos teismo 2011-05-31 nutartis civ. byloje Nr. 2-5119-585/2011).
Ieškovė ieškiniu neprašo priteisti nei turto, nei lėšų, dėl to mano, jog pareikštas ginčas nėra turtinis ir žyminis mokestis sumokėtas tinkamai.
Be to, net ir laikant ginčą turtiniu, teismas privalėjo vertinti pateiktą fakto įrodymą, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra ieškovės nuosavybė, dėl to nėra galimybės bendrai vertinti turtą, kai jis yra kitų asmenų nuosavybė. Dėl to ieškovė negali gauti VĮ Registrų centro pažymos apie turto rinkos kainą arba atlikti turto vertinimą pasitelkiant nepriklausomus turto vertintojus. Šio buto įvertinimas ieškovei nėra įmanomas.
Paprastasis žyminis mokestis mokamas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba apskritai neįmanoma. Paprastasis žyminis mokestis gali būti taikomas ir neįkainotiems ieškiniams.
Neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ar tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t.y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su konkrečiu turtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilęs dėl ieškinio reikalavimų pobūdžio vertinimo.
Apeliantės teigimu, ieškinys dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atitinka neturtinio ieškinio kriterijus, todėl mokėtinas paprastasis (neproporcinis) žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
Pagal LR civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Sutartinės hipotekos atsiradimo pagrindas yra sandoris, kuriam taikomos bendrosios civilinės teisės normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
Nagrinėjamos bylos atveju iš ieškinio matyti, jog ieškovės interesas yra susijęs su piniginės prievolės, kurios grąžinimas užtikrintas ginčijamu 2008 m. birželio 18 d. hipotekos lakštu Nr. 01/1/2008/0016640, įvykdymu; ieškinio tenkinimo atveju būtų panaikinta ieškovės ginčijama daiktinė teisė į butą, todėl darytina išvada, kad reikalavimas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio. Nors apeliantė neigia, kad šioje byloje siekia turtinių pasekmių, tačiau aiškiai nenurodė kokias neturinio pobūdžio teises ji siekia apginti šioje byloje. Vadovaujantis CPK 85 str. 1 d. 9 p., ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi apeliantės nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2011-05-31 nutartimi , priimta civilinėje byloje Nr.2-5119-585/2011, nes minėtoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas nustatyti priverstinę hipoteką teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, taigi šios bylos ir minėtos bylos ratio decidendi nesutampa.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai ieškovės reikalavimą vertino kaip turtinį, o šią išvadą ginčijantys apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais. Lietuvos teismuose laikomasi analogiškos praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1003-823/2013).
Atmestini ir tie apeliantės argumentai, jog net ir laikant ginčą turtiniu, teismas privalėjo vertinti pateiktą fakto įrodymą, jog ginčijamu hipotekos lakštu įkeistas butas nėra ieškovės nuosavybė, dėl to nėra galimybės įvertinti turtą, gauti VĮ Registrų centro pažymą apie turto rinkos kainą, todėl ginčas negali būti įkainotas ir turi būti apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė iš VĮ Registrų centro gali gauti duomenis apie turto (buto) rinkos vertę, pagal masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Be to, pagal CPK 86 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apeliantės ieškinį laikyti neįkainojamu, kuris galėtų būti apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu.
Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir susiformavusią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinis, pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti t. y. patikslinti ieškinio sumą, ieškinį įkainojant pagal hipotekos sutarties objekto rinkos vertę.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.