- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-1003-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04941-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- D. A., T. A.
- Atsakovas
- AB „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Visoda“, BUAB „Autolagūna“
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. A. (D. A.) ir T. A. (T. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ ir tretiesiems asmenims BUAB „Visoda“, BUAB „Autolagūna“ ,BUAB „Visoda“ ir BUAB „Autolagūna“ bankroto administratoriui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, I. S. ir Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarui R. K. dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl ieškinio reikalavimų pobūdžio vertinimo.
Šalies argumentai
Ieškovai D. A. ir T. A. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiomis hipotekos sutartis (hipotekos kodai hipotekos registre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuriomis ieškovai D. A. bei T. A. įkeitė savo nekilnojamąjj turtą, užtikrindami BUAB „VISODA“ bei BUAB „Autolagūna“ prievolių pagal 2003 m. birželio 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos pakeitimais ir papildymais), 2008 m. kovo 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos pakeitimais ir papildymais), 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos pakeitimais ir papildymais) įvykdymą; priteisti iš atsakovo AB „Swedbank“ ieškovų D. A. bei T. A. naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys paduotas apylinkės teismui ir apmokėtas žyminiu mokesčiu kaip neturtinis reikalavimas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų D. A. ir T. A. ieškinį bei grąžino ieškovams sumokėtą 144 Lt žyminį mokestį.
Teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas dėl hipotekos sutarčių pripažinimo ab initio negaliojančiomis yra turtinio pobūdžio reikalavimas, ieškinio suma sudaro daugiau kaip septynis milijonus litų, todėl ieškinys neteismingas apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai D. A. ir T. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį ir ieškovų D. A. bei T. A. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Ieškinys dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atitinka neturtinio ieškinio kriterijus, todėl aptariamas ginčas yra nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
2) Hipotekos sutarties atveju joks turtas yra neperduodamas bei neįgyjamas, tai nėra turto perdavimo aktas, analizuojamu atveju kreditorius tik įgyja teisę ateityje susiklosčius tam tikroms aplinkybėms išieškoti iš įkeisto turto, tačiau paties turto hipotekos sutartimi kreditorius neįgyja. Todėl neabejotinai tokios sutarties pripažinimas negaliojančia negali būti laikomas turtiniu ginču.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantų teigimu, ieškinys dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atitinka neturtinio ieškinio kriterijus, todėl ginčas yra nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Sutartinės hipotekos atsiradimo pagrindas yra sandoris, kuriam taikomos bendrosios civilinės teisės normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010 ir kt.). Taigi ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.
Nagrinėjamos bylos atveju, atmetus ieškinį, ieškovams liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo daiktinė teisė, t. y. teisė reikalauti perduoti hipotekos lakštu įkeistą turtą, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, o tai reiškia, kad pareikštas reikalavimas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai ieškovų reikalavimą vertino kaip turtinį, o šią išvadą ginčijantys apeliantų argumentai pripažintini nepagrįstais.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš ginčijamos nutarties turinio nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio suma sudaro daugiau kaip septynis milijonus litų. Teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinis, turėjo nustatyti ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti t. y. patikslinti ieškinio sumą, ieškinį įkainojant pagal hipotekos sutarčių objektų rinkos vertę. Kita vertus, šis procesinis pažeidimas nėra pakankamas pagrindas ginčijamai nutarčiai panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis), kadangi iš ginčijamų hipotekos sutarčių objektų pobūdžio ir byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškinio suma byloje viršys 150 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byla neteisminga apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
Kiti apeliantų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.