Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Virginijos Paunovienės pareiškimą dėl baudos skyrimo Ž. L., suinteresuotas asmuo Ž. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Virginija Paunovienė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo skirti suinteresuotam asmeniui Ž. L. (toliau ir skolininkė) baudą už teismo sprendimo nevykdymą, t. y. vėl taikyti priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš į bylą pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0186/23/01849 nustatyta, kad antstolės Virginijos Paunovienės kontoroje 2023 m. rugpjūčio 29 d. gautas ir priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. išduotas vykdomasis raštas civ. byloje Nr. e2-2383-986/022, dėl įpareigojimo Ž. L. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 “Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėmis pastatų sienomis keliami reikalavimai. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. S-23-186-42458 paragino skolininkę Ž. L. per 10 dienų įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Nustačius, kad sprendimas neįvykdytas, išieškojimą vykdanti antstolė 2023 m. gruodžio 1 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-186-60733, bei su pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą spręsti klausimą dėl baudos Ž. L. skyrimo. 2024 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi skolininkei buvo paskirta 3,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2383-986/2022, ir Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-40-638/2023, neįvykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. liepos 12 d. iki visiško teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, išieškotojos naudai. 2024 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apygardos teismas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį palikęs iš esmės nepakeistą, patikslino nutarties dalį, kuria nutarta skirti skolininkei Ž. L. baudą, nurodant, kad bauda pradedama skaičiuoti nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo.

Skolininko atsakomybė už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 771 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešant išieškotojui ir skolininkui, o pastariesiems neatvykus išnagrinėjant šį klausimą jiems nedalyvaujant. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Pagal CPK 771 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (2, 3, 6 dalys) šiame straipsnyje nustatyti kiti antstolio veiksmai, susiję su sprendimo vykdymu, ir sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar neįvykdytame teismo sprendime nurodytos ar nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės. Kiti antstolio veiksmai, susiję su teismo sprendimo, kuriame nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, vykdymu, taip pat tokio sprendimo neįvykdymo padariniai priklauso nuo to, ar veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigotas atlikti atsakovas, gali atlikti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-403/2021 18 punktas). 2024 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apygardos teismas nutartyje pritarė pirmos instancijos teismo motyvams, kad skolininkės Ž. L. prievolė, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra asmeninio pobūdžio. Taigi antstolė pagrįstai surašiusi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą kreipėsi į teismą, o šis turi pagrindą spręsti dėl baudos išieškotojos naudai skyrimo (padidinimo) (CPK 771 straipsnio 6, 7 dalys).

Nagrinėjamu atveju skolininkė buvo įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 “Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėmis pastatų sienomis keliami reikalavimai. Tai, kad teismo sprendimo ir nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas nėra įvykdytas, byloje ginčo nekilo, tai patvirtina antstolės surašytas 2025 m. gegužės 7 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-25-110-20308, suinteresuotų asmenų bei jų atstovų rašytiniai atsiliepimai ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Konstatuotina, kad teismo sprendimas nuo 2022 m. liepos 12 d. (paskutinės termino jį įvykdyti dienos) iki 2025 m. gegužės 7 d. nebuvo įvykdytas.

Į bylą buvo pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo brėžiniai, susiję su teismo sprendimo vykdymu. Juose nurodyta, kad sprendinių užsakovas yra Ž. J. (suklysta dėl pavardės, dabartinė pavardė yra L.). Išieškotoja nei šio prašymo teisme nagrinėjimo metu, nei teismo sprendimo ankstesnio vykdymo metu neprieštaravo, kad teismo sprendimas galėtų būti vykdomas pagal šiuos parengtus brėžinius (nutartyje Nr. e2VP-10625-1144/2024 nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. elektroniniame laiške skolininkei Ž. L. nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti išieškotojai priklausančios namo dalies sienos šiltinimo sprendiniai ją tenkina; šios aplinkybės konstatuotos ir 2024 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. teismo nutarties 30 p. kuriame nurodoma, kad „<..> nuo 2023 m. rugsėjo 26 d., kai išieškotoja sutiko su MB „(duomenys neskelbtini)“ projekto sprendiniais”). Esminis tarp šalių kylantis nesutarimas vykdymo procese kyla dėl to, iš kurios pusės (ar skolininkei Ž. K. ar išieškotojai Ž. L.) priklausančių patalpų pusės turėtų būti pašalinti vykdomajame rašte nurodyti pažeidimai (2024 m. lapkričio 28 d. antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 106-24-22, 6 t., b. l. 34; šalių duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu).

MB “ (duomenys neskelbtini)” parengtame projekto pirmame lape (pastabose) nurodyta: 1) vykdant rekonstrukcijos darbus, įvertinama reali konstrukcijų būklė statybos metu; 2) pertvarų padėtį, kanalų kiekį bei padėtį žiūrėti architektūrinėje dalyje; 3) vykdant rekonstrukcijos darbus, įvertinama reali konstrukcijų būklė statybos metu; 4) prieš ardant pirmo aukšto pertvaras, atlikti vizualinį konstrukcijų tyrimą, ar pertvaros tikrai nėra laikančios; 5) prieš įrengiant sąramas, kertant angas, kanalus ar atliekant kitus ardymo darbus esančio pastato konstrukcijose, būtinas konstrukcijų laikinas sutvirtinimas, išramstymas; 6) matmenis ir darbų kiekius tikslinti vietoje darbų metu; 7) brėžiniuose radus neatitikimų, sprendinius derinti su projektuotojais; 8) visi darbai, kurie gali būti pagrįstai laikomi tinkamam projektuojamo pastato eksploatavimui ir užbaigimui, turi būti privalomai, nepriklausomai nuo to ar jie yra parodyti brėžiniuose arba apibūdinti šiame dokumente ar ne. Taigi sutiktina su išieškotoja, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo brėžiniuose nėra aiškiai nurodoma ir numatyta, iš kurio suinteresuoto asmens patalpų pusės turi būti atliekami statybos darbai. Bylos nagrinėjimo metu išieškotoja pateikė darbo brėžinius rengusio asmens I. J. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad brėžiniuose nurodoma, kad darbai atliekami abiejose pusėse, nes reikalinga stiprinti rastinio namo konstrukcijas. Darbo brėžiniams turi būti pritarta abiems šalims sutarus, nes darbai vykdomi abiejose pusėse (6 t., b. l. 129). Atsižvelgus į tai nepagrįsti skolininkės Ž. L. atsikirtimai, kad statybos darbai gali būti vykdomi tik iš išieškotojos pusės. Be to ir pati skolininkė Ž. L. neneigia, kad projektą galima įgyvendinti ir iš jos pusės (nors ir nugriaunant jos buto sieną). Taigi skolininkės atsikirtimai susiję su tuo, kad projekto dalyje „Tarpbutinės sienos šiltinimo ir esamų konstrukcijų stiprinimo schema” yra pažymėta nuosavybės atskyrimo riba, kurios atžvilgiu sienos šiltinimo elementai yra išdėstyti išieškotojos gyvenamosios erdvės pusėje, o to paties plano 4 pastaboje nurodyta, kad prieš ardant pirmo aukšto pertvaras, atlikti vizualinį konstrukcijų tyrimą, ar pertvaros tikrai nėra laikančios, dėl ko iš darbai iš jos pusės negali būti atlikti, nėra pagrįsti. Teismas pažymi, kad aplinkybes dėl negalėjimo visų (ar dalies) darbų atlikti iš skolininkės pusės (dėl pernelyg didelių (neproporcingų) jų kaštų, lyginant su darbų (ar dalies jų) atlikimu iš išieškotojos pusės, ar jų techniniu neįmanomu) galėtų patvirtinti ne subjektyvūs suinteresuotų asmenų paaiškinimai, o detalūs specialių statybos žinių turinčių asmenų išaiškinimai, planai, projektai, brėžiniai ir pan. dėl statybos darbų, vykdant teismo sprendimą, eigos.

Taigi realus teismo sprendimas nėra pradėtas vykdyti dėl šalių pozicijų, nuomonių ir lūkesčių dėl atliktinų darbų eigos skirtumų. Esant šiems neatitikimams visų pirma skolininkė, vykdydama teismo sprendimą, kuriuo ji buvo įpareigota parengti projektą ir jį įvykdyti, ištaisant atliktų darbų trūkumus (2023 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-40-638/2023 23 punktas), t. y. egzistuojant pareigai jai įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, turėjo imtis reikiamų, aktyvių priemonių kuo greitesniam teismo sprendimo įvykdymui. Todėl išieškotojai kategoriškai nesutinkant dėl darbų atlikimo vykdymo iš jos patalpų pusės (motyvuojant ploto sumažėjimui, gyvenimo sąlygų vykdant statybos darbus pasunkėjimu ir pan.), būtent skolininkė sprendimo vykdomo metu turėjo imtis aktyvių veiksmų, t. y. pagrįsti, kad teismo sprendimo vykdymas (visas ar iš dalies) iš jos pusės yra arba iš vis neįmanomas arba neproporcingai brangus ir neracionalus, lyginant su teismo sprendimo vykdymu iš išieškotojos pusės. Skolininkė jokių anksčiau nurodytų veiksmų, turėdama jai tenkančią pareigą ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nesiėmė, ir teismo sprendimas, kiek tai susiję su realiu darbų atlikimu, liko nepradėtas vykdyti. Vykdomoje byloje nėra duomenų, kad išieškotoja, turėdama akivaizdų teisinį interesą būtų nebendradarbiavusi ar kitaip trukdžiusi skolininkei vykdyti teismo sprendimą – ji sutiko su objekto apžiūra vietoje, vėliau kreipėsi į ją su prašymu pateikti informaciją dėl darbų atlikimą jų terminus, apimtis bei etapus ir pan. (6 t., b. l. 86-89). Tai, kad išieškotoja esamoje situacijoje reikalauja atliktinus darbus suderinti su ja, neleidžia spręsti apie išieškotojos pareigų pažeidimą (CPK 640 straipsnis) – būsimi darbai akivaizdžiai susiję su jos teisėmis į tinkamas gyvenimo sąlygas būsimų darbų metu ir ieškotoja šia teise pagrįstai naudojasi. Pažymėtina, kad būtent skolininkė atlikdama ginčo statinio rekonstrukciją pažeidė išieškotojos teisėtus interesus, darbus atliko ne pagal suderintą projektą ir skolininkė teismų buvo įpareigota parengti projektą ir ištaisyti atliktų darbų trūkumus, todėl tik pačiai skolininkei kyla pareiga įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-40-638/2023 23 punkto motyvai).

Taigi jokių objektyvių, nuo Ž. K. priklausančių priežasčių, dėl kurių skolininkė negalėjo arba kurios trukdė jai įvykdyti teismo sprendimą nustatytu terminu, byloje nenustatyta. Todėl konstatuotina, kad teismo sprendimas neįvykdytas ne dėl išieškotojos priklausančių priežasčių, o dėl pačios skolininkės pastangų įvykdyti teismo sprendimą nepakankamumo tam, kad teismo sprendimas būtų realiai ir per trumpiausią laiką įvykdytas, dėl ko spręstina dėl jo neįvykdymo pasekmių, numatytų CPK 771 straipsnio 6, 7 dalyse, taikymo. Teismas pažymi, kad esamoje situacijoje, kai nei viena iš vykdymo proceso šalių nesutinka reikiamus atlikti darbus leisti vykdyti iš savo patalpų pusės ir šios situacijos nesprendžiant jau parengtiems MB „(duomenys neskelbtini)“ brėžiniams, turėtų būti rengiami detalesni dokumentai (brėžiniai, planai, projektai ir pan.) dėl reikiamų statybos darbų, vykdant teismo sprendimą, detalios vykdymo eigos. Išaiškintina, kad šią pareigą visų pirma turi skolininkė, o ieškotoja nesutikdama su skolininkės iniciatyva parengtais dokumentais, turi teisę parengti alternatyvius.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Skiriant baudą teismas vadovaujasi bendraisiais CPK taikymo principais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Parenkant baudos dydį, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį, mastą, jo trukmę, taip pat pažeidimu sukeltus išieškotojos interesus pažeidžiančius padarinius. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog skolininkė vykdymo proceso metu nebuvo visiškai pasyvi, o jos pastangos tik nebuvo pakankamos, kad teismo sprendimas būtų realiai per trumpiausią laiką įvykdytas. Atsižvelgus į išdėstytą, taip pat siekiant, kad skiriama bauda turėtų realų poveikį, t. y. skatintų skolininkę kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą padidinti jai paskirtą trijų eurų baudą iki keturių eurų už kiekvieną Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2383-986/2022 ir Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-40-638/2023, neįvykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmu, neįvykdymo akto surašymo sekančios dienos, t. y. 2025 m. gegužės 8 d. (CPK 771 straipsnio 6, 7 dalys).

Išaiškintina, kad skolininkei elgiantis nesąžiningai, nesiimant aktyvių veiksmų siekiant įvykdyti sprendimą (atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, išieškotojos teises į tinkamas gyvenimo sąlygas), galima pakartotinai kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Kadangi nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų (skolininkės ir išieškotojos) suinteresuotumas yra skirtingas, taip pat byloje egzistuoja materialusis teisinis ryšys tarp bylos dalyko ir atsiliepimą pateikusio suinteresuoto asmens, todėl pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Suinteresuotas asmuo Ž. K. pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas 1 573 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į pareiškėjos atsiliepimą ir kitų procesinių veiksmų atlikimą, taip pat atstovavimą teismo posėdyje (6 t. b. l. 108-113). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16, 8.17, 8.19 punkte nurodytų maksimalių dydžių (2023 m. III ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 2 335,90 Eur) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Todėl pareiškimą patenkinus, suinteresuoto asmens Ž. K. turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens Ž. L.

Pareiškimą pripažinus pagrįstu ir padidinus skolininkei skirtą baudą, jos turėtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos. Spręsti klausimą dėl baudos išieškotojai skyrimo už piktnaudžiavimą procesine teise, kurios dydis atlygintų skolininkės patirtus nuostolius, pagrindo nėra – antstolės pareiškimas buvo pripažintas pagrįstu ir skolininkei skirta bauda buvo padidinta. Byloje nebuvo nustatyta, kad išieškotoja būtų trukdžiusi įvykdyti teismo sprendimą - jokių objektyvių, nuo Ž. K. priklausančių priežasčių, dėl kurių Ž. L. negalėjo arba kurios trukdė jai įvykdyti teismo sprendimą nustatytu terminu, byloje nenustatyta. Teismas konstatavo, kad teismo sprendimas buvo neįvykdytas ne dėl suinteresuoto asmens Ž. K. priklausančių priežasčių, o pačios skolininkės Ž. L. pastangų įvykdyti teismo sprendimą nepakankamumo. Taigi skolininkės prašymas skirti išieškotojai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstas ir atmestinas. Dėl Ž. L. baigiamosiose kalbose pareikšto prašymo išaiškinti, kaip esamoje situacijoje įvykdyti teismo sprendimą, nepasisakytina – toks prašymas procesiniuose dokumentuose nebuvo pareikštas ir teismas šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu netyrė, be to jis išeitų už bylos nagrinėjimo pagal antstolės prašymą dėl baudos išieškotojai skyrimo, nagrinėjimo ribų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 771 straipsnio 6, 7 dalimis, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Antstolės Virginijos Paunovienės pareiškimą tenkinti.

Skirti skolininkei Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4,00 Eur (keturių eurų 00 ct) dydžio baudą ieškotojos Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai už kiekvieną 2023 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto, išduoto 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimo ir 2023 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu, nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. gegužės 8 d.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1573,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Virginijai Paunovienei vykdomąją bylą Nr. 0186/23/01849.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.