Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-841/2014, iškeltoje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui UAB „Lokys“, tretiesiems asmenims UAB „Šiaulių banko lizingas“, VĮ „Regitra“, UAB „Šiaulių tiekimo bazė“ dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir sutarties kainos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2. CK 6.338 str. 2 d. numatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. CK 6.338 str. 2 d. numatytas 2 metų terminas yra naikinamasis terminas (CK 1.117 str. 6 d.), kuriam pasibaigus išnyksta teisė reikšti reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų. Šis terminas negali būti nei sustabdomas, nei atnaujinamas, teismas gali jį taikyti ex officio (savo iniciatyva). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pretenzijas dėl parduotos transporto priemonės komplektacijos ieškovė nepareiškė per įstatyme numatytus terminus bei šiuo pagrindu atmetė jos ieškinį.

3. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, nepagrįsti. Pirma, įstatymas apibrėžia pirkėjo teisių gynimo būdus, pardavėjui negarantavus nuosavybės teisės (CK 6.321 str. 6 d.), kuriuose nėra numatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Antra, šis pareigos patvirtinti nuosavybės teisę pažeidimas nesukėlė ieškovei jokių pasekmių, t. y. transporto priemonė nėra atiteista iš ieškovės, o iš ieškovės automobilis buvo paimtas saugojimui į Šiaulių m. VPK aikštelę, todėl, kad ieškovės įgaliotas asmuo sugadino saugotiną automobilį.

4. Nors 2010 m. lapkričio 30 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ir yra nuspręsta grąžinti E. B. ar jos įgaliotam atstovui automobilį, tame pačiame nutarime yra nurodyta, kad jei per 1 mėnesį po nutarimo gavimo E. B. ar jos įgaliotas asmuo automobilio neatsiima, gali būti priimamas nutarimas automobilį grąžinti įgijėjui. 2014-01-29 Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras raštu Nr. S5-7994 informavo, kad automobilio nei E. B., nei jos įgaliotas asmuo neatsiėmė, t. y. jo neatsiėmė per daugiau nei trejus metus, todėl ieškovė turi realią galimybę susigrąžinti įsigytą automobilį, tačiau šia teise nesinaudoja.

5. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl automobilio identifikavimo duomenų galimo suklastojimo, ieškovei buvo perduotas automobilis saugojimui ir buvo leista naudotis automobiliu, tačiau ieškovės įgaliotas asmuo A. B. automobilį nepataisomai išardė ir sugadino, dėl to automobilis tapo netinkamu naudoti. Ieškovės įgalioto asmens A. B. kaltė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl tenkinant ieškovės ieškinį ir taikant restituciją, nepagrįstai pablogėtų atsakovo padėtis, o ieškovės nuostoliai ne tik kad būtų visiškai atlyginti, tačiau ši pasipelnytų atsakovo sąskaita.

6. Ieškovė savo pažeistas teises galėjo ginti baudžiamojo proceso tvarka, skųsdama prokuroro nutarimą, kuriuo automobilis buvo perduotas trečiajam asmeniui, tačiau šia teise nesinaudojo. Daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo klausimas turėjo būti sprendžiamas civiline tvarka, kadangi šio ginčo sprendimas priskirtinas teismo, o ne prokuroro kompetencijai. Be to, ieškovė būtų galėjusi reikalauti teismo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl daikto išreikalavimo (vindikacijai) pareikšti (CK 4.96 str. 1 d.), tačiau šia teise nesinaudojo.

1. Ieškovė, kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo pareigą įsitikinti perkamo automobilio kokybe ir jį tinkamai apžiūrėti ir dėl to pareikšti pretenzijas, jeigu tokios buvo. Tai, kad automobilio BMW negalima eksploatuoti pagal jo tikslinę paskirtį, jokių pretenzijų pareikšta nebuvo, be to, ir šioje byloje nėra nustatyta, kad jo negalima eksploatuoti. Automobilio perdavimo metu ieškovei automobilis buvo techniškai tvarkingas ir važiuojantis, registruotas transporto priemonių registre ir turintis galiojančią techninę apžiūrą. Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintus „Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus“ privalomos techninės apžiūros metu yra tikrinama, ar įrašai pateiktuose dokumentuose atitinka faktinius duomenis; ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitinka Susisiekimo ministro patvirtintus techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms, gamintojo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šio norminio akto analizė suponuoja išvadą, jog tuo atveju, jeigu kokie nors trūkumai būtų egzistavę automobilio atliekamos techninės apžiūros metu, jų nepastebėti nebūtų buvę įmanoma. CK 6.328 str. l d. įtvirtinta pirkėjo pareiga prieš mokant pinigus ar priimant daiktus, juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.

2. 2013 m. lapkričio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-463/2013) yra konstatuota faktinė aplinkybė, kad ieškovės G. B. sutuoktinis A. B. sugadino ir paslėpė visą (duomenys neskelbtini) vidaus saloną su sudėtinėmis dalimis, o tai reiškia, kad ieškovės sutuoktinis A. B. pats sukomplektavo automobilį iš kito vogto automobilio detalių, o tai paaiškėjus, viską išardė ir paslėpė, o dabar ieškovė G. B. teigia, kad automobilis jos netenkina ir jo nebegalima naudoti pagal paskirtį. Automobilį padarė netinkamą eksploatuoti pačios ieškovės įgaliotas asmuo - jos sutuoktinis. Ieškovės nurodytu kitu teisiniu pagrindu (dėl to, kad automobilis yra vogtas) nėra pagrindo nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, nes automobilis (duomenys neskelbtini), indentifikaciniu numeriu (duomenys neskelbtini), nėra vogtas, kėbulo numeris nėra suklastotas.

3. Automobilis yra kilnojamasis daiktas, kuriam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys, o daiktas išskiriamas nuo tų pačių vienarūšių daiktų, remiantis vieninteliu automobilio identifikaciniu požymiu, t. y. jo kėbulo numeriu, kuris nurodomas ir transporto priemonės registracijos liudijime kaip identifikavimo numeris (Komisijos reglamentas (ES) Nr. 19/2011 2011 m. sausio 11 d. „Dėl variklinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į gamintojo identifikavimo plokštelę ir transporto priemonės identifikavimo numerį reikalavimų, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo“. Todėl nenustačius, kad automobilio identifikacinis numeris yra suklastotas, negalima remiantis kitais motyvais - konstatuoti, kad atsakovas UAB „Lokys“ pardavė ne jam nuosavybės teise priklausantį daiktą (CK 6.321 str.), o tuo labiau, kaip minėta, ieškovė ar jos atstovas po pardavimo galėjo automobilio komplektuojančias dalis sukeisti. Taip pat nesąžininga ir neteisinga būtų už daugiau kaip 2 metus ieškovės eksploatuotą automobilį, kuris šiuo metu yra nepataisomai sugadintas - gražinti ieškovei visus pinigus.

4. CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalys gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šiuo atveju ieškovė neįrodė CK 6.217 str. 2 d. sąlygų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad sutarties pažeidimas yra esminis ir suteikia ieškovei teisę reikalauti nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį.

5. Faktinės aplinkybės, kad automobilis (duomenys neskelbitini) šiuo metu yra išregistruotas ir nuspręsta automobilį grąžinti trečiajam asmeniui - E. B., nesudaro pagrindo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo E. B. atsisakė šį automobilį pasiimti, todėl pagal Generalinio prokuroro 2009-05-19 įsakymą Nr. 1-82 „Dėl rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo, atliekant ikiteisminį tyrimą patvirtinimo“ 42 p., jei asmuo per 2 mėnesius po vykdytino nutarimo grąžinti transporto priemonę gavimo jos neatsiima ir nepraneša apie delsimo atsiimti priežastį, tokios transporto priemonės klausimą prokuroras sprendžia iš naujo, naujai priima nutarimą ir transporto priemonę grąžina paskutiniam teisėtam savininkui.

6. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. CK 6.338 str. pasakyta, kad pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Šiuo konkrečiu atveju ieškovei daiktas buvo perduotas 2008-06-30 pagal pažymą - sąskaitą LOKE Nr. 000069. Todėl ieškovo reikalavimui dėl daikto trūkumų pareikšti jau yra suėjusi 2 metų ieškinio senatis. CK 1.131 str. 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, o tai, kad vyko ikiteisminis tyrimas dėl automobilio neišsaugojimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovei prasitęsė ieškinio senatis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 30 d. ieškovė G. B. iš atsakovo UAB „Lokys“ už 57 000 Lt nusipirko 2003 m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (kėbulo identifikavimo numeris) (t. 1, b. l. 5). Įtarus, kad minėtos transporto priemonės identifikavimo numeriai gali būti suklastoti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-382-08. 2008-09-18 tyrimui sulaikytas ir paimtas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (kėbulo identifikavimo numeris) (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 9). Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2009-11-10 nutarimu laikinai apribotos automobilio savininkės G. B. nuosavybės teisės ir jos įgalioto atstovo A. B. teisės į minėtą automobilį (t. 1, b. l. 92). Byloje nustatyta, kad ginčo automobilis buvo perduotas saugojimui ieškovės įgalioto atstovo A. B. žinion pagal 2008 m. gruodžio 22 d. pakvitavimą. 2010-11-30 priimtas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimas grąžinti automobilį teisėtam savininkui – E. B. ar jos įgaliotam atstovui L. A. (t. 1, b. l. 9-10). Transporto priemonė iki šiol savininkui negrąžinta, laikoma Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate kaip daiktinis įrodymas baudžiamoje byloje Nr. 40-1-00382-08 (t. 1, b. l. 172). Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-15-309/2013, kurioje A. B. buvo kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 str. 1 d., t. y. kad būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, veikdamas tyčia, išardydamas, išimdamas sugadino ir paslėpė aprašyto bei jam patikėto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) visą vidaus saloną su sudėtinėmis dalimis, automobilio sėdynes, panelę, vidaus ir išorės apdailas, durų vidaus apdailas bei kitas detales. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 18 d. nusprendžiu A. B. išteisino, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau minėtu nuosprendžiu „įpareigojo Šiaulių apygardos prokuratūrą, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Šiaulių apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, paketą Nr. 1, kuriame: automobilio „(duomenys neskelbtini)“ raktelis su signalizacijos pulteliu, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esančius baudžiamojoje byloje, pagal 2010 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro S. P. nutarimą grąžinti automobilio savininkui E. B. ar jo įgaliotam atstovui L. A., gim. (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 128-141). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendį dalyje dėl A. B. išteisinimo pagal BK 246 str. 1 d. panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. B. pripažino kaltu pagal BK 246 str. 1 d. ir paskyrė jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 142-147). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. G. ir nuteistojo A. B. kasacinius skundus, taip palikdamas galioti nuosprendžio dalį dėl automobilio grąžinimo automobilio savininkui E. B. ar jo įgaliotam atstovui L. A..

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nusprendus grąžinti ginčo transporto priemonę automobilio savininkei E. B. ar jos įgaliotam atstovui L. A., darytina išvada, kad atsakovas UAB „Lokys”, parduodamas ginčo automobilį ieškovei G. B., perdavė jam nepriklausantį daiktą, todėl tarp ieškovės G. B. ir atsakovo UAB „Lokys“ sudarytas automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu Civilinio kodekso (CK) 1.80 str. pagrindu, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), nes tokia teisė yra numatyta CK 1.78 straipsnio 5 dalyje.

CK 6.305 str. 1 dalis nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar pasitikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Taigi, pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, kad pastarasis šį daiktą galėtų valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, tuo pačiu patvirtindamas savo nuosavybės teisę į parduodamą daiktą. Vadovaujantis CK 4.37 str. 1 dalimi, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudotis nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tik savininkas pats arba per įgaliotą asmenį turi teisę parduoti arba kitokiu būdu perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str. 2 d., 6.317 str.).

Kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuspręsta, kad teisėta ginčo automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra E. B.. Atsižvelgdama į CK 4.37 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sudarant sandorį tarp ieškovės G. B. ir atsakovo UAB „Lokys“, faktiškai nebuvo įvykdyta pardavėjo prievolė užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisė į automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), taigi nuosavybės teisė į minėtą automobilį neperėjo ir ieškovei G. B., nes šalių sandorio sudarymo momentu jau egzistavo aplinkybė, kad teisėta minėto automobilio savininkė yra E. B., nors sandorio šalys apie šią aplinkybę ir nežinojo.

Įstatymai nustato, kad pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, kad pardavėjas perdavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti turėtus nuostolius (CK 6.307 str. 1d., 3 d., 6.323 str. 1 d.). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi, restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 str. 1 d.), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui - CK 6.307 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 str. 2 d.). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, ar ne, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi būti tiriamos. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Restitucijos taikymą nustato CK 6.145 str. – 6.153 str.

CK 6.145 str., 6.147 str. nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos - atitinkamas pagerėjimas. Ieškovė G. B. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), sumokėdama atsakovui UAB „Lokys“ 57 000 Lt (t. 1, b. l. 5-6). Atsakovas neginčijo, kad tokią pinigų sumą iš ieškovės gavo. Automobilis iš ieškovės buvo paimtas ir jį įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuspręsta grąžinti teisėtam savininkui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad faktinė padėtis, kuriai esant teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota. Be to, aptariamos situacijos pasekmės yra specialiai reglamentuotos CK 6.323 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, paaiškėjus, kad pirkėjas nupirko vogtą automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006).

Nagrinėjamoje byloje ginčo automobilį buvo nuspręsta gražinti teisėtam savininkui ir dėl to, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (patvirtinta LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 (2006-07-13 įsakymo Nr. 1V-268 redakcija, pakeista 2011-03-30 įsakymu Nr. 1V-252)) VII dalies 86.1 punkto nuostatomis, ginčo automobilis 2011-04-13 buvo išregistruotas (t. 1, b. l. 89), reiškia, kad šiuo atveju galima vienašalė restitucija. Atsakovas savo patirtus nuostolius gali reikalauti atlyginti įstatymo nustatyta tvarka iš jam padariusių nuostolį asmenų (nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo automobilį atsakovas UAB „Lokys“ yra įsigijęs iš trečiojo asmens UAB „Šiaulių tiekimo bazė“).

Pripažinus tarp ieškovės G. B. ir atsakovo UAB „Lokys“ 2008 m. birželio 30 d. sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikytina vienašalė restitucija ir ieškovei G. B. iš atsakovo UAB „Lokys“ priteistina 57 000 Lt. Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 57 000 Lt sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-04-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Panaikinus Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir byloje priėmus priešingą sprendimą, t.y. visiškai patenkinus G. B. ieškinį, iš naujo išspręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp ginčo šalių.

Byloje nustatyta, kad ieškovė G. B. už ieškinį yra sumokėjusi 1710 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 14), ieškovės nurodytos teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme yra 2420 Lt (t. 1, b. l. 162, 163-166).

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė G. B. nuo 2011-04-15 buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokatu S. A., apie kuriam sumokėtas teisinės pagalbos išlaidas byloje duomenų nėra; su advokatų profesine bendrija „M. L. B.“ ieškovė teisinių paslaugų sutartį yra sudariusi tik 2014 m. sausio 21 d.; minėtos advokatų profesinės bendrijos atstovas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1 valanda (t. 1, b. l. 157, 159, 167-168, 175-176); prašymas dėl 2420 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra detalizuotas, tik nurodyta, kad išlaidas sudaro kliento interesų atstovavimas civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 163-166). Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, ieškovės G. B. turėtos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 500 Lt (CPK 98 str.) ir iš atsakovo UAB „Lokys“ priteistina ieškovei G. B. 1710 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso: 2210 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo UAB „Lokys“ taip pat priteistina 26,78 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Pripažintina niekine ir negalojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) tarp ieškovės G. B. ir atsakovo UAB „Lokys“ 2008 m. birželio 30 d. sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartis. Taikytina vienašalė restitucija. Ieškovei G. B. iš atsakovo UAB „Lokys“ priteistina 57 000 Lt, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 57 000 Lt sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-04-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2210 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovo UAB „Lokys“ priteistina valstybei 26,78 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismui niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatavus ex officio (savo iniciatyva), dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Už apeliacinį skundą ieškovė (apeliantė) G. B. yra sumokėjusi 1710 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 194), jos turėtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 1210 Lt (t. 2, b. l. 25, 26-28), todėl apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo UAB „Lokys“ priteistina ieškovei G. B. 2920 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Šiaulių tiekimo bazė“ turėjo 1452 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 12-15), tačiau minėtas trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas atsakovo UAB „Lokys“ prašymu (t. 1, b. l. 23-25, 44-45) ir buvo atsakovo pusėje, todėl patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui taikomos tos pačios pasekmės, kaip ir atsakovui – bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) tarp ieškovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo UAB „Lokys“ (juridinio asmens kodas 144554671, buveinė – Serbentų g. 9B, Šiauliai) 2008 m. birželio 30 d. sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį.

Taikyti vienašalę restituciją.

Priteisti iš atsakovo UAB „Lokys“ (juridinio asmens kodas 144554671, buveinė – Serbentų g. 9B, Šiauliai) ieškovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 57000 Lt (penkiasdešimt septynis tūkstančius litų), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 57000 Lt sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-04-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 2210 Lt (du tūkstančius du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo UAB „Lokys“ valstybei 26,78 Lt (dvidešimt šešis litus 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo UAB „Lokys“ (juridinio asmens kodas 144554671, buveinė – Serbentų g. 9B, Šiauliai) ieškovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2920 Lt (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.