Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovės G. B. atstovui advokato padėjėjui A. M., atsakovo UAB „Lokys“ atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, trečiojo asmens UAB „Šiaulių tiekimo bazė“ atstovei advokatei Ingai Mekienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui UAB „Lokys“, tretiesiems asmenims UAB „Šiaulių banko lizingas“, VĮ Regitra, UAB „Šiaulių tiekimo bazė“ dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir sutarties kainos grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad 2008-06-30 ieškovė G. B. iš UAB „Lokys“ už 57000 Lt nusipirko 2003 m. gamybos automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (kėbulo identifikavimo numeris) 5UXFA53553LV83789 (5 b.l.).

Iš 2010-11-30 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad minėtą automobilį buvo nutarta grąžinti automobilio savininkui E. B. ar jos įgaliotam asmeniui. Nutarime konstatuota, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (kėbulo identifikavimo numeris) 5UXFA53553LV83789, yra iš esmės sudarytas iš dalių, agregatų, įrangos, kuri priklauso Vokietijoje pagrobtam automobiliui BMW X5, VIN kodas (kėbulo identifikavimo numeris) WBAFA71080LU91699, kuris priklausė E. B.. Iš nutarime užfiksuotos informacijos matyti, kad gavus duomenų apie galimai suklastotus identifikacinius numerius, 2008-09-18 buvo sulaikytas automobilis BMW X5, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (kėbulo identifikavimo numeris) 5UXFA53553LV83789 (įgytas JAV aukcione), priklausantis G. B.. 2008-12-24 automobilis buvo gražintas G. B. įgaliotam asmeniui A. B.. 2010-04-19 tyrimui pakartotinai buvo pateiktas minėtas automobilis, tačiau apžiūros metu buvo nustatyta, kad jis visiškai išardytas (sugadintas) netinkamas naudojimui pagal tiesioginę paskirtį. Dėl to, A. B. buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį, dėl areštuoto turto sunaikinimo ar sugadinimo (9-10 b.l.).

2011-03-21 ieškovė G. B. kreipėsi į atsakovą UAB „Lokys“ su pretenzija dėl automobilio pirkimo pardavimo sutarties kainos grąžinimo (11 b.l.). 2011-03-28 atsakovas pranešė, kad grąžinti reikalaujamos sumos neturi pagrindo, nes automobilio pirkimo pardavimo sutartis yra galiojanti, automobiliui buvo atliktos visos privalomos identifikavimo procedūros, kurių metu nebuvo gauta jokių duomenų apie kitų asmenų teises į automobilį (12 b.l.).

Iš turto perdavimo- priėmimo akto pagal finansinio lizingo sutartį Nr. M-1-45903, matyti jog pardavėjas UAB „Šiaulių tiekimo bazė“ perdavė nuomininkui UAB „Lokys“ valdyti, naudotis ir saugoti automobilį BMW X5, 2003 m., VIN kodas (kėbulo identifikavimo numeris) 5UXFA53553LV83789, kurį UAB „Šiaulių banko lizingas“ nupirko pagal UAB „Lokys“ prašymą jo reikmėms tenkinti (30 b.l.). Nuosavybės teisių perdavimo aktas patvirtina, kad lizingo bendrovė nuo 2008-04-09 UAB „Lokys“ perdavė visas teises ir pareigas į minėtą automobilį (31 b.l.).

Iš 2013-11-28 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad A. B. buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. balandžio 19 d., sugadino ir paslėpė aprašytą bei jam pasirašytinai patikėtą turtą - automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris 5UXFA53553LV83789, 2003 metų laidos, pilkos spalvos, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (pasirašytinai supažindinant A. B.), o būtent: jis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, veikdamas tyčia, išardydamas, išimdamas sugadino ir paslėpė aprašyto bei jam patikėto automobilio „BMW X5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) visą vidaus saloną su sudėtinėmis dalimis, automobilio sėdynes, panelę, vidaus ir išorės apdailas, durų vidaus apdailas bei kitas detales, t. y. padarydamas automobilio sugadinimų už 7800 litų, dėl ko transporto priemonė tapo netinkama naudoti pagal tiesioginę ir tikslinę paskirtį (142-147 b.l.).

Ieškovas ieškinio teisiniu pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 6.321 straipsnio 6 dalį, 6.333 straipsnio 6 dalį, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kilus ginčui dėl perduotų netinkamos kokybės daiktų, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. CK 6.333 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį pirkėjui tenka pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas neatitiko kokybės reikalavimų ir neturėjo savybių, būtinų jo naudojimui pagal paskirtį ant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytus trūkumus.

Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus. Be to, reikalavimai prekei (daiktui), kaip pirkimo–pardavimo sutarties objektui, nustatyti CK 6.306 straipsnyje, turi būti sistemiškai aiškinami su reikalavimais daiktams kaip civilinių teisinių santykių objektams, nustatytiems CK pirmosios knygos III dalies V skyriuje ir ketvirtojoje knygoje. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus (CK1.98 straipsnio 4 dalis, 4.2 straipsnis); į daiktus, apibūdintus pagal individualius požymius ir pagal rūšinius požymius (CK 1.99 straipsnio 1 dalis, 4.4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl kilnojamojo daikto – automobilio, kuris, be bendrųjų reikalavimų, keliamų daiktams, taip pat turi atitikti specialiuosius teisės aktų reikalavimus, keliamus transporto priemonėms. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsniu, transporto priemonė, tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Šio įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius reikalavimus motorinėms transporto priemonėms, 2 dalyje ir 27 straipsnio, reglamentuojančio transporto priemonių registravimą, 1 dalyje nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Taigi kiekviena viešajame eisme dalyvaujanti transporto priemonė, taip pat ir automobilis, turi būti privalomai įregistruota, o tam ji turi turėti registracijai reikalingus elementus – individualų požymį, išskiriantį ją iš kitų tokios pat rūšies transporto priemonių. Remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 1, 2, 8 punktais, motorinės transporto priemonės, be kitų reikalavimų, taip pat turi atitikti šių Techninių reikalavimų „Bendrosiose nuostatose“ ir 1 priede nustatytus reikalavimus. Remiantis šių Techninių reikalavimų 1 priedo 0.2 punktu transporto priemonės identifikavimo numeris yra priskiriamas bendriesiems motorinių transporto priemonių reikalavimams ir jis, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonės registracijos liudijime ir transporto priemonių registre nurodyta, kad transporto priemonė yra be identifikavimo numerio, turi būti iškaltas, įspaustas ar kitu priimtinu būdu pažymėtas dešinėje transporto priemonės pusėje gerai matomoje ir prieinamoje vietoje ant važiuoklės, rėmo arba kitos panašios konstrukcijos dalies. Pagal vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 1 punkto 3.5 papunktį transporto priemonės identifikavimo žymenys – tai identifikavimo numerio vieta, identifikavimo lentelė, kitos lentelės ir lipdukai su juose įrašytais įvairiais transporto priemonę identifikuojančiais duomenimis. Remiantis Taisyklių 14.6 punktu neidentifikuotos transporto priemonės Lietuvos Respublikoje neregistruojamos. Taigi, sisteminė pirmiau nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonė tampa daiktu – civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, jeigu atitinka jai keliamus privalomus techninius reikalavimus ir yra identifikuojama, t. y. turi tam tikrą identifikavimo (tapatumo) elementą – paprastai gamintojo suteiktą kodą. Transporto priemonė, neturinti identifikavimo elemento, negali būti registruojama Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvauti civilinėje apyvartoje ir saugiame viešajame eisme, t. y. negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovė įsigijo transporto priemonę iš atsakovo, atsakovas- iš trečiojo asmens, transporto priemonė buvo nustatyta tvarka identifikuota, registruota ir galėjo nustatyta tvarka dalyvauti civilinėje apyvartoje. Nuo transporto priemonės įgijimo ieškovė ja naudojosi 2 metus ir neturėjo priekaištų pardavėjui dėl daikto kokybės, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad buvo parduotas netinkamas daiktas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.323 straipsnio 1 dalis nustato, pardavėjo atsakomybę, kai parduotas daiktas atiteisiamas iš pirkėjo: kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Nagrinėjamoje byloje pagal 2013-04-18 teismo sprendimą ginčo automobilis turėtų būti grąžintas automobilio savininkui E. B. arba jos įgaliotam asmeniui. Ieškovės sutuoktinis tuo pačiu teismo nuosprendžiu yra nuteistas už ginčo automobilio sugadinimą.

Dėl trečiojo asmens „UAB „Šiaulių tiekimo bazė“ reikalavimo taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Tuo būdu ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus; ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl įsigyto naudoto automobilio nei sutartis nei įstatymai ilgesnio termino nenumatė, todėl laikytina, kad taikytinas 2 metų senaties terminas reikalavimui dėl daikto trūkumų pareikšti ir pasinaudoti LR CK 334 str. 1 d. 4 p. nustatyta teise atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Byloje nustatyta, kad daiktas-ginčo automobilis pirkėjai buvo perduotas 2008-06-30 pagal pažymą-sąskaitą LOKE Nr.000069. Kaip matyti iš prie ieškinio ieškovo pridėtos pretenzijos, kurią jis atsakovui išsiuntė 2011-03-21, ieškovui 2008-09-18 tapo žinoma, kad Šiaulių apskrities VPK pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo. Teismas laiko, kad ši data- 2008-09-18 yra ieškovo sužinojimo apie galimai reikšmingus, esminius daikto trūkumus. Laikytina, kad ieškovas 2008-09-18 įgijo teisę pasinaudoti sutarties nutraukimo teise. Tokiu atveju CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatytas 2 metų terminas pasibaigė 2010-09-18, ieškovas per tą laiką reikalavimo nepareiškė ir sutarties nenutraukė, ieškinys teismui šioje byloje pateiktas tik 2011-04-19, todėl šioje byloje taikytina ieškinio senatis ir ieškovo ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, spręstinas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsakovas ir tretieji asmenys apie byloje patirtas išlaidas teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų nepateikė, todėl iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 90 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Valstybė šioje byloje patyrė 26,78 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. B., a.k(duomenys neskelbtini) 26,78 Lt (dvidešimt šešis litus,78 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.