Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu taip pat išteisintas E. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2008-12-24 iki 2010-04-19, sugadino ir paslėpė aprašytą bei jam (pagal G. B. įgaliojimą) pasirašytinai patikėtą didelės vertės turtą - automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris 5UXFA53553LV83789, 2003 metų laidos, pilkos spalvos, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (pasirašytinai supažindinant A. B.), o būtent būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, veikdamas tyčia, išardydamas, išimdamas sugadino ir paslėpė aprašyto bei jam patikėto automobilio „BMW X5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) visą vidaus saloną su sudėtinėmis dalimis, automobilio sėdynes, panelę, vidaus ir išorės apdailas, durų vidaus apdailas bei kitas detales, t. y. padarydamas automobilio sugadinimų už 7800 litų, ko pasėkoje transporto priemonė tapo netinkama naudoti pagal tiesioginę ir tikslinę paskirtį.

A. B. buvo kaltinamas ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje padarymu, tačiau šioje dalyje Šiaulių apygardos teismo nuosprendis neskundžiamas.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu dalyje dėl A. B. išteisinimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Apeliantas nurodo, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu visus veiksmus su automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai atliko vienintelis asmuo – išteisintasis A. B.. Jis savo parodymuose pripažino, jog visus prašymus bei skundus dėl minėto automobilio savo sutuoktinės G. B. vardu rašė laisva valia ir savo iniciatyva, o G. B. juos tik pasirašė nesigilindama į turinį. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. Ž. ar J. V. būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus dėl minėto automobilio. Šios aplinkybės, anot prokuroro, leidžia daryti išvadą, kad automobilis BMW X5 de facto priklausė išteisintajam A. B..

Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis BMW X5, vairuojamas J. V., buvo sulaikytas 2008 m. rugsėjo 18 d. ir tą pačią dieną buvo sudarytas autotransporto priemonės aprašas. 2008 m. rugsėjo 19 d. šis automobilis buvo apžiūrėtas ir surašytas šio procesinio veiksmo protokolas, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintas nebuvo. Be to, automobilis keturis kartus buvo tirtas Kriminalistinių tyrimų centro specialistų ir šios apžiūros, anot prokuroro, turėtų būti vertinamos kaip turto aprašymas BK 246 straipsnio prasme. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad automobilį, dalyvaujant tyrėjai L. M., apžiūrėjo ir pats išteisintasis G. B., kuris dar gi pareiškė ir pretenzijas dėl automobilio trūkumų. 2008 m. gruodžio 22 d. G. B. ranka buvo surašytas pakvitavimas dėl automobilio, jo dokumentų bei užvedimo raktelių grąžinimo. Šiame procesiniame dokumente taip pat išaiškintos atsakomybės pagal BK 246 straipsnį kilimo sąlygos. Ant šio dokumento 2008 m. gruodžio 24 d. pasirašė ir A. B., todėl laikytina, kad jam buvo tinkamai išaiškinti pareiga saugoti minėtą automobilį. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad automobiliui BMW X5 buvo tinkamai nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnyje, o pats objektas aprašytas dalyvaujant BPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims ir perduotas saugoti G. B., kuriam, kaip jau minėta, buvo tinkamai išaiškintos sąlygos, kurioms esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, jog transporto priemonės aprašas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra nepagrįsta. Juolab, kad pagal Lietuvos Respublikos Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – Turto arešto aktų registro įstatymas) 2 straipsnio 2 dalį, areštuoto turto aprašas – tai dokumentas (protokolas, aprašas ar kt.), kuriame aprašomas areštuotas turtas. Vadinasi, įstatyme nėra griežtai reglamentuota, kokios formos turėtų būti turto aprašas. Be to, pagal to paties įstatymo 6 straipsnį, institucijų, pareigūnų paimti turto arešto aktai neregistruojami, kai areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai) įstatymų nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat kai areštuojami mažaverčiai asmeniniams ar ūkiniams poreikiams tenkinti naudojami daiktai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tais atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas, yra nepagrįsta.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad, vertinant A. B. tyčią dėl BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, svarbu atsižvelgti į objektyviais bylos duomenimis nustatytus jo veiksmus. A. B. rūpinosi jam de facto priklausančiu automobiliu, rašė tyrimą atliekantiems pareigūnams atitinkamus pareiškimus bei prašymus dėl automobilio grąžinimo. Tačiau po to, kai garaže laikytas automobilis buvo apvogtas, A. B. apie tai policijos pareigūnams nepranešė ir tokį savo elgesį paaiškino, prokuroro nuomone, neįtikinamais ir nelogiškais argumentais. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad išteisintojo parodymai dėl automobilio vagystės aplinkybių viso proceso metu nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Abejonių dėl automobilio apiplėšimo kelia tai, kad, kaip nustatyta byloje esančioje specialisto išvadoje, automobilio BMW X5 spynelės nebuvo sugadintos, kokių nors laužimo pėdsakų nėra, o vidaus detalės nuimtos atsukant varžtus ar atjungiant laidus nuo kištukų.

Šios pirmiau nurodytos aplinkybės, prokuroro teigimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai patikėjo išteisintojo A. B. kelta versija apie neva apiplėštą, jam patikėtą automobilį BMW X5 ir todėl nepagrįstai jį išteisino pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis L. A. buvo tinkamai, jam suprantama kalba informuojamas apie pirmosios instancijos teismo posėdžius. Be to, skundžiamo teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje nėra nurodyta, kad teismo posėdžiuose dalyvavo ir advokato E. M. padėjėjas M. R..

Teismo posėdyje dalyvausi prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, A. B., be kita ko, buvo kaltinamas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį (teisminio nagrinėjimo metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir kaltinti A. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį) tuo, kad sugadino ir paslėpė aprašytą bei jam pasirašytinai patikėtą didelės vertės turtą – automobilį „BMW X5“, kuriam taip pat buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (pasirašytinai apie tai informuojant A. B.).

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, A. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, kad: pirma, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo sudarytas automobilio „BMW X5“ aprašas, atitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus; antra, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad automobilis „BMW X5“ buvo perduotas saugoti A. B., kuris nebuvo šio automobilio savininkas; trečia, nors A. B. ir žinojo apie tai, kad minėtam automobiliui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tačiau jis nebuvo paskirtas šio automobilio saugotoju. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir dar kartą pažymėdamas, jog A. B. nebuvo automobilio „BMW X5“ teisėtu savininku, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jo veiksmuose nėra BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo išvadomis ir teigia, kad A. B. atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Anot prokuroro, priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, automobilis „BMW X5“ ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas keletą kartų, visų apžiūrų metu buvo surašomi procesiniai dokumentai, reglamentuoti Baudžiamojo proceso įstatyme, todėl akivaizdu, kad buvo sudarytas automobilio „BMW X5“ aprašas, su kuriuo pasirašytinai buvo supažindintas A. B.. Šiam taip pat buvo išaiškintos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį kilimo sąlygos. Prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo pagrįstai inkriminuota ir tai, kad jis sugadino ir paslėpė didelės vertės turtą, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti nutarimai laikinai apriboti G. B. ir A. B. teises į automobilį „BMW X5“, su kuriais tinkamai supažindintas buvo ir A. B.. Taigi šios pirmiau nurodytos aplinkybės, prokuroro nuomone, sudaro visas būtinas sąlygas A. B. pripažinti kaltu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, prokuroro apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais ir konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertino netinkamai, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo nuosprendžio priėmimą dalyje dėl A. B. išteisinimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

BK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik tas asmuo, kuris ne tik paslėpė, sunaikino, sugadino ar neteisėtai perleido kitam asmeniui aprašytą, areštuotą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bet būtina baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį kilimo sąlyga yra ir tai, kad šiam asmeniui minėtas turtas būtų patikėtas. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir, kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Pagal BPK 151 straipsnio 4 dalies nuostatas turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu priėmė konstatavęs tai, kad nebuvo sudarytas saugotino turto (automobilio „BMW X5“) aprašas, o A. B. neturi BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos specialiojo subjekto požymių – jis nebuvo automobilio savininkas, be to jam nebuvo tinkamai išaiškinta pareiga saugoti turtą. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados paneigiamos objektyviais bylos duomenimis.

Šioje byloje patikimai ir neginčijamai nustatyta, kad: automobilį „BMW X5“ A. B. įsigijo 2008 metais, jį užregistravo žmonos vardu, nors faktiškai automobiliu disponavo vienas išteisintasis; 2008 m. rugsėjo 18 d., kuomet automobilis buvo sulaikytas, A. B. sutikus, juo naudojosi J. V.; automobilis „BMW X5“ buvo sulaikytas įtariant, kad jis buvo pavogtas užsienio valstybėje, todėl netrukus po sulaikymo buvo sudarytas sulaikytos transporto priemonės aprašas, kuriame detaliai aprašytos automobilio bendrosios ir individualios savybės, išoriškai matomi defektai, prie aprašo pridėtos automobilio fotonuotraukos (t.1, b.l. 11, 12, 13-14); patenkinus automobilio savininkės prašymą, automobilis „BMW X5“, kuriam ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-382-08 buvo suteiktas daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, statusas, 2008 m. gruodžio 22 d. de jure buvo grąžintas G. B., kuriai taip pat išaiškintos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnio 2 dalį kilimo sąlygos; tą pačią dieną į policijos pareigūnus kreipėsi A. B., kuris pateikė G. B. jam išduotą įgaliojimą disponuoti automobiliu „BMW X5“, ir 2008 m. gruodžio 24 d. minėtas automobilis de facto buvo grąžintas jam; automobilio grąžinimo metu A. B. pasirašė pakvitavimą, kuriame, be kita ko, jam buvo išaiškinta pareiga ir atsakomybė pagal BK 246 straipsnį dėl aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimo, paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo (t.3, b.l. 98); aplinkybę, kad A. B., veikdamas pagal G. B. įgaliojimą disponuoti automobiliu, buvo tinkamai supažindintas su šiuo įpareigojimu bei neabejotinai suprato jo reikšmę, patvirtina tai, kad jis pats savo ranka išbraukė žodžius „ar sugadinimo“, paaiškindamas, kad jis negalėtų būti atsakingas už kitų asmenų padarytą žalą automobiliui; tęsiant ikiteisminį tyrimą, 2009 m. lapkričio 10 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu laikinai apribotos automobilio „BMW X5“ savininkės G. B. ir jos įgalioto atstovo A. B. nuosavybės teisės į šį automobilį; su šiuo nutarimu pasirašytinai buvo supažindintas ir A. B. (t. 3, b.l. 117-118); šio nutarimo aprašomojoje dalyje dar kartą pažymėta apie G. B. ir A. B. pareigą saugoti automobilį ir neperleisti jo tretiesiems asmenims ar jo nesugadinti; laikinas nuosavybės teisės į automobilį „BMW X5“ apribojimas buvo tęsiamas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. lapkričio 10 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimais, taip pat Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi; iš 2010 m. balandžio 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo turinio matyti, kad A. B. teisėsaugos pareigūnams pateikė automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (stovėjusį A. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kieme), užvedimo raktą, registracijos liudijimą. Perduotas automobilis buvo visiškai išardytas ir todėl netinkamas naudoti pagal paskirtį (t. 1, b.l. 15-23).

Taigi pirmiau išdėstytos objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. B. negali būti pripažįstamas specialiuoju subjektu BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prasme. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad A. B., veikdamas pagal G. B. išduotą įgaliojimą, disponavo automobiliu „BMW X5“, todėl šis automobilis būtent išteisintajam faktiškai ir buvo grąžintas, įpareigojant jį automobilį saugoti, neperleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu jo nepradanginti. Priešingai nei konstatuota apygardos teismo nuosprendyje, būtent automobilio perdavimo metu A. B. pasirašytinai ir buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnio 2 dalį kilimo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas minėto 2008 m. gruodžio 24 d. pakvitavimo tinkamai neįvertino ir dėl jo nepasisakė, tokiu būdui pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B., pasirašydamas 2008 m. gruodžio 24 d. pakvitavimą, kuriuo pagrindu jam buvo grąžintas automobilis „BMW X5“, buvo tinkamai informuotas apie savo pareigą saugoti minėtą automobilį nuo be kokios jo pradanginimo ar sugadinimo formos, ir buvo tinkamai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnio 2 dalį kilimo sąlygų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir pats išteisintasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme t. 6, b.l. 38-41).

Šioje byloje patikimai nustatyta ir tai, kad A. B. buvo tinkamai informuotas ir apie procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą automobilio „BMW X5“ atžvilgiu; jam neabejotinai buvo žinoma ir tai, kad ši procesinė prievartos priemonė, kaip nurodyta prokuroro nutarimuose bei teismo nutartyje, teisinę galią turėjo ne tik G. B., bet ir A. B.. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pernelyg sureikšmino tą aplinkybę, jog automobilio „BMW X5“ šeimininkas de jure buvo ne A. B., o jo sutuoktinė G. B.. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 246 straipsnį neturi reikšmės tai, kas yra neteisėtai perleisto, paslėpto, sunaikinto ar sugadinto turto savininkas. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas atitiktų kitus jau minėtus specialiuosius požymius - šiam asmeniui turtas būtų patikėtas arba (ir) perduotas saugoti. Kaip jau minėta, šiuos požymius A. B. atitinka, todėl jis pripažintinas specialiuoju subjektu BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prasme.

Nėra jokio pagrindo sutikti ir su ta apygardos teismo išvada, kad A. B. perduotas saugoti ir patikėtas turtas nebuvo aprašytas teisės aktuose nustatyta tvarka. Visų pirma pažymėtina, kad nei pačioje BK 246 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nei teismų praktikoje nėra konkrečiai suformuluota, kokia forma turi būti aprašytas patikėtas turtas. Pažymėtina ir tai, kad konkretūs turto aprašo formos ir turinio reikalavimai neįvardinti ir CPK 677 straipsnyje, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog 2008 m. rugsėjo 18 d. policijos pareigūnų sudarytas transporto priemonės aprašas, taip pat automobilio „BMW X5“ apžiūros protokolas turėtų būti pripažįstami aprašais BK 246 straipsnio prasme. Juolab, kad, kaip jau minėta, šiuose procesiniuose, pagal BPK reikalavimus surašytuose dokumentuose išsamiai aprašyti sulaikyto automobilio „BMW X5“ bendrieji ir individualieji požymiai, leidžiantys jį identifikuoti.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B., įspėjus jį dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, buvo patikėtas turtas – automobilis „BMW X5“, kuris buvo sulaikytas ir aprašytas ikiteisminio tyrimo byloje, taip pat kuriam vėliau pritaikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Išteisintasis, žinodamas savo pareigą saugoti jam patikėtą turtą, šios savo pareigos nevykdė, kadangi policijos pareigūnams pareikalavus automobilį perduoti, grąžino jį tokios būklės, kurios jis nebuvo tinkamos naudoti pagal paskirtį. Iš A. B. elgesio baudžiamojo proceso metu, taip pat jo ranka įrašytų pastabų procesiniuose dokumentuose, galima daryti neabejotiną išvadą, kad jis suprato savo pareigą saugoti automobilį „BMW X5“ ir žinojo, kad jis negali juo disponuoti laisva valia, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė. Todėl kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, A. B. veikoje yra visi būtinieji BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl A. B. išteisinimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas, apkaltinamasis teismo nuosprendis. Nusikalstamos veikos, už kurią nuteisiamas A. B., faktinės aplinkybės išdėstomos taip:

A. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. balandžio 19 d., sugadino ir paslėpė aprašytą bei jam pasirašytinai patikėtą turtą - automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris 5UXFA53553LV83789, 2003 metų laidos, pilkos spalvos, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (pasirašytinai supažindinant A. B.), o būtent: jis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, veikdamas tyčia, išardydamas, išimdamas sugadino ir paslėpė aprašyto bei jam patikėto automobilio „BMW X5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) visą vidaus saloną su sudėtinėmis dalimis, automobilio sėdynes, panelę, vidaus ir išorės apdailas, durų vidaus apdailas bei kitas detales, t. y. padarydamas automobilio sugadinimų už 7800 litų, dėl ko transporto priemonė tapo netinkama naudoti pagal tiesioginę ir tikslinę paskirtį.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teisėjų kolegija, svarstydama klausimą dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo A. B., atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas nebuvo, tačiau baustas administracine tvarka, yra dirbantis. Jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. skirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytos baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendį dalyje dėl A. B. išteisinimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.