- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-2274-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05434-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Bigbank AS, Bigbank AS filialui, K. U.
- Ieškovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- B. A.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Bigbank AS, veikiančio per Bigbank AS filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. patikslintą ieškinį atsakovams Bigbank AS filialui, K. U., trečiajam asmeniui B. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teisių bei pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė R. A. patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1) pripažinti 2023-12-08 vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-23020774 negaliojančia kaip apsimestinį sandorį nustatant, kad tikrosios 2023-12-08 vartojimo kredito sutarties Nr. CL-LTC-23020774 šalys yra K. U. (kredito gavėjas) bei Bigbank AS filialas (kredito davėjas); 2) netenkinus šio ieškinio nurodyto 1-ojo reikalavimo, pripažinti 2023-12-08 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-23020774 negaliojančia dėl apgaulės ir dėl prieštaravimo viešai tvarkai ir gerai moralei netaikant restitucijos; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat pareiškė prašymą stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02322-23 pabaigos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Bigbank AS filialas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo su ieškovės reikalavimais nesutinkantis, prašo patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat prašo atmesti ieškovės prašymą stabdyti civilinę bylą, nes tam nėra pagrindo. Pažymėjo, kad civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju ikiteisminiame tyrime apskritai sprendžiamas nusikaltimas prieš ieškovę, kuriame ji pripažinta nukentėjusiąja. Kokios konkrečiai reikšmingos aplinkybės turi būti nustatytos ikiteisminiame tyrime, kurios būtų svarbios šios bylos nagrinėjimui, ieškovė nenurodo. Tai, kad ieškovės asmeniniais duomenimis galimai pasinaudojo kiti asmenys, nesudaro pagrindo pripažinti Vartojimo kredito sutartį negaliojančia. Taip pat ieškovė nenurodo jokių aplinkybių ar faktų, dėl kurių atsakovė galėjo žinoti, kad Vartojimo kredito sutartį sudarė ne su pačia ieškove. Atsakovo įsitikinimu, vien tai, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, susijęs su ieškovės asmeninių duomenų panaudojimu, negali būti pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovės R. A. prašymą dėl bylos sustabdymo tenkino. Teismas nutarė sustabdyti civilinę bylą iki ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02322-23, atliekamo Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus, pabaigos.
4. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad tiek ieškovė savo ieškinio reikalavimus, tiek atsakovas Bigbank AS Lietuvos filialas savo nesutikimą su ieškiniu grindžia ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02322-23 duomenimis, kuriame įtarimai dėl sukčiavimo, sudarant ieškovės vardu vartojimo kredito sutartį pareikšti atsakovams B. A. ir K. U. bei byloje nedalyvaujančiam asmeniui A. Š., iki šiol nėra baigtas.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02322-23, kuris iki šiol nėra užbaigtas, yra nagrinėjamos 2023-12-08 Vartojimo kredito sutarties su atsakovu Bigbank AS filialu sudarymo aplinkybės, yra reikalinga šią civilinę bylą stabdyti iki bus baigtas paminėtas ikiteisminis tyrimas, nes, vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, aplinkybės dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo neturėtų būti nustatinėjamos dviejuose procesuose tuo pačiu metu, kad nebūtų priimti priešingi sprendimai tuo pačiu klausimu. Teismas nurodė, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime gauti duomenys ir nustatyti faktai gali turėti teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 punktas), nes atliekant nurodytą ikiteisminį tyrimą, be kita ko, siekiama nustatyti, ar, sudarant šioje civilinėje byloje ginčijamą Kredito sutartį, nebuvo sukčiaujama. Teismas sprendė, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02322-23 metu surinkti įrodymai yra svarbūs šios bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl nėra galimybės išnagrinėti pateikto ieškinio, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02322-23 ir priimtas atitinkamas procesinis sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantas (atsakovas) Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą, atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
6.1. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
6.2. Kokios konkrečiai reikšmingos aplinkybės turi būti nustatytos ikiteisminiame tyrime, kurios būtų svarbios šios civilinės bylos nagrinėjimui ieškovė nenurodo. Ieškovė tik nurodo, kad prieš ją galimai apgaulę naudojo kiti asmenys ir pasinaudodami apgaule ir jos asmens duomenimis, bei dokumentais sudarė Vartojimo kredito sutartį ir pasisavino pinigus. Tačiau vien tai, negali būti pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad būtent dėl ieškovės didelio neatsargumo, t. y. tiek teisės aktuose, tiek Smart-ID sertifikatų naudojimo numatytų pareigų nesilaikymo, ieškovė tretiesiems asmenims atskleidė personalizuotus saugumo duomenis ir tokiais savo aktyviais veiksmais sudarė galimybę tretiesiems asmenims veikti jos vardu. Be aktyvių ieškovės veiksmų tretieji asmenys nebūtų galėję kreiptis į atsakovą dėl Vartojimo kredito išdavimo.
6.3. Toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas ir aplaidus atsakovo atžvilgiu, dėl ko yra patiriami finansiniai nuostoliai, o atsakovas pastatomas į neapibrėžtai ilgą laiko tarpą, kuomet bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Remiantis paminėtu, yra pažeidžiama atsakovo teisė į greitesnį ir efektyvesnį vartojimo kredito atgavimą.
6.4. Skundžiamojoje nutartyje teismas nurodo, kad svarbu nustatyti, ar sudarant šioje civilinėje byloje ginčijamą Kredito sutartį, nebuvo sukčiaujama. Pažymėtina, kad net ir nustačius asmenis kurie atliko nusikalstamus veiksmus ieškovės atžvilgiu, šios civilinės bylos nagrinėjimui neturės įtakos, kadangi nustačius kitus asmenis, kurie galimai apgaulės būdu sudarė vartojimo kredito sutartį, ieškovė galės naudotis įstatyme jai suteikta teisę reikšti civilinį ieškinį, nes būtent ji yra nukentėjusioji (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2227-912/2021).
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti atsakovo Bigbank AS filialo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą; priteisti ieškovei iš atsakovo Bigbank AS filialo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovė, be kita ko, patikslintu ieškiniu prašė teismo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02322-23 (toliau – Ikiteisminis tyrimas) pabaigos. Ieškovė šį prašymą grindė tuo, jog nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindą ir apskritai ginčo objektą sudaro aplinkybės, susijusios su tuo, kad ieškovė negali būti Kredito sutarties šalimi, kadangi Kredito sutarties nesudarė ir negalėjo sudaryti, nes Kredito sutartis buvo sudaryta atsakovui K. U. neteisėtai (ieškovei nežinant) užvaldžius ieškovės elektroninės bankininkystės ir SMART ID duomenis bei apsimetant ieškove ir naudojant šios pavogtus duomenis pasirašant Kredito sutartį. Tuo tarpu atsakovas kvestionuoja ieškovės ieškinio pagrindą ir nesutinka su ieškinio dalyku, kadangi mano, jog Kredito sutartį sudarė ieškovė (neva SMART ID duomenys nebuvo užvaldyti, ieškovė žinojo apie Kredito sutarties sudarymą ir norėjo šią sudaryti).
7.2. Visiškai pagrįstai ir teisingai teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas Ikiteisminis tyrimas – būtina. Juolab, jog Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai renka duomenis, reikšmingus šiai civilinei bylai, atlikdami veiksmus, kurių atlikti civiliniame procese būtų itin neekonomiška (abiejose procesuose apklausti tuos pačius asmenis) ar net neįmanoma (iš susijusių asmenų (K. U., A. Š., B. A. ir kt.) įrenginių (telefonų/kompiuterių) ištraukti IP adresus iš šių metaduomenis bei taip nustatyti, kuriam asmeniui priklauso IP adresas, kuriuo buvo jungiamasi prie tinklo pasirašant Kredito sutartį). Akivaizdu, jog civiliniame proceso teismas negali nei asmens įpareigoti pateikti savo įrenginį (atlikti poėmį), nei iš įrenginio ištraukti informacinių technologijų informaciją (IP adresus ir kt.) bei atlikti šių lyginamąją analizę.
7.3. Jokioje kasacinio teismo nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra įtvirtinęs draudimo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Toje nutartyje, kuria remiasi atsakovas, kasacinis teismas pažymėjo tik tai, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas (kaip toks), nesudaro pagrindo savaime (automatiškai) stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo. Tokia kasacinio teismo formuluotė reiškia ne tai, jog civilinės bylos nagrinėjimas dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo apskritai negali būti sustabdytas, o tai, jog ikiteisminio tyrimo vykdymo faktas sudaro pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą tuomet, kai: pirma, ikiteisminio tyrimo metu, dėl kurio bus sustabdyta civilinė byla, bus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių atlikti civilinio proceso tvarka būtų negalima (neįmanoma) ar itin neekonomiška; antra, atliktų veiksmų pagrindu gauta informacija yra betarpiškai susijusi su įrodinėjimo dalyku (teisiškai reikšmingomis civilinės bylos aplinkybėmis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).
7.4. Pirmosios instancijos teismas aiškiai, tiksliai ir teisingai identifikavo, jog civilinės bylos ginčo objektu yra aplinkybės, susijusios su tuo, koks asmuo ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė Kredito sutartį. Akivaizdu, jog tik nustačius tikrąjį asmenį, kuris pasirašė Kredito sutartį, gali būti vertinami šalių teisiniai argumentai (kito, nei nurodyta Kredito sutartyje, asmens Kredito sutarties pasirašymo teisinės pasekmės Kredito sutarties galiojimui ir iš jos kylančioms teisėms ir pareigoms).
7.5. Priešingai nei bando pateikti atsakovas, yra aišku ir akivaizdu, jog ikiteisminiame tyrime neišvengiamai bus nustatinėjamos aplinkybės, visų pirma, koks asmuo (ieškovė ar kitas asmuo) naudojantis ieškovei priklausančia SMART ID paskyra pasirašė Kredito sutartį. Todėl atsakovo argumentai, jog neva teismas nenurodė kokios faktinės aplinkybės bus nustatinėjamos ikiteisminiame tyrime ir neva atsakovui nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės ikiteisminiame tyrime bus nustatinėjamos – nepagrįsti ir klaidingi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. CPK 164 straipsnis numato fakultatyviuosius civilinės bylos sustabdymo pagrindus. Pagal šią normą, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais: 1) kai yra paskelbta atsakovo paieška, 2) kai teismas paskiria ekspertizę, 3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis, 4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
11. Taigi, CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra konstatuota, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407-916/2016).
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl šiuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo su tikslu gauti išvadas, kas konkrečiai sudarė ieškovės vardu ginčo sutartį, kokie asmenys dalyvavo ją sudarant bei dėl asmenų, dalyvavusių sudarant Kredito sutartį, veiksmų teisėtumo.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas prieš priimdamas sprendimą civilinėje byloje turi įvertinti įrodymų visumą tam, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas. Ginčo atveju aktualu tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02322-23 atlikimo metu gali būti nustatyta, kad ginčo sutartį sudarė ne ieškovė, o asmenys, kuriems pareikšti įtarimai (B. A., K. U. bei byloje nedalyvaujantis asmuo A. Š.) sudarant sukčiaujant ieškovės vardu vartojimo kredito sutartį arba atvirkščiai, gali būti nustatyta, kad sukčiavimo nebuvo. Šioje byloje ieškovė siekia įrodyti, kad sutartį sudarė ne ji, o kiti asmenys, todėl nesant ieškovės valios sudaryti sutartį sutartis, ieškovės manymu, turi būti pripažinta negaliojančia kaip apsimestinis sandoris nustatant, kad tikrosios ginčo 2023-12-08 vartojimo kredito sutarties Nr. CL-LTC-23020774 šalys yra atsakovas Bigbank AS ir K. U. arba pripažinti šią sutartį negaliojančia dėl apgaulės ir dėl prieštaravimo viešai tvarkai ir gerai moralei netaikant restitucijos.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02322-23 atlikimo metu surinkta medžiaga gali turėti įtakos civilinės bylos nagrinėjimui. Kaip matyti iš byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu atliekamos įtariamųjų apklausos, tiriami įtariamų asmenų įrenginiai (telefonai/kompiuteriai), tiriami jų IP adresai, nustatinėjami metaduomenys, vieta, kurioje buvo sudaryta kredito sutartis. Šie duomenys bus vertinami ir jų pagrindu sprendžiama, ar buvo atlikta nusikalstama veika sudarant ginčo sutartį (sukčiaujama). Taigi, iš esmės ikiteisminio tyrimo metu bus vertinamos aplinkybės, kurios šioje byloje sudaro ieškinio pagrindą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, aplinkybės dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo neturėtų būti nustatinėjamos dviejuose procesuose tuo pačiu metu, kad nebūtų priimti priešingi sprendimai tuo pačiu klausimu, o atliekamame ikiteisminiame tyrime gauti duomenys ir nustatyti faktai gali turėti teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 164 straipsnio 4 punktas), nes atliekant nurodytą ikiteisminį tyrimą, be kita ko, siekiama nustatyti, ar, sudarant šioje civilinėje byloje ginčijamą Kredito sutartį, nebuvo sukčiaujama.
16. Apelianto nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2227-912/2021, nėra pagrindo vadovautis, nes nurodytos ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa. Lietuvos apeliacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos pagal sudarytą kredito sutartį priteisimo, o byla sustabdyta nebuvo dėl to, kad byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą; į bylą pateikta pažyma, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo pareiškimą; atsakovas nenurodė, kokios reikšmingos aplinkybės galėjo būti nustatytos tik atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir negalėjo būti nustatytos bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Šioje byloje nagrinėjama byla ne dėl skolos priteisimo, o dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei šioje byloje nustatinėjamos aplinkybės iš esmės sutampa su ikiteisminiame tyrime nustatinėjamomis aplinkybėmis.
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
19. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo Bigbank AS, veikiančio per Bigbank AS filialą, atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.