Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Ugniaus Trumpulio ir Rasos Paužaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus ją vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl jam paskirtos bausmės (prašo paskirti švelnesnę bausmę). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esant padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar sugriežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

6. Pabrėžtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tokiu būdu teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Baudžiamasis įstatymas už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, ją sumažindamas vienu trečdaliu, atsižvelgė į tai, kad padarytas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, nusikalstama veika, be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas dviem asmenims. M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatytos ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktais). Be to, priimant skundžiamą nuosprendį buvo vertinami ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, teistas, teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro.

8. Iš tokių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nei dėl parinktos bausmės rūšies, nei dėl jos dydžio.

9. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad M. B. sistemingai daro nusikalstamas veikas ir iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas iš viso 5 kartus (2 t., b. l. 5-12). Apeliantas pradėjo daryti nusikalstamas veikas būdamas dar labai jauno amžiaus ir nėra linkęs keisti savo elgesio. Didesnė dalis ankstesnių teistumų yra susiję su kitų asmenų sveikatos sutrikdymais, viešosios tvarkos pažeidimais, t. y. analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės atidedant jų vykdymą, taip pat priimti sprendimai skirti ir realią laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto, kaip matyti, net ir griežtos bausmės nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, pasikartojantys teistumai rodo, kad apeliantas turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jo ankstesnių nusikalstamų veiksmų kylantys teisiniai padariniai nėra pakankami atgrasyti M. B. nuo jo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus vienai dienai po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų, kuriuose atliko už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas paskirtą pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę (dvejiems metams ir devyniems mėnesiams). Tokios aplinkybės leidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistasis yra linkęs ir toliau nusikalsti.

10. Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis nėra dirbęs teisėto darbo (2 t., b. l. 82), Užimtumo tarnyboje registravosi tik trumpą laikotarpį – nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 6 d. (2 t., b. l. 84). Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę M. B. 2020-2021 m. 4 kartus baustas administracine tvarka dėl to, kad vartojo psichiką veikiančias medžiagas (2 t., b. l. 2). Šios aplinkybės ir M. B. teistumai aiškiai rodo nuoseklų, neteisėtą ir kitiems asmenims pavojingą nuteistojo elgesį, kurį siekiant pakeisti yra būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą M. B. buvo skiriamos pakankamai griežtos bausmės, kurios jokio realaus poveikio jo elgesiui nepadarė, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams nėra nei per griežta, nei neproporcinga.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad mokosi, taiso savo elgesį, ruošiasi įgyti vairavimo pažymėjimą, kuris padėtų susirasti gerai apmoką darbą, dėl ko turėtų galimybę sumokėti skolas. Vis dėlto nuteistojo teiginius, kad jis keičia savo elgesį, akivaizdžiai paneigia tai, kad pastarasis jau kitą dieną po paleidimo iš pataisos įstaigos vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Apelianto teiginiai dėl ketinimų susirasti darbą taip pat kelia pagrįstas abejones, atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau niekada nėra dirbęs, nedėjo pastangų susirasti darbą. Teismas neabejotinai teigiamai vertina prie apeliacinio skundo pridėtoje Švenčionių profesinio rengimo centro charakteristikoje nurodytus duomenis, kuriuose nurodoma, kad M. B. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokosi nurodytoje mokymosi įstaigoje (grupėje, ruošiančioje transporto priemonių remontininkus), atlieka jam pavestas teorines ir praktines užduotis, su bendrakursiais yra draugiškas, konfliktų nekyla (2 t., b. l. 127-128), tačiau tai, kad nuteistasis pradėjo mokytis, nenusveria skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje anksčiau aptartų aplinkybių, kurios nuteistąjį apibūdina akivaizdžiai neigiamai ir tuo pačiu patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų, dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, pagrįstumą. Kita nuteistojo apeliaciniame skunde minima aplinkybė – priešų turėjimas pataisos namuose, taip pat niekaip nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Teiginiai dėl galimo susidorojimo vertintini daugiau kaip deklaratyvūs, kita vertus, nuteistasis, patalpintas į bausmės atlikimo įstaigą, ir matydamas bent kokias grėsmes jo saugumui, turi atitinkamai informuoti pataisos įstaigos administraciją, kuri privalės tokį klausimą spręsti, užtikrinant nuteistajam saugias bausmės atlikimo sąlygas.

12. Taigi, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. B. paskirta galutinė bausmė (laisvės atėmimas šešiems mėnesiams) yra tinkama ir pagrįsta. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei tai, kad pastarasis šiuo metu pradėjo mokytis, įvertinus kitus apeliantą neigiamai charakterizuojančius duomenis (dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teistumus, administracinius nusižengimus, nedarbą, pakartotinį nusikalstamą elgesį iškart po to, kai atlikęs bausmę buvo paleistas į laisvę), nesudaro pagrindo manyti, jog paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta. Šiuo atveju negalima spręsti, kad nuteistajam sumažinus laisvės atėmimo bausmės trukmę ar skyrus švelnesnės rūšies bausmę bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.