Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

9. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą vadovaujantis ANK 565 ¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant įvykyje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėja G. V., prašydama grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno Žaliakalnio policijos komisariatui. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad bendraturtė J. D. užsuko pareiškėjos vandens skaitiklį dėl ko pareiškėja patyrė psichologinius ir finansinius nuostolius, o J. D., būdama informuota raginimu ir brokerio, neatsuka vandens ventilio.

11. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12. ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015).

13. Nagrinėjamu atveju, teismas, ištyręs bylos duomenų visumą, neturi pagrindo išvadai, kad J. D. būtų veikusi neteisėtai, savavaliavusi ir ignoravusi įstatymuose nustatytą tvarką nagrinėjamo įvykio metu dėl toliau išdėstytų motyvų.

14. Byloje iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ginčo pastatas, kuriame tame tarpe yra atvestas ir komunalinis vandentiekis, asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjai G. V. ir J. D. (b. l. 7-8). Iš minėto išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1139-259/2010 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei Z. K. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nuspręsta nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią Z. K. (o taip pat ir jos teisių bei pareigų perėmėjai, šiuo atveju – pareiškėja G. V.) įpareigota leisti J. D. patekti į jo naudojamas antrojo gyvenamojo namo aukšto ir rūsio patalpas per jai atitekusias naudoti patalpas. Taip pat iš minėtos teismų sistemos duomenų nustatyta, kad minėta teismo sprendimu nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka kitoje vėliau nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-126-877/2021 pagal ieškovės G. V. ieškinį buvo prašoma revizuoti, sprendimu G. V. priteista piniginė kompensacija už naudojimąsi praėjimui G. V. priklausančiomis patalpomis. Be to, minėta teismų informacinė sistema patvirtina, kad teismuose buvo nagrinėjama dar daug kitų civilinių bylų dėl bendraturčių ginčų (dėl šiltnamio, dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo ir statinio registracijos panaikinimo, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą panaikinimo, dėl piniginių kompensacijų ir kt.), kas rodo konfliktiškus šalių santykius.

16. Nepaisant minėto notarinio susitarimo, patvirtino notarine tvarka, bendraturčiai, akivaizdu, nesutaria dėl gyvenamosiose patalpose, kurių naudojimosi tvarka nustatyta teismo sprendimu, esančių inžinerinių sistemų naudojimosi. Pažymėtina, kad minėtas ginčas tarp šalių dėl inžinerinių sistemų naudojimosi nebuvo sprendžiamas nei ikiteismine privaloma bendraturčiams spręsti tvarka derinant tarpusavio interesus, nei teismine ginčo teisena civilinio proceso tvarka, nors vienas iš galimų teisių pažeidimo gynimo būdų būtų panašus, kaip kad jau spręstas tarp šalių teisme civilinėje byloje dėl piniginės kompensacijos priteisimo už naudojimąsi kitomis gyvenamojo pastato patalpomis, šiuo atveju sureguliuojant šalių ginčo teisinius santykius G. V. suteikiant galimybę patekti per J. D. priklausančias patalpas prie jai priklausančių apskaitos prietaisų, o J. D. prašant nustatyti (ne)atlygintinį servitutą, pinginės kompensacijos dėl patekimo/naudojimosi jos sutuoktiniui J. D. priskirtose patalpose laikomais inžineriniais tinklais, apskaitos prietaisais.

17. Tai, kad šis ginčas dėl G. V. priklausančių apskaitos prietaisų, jų naudojimosi, iškėlimo iš J. D. priklausančių patalpų buvo kilęs tarp šalių jau senai patvirtina bylos duomenų visuma. Kaip matyti iš bylos rašytinių duomenų, iš pačios pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. D. teisme duotų paaiškinimų, pareiškėja G. V. buvo ne kartą raginta iškelti jai priklausančius vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, apskaitos įrenginius (skaitiklius) iš J. D. priklausančių patalpų (b. l. 99-102, 18). Kaip nurodė G. V. teismo posėdžio metu, nors jai siūlė ne kartą J. D. išsikelti apskaitos prietaisus, vandens įvadą į savo patalpas, tačiau ji nesutiko, nes reiktų už išsikėlimą susimokėti, o jei nereiktų mokėti, ji sutiktų išsikelti. J. D. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ji ne kartą kreipėsi dėl skaitiklių iškėlimo, tai patvirtina ir per notarą siųstas prašymas iškelti vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, apskaitos įrenginius (b. l. 100). Taigi, akivaizdu, kad tarp bendraturčių yra senai kilęs ginčas dėl naudojimosi J. D. priklausančiose patalpose esančiais G. V. priklausančiais vandentiekio inžineriniais tinklais, apskaitos prietaisais, dėl ko ir nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl vandentiekio sistemos eksploatavimo, vandens ventilio užsukimo.

18. Šioje nagrinėjamoje byloje G. V., siekdama, kad J. D. būtų nubausta už savivaldžiavimą, nurodė, jog J. D. užsuko vandens ventilį, dėl ko ji negali naudotis vandeniu. J. D. šios aplinkybės neginčijo, pripažino, kad užsukusi vandens ventilį, tačiau nurodė to objektyvias priežastis (name nieks negyvena, ką pripažino pati pareiškėja ir dėl šaltojo žiemos sezono, kad neįvyktų nelaimių dėl sprogusių vamzdžių, radiatorių) bei pažymėjo, kad pareiškėja į ją nesikreipė dėl vandens atsukimo, dėl šių sistemų eksploatavimo. Kaip matyti iš bylos duomenų ir iš pačios pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu, ji tą pačią dieną kuomet išsiuntė paštu raginimą bendraturtei atsukti vandens ventilį, tą pačią dieną policijos komisariatui nunešė prašymą dėl bendraturtės nubaudimo dėl užsukto vandens ventilio, kas rodo, jog pareiškėja nebendradarbiavo su bendraturte, nederino bendrų interesų, nes net nesuteikė laiko bendraturtei, visų pirma, gauti per paštą išsiųsto raginimo, o su juo susipažinus per protingą laiką išsakyti savo poziciją tenkinant ar atmetant raginimą atsukti vandens ventilį. Kita vertus, nors šis raginimas ir parodo, kad J. D. buvo informuota apie tai, kad pareiškėja nori, jog būtų atsuktas vandens ventilis, tačiau iš kitų byloje pateiktų duomenų matyti, kad J. D. gavus raginimą nedelsdama bandė suderinti vandens ventilio atsukimo aplinkybes (b. l. 101-102). Byloje pateiktas 2023 m. lapkričio 9 d. J. D. atsiliepimas į G. V. raginimą, kuris 2023 m. lapkričio 10 d. buvo išsiųstas paštu, tačiau jo neįteikus ir neatsiėmus pašte per jo saugojimo laiką, jis liko neįteiktas. Atkreiptinas dėmesys, jog J. D. SMS žinute informavo brokerį, jog pareiškėjos pašte laukia neatsiimtas laiškas. Pareiškėja G. V. pripažino teismo posėdžio metu, jog brokeris informavo ją apie pašte saugomą jai skirtą J. D. laišką, tačiau akivaizdu, į tai nebuvo tinkamai, laiku sureaguota ir laiškas liko neatsiimtas, nors iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja palaiko kontaktą su brokeriu ir kaip pati patvirtino teismo posėdžio metu žinojo apie jai išsiųstą atsiliepimą į raginimą, bet nuvykus į paštą jo negavo, o dėl to, kad negavo pašte J. D. jai siųsto atsakymo į raginimą ji nieko nedarė, nesikreipė į J. D. nei telefonu, nei paštu. Tai taip pat rodo šalių konfliktinius santykius bei bendradarbiavimo tarp bendraturčių stoką.

19. Pažymėtina, kad vien tas faktas, kad J. D. užsuko vandens ventilį jos sutuoktiniui priklausančiose nuosavybės teise gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį. Nuo pat šio administracinio nusižengimo tyrimo pradžios J. D. nuosekliai ir vienareikšmiškai nurodė tas pačias aplinkybes dėl vandens ventilio atsukimo. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo J. D. pokalbio su administracinį nusižengimą tiriančiu pareigūnu metu, taip pat teismo posėdžiu metu nurodė, jog sutiktų atsukti vandens ventilį jei į ją kreiptųsi asmuo, kuriam priklauso turtas, t. y. G. V. ir būtų sutarta tarp bendraturčių dėl šių inžinerinių sistemų eksploatavimo. Taigi, iš principo J. D. neatsisakė atsukti užsukto vandens ventilio, sutiko jį atsukti dėl to pasikreipus ne tretiesiems asmenims (brokeriui ar policijai), bet pačiai bendraturtei G. V. ir su ja sutarus dėl šios sistemos saugaus eksploatavimo. Be to, J. D. vandens ventilio užsukimą grindė ne siekiu tyčia pakenkti bendraturtei, trukdant jai naudotis vandeniu, o priešingai, rūpindamasi bendraturčių turtu, dėl šaltojo sezono galimų vamzdynų nelaimingų incidentų, siekdama užtikrinti jų saugumą kuomet name nieks negyvena. Kita vertus, net ir J. D. atsisakymas imtis veiksmų užtikrinti savo, kaip turto savininko, teises, negali reikšti, kad J. D. užsiėmė savavaldžiavimu. Priešingai, tai rodo tarp bendraturčių kilusį civilinį teisinį ginčą, kuris vadovaujantis CK 4.75 straipsnio nuostatomis turėtų būti sprendžiamas bendraturčių sutarimu, kurio nepasiekus valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka vienam iš bendraturčių priklausančiomis patalpomis, patenkant prie kitam bendraturčiui priklausančio vandentiekio įrengimų, skaitiklių, nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

20. Dėl skundo argumento, kad dėl turto nelikvidumo pareiškėja patyrė ne tik psichologinių, bet ir finansinių nuostolių, dėl negalėjimo realizuoti turtą (nei parduoti, nei išnuomoti ar naudoti be gyvenamųjų patalpų būtinųjų paslaugų tiekimo – nei vandens nei šildymo), teismas pažymi, jog ši situacija susiklostė ne išskirtinai dėl J. D. kaltų veiksmų (neveikimo), bet dėl J. D. vyrui priklausančiose patalpose esančios pareiškėjos namo daliai priskirtos vandentiekio įrangos. Kaip minėta, bylos duomenys parodo, jog ginčas tarp bendraturčių dėl vandentiekio įrangos iškėlimo vyksta nuo 2010 metų, 2018 m. kovo 9 d. raginimas iškelti G. V. priklausančius vandentiekio ir nuotekų vamzdynus bei apskaitos įrenginius (skaitliukus) buvo išsiųstas per notarą, todėl pareiškėja neabejotinai turėjo apie jį žinoti, tačiau jokių veiksmų iškelti vandentiekio įrangą nesiėmė. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutiko iškelti vandentiekio įrangos, nes už tai reikėtų sumokėti. Teismo nuomone, negalima teigti, jog išskirtinai J. D. veiksmai sukėlė ne tik psichologinių, bet ir finansinių nuostolių, kai pati pareiškėja daugelį metų ignoravo susiklosčiusią tarp bendraturčių turto naudojimo situaciją, siunčiamus raginimus ir nesiėmė jokių veiksmų tam, kad ateityje ši žala neatsirastų.

21. Pažymėtina ir tai, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. J. D. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos G. V. interesų, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą.

22. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje, iš bylos medžiagos matyti, kad, kaip jau teismas aukščiau konstatavo, tarp pareiškėjos G. V. ir J. D. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos įstatymų reglamentuojančios taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo klausimu į teismą nebuvo kreiptasi civiline tvarka, o iš karto bandyta pasitelkti teisėsaugos institucijas tam, kad būtų nubausta kita konflikto pusė. Teismas pažymi, kad tarp asmenų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). Kaip teismas aukščiau nurodė, jeigu bendraturčiai laiko, jog pažeidžiamos jų teisės, tai savo teises jie gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, turi įstatyminę galimybę esant jų pageidavimui susitarti su bendraturčiu dėl ginčo patalpose esančių vamzdžių, apskaitos prietaisų perkėlimo, gali prašyti nustatyti servitutą ir atlyginti nuostolius, kuriuos bendraturtis patiria dėl kito bendraturčio priėjimo per jo patalpas, naudojimosi šiais įrenginiais, esančiais jo patalpose, juolab turi teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir pan. CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėja, remdamasi CK 1.138 straipsniu, nustatančiu civilinių teisių gynimo būdus, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pašalinti bet kuriuos trukdymus ir t. t. Kaip minėta, pareiškėja nepasinaudojo civilinių teisių gynimo būdais, o kreipdamasi iškart į policiją siekė kriminalizuoti bendraturtės veiksmus.

23. Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju, tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens esant ilgalaikiam ginčui dėl vandentiekio sistemos, apskaitos prietaisų, įvertinus tiek pareiškėjos tiek suinteresuoto asmens duotus paaiškinimus, byloje esančius duomenis, vienareikšmiškai spręsti, kad J. D. tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, sąmoningai ignoravo įstatymo reikalavimus ir savavališkai vykdė savo teises, nėra pagrindo.

24. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Institucija vertindama byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai ar būtų neįvertinusi visoje byloje surinktų įrodymų visumos. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija ar pripažinti, kad jos nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo. Todėl skunde pateikiami samprotavimai yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo bei Institucijos padarytų išvadų.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra priimtas teisingai įvertinus įvykio aplinkybes ir pagrįstas atitinkamais bylos duomenimis. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (nepradėjimo), todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,

nutarė:

pareiškėjos G. V. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimą, administraciniame nusižengime Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.