- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-1139-259/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04763-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- Z. K.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis, Violeta Naujokienė
Procesinio dokumento kategorija 30.9.1, 30.10, 99.5, 121.15, 121.21
2010 m. liepos 16 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui J. D., jo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, atsakovei Z. K., jos atstovei advokatei Violetai Naujokienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1281-584/2010 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei Z. K. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. D. patikslintu ieškiniu (b.l.27-28) prašo: 1) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, pažymėtu plane 1A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovas vienas naudotųsi namo patalpomis, inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 1-9 (9,90 kv. m), 1-9"A" (0,90 kv. m), 1-10 (1,34 kv. m), 1-11 (10,08 kv. m), 1-12 (11,80 kv. m), R-l (14,20 kv. m), o atsakovė Z. K. viena naudotųsi namo patalpomis, inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 1-1 (3,50 kv. m), 1-2 (13,08 kv. m), 1-3 (11,79 kv. m), 1-4 (2,16 kv. m), 1-5 (4,12 kv. m), 1-6 (9,26 kv. m), 1-7 (15,85 kv. m), 1-8 (5,19 kv. m), R-2 (13,72 kv. m); 2) įpareigoti atsakovę leisti ieškovui patekti į jo naudojamas patalpas per patalpas 1-4 (2,16 kv. m), 1-8 (5,19 kv. m) ir R-2 (13,72 kv. m); 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę leisti ieškovui patekti į jo naudojamas patalpas per patalpą R-2 (13,72 kv. m) atsisakė (b.l.86).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-15 sprendimu (b.l.98-100) ieškovo ieškinį atmetė, bylą ieškinio reikalavimų dalyje įpareigoti atsakovę Z. K. leisti ieškovui J. D. patekti į jo naudojamas patalpas per patalpą R-2 (13,72 kv. m) nutraukė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 180 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovo 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad šalys yra 126,89 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturtės: ieškovui priklauso 34/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei – 66/100 (b.l.60-61). Šalys nuosavybės teises į namą įgijo pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išduoto šalių tėvo surašyto testamento, kuriame išreikšta testatoriaus valia dėl naudojimosi patalpomis, pagrindu (b.l.5). Iš ieškovo užsakymu atlikto VĮ Registrų centro Kauno filialo pastato dalių apskaičiavimo projekto teismas nustatė, jog ieškovui tenkantis gyvenamojo namo plotas sudaro 0,38 dalių, atsakovei – 0,62 dalių (b.l.89). Teismas nustatė, jog šioje byloje ginčo tarp šalių dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo nėra, kadangi tiek ieškovas, pasiūlęs naudotis gyvenamojo namo patalpomis pagal ginčo šalių tėvo testamente pageidaujamą valią, tiek atsakovė sutaria, kad naudojimosi tvarka yra reikalinga, atsakovė visiškai sutinka su ieškovo reikalavimu šioje dalyje. Tačiau ginčas tarp šalių kilo toje dalyje, kur ieškovas prašo įpareigoti atsakovę leisti ieškovui patekti į jo naudojamas patalpas antrame aukšte per atsakovei priskirtas patalpas 1-4 (2,16 kv. m) ir 1-8 (5,19 kv. m). Teismas nustatė, jog į antrą pastato aukštą šiuo metu galima patekti tik per patalpas 1-4 (2,16 kv. m) ir 1-8 (5,19 kv. m), tačiau ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šių patalpų bendrai naudojamoms patalpoms nepriskiria - jas priskiria naudotis atsakovei. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad ginčo pastate gyvenant šalių tėvams, šios patalpos buvo bendro naudojimo, kadangi patalpoje 1-4 yra laiptai į antrą aukštą. Tokiu būdu teismas sprendė, jog nustačius pastato naudojimosi tvarką pagal ieškovo pasiūlytą variantą, ieškovas neturėtų patekimo į antrą aukštą, nes atskirą įėjimą į antrą aukštą (rekonstrukciją) planuoja baigti gal per 10 metų. Teismas taip pat konstatavo, kad 1-4 (2,16 kv. m), 1-8 (5,19 kv. m) patalpų nepriskyrimas bendro naudojimo patalpoms pažeidžia atsakovės teises, nes nors šios patalpos pagal ieškovo naudojimosi tvarką priskirtinos atsakovei naudotis, tačiau atsakovė turėtų būti įpareigota leisti ieškovui jomis naudotis neribotą laiką. Teismas atkreipė dėmesį, jog tuomet ieškovas naudotųsi didesne patalpų dalimi, nei jam priklauso naudotis pagal idealinę pastato dalį (t.y. naudotųsi didesne patalpų dalimi, nei jam nuosavybės teise priklauso), todėl ginčo patalpas įtraukus į šalims bendrai naudotinas patalpas, dar labiau padidėtų ieškovo naudojama patalpų dalis, o atsakovės sumažėtų. Teismas pažymėjo, jog šalys ateityje turi apsvarstyti naudojimosi tvarkos variantus ir teikti teismui labiausiai atitinkantį abiejų šalių teises ir interesus. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę leisti ieškovui patekti į jo naudojamas patalpas per patalpą R-2 (13,72 kv. m) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, kadangi nustatė, jog ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalies nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.103-106) ieškovas J. D. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo ieškinys ir priteistos iš ieškovo bylinėjimosi bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei iš atsakovės, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 str. nuostatas, numatančias, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčiu susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčiu ieškinį. Šalys yra ginčo gyvenamojo namo bendraturčiai ir nesusitaria dėl naudojimosi juo tvarkos, todėl teismas turėjo nustatyti naudojimosi tvarką pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį;
2) teismo argumentai, jog ginčas tarp šalių yra tik dėl ieškovo prašymo įpareigoti atsakovę leisti ieškovui patekti į jo naudojamas patalpas per patalpas 1-4 (2,16 kv. m), 1-8 (5,19 kv. m), o ginčo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo tarp šalių nėra, nėra visiškai teisingi. Ginčas tarp šalių kilo dėl reikalingumo nustatyti naudojimosi tvarką bei dėl pačios naudojimosi tvarkos. Atsakovė jau atsiliepime į ieškinį nurodė, jog naudojimosi tvarka neturi būti nustatyta teismine tvarka, kadangi ji jau yra nustatyta testamentu. Remdamasi tuo, kad naudojimosi tvarka yra nustatyta, o pagal testamente nustatytą naudojimosi tvarką į ieškovui tenkančią dalį nėra galimybės patekti kitaip, kaip tik per atsakovei tenkančią dalį, atsakovė paprasčiausiai neįleidžia ieškovo į gyvenamąjį namą. Šias aplinkybes atsakovė patvirtino ir teismo posėdyje. Atsakovė tik teismo posėdžio metu nurodė, jog ji sutiktų nusistatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kokia yra nurodyta ginčo šalių tėvo testamente, t. y. atsakovė naudotųsi ginčo namo rūsio patalpa ir namo pirmu aukštu, įskaitant ir patalpas – koridorių 1-4 (2,16 kv. m) bei verandą 1-8 (5,19 kv. m), o ieškovas turėtų naudotis namo salkose esančiomis patalpomis ir rūsyje esančia patalpa. Tačiau pagal atsakovės pasiūlytą naudojimosi tvarką ieškovas negalėtų patekti į jam tenkančią naudotis gyvenamojo namo dalį, kadangi į namo salkose esančias patalpas galima patekti tik pro verandą ir koridorių, o jos priskirtos naudotis atsakovei. Ieškovo pasiūlyta naudojimosi ginčo namu tvarka skiriasi tuo, jog prie šalių tėvo testamente nurodytos naudojimosi tvarkos ieškovas papildomai prašo suteikti jam teisę patekti į jam tenkančias naudotis patalpas per atsakovei tenkančias patalpas 1-4 (2,16 kv.m) ir 1-8 (5,19 kv. m);
3) prašydamas nustatyti naudojimosi tvarką, ieškovas prašė įpareigoti atsakovę leisti ieškovui patekti į jam tenkančią dalį per atsakovei tenkančias konkrečias dvi patalpas. Tokiu būdu ieškovas siekė nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri užtikrintų ieškovui realią galimybę patekti į jam tenkančias patalpas ir mažiausiai apribotų atsakovės teises naudotis jai tenkančia dalimi. Įpareigojimas leisti patekti į kitas patalpas per atsakovei tenkančią patalpą mažiau riboja atsakovės teises, nei naudojimasis patalpa bendrai. Pagal ieškovo pasiūlymą ieškovas turėtų ribotą naudojimosi ginčo patalpa teisę - tik pereiti į jam tenkančias patalpas. Tuo tarpu, jei būtų nustatyta bendro naudojimosi ginčo patalpa tvarka, ieškovas turėtų teises ne tik pereiti į jam tenkančias patalpas, bet taip pat ir jose būti pastoviai, laikyti daiktus ir pan., t. y. įgytų kur kas daugiau teisių, nei prašė, įpareigojant atsakovę leisti ieškovui patekti per jai tenkančias patalpas į kitas patalpas;
4) šiuo atveju pagal analogiją galėjo būti taikomos CK 4.126 str. nuostatos, numatančios, jog teismas gali nustatyti servitutą (teisę naudotis kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu), jei jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal jo paskirtį. Teismas pripažino, jog nėra galimybės patekti į ieškovui tenkančią dalį kitaip, kaip tik per dvi ginčo patalpas, todėl ieškovui turėjo būti suteikta teisė ribotai pasinaudoti (patekti) atsakovei tenkančia namo dalimi, ir toks ribojimas negali būti laikomas neteisėtu;
5) ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis sutiktų ir su bet kokia kitokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Tačiau praktiškai kitokia naudojimosi tvarka iš esmės negali būti nustatyta, su kitokia naudojimosi tvarka nesutiko atsakovė. Tuo atveju, jei būtų galima nustatyti kitokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, teismas turėjo teisę tenkinti ieškovo ieškinį dalinai ir nustatyti kitokią, nei prašė ieškovas, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Tačiau teismas ieškinio netenkino net dalinai, o nurodė, jog šalys ateityje turi apsvarstyti kitokius naudojimosi tvarkos variantus ir teikti teismui tvirtinti labiausiai atitinkantį abiejų šalių teises ir interesus;
6) ieškovas pateikė labiausiai abiejų šalių teises ir interesus atitinkantį variantą. Jokio kito varianto, kuris mažiau apribotų ieškovo ar atsakovės teises, nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo namas pastatytas taip, kad jame nepriklausomai viena nuo kitos galėtų gyventi dvi šeimos, t. y. tiek pirmame aukšte, tiek ir antrame (salkose) aukšte yra įrengtos atskiros virtuvės, atskiri sanitariniai mazgai. Todėl norint nustatyti naudojimosi namu tvarką, namas turėtų būti dalinamas į dvi dalis. Viena dalis (pirmas aukštas) tenka vienam savininkui, kita dalis (antras aukštas) tenka kitam savininkui. Kadangi ieškovui priklauso mažesnė dalis, ieškovas prašė priskirti jam naudotis mažesnę namo dalį. Kitaip dalinant namą, padalintomis dalimis be papildomų didelių investicijų nebūtų galima naudotis pagal namo paskirtį - gyvenimui. Be to, atsakovė nesutiko su tuo, kad ieškovas naudotųsi dalimi pirmo aukšto, nes atsakovė pirmą aukštą yra susiremontavusi. Svarstant ir kitokius namo padalinimo variantus, neįmanoma namo besąlygiškai padalinti į dvi dalis, kurios visiškai atitiktų šalims priklausančias idealias dalis. Taigi, nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, nei pasiūlė ieškovas, nėra galimybių. Be to, turėtų būti gerbiama ir šalių tėvo valia. Dėl šių priežasčių ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka bei nedidelis nukrypimas nuo šalims priklausančios idealios dalies atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 1.5 str.);
7) atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Tokiu būdu teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK 178 str. nuostatas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.109-110) atsakovė Z. K. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) iš apeliacinio skundo neaišku, kokioje dalyje ieškovas su teismo sprendimu sutinka, o kokioje dalyje nesutinka. Iš skundo matyti, kad ieškovas iš dalies sutinka su teismo sprendimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas;
2) teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį ir priteisė atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, naudodamasis advokato pagalba, netinkamai suformulavo savo ieškinio reikalavimą. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas prašo priskirti naudotis 1-4 (2,16 kv. m.) ir 1-8 (5.19 kv. m.) patalpomis atsakovei, tačiau kartu teismo prašo įpareigoti atsakovę leisti ieškovui per šias patalpas patekti į jo naudojamas patalpas, esančias antrajame aukšte. Priskirti patalpas 1-4 ir 1-8 prie bendro naudojimo patalpų ieškovas neprašė;
3) ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, jog šalys nesusitaria dėl naudojimosi namu tvarkos. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek iš teismo sprendimo matyti, kad tarp šalių ginčo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nėra. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad naudojimosi tvarka namo patalpomis būtų tokia, kokia buvo nustatyta 1996-09-02 šalių tėvo valia. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats ieškovas. Šalių ginčas kyla dalyje, kur ieškovas prašo įpareigoti atsakovę leisti ieškovui patekti į jo naudojamas patalpas per patalpas 1-4 ir 1-8. Kadangi ieškovas turi galimybę įsirengti atskirą įėjimą į gyvenamojo namo antrą aukštą bei rūsio patalpą R-1 (tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus raštas, b.l.111), ieškovo reikalavimas leisti patekti per atsakovei priskirtas naudotis pirmame namo aukšte esančias patalpas yra visiškai nepagrįstas. Be to, iš teismui pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovui priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nenaudojamos, todėl ieškovas tomis patalpomis gali naudotis bet kada ir savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė yra 126,89 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: ieškovui priklauso 34/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei – 66/100 (b.l.60-61). Šalys nuosavybės teises į namą įgijo pagal paveldėjimo teisės liudijimą (b.l.5). Testatorius E. D. pageidavo, kad ieškovas naudotųsi gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis, atsakovė-pirmojo aukšto patalpomis. Tokia tvarka šalys gyvenamuoju namu naudojasi jau apie 10 metų, atsakovė pirmojo aukšto patalpas yra suremontavusi savo lėšomis. Patekimas į antrojo aukšto patalpas galimas tik per atsakovės naudojamas patalpas 1-4 (2,16 kv. m) ir 1-8 (5,19 kv. m).
Ieškovas teisme pareiškė ieškinį, kuriuo siekė įteisinti nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, jis parengė VĮ Registrų centre Kauno filiale šalių naudojamų pastato dalių apskaičiavimo projektą, iš kurio matyti, jog ieškovui tenkantis naudotis gyvenamojo namo plotas sudaro 0,38 dalis, atsakovei – 0,62 dalis (b.l.89).
Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo nėra, kadangi tiek ieškovas, pasiūlęs naudotis gyvenamojo namo patalpomis pagal ginčo šalių tėvo testamente pageidaujamą valią, tiek atsakovė sutaria, kad naudojimosi tvarka yra reikalinga, atsakovė visiškai sutiko su ieškovo reikalavimu šioje dalyje. Ginčas tarp šalių kilo toje dalyje, kur ieškovas prašo įpareigoti atsakovę leisti ieškovui patekti į jo naudojamas patalpas antrame aukšte per atsakovei priskirtas patalpas 1-4 (2,16 kv. m) ir 1-8 (5,19 kv. m).
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 4.75 str. numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčiu susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčiu ieškinį. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino minėtas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės procedūras, tvarką ir principus (LR CPK IV knygos V skyriaus ketvirtasis skirsnis, dėl ko buvo neteisingai išnagrinėta byla ,nes teismo sprendimo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Dėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, o kadangi kolegijos vertinimu, byloje nustatytos visos svarbios bylos aplinkybės, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuos nurodoma, kad ieškovas pateikė labiausiai abiejų šalių teises ir interesus atitinkantį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą. Padalijus pagal ieškovo pasiūlytą projektą gyvenamąjį namą ir nustačius jo siūlomą naudojimosi tvarką, šalims tenkantis gyvenamojo namo plotas atitinka jų turimas idealines nuosavybės dalis, atitinka nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atitinka šalių interesus, kadangi atsakovė yra suremontavusi savo faktiškai naudojamas pirmojo aukšto gyvenamojo namo patalpas. Toks atidalijimas atitinka ir įstatymo leidėjo nustatytus įstatyme ir deklaruojamus principus siekti maksimaliai atriboti atidalijant bendrąja daline nuosavybe valdomą turtą, nepaliekant bendrai naudojimo turto. Teisėjų kolegijos vertinimu jokio kito atidalijimo varianto, kuris mažiau apribotų ieškovo ar atsakovės teises, nėra. Todėl šioje byloje priimtinas sprendimas patenkinti ieškinį dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo pateiktą projektą.
Šalys neneigė ir byloje nustatyta, kad į antrojo aukšto gyvenamojo namo patalpas ir rūsį galima patekti tik per pirmajame namo aukšte ir atsakovei atitenkančias 1-4 (2,16 kv. m) ir 1-8 (5,19 kv. m). Teisėjų kolegija pažymi, kad šių patalpų priskyrimas bendram šalių naudojimui nėra galimas, kadangi tai neatitiktų šalių turimas nuosavybės teise gyvenamojo namo dalis. Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga įpareigoti atsakovę leisti ieškovui per patalpas 1-4 (2,16 kv. m) ir 1-8 (5,19 kv. m) patekti į jam tenkančias patalpas antrajame gyvenamojo namo aukšte (LR CK 4.124 str. 1 d., 4.126 str. 1 d.). Toks atsakovės naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis suvaržymas yra pateisinamas ir atitinkamus protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kadangi tokia tvarka tarp šalių yra faktiškai nusistovėjusi, kitos galimybės ieškovui patekti ir normaliai naudotis jam atitenkančia gyvenamojo namo dalimi šiuo metu nėra, netenkinus tokio ieškovo pareikšto prašymo jo turtinės teisės ir teisė naudotis jam priklausančiu turtu būtų ženkliai dėl atsakovės pozicijos pažeistos. Teismas, spręsdamas šalių ginčą šioje dalyje atsižvelgia ir į tą faktinę aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė yra artimi asmenys, brolis ir sesuo, jie bylos nagrinėjimo metu aptarinėjo ateityje galimybę ieškovui įrengti atskirą įėjimą į jam atitekusią gyvenamojo namo dalį, todėl toks atsakovės naudojimosi turtu suvaržymas yra galimai laikinas ir šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis neilgalaikis.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija ieškovo ieškinį tenkina kaip pagrįstą ir įrodytą (LR CPK 178 str.).
Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 658 Lt (b.l.10, 21, 102), taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 93 str. 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimą, byloje priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, pažymėtu plane 1A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotųsi namo patalpomis, namo inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 1-9 (9,90 kv. m), 1-9"A" (0,90 kv. m), 1-10 (1,34 kv. m), 1-11 (10,08 kv. m), 1-12 (11,80 kv. m), R-l (14,20 kv. m), o atsakovė Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotųsi namo patalpomis, namo inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 1-1 (3,50 kv. m), 1-2 (13,08 kv. m), 1-3 (11,79 kv. m), 1-4 (2,16 kv. m), 1-5 (4,12 kv. m), 1-6 (9,26 kv. m), 1-7 (15,85 kv. m), 1-8 (5,19 kv. m), R-2 (13,72 kv. m).
Įpareigoti Z. K. leisti J. D. patekti į jo naudojamas antrojo gyvenamojo namo aukšto ir rūsio patalpas per patalpas 1-4 (2,16 kv. m), 1-8 (5,19 kv. m).
Priteisti ieškovui J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 658 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 28 Lt (dvidešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.