- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1113-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12792-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Skolininkas
- individuali įmonė V
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. pagal pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikštą pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skunde dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkė individuali įmonė V. A. įmonė „Ekodryvita“, V. A., antstolis D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (išieškotoja) UAB „Emilė“ prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui grąžinti V. A. iš jo sąskaitos banke nurašytas 5 455,02 Eur lėšas (e. b. l. 1–5).
2. Prašyme nurodo, kad vykdomojoje byloje yra pradėtas išieškojimas iš subsidariai atsakingo asmens – V. A., iš kurio sąskaitos banke nurašytos 5 455,02 Eur lėšos. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kokiu yra skolininkas, savininkas V. A. atsako už juridinio asmens prievoles visu savo turtu, ir 2019-04-03 pateikdamas antstoliui skundą dėl piniginių lėšų, kurios sudaro tik maždaug pusę visos skolos, nurašymo, akivaizdžiai patvirtina, jog vengia ir ateityje vengs geranoriško skolos sumokėjimo. Skolos išieškojimas vykdomas nuo 2015 m. ir per visą šį laikotarpį, kuris tęsiasi jau 4 metus, skolininkas visiškai nieko nėra sumokėjęs išieškotojai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-30 nutartimi (e. b. l. 36–37) pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: sustabdė iš V. A. sąskaitos banke nurašytų 5 455,02 Eur lėšų grąžinimą V. A. iki bus išspręstas skundo dėl antstolio patvarkymo Nr. S-19-35-11448 vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07872 pagrįstumo klausimas.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos skundo esminius argumentus konstatavo, jog neturi pagrindo išvadai, jog pareiškėjos skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, įrodinėdamas, kad antstolis neteisėtai nutraukė išieškojimą iš skolininko (individualios įmonės) savininko bei atitinkamai nepagrįstai nutarė pareiškėjo naudai išieškotas lėšas iš skolininko (individualios įmonės) savininko sugrąžinti pastarajam asmeniui. Vadinasi, pareiškėjui galimai palankios teismo nutarties dėl antstolio veiksmų būsimas vykdymas nepraras prasmės ir bus tikslingas tik tuo atveju, jei bus sustabdytas išieškotų lėšų grąžinimas skolininko (individualios įmonės) savininkui. Tuo tarpu jei šiuo metu išieškotos lėšos bus grąžintos skolininko (individualios įmonės) savininkui, pakartotinis lėšų išieškojimas esmingai pailgėtų bei padidėtų vykdymo išlaidos. Dėl šios priežasties, bei įvertinus itin greitą apeliacinį procesą, teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir pritaikė prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. A. atskiruoju skundu (e. b. l. 48–51) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat prašė taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniams – advokatei I. K. ir UAB „Emilė“ skirti baudą, baudos dydį parenkant teismo nuožiūra.
6. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjos atstovė advokatė I. K. sąmoningai neatskleidė teismui jos prašymui išspręsti reikšmingų ir svarbių aplinkybių. Antstolis D. B. 2019-04-17 patvarkyme Nr. S-19-35-11785 nurodė, jog gavo išieškotojo UAB „Emilė“ atstovo prašymą dėl 2019-04-15 patvarkymo dėl skundo tenkinimo Nr. S-19-35-11448 vykdymo sustabdymo, kadangi išieškotoja teiks teismui skundą dėl šio patvarkymo teisėtumo. Antstolis D. B. sustabdė 5 455,02 Eur išieškotų lėšų V. A. grąžinimą iki kol bus išnagrinėtas išieškotojo UAB „Emilė“ skundas.
7. Iš nurodytų duomenų matyti, kad antstolio D. B. 2019-04-17 patvarkymu Nr. S-19-35-11785 antstolis D. B. pats yra sustabdęs nurašytos 5 455,02 Eur sumos grąžinimą V. A.. Advokatė I. K. apie antstolio D. B. 2019-04-17 patvarkymą buvo informuota ir apie jį žinojo, kadangi patvarkymas adresuotas advokatei I. K. ir UAB „Emilė“. Tačiau advokatė I. K. papildomai kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tokie advokatės veiksmai yra akivaizdžiai neteisingi ir nesąžiningi, todėl UAB „Emilė“ atstovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones įvertintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi teise prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones advokatė I. K. naudojosi ne pagal šios teisės paskirtį – nebuvo jokio objektyvaus pagrindo prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuomet išieškotų lėšų grąžinimas V. A. ir taip buvo sustabdytas.
8. Nurodo, kad sutinkamai su antstolio D. B. 2019-05-02 patvarkymu Nr. S-19-35-12991, advokatės I. K. skundo dėl antstolio patvarkymo Nr. S-19-35-11448 vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07872 pagrįstumo klausimas apskritai nebuvo ir nebus sprendžiamas. Antstolio D. B. 2019-05-02 patvarkymu Nr. S-19-35-12991 yra antrą kartą patvarkyta sustabdyti iš V. A. sąskaitos banke nurašytų 5 455,02 Eur lėšų grąžinimą V. A. iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-YT-18553-433/2019, o UAB „Emilė“ skundo dėl antstolio D. B. 2019-04-15 patvarkymo Nr. S-19-35-11448 pagrįstumo antstolis D. B. apskritai nenagrinėjo. Susidariusi situacija reiškia, kad apskritai neatsiras teisinių prielaidų teismui panaikinti skundžiama nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi skundžiama nutartimi teismas sustabdė lėšų grąžinimą laikotarpiu iki bus išspręstas skundo dėl antstolio patvarkymo Nr. S-19-35-11448 vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07872 pagrįstumo klausimas. Teigia, jog nėra Lietuvos Respublikos civiliniame proceso kodekse (toliau – ir CPK) 144 str. 1 dalyje įtvirtintų dviejų būtinų sąlygų.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja UAB „Emilė“ atsiliepime į atskirąjį skundą (e. b. l. 67–69) prašo atskirojo skundo netenkinti, prašymo taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padarinius netenkinti.
10. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme jau yra išnagrinėta civilinė byla e2YT-18553-433/2019, kurioje buvo nagrinėjamas skundas dėl ginčo esmės – teismas atmetė V. A. skundą dėl antstolio veiksmų, kurio jis prašė panaikinti antstolio D. B. 2019-04-17 patvarkymą Nr. S-19-35-11785 ir grąžinti iš pareiškėjo banko sąskaitos 2019-03-15 ir 2019-03-21 nurašytas 5 455,02 Eur lėšas. Pažymėjo, kad šiuo metu duomenys apie išieškotojo UAB ,,Emilė“ 2019-04-25 skundo išnagrinėjimą nėra svarbūs, kadangi teismas konstatuoja, jog antstolio D. B. 2019-04-17 patvarkymas Nr. S-19-35-11785 yra teisėtas ir pagrįstas, ir, jog grąžinti pareiškėjui iš jo banko sąskaitos 2019-03-15 ir 2019-03-21 nurašytas 5 455,02 Eur lėšas, nėra jokio pagrindo. Vadovaujantis nuosekliai formuojama teismų praktika tai, jog pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, patvirtina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos teisėtai ir pagrįstai, nes pareiškėjas, prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtinai pagrindė savo ieškinį (reikalavimą). Taigi, pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti laikytina įrodyta.
Šalies argumentai
11. UAB „Emilė“ įsitikinimu, egzistuoja ir antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui – egzistuoja grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. V. A. elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas, ir leidžia pagrįstai manyti, jog jis slėps savo lėšas ir turtą, siekdamas išvengti turtinės prievolės sumokėti skolą išieškotojui vykdymo.
12. Nurodo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Pareiškėjo advokatas skunde visiškai nepagrįstai nurodo, jog antstolis pats yra sustabdęs savo vykdymo veiksmus ir dėl to neva tai yra nesąžininga prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokį prašymą teikiant kartu su skundu dėl antstolio veiksmų – panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą 2019-04-15 patvarkymą Nr. S-19-35-11448, kuriuo antstolis nusprendė grąžinti V. A. iš jo sąskaitos nurašytas lėšas.
13. Suinteresuoti asmenys V. A. įmonė „Ekodryvita“, antstolis D. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
14. Atskirasis skundas tenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo būtinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi antstolis D. B. 2019-04-17 patvarkymu Nr. S-19-35-11785 sustabdė 2019-04-15 patvarkymo Nr. S-19-35-11448 vykdymą iki kol bus išnagrinėtas išieškotojos UAB „Emilė“ skundas. Be to, nėra CPK 144 str. 1 d. įtvirtintų dviejų būtinų sąlygų.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
18. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 str. 1 d. 10 p. nustatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 str.), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma tik išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
19. Iš byloje pateiktų duomenų bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (civilinė byla Nr. eYT-18553-433/2019, teisminio proceso Nr. 2-68-3-12925-2019-0; civilinė byla Nr. e2YT-21189-1099/2019, teisminio proceso Nr. 2-68-3-15434-2019-8; CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, jog antstolis vykdo skolos išieškojimą iš skolininko IĮ „Ekodryvita“, į. k. (duomenys neskelbtini), (įmonės savininkas V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB „Emilė“ naudai. Vykdymo procese antstolis 2019-04-15 patvarkymu Nr. S-19-35-11448 panaikino 2019-03-13 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-35-7284, 2019-03-13 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-35-7285, 2019-03-13 turto arešto aktą Nr. S-19-35-7283 ir 2019-03-13 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-35-7286, bei nurodė grąžinti V. A. nurašytas pinigines lėšas 5 455,02 Eur sumai. UAB „Emilė“ pateikė antstoliui prašymą sustabdyti 2019-04-15 patvarkymo Nr. S-19-35-114488 vykdymą, kadangi teiks teismui skundą dėl šio patvarkymo teisėtumo. Antstolis 2019-04-17 priėmė patvarkymą Nr. S-19-35-11785 ir sustabdė 2019-04-19 patvarkymo Nr. S-19-35-11448 vykdymą iki bus išnagrinėtas išieškotojos UAB „Emilė“ skundas. V. A. 2019-04-18 pateikė antstoliui skundą dėl 2019-04-17 patvarkymo Nr. S-19-35-114488, tačiau antstolis V. A. skundo 2019-04-26 patvarkymu Nr. S-19-35-12540 netenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-18553-433/2019 pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07872 atmetė. Dėl nurodytos teismo nutarties paduotas atskirasis skundas, todėl nurodyta teismo nutartis nėra įsiteisėjusi. Antstolis D. B. 2019-04-25 gavo UAB „Emilė“ skundą dėl 2019-04-15 patvarkymo Nr. S-19-35-11448, taigi, apeliantas yra neteisus, teigdamas, jog nurodyto skundo pareiškėja nėra pateikusi ir dėl to skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galios neterminuotai (e. b. l. 20–24). Duomenų, jog UAB „Emilė“ skundas yra išnagrinėtas, nėra. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į UAB „Emilė“ 2019-04-25 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pateiktus dokumentus, bei įvertinęs, jog yra visos CPK 144 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos, pareiškėjos (išieškotojos) prašymą tenkino.
20. Taigi, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog dar prieš pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį 2019-04-15 patvarkymo Nr. S-19-35-11448 vykdymas vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07872 jau buvo sustabdytas iki bus išnagrinėtas UAB „Emilė“ skundas. Pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė nebuvo žinoma, kadangi nei iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, nei iš pareiškėjos pateiktų duomenų teismas neturėjo galimybės skundžiamos nutarties priėmimo metu šios aplinkybės nustatyti. Kita vertus, esant tokiai situacijai, kai patvarkymo vykdymas jau yra sustabdytas, teismo nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės tų pačių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui yra perteklinės, neatitinka šių priemonių ekonomiškumo, proporcingumo principų. Minėta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-18553-433/2019 pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07872 atmetė. Tai, kad nurodyta teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, kadangi apskųsta atskiruoju skundu, neturi teisinės reikšmės šioje byloje, nes 2019-04-17 antstolio patvarkymas kaip prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo momentu, taip ir šiuo metu yra galiojantis (priešingų duomenų teismui nepateikta), dėl ko UAB „Emilė“ teisės yra užtikrintos.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje nebuvo pagrindo, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apylinkės teismo 2019-04-30 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „Emilė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Apeliantas atskirajame skunde prašė spręsti pareiškėjos (išieškotojos) piktnaudžiavimo procesu klausimą. Tokį prašymą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė žinodama apie antstolio 2019-04-17 priimtą patvarkymą Nr. S-19-35-11785 sustabdyti patvarkymo Nr. S-19-35-11448 vykdymą iki kol bus išnagrinėtas UAB „Emilė“ skundas.
24. CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 str. 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). Nors pareiškėja (išieškotoja) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau esant priimtam 2019-04-17 patvarkymui Nr. S-19-35-11785, kuriuo sustabdytas patvarkymo Nr. S-19-35-11448 vykdymą iki kol bus išnagrinėtas UAB „Emilė“ skundas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėja (išieškotoja) procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį. Pažymėtina, jog CPK 510 str. įtvirtinta asmens teisė teikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodyta teise pareiškėja, 2019-04-25 teikdama skundą antstoliui, pasinaudojo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo taikyti įstatyme numatytą nuobaudą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-18413-987/2019 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.