- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2-921-1043/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11875-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- R. M., uždaroji akcinės bendrovė „Ignitis“
- Kategorijos
nedalyvaujant tretiesiems asmenims R. M., uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys uždaroji akcinės bendrovė „Ignitis“ ir R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir jos argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – K., o atsakovei – G.; atsakovės kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir vykdymo išlaidas po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovės asmeninėmis prievolėmis; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovas, (duomenys neskelbtini) yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos, su atsakove susituokė jau atlikdamas bausmę Lukiškių kalėjime. Šiuo metu atsakovas bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Jų santykiai yra faktiškai nutrūkę, atsakovė jo pataisos namuose nelanko. Nei ieškovas, nei atsakovė nemano, kad galima išsaugoti šeimą. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovas iš atsakovės išlaikymo nereikalauja, o atsakovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl jai išlaikymas nepriteistinas. Jokio nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių šalys neturi. Taip pat nėra jokio kito kilnojamojo turto, kurio pasidalinimo klausimą reikėtų išspręsti nutraukiant santuoką. Atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų pagal 2003 m. gegužės 8 d. Širvintų rajono apylinės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo R. M. naudai. Ši prievolė atsirado iki santuokos įregistravimo, todėl kreditorinis atsakovės įsipareigojimas negali būti išieškomas iš ieškovo. Atsakovė taip pat turi 789,37 Eur kreditorinį įsipareigojimą uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“. Po santuokos nutraukimo prašo šią prievolę pripažinti atsakovės asmenine, nes šalys niekada nevedė bendro ūkio ir ieškovas nežino dėl kokių priežasčių ji atsirado (b. l. 26–28).
3. Ieškovas teismo posėdžio metu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad 2017 m. atsakovei išėjus iš pataisos įstaigos, ji nei karto nebuvo atvažiavusi aplankyti ieškovo į pataisos namus ir neatliko savo kaip sutuoktinės pareigų (2021 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 18 sek.–10 min. 01 sek.).
4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškovo ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė jo nelanko nuo (duomenys neskelbtini), ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) atlieka ilgą laisvės atėmimo bausmę, todėl šalims gyventi santuokoje nėra galimybių ir ieškovas nenori formaliai gyventi santuokoje (2021 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 35 sek.–13 min. 38 sek.).
II. Atsakovės ir trečiųjų asmens argumentai
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka tik su reikalavimu priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Šalių santuoka buvo sudaryta, kai ieškovas buvo nuteistas, nes jis nuo (duomenys neskelbtini) atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl sutuoktinių bendravimas buvo apsunkintas jau nuo santuokos sudarymo dienos. Ieškovas kaltina atsakovę, kad ji jo nelanko, tačiau ieškovas yra nuteistas iki gyvos galvos ir santuokinis gyvenimas ir vedimas bendro ūkio ateityje yra neįmanomas. Atsakovė mano, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir santuokos išsaugoti yra neįmanoma. Atsakovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė taip pat yra nuteista ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė. Atsakovė išlaikymo nereikalauja. Sutuoktiniai jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, taip pat nėra jokio kilnojamojo turto, kurio pasidalinimo klausimą reikėtų spręsti nutraukiant šalių santuoką. Bendrų kreditorių sutuoktiniai neturi. Atsakovė turi asmeninius kreditorius įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Atsakovė neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta ikisantuokinė Gineitytės pavardė (b. l. 63–66).
6. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka, nesutinka tik, kad iš jos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos (2021 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 18 sek.–15 min. 54 sek.).
7. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuota tinkamai.
8. Trečiasis asmuo R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 78).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4649. Ieškovo nuomone, santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
11. Ieškovas, reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad jis atlieka bausmę pataisos namuose, o atsakovė jo nelanko.
12. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
13. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, tiek ieškovas, tiek atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmes, nepalaiko ryšių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas.
Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo
14. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė
15. Ieškovo ir atsakovės vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra (b. l. 11). Šalys santuokos metu jokių transporto priemonių nėra įgijusios, ką patvirtina valstybės įmonės „Regitra“ pažymos (b. l. 14–15). Šalys patvirtino, jog nėra jokio kito kilnojamojo turto, kurio pasidalinimo klausimą reikėtų išspręsti nutraukiant santuoką. Šalys vedybų sutarties nėra sudarę.
16. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau atsakovė turi kreditorinį įsipareigojimą uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0086/15/00051 dėl 789,37 Eur skolos išieškojimo. Taip pat atsakovė turi skolinį įsipareigojimą R. M. pagal 2003 m. gegužės 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, kurio pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0130/05/01346. Šalys sutinka, kad kreditoriai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo būtų pripažinti atsakovės asmeninėmis prievolėmis.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis laikomos prievolės, kurios sutuoktinio yra įgyjamos savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 3K-3-325/2009). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
18. Byloje nustatyta, kad pagal 2003 m. gegužės 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N-2-235-01, yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0130/05/01346 antstolės V. L. kontoroje, kuri vykdo išieškojimą iš atsakovės kreditorės R. M. naudai (b. l. 21). Kadangi ši atsakovės prievolė atsirado iki santuokos su ieškovu sudarymo, todėl atsakovės kreditorinis įsipareigojimas R. M., pagal 2003 m. gegužės 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, pripažįstama atsakovės asmenine prievole. Antstolė J. B. pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-1193-522 vykdo išieškojimą iš atsakovės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ naudai (b. l. 19). Kreditorė neprašo šios prievolės pripažinti bendra sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o šalys pripažino, jog jie niekada nevedė bendro ūkio, nes ieškovas nuo 1994 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, atsakovės kreditorinis įsipareigojimas uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-1193-522/2014 pripažįstama atsakovės asmenine prievole.
Dėl kitų klausimų reikalingų išspręsti nutraukiant santuoką
19. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo palikti jam prigimtinę pavardę, o atsakovei ikisantuokinę pavardę. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog sutinka, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta ikisantuokinė – Gineitytės pavardė.
20. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovas nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovė reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinio taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
21. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
22. Ieškovui 2020 m. birželio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1250-6525 suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas R. L. (b. l. 6–7). Atsakovei 2020 m. spalio 13 d. Tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3559-11447 suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė D. I. V. (b. l. 57–58). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei yra suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 4 dalis, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4649, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. K. palikti prigimtinę pavardę – K., o atsakovei M. K. palikti ikisantuokinę pavardę – G.
Pripažinti M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N-2-235-01.
Pripažinti M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (juridinio asmens kodas 303383884) pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-1193-522/2014.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.