Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-376/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
2-376/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
Pakruojo ūkininkų
Civilinė byla Nr. 2-376/2014Procesinio sprendimo kategorija: 124; 124.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Pakruojo ūkininkų kredito unija Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydami: 1) atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; 2) atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 ir priimti naują sprendimą - bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sūnūs" ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmesti. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad prašo atnaujinti procesą, nes teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, jis nebuvo peržiūrėtas kasacine tvarka. Pateiktame prašyme aiškią teisės normos taikymo klaidą argumentuoja dviejų Šiaulių apygardos teismo sprendimų skirtingose bylose (civilinė byla Nr. 2-96-71/2011 ir Nr. 2-73-71/2010) nesuderinamumu. Pareiškėjo nuomone, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011) padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtus sprendimus, neteisingai taikė restitucijos institutą, neatskleidė bylos esmės, nes susijusius reikalavimus nagrinėjo atskirose bylose, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, šie argumentai liko neįvertinti kasacinėje instancijoje, todėl procesas byloje turėtų būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Abiejų teismų sprendimų išdavoje susidarė situacija, kai vienu teismo sprendimu (Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011) yra panaikintos Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir Rozalimo ŽŪB sudarytos laidavimo sutartys, Rozalimo ŽŪB pasirašytas vekselis Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai ir iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos priteista 1 717 481,46 Lt bankrutuojančiai Rozalimo ŽŪB, tačiau kitu teismo sprendimu (Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010, byla išnagrinėta kasaciniame teisme ir 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu) teisėtais yra pripažinti veiksmai, kuriuos atliko antstolė Z. P., vykdydama išieškojimą Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai pagal Rozalimo ŽŪB išduotą vekselį ir pervedė unijai 1 717 481,46 Lt.

Prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, pareiškėjas nurodė, kad pagal CPK 368 str. prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo. 2011 m. sausio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 18 d., bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme, taigi vienerių metų terminas nėra praleistas. Pakruojo ūkininkų kredito unija apie kasacinio teismo suformuotą praktiką, sužinojo tik 2013 m. liepos mėn., todėl mano, kad termino prašymui atnaujinti procesą pateikti nepraleido. Jei teismas manytų, kad įstatymo numatytas trijų mėnesių terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti, nes terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių.

Bankrutuojanti Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovė prašė atsisakyti atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011; paskirti pareiškėjui Pakruojo ūkininkų kredito unijai 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo, baudos mokėjimo paskirstymą nustatant teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškė iškreipdamas proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir siekiant vilkinti įsiteisėjusio 2011 m. sausio 27 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-96-71/2011 ir Nr. 2-73-71/2010 priimti sprendimai yra kardinaliai priešingi. Šiaulių apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-96-71/2011 dėl sandorių negaliojimo ir Nr. 2-73-71/2010 dėl vykdymo veiksmų teisėtumo yra išnagrinėti ieškiniai, pareikšti savarankiškais teisiniais ir faktiniais pagrindais. Teismas nustatė, kad antstolė vykdė išieškojimą iš Rozalimo ŽŪB turto pagal 2008 06 09 išduotą Pakruojo 2-ojo notaro biuro notarės G. J. vykdomąjį įrašą Nr. 3029 išieškotojo Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai. Civilinėse bylose priimti sprendimai neprieštarauja vienas kitam, o tai, kad antstolės Z. P. atlikti ir CPK taikymo prasme įvertinti išieškojimo veiksmai buvo pripažinti teisėtais, nedaro teisėtais vėliau nuginčytų sandorių, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas ir vykdytas išieškojimas. Teismas pažymėjo, kad abiejose Šiaulių apygardos teismo bylose priimant sprendimus buvo žinomos visos aplinkybės, procesiniai dokumentai ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo prejudicinė reikšmė.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklią praktiką, pagal kurią proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3- 565/2013), sprendė, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, pareiškėjui tai buvo žinoma, jis byloje teikė apeliacinį, kasacinį skundą, todėl pareiškėjo prašymas neatitinka CPK 366 str. 1 dalies 9 punkto sąlygos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas galioti, padarė išvadą, kad teisės taikymo klaida nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą.

Teismas pažymėjo, kad CPK 368 str. numatytų terminų nesilaikymas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, kuris šiuo atveju neabejotinai egzistuoja. Teismo vertinimu, Pakruojo ūkininkų kredito unija nepagrįstai teigė, kad termino nėra praleidusi, nes kasacinį skundą unijai šioje byloje ruošęs advokatas aktualia praktika nesirėmė, o Pakruojo ūkininkų kredito unija apie paminėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką kasacinio teismo nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-646/2001) sužinojo tik 2013 m. liepos mėnesį. Pripažinęs terminą praleistu, teismas atmetė pareiškėjo prašymą jį atnaujinti dėl objektyvių priežasčių, nes pareiškėjas neįrodė objektyvių termino praleidimo priežasčių.

Teismas taip pat atmetė Rozalimo ŽŪB prašymą taikyti Pakruojo ūkininkų kredito unijai baudą už piktnaudžiavimą procesu ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo dėl proceso atnaujinimo užtikrinimui – išieškojimo pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą sustabdymą ir antstolio 2013 m. gruodžio 2 d. pervestų piniginių lėšų – 862 611,94 Lt bankrutuojančiai Rozalimo ŽŪB, areštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nutartyje teigiama, kad priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 dėl sandorių negaliojimo buvo žinoma byloje Nr. 2-73-71/2010 dėl vykdymo veiksmų teisėtumo priimto sprendimo prejudicinė reikšmė, tačiau nepaaiškinta, kaip tą žinojimą teismas nustatė ir kaip jis pasireiškė priimant 2011 m. sausio 27 d. sprendimą.Teismas neigia šių bylų sąsajumą, tačiau nieko nepasisakė dėl pareiškėjo motyvų, kodėl ieškovas Rozalimo ŽŪB bankroto administratorius atsisakė reikalavimo dėl vykdymo veiksmų teisėtumo, pareikšto civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 ir teismas tokį atsisakymą priėmė, o tokį pat reikalavimą atskiroje byloje pareiškė UAB „Agrokoncernas“. Atsisakius šio reikalavimo, teismas iš viso negalėjo nagrinėti reikalavimų dėl laidavimo sutarčių, vekselio pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nes visi šie reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl jų pagrįstumo bei teisėtumo turėjo būti sprendžiama vienoje byloje. Pareiškėjas dar iki šios bylos buvo Rozalimo ŽŪB kreditorius, o Rozalimo ŽŪB administratorius veikė iš esmės tik vieno kreditoriaus UAB „Agrokoncernas“ interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-646/2001) išaiškinta, kad asmuo, įgijęs daiktą teismo antstolio akto dėl turto perdavimo išieškotojui pagrindu, preziumuojamas esantis sąžiningas ir jo interesai ginami, tokiu atveju daikto įgijėjas įgijo nuosavybės teisę, o buvęs savininkas neteko vindikacijos teisės. Ši byla buvo reikšmingas precedentas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-96-71/2011, tačiau juo nebuvo vadovautasi, o skundžiamoje nutartyje teismas be jokių motyvų teigia, kad tai nėra precedentas.Teismas, atmesdamas prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, formaliai taikė įstatymą ir priėmė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujantį procesinį sprendimą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad susiklosčiusi teisės normoms prieštaraujanti situacija bus pakeista atnaujinus procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Bankrutavusi Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir skirti apeliantui Pakruojo ūkininkų kredito unijai 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas prašymas, taigi šie argumentai teismo jau įvertinti ir išnagrinėti.Sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai yra vienareikšmiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, numatytas tiek CPK 366 str. 1 d. 9 p., tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nesuprantama apelianto pozicija, kodėl vienoje byloje pareikštas reikalavimas dėl sandorių negaliojimo siejamas su kitoje byloje pareikštu reikalavimu dėl vykdymo veiksmų teisėtumo. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškiniai šiose bylose pareišti savarankiškais teisiniais bei faktiniais pagrindais.Aplinkybė, kad 2009 m. kovo 26 d. civilinę bylą Nr. 2-96-71/2011 pradėjusi Rozalimo ŽŪB vėliau atsisakė savo reikalavimo dėl antstolės veiksmų teisėtumo, o panašus reikalavimas buvo išnagrinėtas anksčiau (t. y. 2008 m. rugpjūčio 14 d.) pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010 pagal UAB „Agrokoncernas“ ieškinį, kaip tik ir užtikrino, jog ta pati problema nebūtų nagrinėjama dviejose skirtingose bylose.Apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-646/2001 nagrinėjamu atveju negali būti laikoma precedentu dėl skirtingų faktinių aplinkybių bei teisinių santykių. Be to, apeliantas šia nutartimi galėjo remtis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek teikdama kasacinį skundą, tačiau to nedarė.Teismas teisingai pažymėjo, kad klausimas dėl termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti neaktualus, kadangi procesas negali būti atnaujintas dėl to, kad sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka pagal Pakruojo ūkininkų kredito unijos apeliacinį skundą.Imperatyvi CPK 366 str. 1 d. 9 p. norma neabejotinai žinoma apeliantui. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011, taip pat teikė kasacinį skundą, kuris buvo nepriimtas. Nepaisant to, apeliantas pateikė ne tik prašymą dėl proceso atnaujinimo, bet ir atskirąjį skundą. Net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad asmens teisė naudotis visomis civiliniame procese numatytomis procesinėmis teisėmis negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas, toks apelianto elgesys, kai Rozalimo ŽŪB įtraukiama į nepagrįstą bylinėjimąsi, švaistomas teismų laikas ir lėšos, skirtos teismų sistemos darbui apmokėti, negali būti laikomas sąžiningu procesiniu elgesiu, todėl apeliantui skirtina 10 000 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos Šiaulių apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos CPK XVIII skyriuje. CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas proceso atnaujinimo pagrindų. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nurodytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka. Pagal šią normą teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą turi šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis), tačiau šie asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik esant sąlygai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Išimtis, suteikianti teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje sprendimas buvo pežiūrėtas apeliacine tvarka, numatyta tik generaliniam prokurorui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005; 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). Kita proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu sąlyga – teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad, įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėta, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d.nutartis, priimta civilinėje 3K-3-546/2010). Pažymėtina, kad šios CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos proceso atnaujinimo sąlygos nėra alternatyvios, todėl atnaujinant procesą aptariamos normos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) pagrindu, abi šios sąlygos turi egzistuoti. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog nėra bent vienos iš šių sąlygų, gali priimti sprendimą atsisakyti atnaujinti procesą ir neprivalo spręsti dėl antrosios sąlygos egzistavimo ar neegzistavimo. Vadinasi, nustatęs, kad byla, kurioje asmuo prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, išnagrinėta apeliacine tvarka, teismas tokį prašymą gali atmesti remdamasis vien tik šiuo pagrindu.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą eigos pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010).

Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).

Nagrinėjamu atveju apeliantas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą dėl to, kad sprendimas civilinėje byloje peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus tokiam prašymui paduoti nustatytą terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Apeliantas įrodinėja, kad civilinėse bylose Nr. 2-96-71/2011 ir Nr. 2-73-71/2010 priimti priešingi sprendimai, todėl civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 turi būti atnaujintas procesas dėl padarytos aiškios teisės taikymo klaidos.

Bylos duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 patenkino ieškovo Rozalimo ŽŪB ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl laidavimo sutarčių ir vekselio pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, įpareigojo atsakovą grąžinti Rozalimo ŽŪB 1 717.481,46 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą apeliacine tvarka (bylos Nr. 2A-417/2012) pagal atsakovo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. papildomo sprendimo ir 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo sprendimus paliko nepakeistus, o apeliacinius skundus atmetė. Taigi, ši civilinė byla yra išnagrinėta pirmosios instancijos Šiaulių apygardos teisme ir apeliacinės instancijos – Lietuvos apeliaciniame teisme. Kaip minėta, asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju išimties, kai kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu suteikta teisė generaliniam prokurorui ir po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, nėra. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą pagal apelianto Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą. Nustatęs šį atsisakymo atnaujinti procesą pagrindą, kaip minėta, teismas net neprivalėjo vertinti kitų bylos faktinių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus tiek dėl byloje priimtų teismo sprendimų prieštaringumo, tiek dėl, apelianto nuomone, nepagrįsto atsisakymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-646/2001 taikyti kaip precedentą nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-96-71/2011, tiek dėl neatnaujinto termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010 ieškovas UAB „Agrokoncernas“ Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį dėl turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto (antstolės Z. P. 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui – UAB „Robusta“ – akto, surašyto vykdant išieškojimą pagal Rozalimo ŽŪB pasirašytą vekselį Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai) pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, šioje byloje buvo skundžiami antstolės Z. P. veiksmai išieškant skolą pagal galiojančio vekselio pagrindu išduotą notaro vykdomąjį įrašą, o sandorių negaliojimo (laidavimo sutarčių ir vekselio) klausimai nebuvo sprendžiami. Vadinasi, teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 panaikinus ginčo laidavimo sutartis bei vekselį ir Rozalimo ŽŪB naudai priteisus 1.717.481,46 Lt, neatsirado prieštaravimų su teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010.

Apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-646/2001, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamu atveju. Šioje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ieškiniu buvo pareikšti reikalavimai dėl arešto turtui panaikinimo, nuosavybės teisių pripažinimo, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, sprendimo įvykdymo atgręžimo, o priešieškiniu – dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, susitarimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų tarpusavio įskaitymo ir priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad abiejose bylose susiklosčiusios situacijos pagal faktines aplinkybes buvo tapačios arba labai panašios. Todėl daroma išvada, kad pirmosios isntancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kasacinio teismo byla precedentinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio argumento plačiau nepasisakė, nesudaro pagrindo spręsti, kad šis argumentas nebuvo įvertintas.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas išsamiai neįvertino termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimo priežasčių, todėl padarė formalią išvadą, kad nėra pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Iš skundžiamos nutarties turinio ir joje išdėstytų motyvų matyti, kad šį argumentą pirmosios instancijos teismas nurodė tik kaip papildomą, prieš tai išanalizavęs ir įvertinęs aplinkybes, svarbias proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šiuo atveju prašymo atnaujinti terminą patenkinimas ar nepatenkinimas nenulėmė teismo priimto procesinio sprendimo rezultato. Taigi, faktinės aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neformaliai sprendė proceso atnaujinimo klausimą pagal Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą, o išsamiai įvertino visas svarbias aplinkybes ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 tiek dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo nebuvimo, tiek dėl CPK 368 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyto termino praleidimo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi tokiu būdu Pakruojo ūkininkų kredito unija įgyvendina savo teisę į teisminę gynybą. Atskirojo skundo padavimą taip pat nėra pagrindo laikyti nesąžiningu bylos šalies procesiniu elgesiu, todėl atsiliepime pareikštas prašymas dėl baudos apeliantui skyrimo (CPK 95 str.) netenkinamas.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl konstatuojama, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas pagrįstai, atskirasis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas