Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį dėl plėšimo iš degalinės „C.“ – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl plėšimo iš kebabinės „T.” – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl plėšimo iš kebabinės „S.” – laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas 4 metams.

Pritaikytas BK 64¹ straipsnis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausme, taikant BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis, galutinė bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Paskirtą bausmę numatyta atlikti pataisos namuose.

Kardomoji priemonė palikta suėmimas. Bausmės pradžią A. A. numatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d.

Iš A. A. priteista 120,81 Eur UAB „C.“ naudai.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ingos Mačiulienės 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. A. turtui – pinigams – 8,98 Eur, saugomiems Klaipėdos apskrities VPK, – nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti panaikintas, o pinigai nukreipti UAB „C.“ priteisto ieškinio daliniam dengimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad padarė plėšimą, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, o būtent: jis, 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 1.45 val., įėjo į UAB „C.“ priklausančią degalinę „Sm.“, esančią (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje, demonstratyviai dešinėje rankoje laikydamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį ir taip juo grasindamas, įsakmiai pareikalavo, kad degalinės darbuotoja R. P. atiduotų pinigus, esančius kasos aparate. R. P., išsigandusi A. A. grasinimo, atidarė kasos aparatą ir iš jo perdavė nuteistajam ten buvusius pinigus – 120,81 Eur, po to A. A. iš degalinės pasišalino.

Be to, A. A. nuteistas už tai, kad padarė plėšimą, įsibrovęs į patalpas bei pavartodamas fizinį smurtą, o būtent: jis, 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.45 val., be leidimo pateko į neužrakintas UAB „B.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančios greito maisto maitinimo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarnybines patalpas (kioską), į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama, ir taip į jas įsibrovė, tuo sudarydamas bauginančią situaciją ir sukeldamas saugumo jausmo trūkumą ten buvusiai darbuotojai L. T. Prie kasos aparato stovinčiai darbuotojai L. T. jis nurodė pasitraukti bei tyčia pečiu pastūmė nukentėjusiąją, taip pavartodamas fizinį smurtą, po to kasos aparato spynelėje esančiu raktu A. A. atsirakino kasos aparato stalčių, iš kurio paėmė UAB „B.“ priklausančius pinigus – 128,25 Eur – ir pasišalino.

Be to, A. A. nuteistas už tai, kad padarė plėšimą, įsibrovęs į patalpą ir panaudodamas peilį, o būtent: jis, 2017 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.09 val., be leidimo pro atidarytas duris pateko į L. P. priklausančios greito maisto ruošimo įstaigos „S.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarnybines patalpas (kioską), į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama, ir taip į jas įsibrovė. Po to jis, demonstratyviai rankose laikydamas atsineštą peilį, tokiu būdu grasindamas jį panaudoti, darbuotojos J. B. pareikalavo atiduoti pinigus. J. B., išsigandusi nuteistojo grasinimo, paėmė nuo lentynos vienkartinį kavos puodelį su pinigais ir A. A. perdavė ten buvusius pinigus – 140 Eur, po to pastarasis pasišalino. Tokiu būdu A. A., įsibrovęs į patalpą ir panaudodamas peilį, pagrobė L. P. priklausančius pinigus – 140 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas pažymi, kad A. A. padarė tris nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalto anksčiau būdamas teistas 3 kartus, esant neišnykusiam teistumui bei neatlikus ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (t. 2, b. l. 151–157). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. A. prisipažino padaręs nusikaltimus bei prieš nukentėjusiuosius realaus fizinio smurto nevartojo, asmenų fizinės sveikatos nesutrikdė. Pažymėtina, kad A. A. ne tik nusikalto, būdamas anksčiau teistas už apysunkių (BK 180 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių (BK 140 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymą bei neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, bet taip pat būdamas ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – nėra sumokėjęs (t. 2, b. l. 165–171). Be to, būtina atkreipti dėmesį, jog A. A. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, darė sistemingai vieną po kitos – 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2017 m. rugpjūčio 27 d. Šie duomenys rodo, kad A. A. nekeičia gyvenimo būdo, nusikaltimų darymas nėra atsitiktinis jo gyvenime, nes daromi nusikaltimai sunkėja, dažnėja. Be to, nors nusikalstamų veikų padarymo metu A. A. dirbo (t. 2, b. l. 149), turėjo mažametį vaiką, tačiau tai nuo naujų sunkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymo jo nesulaikė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena nuteistojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai galėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 27 straispnio 1 dalį, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir pagrįstai pripažino A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalto būdamas recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu A. A. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už nesunkų nusikaltimą) vienerių metų laisvės apribojimo bausme. A. A. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą 2017 m. gegužės 11 d., taigi šiuo metu bausmės dar nėra atlikęs. Bausmės atlikimo metu A. A. padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu. Taigi naujus tyčinius nusikaltimus A. A. padarė neišnykus teistumui, todėl apygardos teismas daro išvadą, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas) nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo konstatuota pagrįstai. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nes už padarytus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis mažesnis už normos sankcijoje numatytą vidurkį. Priešingai nei nurodo nuteistasis A. A., pirmosios instancijos teismas laikė neįrodyta, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl šios aplinkybės nepripažino A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nuteistasis A. A. nepagrįstai prašo nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo yra pripažintas kaltu, perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi į visas patalpas įėjo pro neužrakintas duris. Visų pirma, kvalifikuojantis plėšimo požymis – įsibrovimas į patalpą, nustatytas dviejose veikose, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d. plėšime iš UAB „B. “ priklausančios kebabinės „T.“ ir 2017 m. rugpjūčio 27 d. plėšime iš L. P. priklausančios kebabinės „S.“. Nors abiem atvejais durys, pro kurias nuteistasis A. A. pateko į patalpų vidų, buvo atrakintos, tačiau byloje neabejotinai nustatyta, bei tai pripažino ir pats nuteistasis, kad jis kiekvienu atveju pateko į tarnybines patalpas, į kurias pašaliniams asmenims patekimas yra draudžiamas ar ribojamas. Šis požymis pagrįstai pripažintas plėšimus kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu į patalpas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). Tokios patalpos paprastai būna nerakinamos ir patekti į jas fiziškai galima laisvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-617/2005, 2K-492/2007, 2K-403/2009), tačiau patekimas į šias patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas, o tai yra svarbu BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti. Priešingai, nei nurodo nuteistasis A. A., kaltinime dėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. plėšimo iš UAB „C.“ degalinės įsibrovimas į patalpas nėra inkriminuotas kaip kvalifikuojantis šią veiką požymis, nes šios veikos kvalifikuojančiu požymiu laikytinas specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto – dujų balionėlio – panaudojimas. Remiantis teismų praktika, specialiai žmogui žaloti pritaikytus daiktus atitinka ir daiktai, kurie nebuvo pakeisti ir pritaikyti žaloti, o paprasti buities įrankiai ar kiti daiktai, kurie panaudoti ne pagal tiesioginę jų paskirtį. Taip pat specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi ne tik daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, bet ir daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2007).

Be to, nors nuteistasis tvirtina, kad nė vienu atveju nepavartojo fizinio smurto, tačiau byloje neabejotinai nustatyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, kad visais atvejais A. A. grasino pavartoti fizinį smurtą. Visų pirma, toks grasinimas pavartoti fizinį smurtą buvo išreiškiamas veiksmais: UAB „C.“ degalinėje buvo panaudotas dujų balionėlis, o kebabinėje „S.“ – peilis. Pažymėtina, kad tai laikytina ne tik grasinimu pavartoti fizinį smurtą, bet ir plėšimą kvalifikuojančiu požymiu, atitinkamai, specialiai žmogui žaloti parinkto daikto panaudojimu (plėšimas UAB „C.“ degalinėje) bei peilio panaudojimu (plėšimas kebabinėje „S.“). Taip pat grasinimai pavartoti fizinį smurtą pasireiškė ir situacijos, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiosioms, sukūrimu bei pasinaudojimu tokia situacija. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. plėšime iš kebabinės „T.“A. A. po to, kai pareikalavo, jog nukentėjusioji L. T. pasitrauktų nuo kasos aparato, tyčia pečiu ją pastūmė, tai jau laikytina fizinio smurto pavartojimu.

Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nusikaltimų padarymo metu galiojusi norma numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju (BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d., įstatymo Nr. XIII-653). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą įtvirtino esminę sąlygą, kurios nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., tai suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 straipsnio nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti A. A. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo A. A. padarytos veikos yra tyčinės, padarytos iš savanaudiškų paskatų, nukreiptos į teisės saugomą gėrį – asmens turtą ir nuosavybės teisę. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie A. A. nusikalstamas veikas matyti, jog šių nusikaltimų padarymas nebuvo atsitiktinis įvykis asmens gyvenime, jis yra teistas už nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimus, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 151–157). Iš byloje esančio išrašo iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą bei kitus administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 165–171). Toks nuteistojo A. A. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Kaip minėta, A. A. yra recidyvistas ir tyčinius nusikaltimus daro ne pirmą kartą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nusikaltimus nuteistasis padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Anksčiau nuteistajam A. A. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė. A. A. toliau elgiasi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

Įvertinus aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas už padarytus nusikaltimus A. A. pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį parinko netgi mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, nėra pagrindo manyti, kad A. A. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl dar labiau jos švelninti nėra pagrindo. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.