- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2YT-5392-1060/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00839-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Fiannsų ministerijos, Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai
1. Pareiškėjas V. L. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. L. po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės D. L. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. L., po kurio mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškėjas priėmė jo palikimą paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-ame notarų biure. Pareiškimo pagrindu užvesta paveldėjimo byla, tačiau paveldėjimo teises liudijimas nėra išduotas. VĮ Registrų centre J. L. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, lauko tualetas ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai yra 0,30 ha žemės sklype, kurį Prienų rajono valdybos 1994 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmeninio ūkio pardavimo“ leista pirkti iš valstybės. Gyvenamąjį namą su visais priklausiniais J. L. pasistatė gyvendamas santuokoje su sutuoktine D. L. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki (duomenys neskelbtini)). Gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų statybos darbai buvo vykdomi laikotarpiu nuo 1986 m. iki 1988 m. 2009 m. spalio 15 d. mirė pareiškėjo motina, J. L. sutuoktinė D. L.. Po jos mirties liko jai priklausanti ½ dalis minėto nekilnojamojo turto. Prieš mirtį D. L. testamento nepaliko. Dėl jos turto paveldėjimo į notarą pareiškėjo tėvas J. L. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktinei J. L. liko gyventi jų pasistatytoje sodyboje, kurioje gyveno iki pat savo mirties. Jam liko visi jo sutuoktinės turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai ir pan. Sutuoktinei mirus, pareiškėjo tėvas organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinės palikimą pareiškėjo tėvas pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą gyvenamąjį namą su priklausiniais pradėjo valdyti kaip savo. Gyvenamasis namas kūrenamas kietu kuru, todėl rūpinosi malkų bei anglių įsigijimo namo šildymui šaltuoju metų sezonu, kurą sandėliavo viename iš ūkio pastatų. Mokėjo už teikiamas komunalines paslaugas bei suvartotą elektros energiją, tačiau yra išlikusi tik atsiskaitymo knygelė už suvartotą elektros energiją nuo 2013 m., prieš tai buvusi atsiskaitymo knygelė pakeičiant į naują liko pas elektros tiekėją. Gyvenamasis namas bei ūkio pastatai išliko būtent J. L. dėka, kuris prižiūrėjo pastatus, savo lėšomis atlikdavo einamuosius jų remontus. Pareiškėjo tėvai gyveno ūkiškai, mamai mirus, tėvas, kol jam leido sveikatos būklė ir toliau augino kiaules, laikė karvę, kiaulių, paukščių ir pan. J. L. 2019 m. savo iniciatyva bei lėšomis atliko gyvenamojo namo bei pastatų kadastrinius matavimus, įregistravo pastatus VĮ Registrų centre.
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų J. L. ir D. L. palikimo perėjimą valstybei. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, palieka teismui vertinti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. L. ir D. L. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Nuo 1993 m. rugpjūčio 10 d. J. L. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą nuo 1994 m. sausio 7 d. buvo deklaravusi ir jo sutuoktinė. Santuokoje susilaukė sūnaus V. L.. D. L. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po D. L. mirties nepradėta. J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo palikimą priėmė sūnus V. L.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. liepos 19 d. duomenimis D. L. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. J. L. vardu 2019 m. gegužės 17 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, lauko tualetas, šulinys, esantys (duomenys neskelbtini). Birštono savivaldybės administracijos seniūnijos 2019 m. gegužės 17 d. pažyma „Apie pastatus“ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad Birštono seniūnijos namų ūkių knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), J. L. priklauso gyvenamasis namas, statytas 1986-1988 metais, rūsys statytas 1986-1988 metais, tvartas statytas 1986-1988 metais, daržinė statytas 1986-1988 metais, priestatas statytas 1986-1988 metais ir kiemo įrenginiai, kuriuos savininkas statėsi savo lėšomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus pažymoje apie įmokas už asmeninio ūkio žemę pažymoje nurodyta, kad J. L. Prienų rajono valdybos 1994 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmeninio ūkio perdavimo“ leista pirkti iš valstybės 0,30 ha asmeninio ūkio žemę, esančią Birštono vienkiemyje. J. L. pagal 1994 m. gruodžio 23 d. mokėjimo pranešimą įmokėjo 16,20 investicinius čekius į Žemės ūkio banko Prienų skyriaus sąskaitą už 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį Birštono vienkiemyje. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo tėvas po sutuoktinės mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiosios palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, kadangi liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, tvarkė namų valdos aplinką, augino gyvulius, priėmė ir naudojasi po sutuoktinės mirties likusiais namų apyvokos daiktais.
7. Ypatingojoje teisenoje teismas bylas nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Byloje dalyvaujantys asmenys neišreiškė valios dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie posėdį pranešta tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
9. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
10. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
11. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po D. L. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Mirusiosios sutuoktinis per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas po sutuoktinės mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiosios palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, kadangi rūpinosi malkų bei anglių įsigijimo namo šildymui šaltuoju metų sezonu, kurą sandėliavo viename iš ūkio pastatų, mokėjo už teikiamas komunalines paslaugas bei suvartotą elektros energiją, prižiūrėjo pastatus, savo lėšomis atlikdavo einamuosius jų remontus, toliau augino kiaules, laikė karvę, kiaulių, paukščių ir pan. Jis, būdamas turto dalies savininku, rūpinosi visu turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, su juo elgėsi kaip savo turtu, t. y. jis priėmė mirusiosios palikimą iš kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.
12. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų – mokėjimų už suvartotą elektros energiją teismas nevertina, kadangi šie mokėjimai atlikti pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui (2010 m. sausio 15 d.).
13. Taigi, nors pareiškėjo tėvas J. L. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti) laikoma, kad J. L. po sutuoktinės D. L. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis 8 punktas).
14. Iš pareiškėjo V. L. pašto išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktines D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.