- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- e2-604-1103/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04917-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Ieškovas
- L. M. E.
- Atsakovas
- A. M., V. M.
- Advokatai
- Rimvydas Jasevičius, Ramūnas Vilimavičius
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.14.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
2024 m. balandžio 30 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. E. ieškinį atsakovams A. M. ir V. M. dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo ir sumokėto avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovas L. M. E. prašo priteisti jam solidariai iš atsakovų A. M. ir V. M. 9 800,00 Eur žalos atlyginimą, 2 000,00 Eur sumokėtą avansą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2019 m. gruodžio 5 d. Pasiūlymą Nr. 20772 ieškovas L. M. E. iš firmos (duomenys neskelbtini) (Ispanija) už 16 804,89 Eur sumą su nuolaidomis, 2019 m. gruodžio 23 d. įsigijo naują automobilį FORD FIESTA 5 PUERTAS ST-LINE 1,5 TDCi 63 KW (85CV) Euro 6.2., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), WIN kodo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas įsigytą automobilį buvo perdavęs eksploatuoti ieškovo sutuoktinės I. Š. M. sūnui H. M., kuris 2022 m. balandžio 3 d. šį automobilį vairavo neblaivus, dėl ko atsitrenkė į metalinius stulpelius, skiriančius automobilį nuo šaligatvio ir atsitrenkė į ten esantį gatvės žibintą, už ką 2022 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) baudžiamųjų bylų teismo Nr. 3 buvo nuteistas bauda. Kadangi ieškovo automobilis buvo apgadintas neblaivaus vairuotojo, draudimas dėl ieškovo automobilio apgadinimo, jokių išmokų ieškovui nemokėjo. 2022 m. birželio 29 d. ieškovo automobilis tralu buvo atgabentas į Lietuvą ir perduotas remontuoti atsakovui A. M. (sutarta darbų kaina 5 000 Eur). Ieškovo sutuoktinė I. Š. M. 2023 m. vasario 21 d. pervedė atsakovui 1 000,00 Eur, o 2023 m. vasario 22 d. - dar 1 000,00 Eur, viso 2 000,00 Eur avansą automobilio remontui. 2023 m. kovo 27 d. atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančiame ūkio pastate/garaže, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kuriame buvo laikomas ieškovo automobilis, kilo gaisras. Gaisro metu ieškovo automobilis visiškai sudegė, todėl buvo sunaikintas. Dėl automobilio sunaikinimo ieškovas patyrė 9 800,00 Eur žalą. Taip pat atsakovas A. M. negrąžino ieškovo sumokėto 2 000,00 Eur avanso, pervesto atsakovui už automobilio remontą. Už automobilio visišką sugadinimą gaisro metu yra atsakingi abu atsakovai, nes negalima išskirti, kuris iš jų atsakingas už kilusį gaisrą, todėl atsakovai yra solidariai atsakingi už ieškovo patirtą žalą.
3. Ieškovas 2024 m. vasario 12 d. pateiktame dublike papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovų atsiliepimu dėl nurodytos automobilio vertės, kadangi automobilis buvo pirktas ir eksploatuojamas Ispanijoje ir po autoįvykio 2022 m. balandžio 25 d. Ispanijos specialistas ekspertas P. L. R. M., apgadintą, bet beveik naują ir tik kelias dešimtis tūkstančių kilometrų nuvažiavusį automobilį, apžiūrėjęs natūra, įvertino 9 800,00 Eur suma. Taip pat nesutinka, kad atsakomybė už gaisru padarytą žalą būtų taikoma tik atsakovui A. M.. Nurodo, kad atsakovas V. M. yra garažo, kuriame sudegė ieškovo automobilis, savininkas, todėl privalėjo būti tiek rūpestingas, kad jo garaže nekiltų gaisras. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas V. M. A. M. perdavė teisinę ir faktinę pareigą užtikrinti sodybos pastatų, tame tarpe ir garažo, kuriame sudegė ieškovo automobilis, saugumą, todėl mano, kad abu atsakovai yra solidariai atsakingi už žalos padarymą ieškovui. Ieškovas nesutinka ir su atsakovų prašymu žalos atlyginimą byloje išdėstyti dalimis trijų metų laikotarpiui. Nurodo, kad iš atsakovo pateikto 2021m. rugsėjo 28 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimo matyti, kad po skyrybų atsakovui A. M. atitekusio automobilio ,,Volkswagen Passat“ vertė yra 10 000,00 Eur, motociklo ,,Montesa Honda“ vertė yra 4 000,00 Eur. A. M. skyrybų metu taip pat atiteko nekilnojamojo bei kito kilnojamojo turto. Todėl atsakovo A. M. prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą trejų metų laikotarpiui, yra visiškai nepagrįstas. Mano, kad atsakovas gebės atlyginti visą žalą iš karto.
4. Ieškovo atstovas advokatas Rimvydas Jasevičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Patirta žala grindžiama Ispanijos eksporto pateikta išvada. Išvadoje nurodyta sąvoka mokestinė vertė yra vertimo interpretacija. Automobilio mokestinė vertė nurodyta pirmaisiais metais ir po įvykio, todėl ši sąvoka atitinka pas mus vartojamą sąvoką - rinkos vertė. Ji buvo atlikta tikslu automobilį parduoti. Automobilis buvo įsigytas Ispanijoje, ten eksploatuojamas ir galėjo būti realizuotas. Atsakovo pateikta ataskaita atlikta iš fotonuotraukų, realiai neįvertinus transporto priemonės. Vertintojas atlikdamas vertinimą nesikoncentravo į tai, kokia automobilio vertė buvo iki sudegimo. Pagal praktiką Lietuvoje ir neremontuojamos transporto priemonės yra suremontuojamos, jų remonto išlaidos būna mažesnės nei remontą atliekant sertifikuotame servise. Po eismo įvykio automobilio sužalojimai nebuvo dideli. Atsakovas A. M. automobilį prisiėmė remontuoti net nenustatęs remonto kainos. Automobilis priekiu buvo įvažiavęs į stulpą, konkrečiai nebuvo žinoma, kiek pažeistos vidinės detalės. Remontu rūpinosi naudotojo H. M. tėvas V. M., jis pirko papildomai reikalingas detales. Atsakovai yra solidariai atsakingi už ieškovo patirtą žalą. Nėra dokumentų, kad A. M. buvo perduota turto sauga, kaip savininkui. A. M. turto nėra persiregistravęs turto savo vardu. Atsakovo A. M. prašymas dėl išdėstymo dalimis nepagrįstas įrodymais.
5. Atsakovai A. M. ir V. M., pateiktame atsiliepime, su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad nesutinka su automobilio FORD FIESTA 5 verte – 9 800,00 Eur, mano, kad vertė yra gerokai padidinta, ieškovui siekiant nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Siekdamas nustatyti sudegusio automobilio vertę jo žuvimo dienai, atsakovas A. M. kreipėsi į kilnojamojo turto vertintoją. Atlikus turto vertinimą, Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 24-01-001 buvo nustatyta, kad ieškovui priklausančio automobilio vertė 2023 m. kovo 27 d., t. y. gaisro kilimo dienai, buvo 4 534,00 Eur. Todėl teigia, kad ieškovui, už sudegusį automobilį, negali būti priteista daugiau nei 4 534,00 Eur suma. Taip pat nesutinka su solidariąja atsakovų atsakomybe dėl žalos atlyginimo, kadangi V. M. VĮ „Registrų centre“ nurodytas tik kaip sudegusio garažo savininkas, tačiau adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., šis atsakovas negyvena. Visa sodyba yra perduota valdyti A. M., ir jis ją valdo jau apie 10 metų, todėl V. M. visiškai nėra atsakingas dėl gaisru padarytos žalos, o visa atsakomybė tenka atsakovui A. M.. Atsakovai neginčija ieškovo reikalavimo dėl sumokėto 2 000,00 Eur avanso grąžinimo, šioje dalyje ieškinį pripažįsta, bet prašo teismo ieškinio sumą (6 534,00 Eur) išdėstyti dalimis trijų metų laikotarpiui. Nurodo, kad atsakovo A. M. darbo užmokestis sudaro tik 728,00 Eur per mėnesį, jis vienas augina (duomenys neskelbtini) klasėje besimokantį sūnų, o sodyba, kurioje gyvena, yra labai prastos būklės ir mažos vertės.
6. Atsakovai pateiktame triplike papildomai nurodė, kad nesutinka su ieškovo nurodoma automobilio FORD FIESTA 5 kaina. Po autoįvykio 2022 m. balandžio 25 d. Ispanijos specialistas ekspertas P. L. R. M., apgadintą, bet beveik naują ir tik kelias dešimtis tūkstančių kilometrų nuvažiavusį automobilį, apžiūrėjęs natūra, įvertino 9 800 Eur suma, o teismui pateiktoje turto vertintojo M. L. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad tokio sužalojimo automobilio iš viso neverta remontuoti. Nepaisant to, atsakovas A. M. apsiėmė ieškovo automobilį suremontuoti už keletą tūkstančių eurų. Ieškovai nesutinka su solidarios atsakomybės taikymu šioje byloje, nes, kaip jau buvo minėta, atsakovų nesiejo bendri neteisėti veiksmai, nėra įmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo ir ar ši žala atsirado tik dėl jų abiejų kaltų veiksmų. Todėl atsakovas V. M. neatliko jokių veiksmų, dėl kurių galėtų kilti solidarioji atsakomybė, o A. M., neužtikrinęs saugaus elgesio su degančia krosnele, privalo prisiimti visą atsakomybę dėl gaisro sukeltų padarinių. A. M. palaiko savo prašymą dėl ieškinio sumos išdėstymo dalimis. Atsakovas gauna pajamas, todėl akivaizdu, kad žalą sumokės, tačiau jo pajamos sudaro tik 1 200,00 Eur per mėnesį, todėl sunku išmokėti visą priteistą sumą iš karto. Atsakovas santaupų neturi, vienas augina sūnų. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
7. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Paaiškino, kad su Ispanišku vertinimu nesutinka, tai nesugadinto automobilio kaina. Kai automobilis sudegė, jis žiūrėjo pats domėjosi vertinimais 8 000 - 9 000 Eur kainavo nesudaužytas automobilis. Jam automobilį atvežė ant tralo, jį reikėjo nukelti, buvo išmušti abu priekiniai ratai. Automobilis buvo stipriai apgadintas - iššovę keturios oro pagalvės, sulaužyta vairo kolonėlė, ratų amortizatoriai sulaužyti, sudužę lempos, automobilio diržai, panelės. Automobilio priekį, duris reikėjo lyginti. Automobilis nebuvo tinkamas eksploatuoti, negalėjo dalyvauti eisme. Remonto kaina sutarta nebuvo, nebuvo iki galo žinoma, kiek remonto išlaidoms prireiks. Buvo pervedę jam 2 000 Eur, tiek tikrai neužteko. Dar 2 000 Eur būtų užtekę sutvarkyti iki važiuojančio. Turi nuotraukas ir iš eismo įvykio Ispanijoje. Lietuvoje visi automobiliai remontuotini. Darbų kainos neskaičiavo, jį prikalbino padėti. 4 000 Eur faktiškai už dažymą ir detales, padangas. Anksčiau jis dirbo tokį darbą, tampydavo daužtas mašinas. Turi namie pasidaręs stendą. Nors pažymoje apie gaisrą nėra įrašyta, tačiau gaisro metu sudegė ir jo turtas – motociklas „Honda“, automobilis „Opel“, senovinė technika. Turtas draustas nebuvo. Pastatas buvo šildomas krosnimi, malkomis, jis prižiūrėjo pečių, šildymą. Krosnelę šildymui įrengė jis pats, pastatė kaminą, savo iniciatyva, su niekuo nederino. Tėvo statytas pečius jau buvo perdegęs. Pastatą realiai padegė kitas asmuo, tačiau jis pats gaisrininkų išvados neginčijo. Nei dalies žalos nėra atlyginęs, nes sutaria su ieškovu dėl žalos dydžio. Santaupų neturi. Gaunamos pajamos apie 1 200 Eur atskaičius mokesčius, papildomų pajamų neturi. Per mėnesį galėtų skirti 300 Eur žalos atlyginimui padengti. Dar turi paskolą mokėti. V. M. sodyboje negyvena daugiau nei 10 metų. Šeimoje yra sutarta, kad sodyba (duomenys neskelbtini), po jo pereis jam. Pats V. M. sodybos nevaldo, neįtakoja jos priežiūros, už tai atsakomybę prisiima jis. Jis moka mokesčius, rūpinasi ta sodyba. Šalia pirktos sodybos vertė nedidelė.
8. Atsakovų atstovas advokato padėjėjas Ramūnas Vilimavičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, palaikė pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovas L. M. E. 2019 m. gruodžio 5 d. įsigijo automobilį FORD FIESTA 5PUERTAS ST-LINE 1,5 TDCi 63 KW (85CV) Euro 6.2., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), WIN kodo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo naujas, įsigijimo metu jo vertė buvo 16 804,89 Eur. Ieškovo sutuoktinės I. Š. M. sūnus H. M. 2022 m. balandžio 3 d. šį automobilį Ispanijoje vairavo neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir automobilį apgadino. 2022 m. birželio 29 d. ieškovo automobilis tralu buvo atgabentas į Lietuvą ir perduotas remontuoti atsakovui A. M.. I. Š. M. atsakovui A. M. 2023 m. vasario 21 d. pervedė 1 000,00 Eur, o 2023 m. vasario 22 d. - dar 1 000,00 Eur, viso 2 000,00 Eur avansą už automobilio remontą. 2023 m. kovo 27 d. atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančiame ūkio pastate/garaže, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kuriame buvo laikomas ieškovo automobilis, kilo gaisras. Gaisro metu ieškovo automobilis FORD FIESTA 5 visiškai sudegė, tapo neeksploatuotinas.
10. Kad ieškovo automobilis sugadintas visiškai ir nepataisomai įrodo ir byloje pateiktas 2023 m. liepos 12 d. UAB „Automera“ išduotas „Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas“. Ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.
11. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2023 m. kovo 27 d., apie 22.41 val., kilo gaisras ūkio pastate/garaže, (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. M.. Pastatą eksploatavo savininko sūnus A. M.. Gaisro metu sudegė minėtas pastatas, jame buvęs turtas, lengvasis automobilis „Ford Fiesta“, registruotas Ispanijoje, jo valstybiniai numeriai gaisro metu sudegė. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių konstrukcijų (medžiagų) perkaitimas ir užsidegimas nuo įkaitusio šildymo įrenginio (krosnies ar dūmų kanalo). Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė turintys įtarimų, kad gaisrą galimai sukėlė kitas asmuo, laikinai gyventi apsistojęs giminaitis A. B., tačiau priešgaisrinės gelbėjimo valdybos išvadų dėl gaisro kilimo priežasties neginčijo, papildomo tyrimo neatliko, pripažino, kad už gaisro kilimą yra atsakingas atsakovas A. M.
12. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo sutuoktinės I. M. Š. skundą dėl svetimo turto pasisavinimo, sunaikinimo ar sugadinimo, konstatavus, jog nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, susiklostę civiliniai santykiai spręstini civilinio proceso tvarka. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir inžinieriniais statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., nuosavybės teise priklauso atsakovui V. M.. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotų sutarčių ar juridinių faktų, turinčių reikšmės sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą.
13. Ieškovas prašo solidariai iš atsakovų A. M. ir V. M. priteisti 9 800 Eur žalos atlyginimą už sudegusį automobilį, iš atsakovo A. M. priteisti 2 000 Eur sumokėto avanso, automobilio remontui atlikti, sumą. Atsakovai ieškinį pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad atsakovas A. M. turi atlyginti ieškovui 4 534 Eur žalos atlyginimo sumą ir grąžinti 2 000 Eur avansą už automobilio remontą, atsakovo V. M. atsakomybę neigia.
14. Spręsdamas ginčą tarp šalių, teismas vadovaujasi į bylą pateiktais įrodymais ir teismo posėdžio metu šalių pateiktais paaiškinimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 177, 185 straipsniai).
15. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys.
16. Gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko (valdytojo) nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-215/2012). Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-304/2009).
17. Byloje nustatyta ir atsakovų iš esmės neginčijama akte apie kilusį gaisrą nurodyta gaisro kilimo priežastis – degių konstrukcijų (medžiagų) perkaitimas ir užsidegimas nuo įkaitusio šildymo įrenginio (krosnies ar dūmų kanalo) bei gaisro židinio zona - ūkiniame pastate, kuriuo naudojosi atsakovas A. M., nuosavybės teise priklausančiame atsakovui V. M..
18. Atsakovai teigė, kad visa sodyba faktiškai naudojosi, prižiūrėjo ir eksploatavo atsakovas A. M., jam buvo perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastatų saugumą. Jokia rašytinė sutartis sudaryta nebuvo dėl juos siejančių artimų santykių, tačiau, pasak atsakovo A. M., jis tuo turtu naudojasi dešimt metų, visi šeimos nariai žino, kad šis turtas ateityje atiteks jam ir į šį turtą nepretenduoja. Jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakovų nurodytas aplinkybes į bylą pateikta nėra (CK 12, 178 straipsniai). Neatlygintinio naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (panaudos) ilgesnį nei vienerių metų terminą atveju, sutartis turi būti rašytinė, prieš trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota tik tuo atveju jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.478 straipsnis, 6.629 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu atsakovų paaiškinimai, nesant kitų juos pagrindžiančių duomenų, neleidžia įvertinti atsakovui A. M. suteiktų teisių ir pareigų apimties bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovui A. M. buvo perduota prievolė užtikrinti sodybos statinių saugų eksploatavimą, šildymo įrenginių priežiūrą, jog dėl jų nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
19. Vertindamas atsakovų neteisėtus veiksmus ir kaltę, teismas pažymi, kad asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose arba jo valdomose patalpose, kas reiškia asmens nepakankamą jam patikėto ar nuosavybės teise priklausančio turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Byloje iš atsakovo A. M. paaiškinimų nustatyta, kad anksčiau patalpą šildęs pečius buvo perdegęs, jis jį pakeitė nauju, pats įrengė kaminą, specialių priešgaisrinės saugos reikalavimų nebuvo laikytasi, darbai atlikti savavališkai. Toks atsakovo A. M. elgesys vertintinas kaip itin nerūpestingas ir sąlygojęs gaisro kilimą. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie ūkiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., įrengtą šildymą. Atsakovo V. M. kalti veiksmai pasireiškė nepakankama jam nuosavybės teise priklausančių patalpų priežiūra. Jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė pakankamų priemonių gaisro kilimo rizikai sumažinti, neįsitiko, kad šildymo sistema ūkiniame pastate įrengta tinkamai ir gali būti saugiai eksploatuojama, tuo sudarė prielaidas gaisrui kilti. Taigi abu atsakovai privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl nepakankamos priežiūros ir rūpinimosi patalpomis (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
20. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 38 punktas; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas). Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
21. Ieškovas patirtos žalos dydį grindžia 2022 m. balandžio 25 d. transporto priemonės vertinimu, atliktu po eismo įvykio Ispanijoje specialisto eksperto P. L. R. M. (el. bylos 1 t., b. l. 153-154). Pateiktoje išvadoje nurodoma, kad buvo atliktas automobilio „FORD FIESTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimas apžiūrint ir tikrinant smūgio metu pažeistas dalis buvo taikoma eksperimentinė metodika (fizinė patikra), pažeidimai daugiau stebimi transporto priemonės salono išorėje ir viduje. Ekspertas pateikė išvadas, jog nurodyta transporto priemonė yra tinkamos techninės būklės, kėbulas apgadintas dėl trinties ir įvairių smūgių. Transporto priemonės mokestinė vertė yra 9 800 Eur. Šią sumą ieškovas įvardina patirta žala ir prašo ją priteisti.
22. Atsakovai savo nesutikimą su ieškovo nurodomu žalos dydžio grindžia vertintojo M. L. T. priemonės vertinimo ataskaita Nr. 24-01-001, atlikta 2023 m. kovo 27 d. (retrospektyvinis vertinimas) (el. bylos 1 t., b. l. 106-159). Vertintojas pateikė išvadas, kad nustatyta transporto priemones rinkos vertė, taikant individualų vertinimą – 4 534 Eur. Išvadoje taip pat nurodyta, kad atkuriamasis remontas dėl eismo įvykio metu atsiradusių apgadinimų ekonominiu požiūriu yra netikslingas, t. y. transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai yra didesni nei jos rinkos vertė prieš apgadinimą, todėl apgadintos transporto priemonės likutinė vertė yra lygi jos rinkos vertei. Būtent tokią žalos atlyginimo sumą sutinka sumokėti atsakovai.
23. Šalys teismo posėdžio metu nesutiko su teismo siūlymu esant šalių ginčui dėl žalos dydžio atlikti teismo ekspertizę gaisro metu sunaikinto automobilio vertei nustatyti, prašo remtis byloje esančiais įrodymais.
24. Teismo vertinimu, specialisto eksperto P. L. R. M. atliktas transporto priemonės vertinimas nėra pakankamai informatyvus, atliktas prieš beveik metus iki gaisro ir žalos atsiradimo. Jame nurodyta mokestinė vertė net ir pirmaisiais metais neatitinka ieškovo sumokėtos turto įsigijimo kainos. Turto vertintojo M. L. T. priemonės vertinimo ataskaita Nr. 24-01-001 yra žymiai išsamesnė, aiškiai argumentuota, įvertinant tiek rinkoje esančias tokio modelio, pagaminimo metų ir techninių parametrų automobilių duomenis, tiek gaisro metu sunaikinto automobilio būklę po eismo įvykio (CPK 185 straipsnis). Pagal vertintojo pateiktą lyginamųjų objektų analizę 2023 m. kovo mėnesį nesugadinto, techniškai tvarkingo automobilio „FORD FIESTA“ vidutinė rinkos vertė buvo 10 239 Eur. Skaičiuojant vertinamos transporto priemonės rinkos vertę taikytas koregavimo koeficientas, įvertinant faktinės automobilio ridos ir vidutinės statistinės ridos skirtumą, yra 11,92. Transporto priemonės vertė iki apgadinimo – 11 459 Eur (el. bylos 1 tomas, 125 lapas). Jos atkūrimo kaštai 12 372,79 Eur.
25. Atsakovų pateiktoje ataskaitoje pateikti transporto priemonės atkūrimo kaštai, paskaičiuoti taikant vidutinius remonto darbų įkainius pagal Audatex kompiuterinėje bazėje esančius duomenis, šiuo atveju neatitinka faktinės bylos situacijos (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Priešingai nei pateiktoje ataskaitoje, tiek ieškovui, tiek atsakovui A. M. sutikusiam atlikti automobilio remonto darbus, automobilis buvo remontuotinas, t. y. jo numatomi atkūrimo kaštai neviršijo automobilio vertės. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakovu aptarta ir įvardinta remonto darbų kaina – 5 000 Eur. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pilnai suremontuoti ieškovo automobilį, su dažymo darbais, oro pagalvėmis ir kt., būtų užtekę 4 000 Eur sumos, už darbus jis būtų paėmęs simbolinį atlygį, netaikęs specializuotų autoservisų taikomų įkainių. Atsakovas A. M. anksčiau yra dirbęs automobilių remonto darbus, šiuo metu šia veikla profesionaliai neužsiima, iš jos pajamų negauna, sutiko per kurį tai laiką suremontuoti automobilį, giminaičių paprašytas.
26. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų visumą, transporto priemonės atkūrimo kaštais laikytina ieškovo nurodyta suma – 5 000 Eur ir ją teismas taiko apskaičiuodamas žalos dydį. Transporto priemonės vertę iki apgadinimo – 11 459 Eur sumažinus faktiniais automobilio atkūrimo kaštais – 5 000 Eur, reali ieškovo patirta žala sudaro 6 459 Eur. Esant priežastiniam ryšiui tarp abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, ši suma priteistina iš atsakovų solidariai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, 6.279 straipsnio 1 dalis).
27. CK 6.237 straipsnio nuostatos numato, jog skolininkas privalo grąžinti viską, ką gavo be pagrindo, arba pagrindas gauti išnyksta paskiau. Atsakovui A. M. ieškovas pervedė 2 000 Eur avansą už automobilio remontą. Atsakovas A. M. įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, todėl turi pareigą gautą sumą grąžinti ieškovui. Atsakovas A. M. iki šiol avanso ieškovui negrąžino, todėl 2 000 Eur suma iš jo priteistina ieškovui.
28. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktas). Ieškovo ieškinys teisme priimtas 2023 m. gruodžio 14 d. Jo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistas sumas yra pagrįstas įstatymu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių jos susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
30. Ieškovas patyrė 1 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 800 Eur už ieškinio surašymą, 400 Eur už dubliko surašymą, 300 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje; 266 Eur žyminio mokesčio išlaidas; 452 Eur už vertimo paslaugas; 151,67 Eur už notaro paslaugas. Viso ieškovas patyrė 2 367,67 Eur išlaidas. Atsakovas A. M. patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms už ieškinio, tripliko surašymą, atstovavimą teisme.
31. Teismas nepripažįsta su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ieškovo patirtų 151,67 Eur išlaidų notarui už įgaliojimo surašymą, apostilę, kadangi išduotas įgaliojimas plačios apimties, išlaidos patirtos 2023 m. balandžio 12 d., jos nėra tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimu teisme, nebuvo būtinos (CPK 88 straipsnis). Kitos ieškovo patirtos išlaidos yra realios, pagrįstos pateiktais dokumentais, išlaidos už advokato pagalbą neviršija nustatytų maksimalių dydžių.
32. Ieškovo ieškinys patenkintas 71,69 proc., todėl jam iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 590,08 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. po 795,04 Eur iš kiekvieno. Atsakovui A. M. iš ieškovo priteistina 283,10 Eur bylinėjimosi dalis. Atlikus tarpusavio įskaitymą ieškovui iš atsakovo A. M. priteistina suma mažintina ir priteistina 511,94 Eur (795,04 Eur – 283,10 Eur).
33. Byloje susidarė 15,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Kiekvienai iš šalių tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos dydžio, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Dėl teismo sprendimo išdėstymo
34. Atsakovas A. M. prašo išdėstyti priteisto sumos mokėjimą dalimis, nurodo, kad galėtų skirti ne didesnę nei 300 Eur sumą per mėnesį. Jo mėnesio pajamos apie 1 200 Eur atskaičius mokesčius, išlaiko kartu gyvenantį dvyliktoje klasėje besimokantį sūnų, vertingo turto, santaupų neturi. Pagal teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo sutartį atsakovas A. M. turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo. Atsakovas V. M. yra senatvės pensinio amžiaus. Ieškovas prašo prašymo netenkinti.
35. CPK 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Toks prašymas turi būti motyvuotas bei pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovų), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus.
36. Šiuo atveju tiek ieškovas, tiek atsakovui yra fiziniai asmenys, priteista suma viso 8 459 Eur atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie jų turtinę padėtį, atsakovams yra didelė. Be to, atsakovų turtas taip pat nukentėjo gaisro metu. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos žalos faktą A. M. pripažįsta, nori žalą atlyginti geranoriškai, nesiimant priverstinio vykdymo veiksmų, planuoja vykti į užsienį užsidirbti. Prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinamas iš dalies, įpareigojant atsakovus kas mėnesį sumokėti ieškovui po 500 Eur priteistos sumos dalį iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, paskutinį mėnesį sumokant ir susidariusią procesinių palūkanų sumą. Kas mėnesį mokėtinos sumos dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kad žalos atlyginimo suma priteisiama iš abiejų atsakovų solidariai. Teismo vertinimu tokia teismo sprendimo vykdymo tvarka atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą (CPK 185 straipsnis), kadangi net ir priverstinis teismo sprendimo vykdymas iš atsakovų turimo turto, negarantuoja, kad teismo sprendimas bus realiai įvykdytas per trumpesnį laiką (CPK 284 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 6 459 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 459 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui L. M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) gautą avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui L. M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, įpareigojant atsakovus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį sumokėti ne mažesnę nei 500 Eur (penkis šimtus eurų) žalos atlyginimo sumą, paskutinį mėnesį sumokant ir susidariusią palūkanų sumą, ieškovui L. M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini). Išdėstymo terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno iš atsakovų visiško atsiskaitymo pagal teismo sprendimą.
Atsakovams A. M. ir V. M. nesilaikant nustatytos teismo sprendimo išdėstymo tvarkos ieškovas L. M. E. turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai priteistai ir nesumokėtai sumai.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 511,94 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui L. M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 795,04 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui L. M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.