- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 2-11-876/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovui K. S., atsakovei A. S., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, byloje dalyvauja Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnametės J. S. gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu K. S. jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; nutraukti išlaikymo, priteisto iš K. S. nepilnametės J. S. išlaikymui mokėjimą; priteisti iš A. S. išlaikymą nepilnametei J. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 400 Lt dydžio periodinėmis išmokomis; nepilnametės J. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos tėvą K. S..
Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2014 metų nepilnametė dukra J. S. nusprendė pakeisti savo gyvenamąją vietą ir persikėlė nuolatiniam gyvenimui pas jį. Jo namuose yra dukrai sudarytos pavyzdingos gyvenimo sąlygos: yra visi patogumai, dukra turi savo atskirą kambarį ir labai geras sąlygas augti, vystytis ir lavintis. Dukra neketina grįžti gyventi pas motiną. Nors dukra gyvena kartu su ieškovu ir jis pilnai dukrą išlaiko, tačiau iki šiol iš jo pajamų yra atskaitinėjama po 400 Lt ir kas mėnesį pervedama dukros neišlaikančiai atsakovei. Dukra tvirtai apsisprendusi gyventi kartu su ieškovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, dėl to būtina pakeisti dukros išlaikymo tvarką. (b.l. 2-3).
Šalies argumentai
Bylos proceso metu ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų didinimo, kuriame nurodoma, kad ieškovas prašo teismo iš A. S. priteisti nepilnametės dukros J. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 800 Lt dydžio išmokomis; prašo priteisti išlaikymą už praeitą laikotarpį, tai yra už 2014 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepą, rugpjūtį, rugsėjį po 400 Lt – iš viso 3200 Lt; prašo priteisti iš atsakovės be pagrindo iš jo gautas ir jam negrąžintas dukros išlaikymo pinigus už 2014 m. vasario ir kovo mėnesius iš viso 800 Lt. Prašyme nurodoma, kad dukra J. S. įstojo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, dėl ko išaugo dukros poreikiai: kiekvienam mėnesiui jos išlaikymui reikia 2100 Lt . Jis dukros išlaikymui skiria žymiai didesnę dalį , nors jo šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai. Prašo, kad atsakovė prisidėtų bent 40 proc. Prie vaiko išlaikymo. Atsakovė yra sveika išsilavinusi, turi keletą specialybių. Ji tikrai gali pakankamai užsidirbti ir prisidėti prie dukros išlaikymo. Mano, kad atsakovė turi pakankamai pajamų, tačiau sąmoningai jas slepia, kad gautų valstybės skiriamas lengvatas ir kompensacijas. (b.l. 112-114).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Ji nesutinka, kad būtų keičiama dukros gyvenamoji vieta, nes pakeitus ją vaikas bus išsiųstas mokytis į (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju gyvenamosios vietos keisti nereikia, nes iš jos namų dukra taip pat sėkmingai galėtų važinėti į internatą. Kadangi ji visada palaikydavo dukrą sporte, tai sutiko, kad ši laikinai pagyventų su tėvu, nes tiki, kad taip bus geriausiai jai siekiant sporto rezultatų. Tuo metu, kai dukra gyvena pas ieškovą, ji grąžina jam vaiko išlaikymui skirtus pinigus. Ji nesutinka, kad būtų pakeista dukros gyvenamoji vieta, tad ji nepasisako ir dėl išlaikymo priteisimo. (b.l. 61).
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kur nurodė, kad dukrai apsigyvenus (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje, dukters nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas prarado savo aktualumą, nes didžiąją dalį laiko ji praleidžia mokykloje, o į Šakius grįžta labai retai, kadangi savaitgaliais ji dalyvauja (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos organizuojamose sporto varžybose. Mano, kad ir nekeičiant dukros gyvenamosios vietos, ieškovas gali dukrą remti, bei nuogąstauja, kad pakeitus dukros gyvenamąją vietą, dukra gali atitolti nuo jos ir vargu, ar tai bus jai į naudą.
Su pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovė nesutinka. Nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti dukrai išlaikymą po 800 Lt, nes šiuo metu pagal savo finansines galimybes neturi galimybių teikti savo dukrai ieškovo reikalaujamo dydžio išlaikymą. Nurodo, kad išlaikymo dydis priteisiamas atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, o tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiantį į visų rūšių gaunamas pajamas. Atsakovė nurodo, kad ji neturi nekilnojamojo turto, kuris jai priklausytų asmeninės nuosavybės teise, neturi kito vertingo kilnojamojo turto, neturi santaupų, o šiuo metu jos gaunamos pajamos siekia vos apie 170 Lt per mėnesį, todėl akivaizdu, jog ieškovo reikalaujamo 800 Lt dydžio suma yra visiškai nereali ir neatitinkanti jos turtinės padėties, į kurią atsižvelgdami teismai priteisia išlaikymo dydį. Atsakovė teigia, kad ji niekada nevengė pareigos išlaikyti dukters, ką patvirtina ir tai, kad nuo gimimo dukra gyveno su ja, ir ji pastoviai ir intensyviai ieško papildomo darbo. Nurodoma, kad atsakovė pagal savo išgales nepertraukiamai teikia ir teikė savo dukrai išlaikymą, tačiau šiuo metu yra stipriai apribojama gaunamų pajamų. Tuo tarpu teismui iš jos priteisus reikalaujamo dydžio išlaikymą, jai ne tik kad neliktų visiškai jokių pajamų, tačiau jai grėstų atsakomybė už tai, kad ji negalės įvykdyti teismo įpareigojimo, jos atžvilgiu būtų atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ji prieštarauja, kad jos dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tačiau teismui nusprendus kitaip, prašo teismo įvertinti tai, kad jos turtinė padėtis yra labai sudėtinga.
Šalies argumentai
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas pradiniu ieškiniu prašė iš jos priteisti 400 Lt dydžio išlaikymą, tik vėliau pateikė patikslinimą, kuriuo prašo daug didesnio išlaikymo. Tačiau ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog būtent 2100 Lt dydžio išlaikymas yra būtinas ir reikalingas dukros poreikiams patenkinti. Negana to, ieškovo nurodomos dukros poreikių tenkinimo sumos yra ne tik, kad nepagrįstos jokiais įrodymais, tačiau ir nerealios, bei gerokai padidintos.
Ieškovas be reikalavimo priteisti 800 Lt dydžio išlaikymą dukrai, taip pat nurodo, jog iš jos yra priteistinas 3200 Lt dydžio įsiskolinimas. Su tokiu ieškovo reikalavimus nesutinka, mano, kad ieškovas akivaizdžiai siekia sau materialinės naudos ir specialiai klaidina teismą.
Ieškovas nurodo, kad nuo 2014-02-01 iki 2014-09-30 ji yra įsiskolinusi jam 3200 Lt. Toks reikalavimas yra absoliučiai nepagrįstas ir melagingas. Nurodo, kad jog iki pat šios dienos dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, o dukra gyvena (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos bendrabutyje, kuriame yra apgyvendinta nemokamai, o taip pat gauna ir nemokamą maitinimą. Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad šiuo laikotarpiu dukters išlaikymui skyrė po 2100 Lt, kaip nurodo savo patikslintame ieškinyje, todėl nesant jokių įrodymų kokią sumą dukters išlaikymui skyrė ieškovas, toks reikalavimas iš vis negali būti tenkinamas, nes taip būti apribojama jos teisė į gynybą.
Ieškovas nepagrįstai patikslintame ieškinyje nurodo, kad ji yra skolinga ieškovui už 2014 m. vasario ir kovo mėnesius. Tai yra visiška melas, nes šiuos pinigus ji perdavė savo dukrai, kad juos grąžintų ieškovui. (b.l. 125-130).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. B.- S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2014 metų vasario mėnesį J. S. nutarė pakeisti savo gyvenamąją vietą ir persikėlė gyventi nuolatiniam gyvenimui pas juos. Jų namuose yra sudarytos pavyzdingos sąlygos: yra visi patogumai, mergaitė turi savo atskirą kambarį ir labai geras sąlygas augti, vystytis ir lavintis. Ji neketina gyventi grįžti gyventi pas savo motiną. K. S. dukrą pilnai išlaiko. Nurodė, kad jų šeima priėmė nepilnametę J. S. gyventi pas juos, ir jie įsipareigoja užtikrinti nepilnametės J. S. interesus ir ji prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu K. S.. (b.l. 54).
Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nuo 2014 metų vasario mėnesio mergaitė pati nusprendė apsigyventi pas ieškovą ir gyvena iki šiol. Ieškovas teigė, kad dukra ir anksčiau nuolat lankydavosi pas jį, ruošdavo pamokas, o pas mamą grįždavo tik pernakvoti. Ieškovo teigimu, atsakovė dukrai pradėjo daryti psichologinį spaudimą, kad su ja nebendraus, kai susipažino su ieškinio sąlygomis. Vyras teigė, kad norėjo su atsakove susitarti taikiai, tačiau to padaryti nepavyko. Vyras ir dukra gyvena keturių kambarių bute, gyvenimo sąlygos yra puikios. K. S. vidutinės mėnesio pajamos yra 2500 Lt.
Atsakovė gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso moters tėvui. Namuose tvarkinga, švaru, sudarytos tinkamos sąlygos mergaitei gyventi. Moteris dirba muzikos mokytoja (duomenys neskelbtini) mokykloje bei (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Ieškovės teigimu jos ir dukros santykiai geri. Moters teigimu, ji nežinanti, kodėl dukra nusprendė gyventi su tėvu. Nepilnametė J. yra labai aktyvi, daug pasiekusi dziudo ir lengvosios atletikos srityje, J. yra Lietuvos čempionė dziudo iki 18 metų bei Lietuvos rinktinės narė. Mergaitė nurodė, kad savo noru apsisprendė nuolat gyventi su tėčiu, nes tėtis ją motyvuoja siekti savo užsibrėžtų tikslų, o mamos požiūris yra kitoks, nes ji prieštarauja, kad mergaitė siekia tapti profesionalia sportininke. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ieškovo pareikštas ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo teikimo tvarkos pakeitimo atitinka teisėtus vaiko interesus. (b.l. 52-53).
J. S. yra šalių K. S. ir A. S. dukra (b.l. 4).
Ieškovas K. S. turi dvi nepilnametes dukras (b.l. 30-31).
K. S. gauna pajamų apie 2400 Lt per mėnesį (b.l. 64-67).
A. S. pajamos yra apie 250 Lt. (b.l. 69-70, 99).
A. S. turi registruotą automobilį jos nuosavybės vardu (b.l. 72, 100)
K. S. turi jo vardu registruotų automobilių ir nekilnojamojo turto (b.l. 74, 76-83).
A. S. pateikė duomenis, kad ji yra registruota darbo biržoje (b.l.101)
(duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla pateikė informaciją, kad vaikams yra skiriamas nemokamas maitinimas, yra apmokamos kelionės į varžybas (b.l. 109, 113).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas dalinai.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, teigia, kad dukra šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) mokyklos internate, retai grįžta į namus, todėl nėra prasmės keisti gyvenamąją vietą.
Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri, minėta, ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-357/2005). Nagrinėjamoje byloje buvo išklausyti šalių nepilnametės dukros J. S. nuomonė, kuri nurodė, kad nori gyventi su tėvu K. S.. Mergaitė nurodė, kad ji nori gyventi su tėčiu, nes šis labiau ją palaiko sportinėje veikloje, jai padeda, taip pat užtikrina geresnes gyvenimo sąlygas. Mergaitė nurodė, kad jos ryšys su tėčiu yra artimas, nors ji anksčiau gyveno su mama, tačiau visada palaikė ryšį su tėčiu, su juo bendraudavo. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje palaikė nepilnametės J. S. išsakytą nuomonę, jog būtina atsižvelgti į mergaitės norą ir interesus ir jos gyvenamoji vieta nustatytina su tėčiu. Mergaitė teismo posėdžio metu išsakė tvirtai savo nuomonę, todėl teismas taip pat atsižvelgdamas į tai, kad J. S. yra 15 metų, kas leidžia manyti, kad ji gali suformuoti savo nuomonę ir ją išreikšti, sprendžia, ji yra pakankamai brandi suformuluoti savo norą, atitinkantį jos interesus.
Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbus ir pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Kasacinis teismas, spręsdamas vienoje iš bylų, ar vaiko norai atitinka jo interesus, yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pa tyra pažymėjęs vaiko teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą (žr., pvz., Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teiks ieškovas tiek atsakovė gyvena atskiruose būstuose, kuriuose yra sudarytos tinkamos sąlygos mergaitei augti ir vystytis. Atsakovo sutuoktinė neprieštarauja, kad J. S. gyventų jų šeimos gyvenamojoje vietoje, posėdžio metu tiek atsakovas, tiek nepilnametė J. S. nurodė, kad su trečiuoju asmeniu G. B. – Smirnoviene sutaria gerai. Teismas laiko, kad atsakovas gali užtikrinti nepilnametės dukros interesus.
Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl jos nuomone dukros gyvenimas pas tėvą neatitiktų dukros interesų. Ieškovės argumentai dėl dukros gyvenamosios vietos buvo nukreipė į jos pačios emocijas ir išgyvenimus – ji jaučia nuoskauda, nes ji dukrą pagimdė ir augino, jos nuomone, dukra už tai turėtų būti dėkinga motinai ir likti su ja gyventi. Teismas mano, kad motinai kylančios emocijos yra pagrįstos esančiai situacijai, tačiau akivaizdu, kad vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatoma tik atsižvelgiant į motinos emocijas, dėkingumą jai. Teismas laiko, jos dukros apsisprendimui taip pat įtakos turi ir šeimoje susiklosčiusi situacija, dukros ir motinos emocinio ryšio stiprumas, kuris turi būti pagrįstas abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir meile vienas kitam, vaikas yra asmuo, kuris gali turėti nuomonę ir ginti savo interesus, o teismas privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir juos užtikrinti.
Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir turėdama omenyje tai, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), konstatuoja, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių vaiko noras gyventi su tėvu prieštarautų jos interesams (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgdamas į dukros išsakytą nuomonę dėl gyvenamosios vietos, konstatuoja, jog J. S. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu jos interesai nenukentės. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise, o šalių santykiuose dominuos tolerancija; tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikui, sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaiku.
Dėl išlaikymo priteisimo
Byloje nustatyta, jog ieškovas K. S. ir atsakovė A. S. turi nepilnametę dukrą J. S., gimusią 1999-11-23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos A. T. praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).
Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti po 800 Lt dydžio išlaikymą. Ieškovas patikslintu pareiškimu nurodė, kad dukros poreikiai stipriai padidėjo, nes ji išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau teismui nepateikė nurodomas išlaidas patvirtinančių duomenų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dar išlaiko dvi nepilnametes dukras, nurodo, kad padeda pilnametei dukrai, kuri yra moksleivė, tačiau duomenų apie teismo sprendimu priteistą išlaikymą pilnametei dukrai teismui nepateikė. Teismo ir šalių iniciatyva surinkus duomenis apie šalių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei gaunamas pajamas, nustatyta, jog ieškovas turi dvi registruotas transporto priemones, atsakovė vieną. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, gyvena jos tėvams priklausančiame bute. Ieškovas pagal išrašo iš Registrų centro matyti, kad asmeninės nuosavybės teise turi tris žemės sklypus, gyvenamąjį namą, pastatą sporto klubą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo pajamos yra apie 2400 Lt per mėnesį, iš gyventojo mokesčių deklaracijos matyti, kad 2013 metai jo gaunamos pajamos buvo gaunamos apie 3300 Lt. (b.l. 148), tačiau dali lėšų yra tėvystės išmoka, kurių šiuo metu atsakovas negauna, tad teismas laiko, jog atsakovo pajamos nurodytos teisingai. Iš šių pajamų ieškovas nurodė, kad išlaiko tris nepilnametes dukras, taip pat padeda pilnametei dukrai, kuri yra moksleivė. Taip pat ieškovas nurodo, kad dukros J. S. poreikiai mėnesiui yra 2100 Lt, iš atsakovės prašo priteisti po 800 Lt išlaikymą. Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo pagrįsti nurodytų išlaikymo dydžio, argumentuodamas, kad tai yra vaiko poreikiai, kuriuos jis stengtųsi užtikrinti gaudamas prašomą išlaikymo dydį. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodomi J. S. poreikiai yra nepagrįsti ir neatitinkantys ne tik atsakovės galimybių, tačiau ir paties ieškovo. Ieškovas nurodo, kad jis išlaiko tris nepilnametes ir padeda vienai pilnametei dukrai. Jo pajamos nurodomos 2400 Lt (posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinės pajamos yra 1200 Lt). . Pagal jo nurodytus poreikius jis privalėtų J. S. išlaikymui teikti kiekvieną mėnesį po 1300 Lt, kas sudaro daugiau negu 50 proc. jo mėnesinių pajamų. Kas parodo, kad tokiu atveju ieškovui kitų dviejų nepilnamečių ir vienos pilnametės dukros išlaikymui, namų priežiūrai ir buitiniams poreikiams lieka tik 1100 Lt, kas akivaizdžiai pažeistų kitų vaikų interesus. Šios aplinkybės parodo, kad ieškovo nurodyti poreikiai neatitinka realios tėvų turtinės padėties ir negali būti tenkinami visiškai.
Remiantis šalių paaiškinimais, atsakovė pagal profesiją yra muzikos ir tikybos mokytoja, ji nurodo, kad jos gaunamos pajamos yra 170 Lt per mėnesį, atsakovė turi vieną išlaikytinę – dukrą J. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos yra labai mažos pajamos, todėl ji negali teikti dukrai didelio išlaikymo. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji intensyviai ieško darbo, tačiau šios pastangos teigiamų rezultatų neduoda. Teismas laiko, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl jos sunkios finansinė padėties yra nepagrįstos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė gyvena dviejų kambarių bute, jos pajamos yra apie 170 Lt. Kitų gaunamų pajamų atsakovė nenurodė, tačiau akivaizdu, kad už atsakovės gaunamas pajamas ji net būdama viena negalėtų išgyventi. Jos gaunamų pajamų neužtenka net susimokėti už jos gyvenamo buto mokesčius. Atsakovė nenurodė, kas moka už jos gyvenamame bute mokesčius, taip pat nenurodė, iš kokių papildomų pajamų ji gyvena, tačiau akivaizdu, kad suaugęs žmogus negali pragyventi už 170 Lt per mėnesį, ir tai teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nenurodo teismui visų turimų pajamų. Taip pat atsakovė nurodė, kad ji intensyviai ieško papildomo darbo, pateikė teismui pažymas, apie jos užklausimus dėl laisvų darbų vietų, tačiau tai nepatvirtina, jog atsakovė dėjo visas pastangas papildomoms pajamoms gauti. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2012 m. nagrinėjant ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, ji teismui pateikė analogiškas aplinkybes – jog pajamos yra 170 Lt, ir ji negali gauti papildomų pajamų. Suprantama, kad gyvenime gali susiklostyti situacija, kai atsiranda finansinių sunkumų, ir tokiais atvejais žmogus imasi priemonių šiai situacijai taisyti, tuo tarpu A. S. savo sunkią finansinę padėtį deklaruoja jau keletą metų ir nededa pakankamai pastangų šiai situacijai taisyti. Akivaizdu, kad asmuo gaudamas pajamų tik 170 Lt per mėnesį negali užtikrinti net savo būtinųjų poreikių, taigi daugelį metų gaudama nurodyto dydžio pajamas A. S. negalėtų užtikrinti minimalių savo poreikių, ir šios aplinkybės neginčijamai parodo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir nenurodo teismui visų savo gaunamų pajamų.
Vien ta aplinkybė, jog atsakovė, būdama darbingo amžiaus ir sveikatos, gauna tokias mažas pajamas, pati savaime nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Nors atsakovė pateikė darbdavių neigiamus atsakymus dėl darbo vietos suteikimo, tačiau ji nepateikė jokių duomenų, jog bandė keisti ar gauti papildomą kvalifikaciją, ir tai negali būti pagrindu visą nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą perkelti ieškovui. Taigi teismas atsižvelgdama į nurodytą laiko, kad A. S. turi pakankamai pajamų, kad galėtų teikti dukrai jos interesus atitinkantį išlaikymą. Tuo tarpu atsakovė apsisprendimas nedirbti ir gauti tik minimalias pajamos, laikytinas jos pačios apsisprendimu, dėl kurio negali būti nepaisomi vaiko interesų.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas išlaiko tris nepilnametes dukras, turi nekilnojamojo turto, tačiau dalis yra įkeista bei iš gyventojų turo deklaracijos matyti, kad šeima turi finansinių įsipareigojimų, bei iš turto vertės atėmus finansinių įsipareigojimų dydį, matyti, kad lieka nedidelė dalis turto, į jo pajamas, taip pat teismas vertindamas tai, kad atsakovė nors ir neturi nekilnojamojo turto, tačiau ji turi pareigą išlaikyti tik vieną dukrą, teismas laiko, kad šalių turtinė padėtis yra apylygė.
Kaip jau buvo nurodyta, teismas laiko, jog ieškovo pateikti reikalavimai dėl dukros poreikių 2100 lt sumai neatitinka tėvų turtinė padėties, bei atsižvelgdami į tai, kad J. S. mokosi vidurinėje mokykloje, kurioje ji gauna nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą, kas akivaizdžiai sumažino dukros išlaikymo naštą, jai yra apmokamos kelionės išlaidos į varžybas (b.l. 111), atsižvelgiant į vaiko amžių – 15 m., teismas laiko, kad dukros poreikiams patenkinti užtektina suma yra 200 Eur.
Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus. Teismo buvo konstatuota, kad šalių finansinė padėtis yra apylygė, nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį paskirstant po 100 Eur iš kiekvieno.
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, tai yra už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-09-30. Ieškovas nenurodė, kodėl nurodo tokį įsiskolinimo laikotarpį, tačiau teismas laiko, jog šis reikalavimas yra nepagrįstas. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2014 m. balandžio 29 d. , kas nesudaro galimybės už laikotarpį nuo balandžio iki rugsėjo priteisti ir išlaikymą, ir įsiskolinimą.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog siekiant įrodyti aplinkybes, jog nebuvo teikiamas išlaikymas turi būti pateikti tai patvirtinantys duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Kol nėra priimtas kitas teismo sprendimas, ankstesnis sprendimas laikytinas galiojančiu, kas leidžia konstatuoti, kad prašomais laikotarpiais nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo su mama. Vaiko gyvenamoji vieta gali būti pakeista tik šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Šiuo atveju matyti, kad šalių susitarimo dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo nebuvo, taip pat teismo sprendimo, kuris pakeistų dukros gyvenamąją vietą, taip nėra, tad teismas laiko, kad nėra pagrindo priteisti prašoma išlaikymo įsiskolinimą ieškovui.
Tuo pačiu teisiniu pagrindu teismas laiko, kad nėra pagrindo reikalauti, kad būtų sumokėtas išlaikymas, nes tuo laikotarpiu nebuvo priimtas teismo sprendimas, kuris sustabdytų ankstesnio sprendimo galiojimą. Jei dukra pas ieškovą apsigyveno be šalių susitarimo, ieškovas turi prisiimti atsakomybę už teisinio pagrindo neturinčius veiksmus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė geranoriškai grąžino išlaikymui skirtas lėšas, pati atsakovė nurodė, jog už prašomus mėnesius skirtas lėšas ji perdavė dukra, kad ši grąžintų ieškovui. Teismo posėdžio metu ieškovas šių aplinkybių nepaneigė, tik nurodė, kad jis nežino, kur dukra išleido šiuos pinigus. Atkreiptinas dėmesys, jog jeigu dukra negrąžino jai patikėtų pinigų, kurie turėjo būti perduoti ieškovui, ir šias lėšas išleido savo poreikiams, tėvai privalo prisiimti atsakomybę dėl savo vaikų neteisingų poelgių, ir šiuo atveju susiklosčiusią situaciją išsiaiškinti ir išspręsti su dukra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė A. S. 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 62), tačiau CPK 93 str. nurodoma, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys patenkintas, pagrindiniai jo reikalavimai tenkint (dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo), tai bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovas, priteistinos iš atsakovės. Ieškovas nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad šios išlaidos nepriteistinos. Kadangi atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, žyminis mokestis ir dokumentų įteikimo išlaidos iš jos nepriteistinos.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti dalinai.
Nepilnametės dukros J. S. gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu K. S..
Priteisti iš A. S., išlaikymą nepilnametei dukrai J. S., po 100 Eur (šimtą Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki dukros pilnametystės.
Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti K. S..
Priteistas išlaikymo sumas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nutraukti išlaikymo priteisto iš K. S. nepilnametės J. S. išlaikymui mokėjimą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.