Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Daistatus“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš UAB „Desorta“ (toliau – atsakovė) 21 430,41 Eur sumą, kuri susideda iš 3 295,75 Eur avanso dalies, 12 320 Eur delspinigių ir 5 814,66 Eur baudos, taip pat 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2021 m. birželio 28 d. sudarė Subrangos darbų pirkimo sutartį Nr. SB 21/06/28-1/D. 12 (toliau – sutartis). Atsakovė – subrangovė pagal sutartį, įsipareigojo atlikti gamybos paskirties pastato viso stogo PVC dangos, kurios plotas 6 865 kv. m., įrengimo darbus (su stogo šiltinimo darbais) objekte adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas). Ieškovė – rangovė pagal sutartį, įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Sutartyje numatyta darbų pradžia – 2021 m. liepos 5 d., pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tačiau atsakovė nuo pat pradžių netinkamai vykdė sutartį, t. y. vėlavo vykdyti darbus, skyrė tam nepakankamai darbo jėgos, kai kuriomis dienomis visai neatvykdavo į objektą ir darbų sutartyje nustatytu terminu neužbaigė. Ieškovė, atsakovės prašymu, siekdama ją paskatinti bei paspartinti darbų vykdymą sumokėjo 8 000 Eur avansą. Tačiau atsakovė, gavusi avansą, ne tik nesiėmė priemonių kuo greičiau atlikti darbus, bet netrukus visai pasišalino iš objekto ir nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. darbų visai nebevykdė. Nors ieškovė atsakovei teikė pretenzijas, reikalaudama užbaigti darbus bei ištaisyti atliktų darbų defektus, tačiau atsakovė į jas visiškai nereagavo. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu informavo atsakovę apie vienašališką sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės ir nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareikalavo grąžinti avansą bei padengti dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo patirtus jos nuostolius, tačiau atsakovė ir į šį pranešimą nereagavo. Ieškovės teigimu, atsakovė vykdomų darbų neaktavo, tačiau atliko maždaug 20 procentų darbų, t. y. – įrengė 1 556 kv. m stogo PVC dangos. Už nurodytą darbų kiekį, jei juos būtų tinkamai atlikusi, pagal sutarties 2.1 punktą, atsakovė būtų turėjusi teisę gauti 10 892 Eur be PVM užmokestį (7 Eur x 1 556 kv. m.). Tačiau atsakovė ne tik neįvykdė sutarties iki galo, bet ir darbų dalį atliko nekokybiškai, dėl ko ieškovė, vadovaudamasi sutarties 4.1.6 ir 6.2.2 punktais, pati užbaigė atsakovės pradėtus ir iki galo neatliktus darbus, ištaisė jų defektus ir patyrė 5 404 Eur išlaidas, kuriomis, vadovaujantis minėtais sutarties punktais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, mažintina atsakovės atliktų darbų kaina. Be to, iki atsakovei pasišalinus iš objekto, ieškovė siuntė į objektą iš trečiojo asmens nuomojamus darbininkus padėti ir paspartinti darbų vykdymą, dėl ko papildomai patyrė 783,75 Eur išlaidas, kuriomis taip pat mažintina atsakovės atliktų darbų kaina. Sumažinta atsakovės nepilnai ir nekokybiškai atliktų darbų kaina yra 4 704,25 Eur (10 892 Eur – 5 404 Eur – 783,75 Eur). Kadangi ieškovė atsakovei sumokėjo 8 000 Eur avansą, ieškovės permoka atsakovei už atliktus darbus yra 3 295,75 Eur, kurią ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės. Sutarties 7.3 punktu šalys susitarė dėl netesybų, t. y. 0,5 procentų dydžio delspinigių nuo sutarties sumos, bet ne mažiau nei 560 Eur, už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuo sutartyje numatytos darbų pabaigos 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki sutarties nutraukimo 2021 m. rugpjūčio 24 d., t. y. už 22 pavėluotas dienas, ieškovė atsakovei paskaičiavo 12 320 Eur (560 Eur x 22 d.) delspinigius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Pagal sutarties 7.4 punktą, dėl sutarties vienašalio nutraukimo dėl subrangovo kaltės jis įsipareigojo sumokėti baudą, t. y. 10 procentų nuo sutarties sumos su PVM. Ieškovės skaičiavimu, sutarties suma, paskaičiuota pagal sutartinį valandinį įkainį (7 Eur) ir stogo plotą (pagal sutartinę darbų apimtį 6 865 kv. m.), yra 58 146,55 Eur su PVM, todėl atsakovės mokėtina bauda sudaro 5 814,66 Eur sumą. Bendra ieškovės reikalavimų suma, kurią ji prašė priteisti iš atsakovės sudaro 21 430,41 Eur (3 295,75 Eur + 12 320 Eur + 5 814,66 Eur).

3. Atsakovė priešieškiniu, kuriame išdėstė ir atsiliepimo į ieškinį argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, patenkinti jos priešieškinį ir priteisti iš ieškovės 4 595,60 Eur pagal 2021 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą–faktūrą Serija 01 Nr. 111 už papildomus darbus, 2 920 Eur už atliktus darbus pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą–faktūrą Serija 01 Nr. 110 ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą–faktūrą Serija 01 Nr. 112, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

5. Ieškovė atsakovės priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog ji 1 556 kv. m. stogo PVC dangą įrengė pilnai ir tinkamai. Atsakovė nenuginčijo byloje ieškovės pateiktų įrodymų, jog ieškovei teko užbaigti atsakovės atliktus darbus ir taisyti jų defektus. Priešingai nei teigė atsakovė, per sutarties vykdymo laikotarpį ir po jos nutraukimo, atsakovė neteikė ieškovei atliktų darbų aktų, kas reiškia, jog pati atsakovė nemanė turinti teisę aktuoti darbus, kadangi darbai buvo atlikti nepilnai ir/ar netinkamai. Atsakovė neatsakė nei į vieną ieškovės pretenziją dėl darbų tinkamo vykdymo ir užbaigimo bei defektų taisymo. Nepateikė įrodymų, kad ji pranešė ieškovei apie kliūtis darbų vykdymui, ar būtų reikalavusi pristatyti jai reikiamas medžiagas, pratęsti darbų vykdymo terminus ar reiškusi kitokias pretenzijas. Nors atsakovė sutinka atlikusi 1 556 kv. m. stogo įrengimo darbų, tačiau priešieškiniu reikalauja apmokėjimo už 1 560 kv. m. stogo įrengimo darbų, t. y. už didesnį kiekį nei pripažįsta atlikusi. Atsakovės netinkamai atliktus darbus taip pat įrodo ieškovės atlikta fotofiksacija nuotraukose, kuriose užfiksuota padėtis atsakovės darbų zonoje kitą dieną po jos pasišalinimo iš objekto. Atsakovės netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą taip pat įrodo ieškovės užsakovo UAB „Merko statyba“ pretenzija, pateikta ieškovei būtent dėl atsakovės atliekamų darbų vėlavimo. Atsakovė neteisingai teigia, neva ieškovė nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl sudrėkusios po stogo danga akmens vatos, neva uždėta vata buvo tinkama eksploatacijai. Užsakovas UAB „Merko statyba“ reiškė ieškovei pretenzijas dėl šlapios vatos ir reikalavo ją keisti. Akmens vatos gamintojas UAB „Rockwool“ nepaneigė, kad vata gali įdrėkti, rekomendavo montuojamas ir sandėliuojamas medžiagas apsaugoti nuo atmosferos veiksmų poveikio, sušlapusius vatos lapus išdžiovinti ir darbams naudoti tik išdžiūvusius gaminius, o jiems sudrėkus po hidroizoliacijos įrengimo imtis termoizoliacinių sluoksnių vėdinimo. Atsakovė pateikė tik atliktų darbų aktus su sąskaitomis, kurie nebuvo įteikti ieškovei nei vienu iš sutarties 11.3 punkte nurodytų būdų ir kurių atsakovė neteikė vienašališkai, taip pat pateikė „Defektinio akto reikalavimų paaiškinimus su nuotraukomis“, kuris sudarytas pačios atsakovės, su neaiškiais ir/ar neteisingais komentarais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos dokumentai. Atsakovė teigia atlikusi papildomus darbus už kuriuos reikalauja atlygio, t. y. sumontavusi 31 vienetą stogo įlajų bei 346,8 m L – formos profilių, tačiau stoge iš viso yra tik 29 įlajos, tik dešimt iš jų yra įrengta toje zonoje, kur dirbo atsakovė. Be to, įlajos niekaip negali būti laikomos papildomais darbais, nes jos yra technologiškai neatsiejama stogo dalis, šių darbų atlikimo atsakovė neįrodė, be to, dėl jų šalys nesitarė ir nepasirašė atskiro susitarimo. Atsakovė nereiškė reikalavimų apmokėti už šiuos darbus, neteikė jokių šių darbų atlikimo aktų ir kitaip neperdavė atliktų darbų rezultato ieškovei. Atsakovės nurodytas šio darbo įkainis – 12 Eur už metrą – neatitinka rinkos kainų. Pagal ieškovės parengtą sąmatą pagal rinkos kainą toks šių darbų kiekis, kurį teigia atlikusi atsakovė, galėtų kainuoti 879,64 Eur be PVM, o ne 4 161,60 Eur, kaip nurodyta atsakovės 2021 m. rugpjūčio 6 d. atliktų darbų akte. Kadangi pagal sutartį atsakovė buvo pasamdyta viso pastato stogo PVC dangos įrengimui, tačiau sutarties neįvykdė, t. y. atliko tik apie 20 procentų darbų, nutraukė jų vykdymą ir pasišalino iš objekto, tai yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir iš jos priteisti netesybas. Nors atsakovė priešieškinyje nepagrįstai teigia, kad sutarties sąlygos nebuvo aptartos, vyko derybos, kurios nebuvo iki galo sutartos, tačiau atsakovės direktorius sutartį pasirašė, ko atsakovė neginčija. Priešingai nei teigia atsakovė, techninė dokumentacija jai buvo pateikta, be to, techninis darbo projektas nurodytas kaip sutarties dalis – antras priedas (sutarties 12.3 punktas) – ir pasirašydama sutartį atsakovė su tuo sutiko. Be techninės dokumentacijos atsakovė apskritai nebūtų galėjusi vykdyti darbų, jos negavusi būtų turėjusi jos reikalauti, tačiau jokio įrodymo, kad atsakovė reikalavo pateikti kokią nors trūkstamą techninę dokumentaciją, nėra patekta.

Šalies argumentai

31. Pasisakydamas dėl priešieškiniu reiškiamų reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovė priešieškinį iš esmės grindė trimis šalių nepasirašytais atliktų darbų aktais ir atitinkamai tą pačią dieną išrašytomis PVM sąskaitomis–faktūromis. Ieškovė teigė, kad jai nei aktai nei PVM sąskaitos– faktūros pateiktos nebuvo. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų teismas konstatavo, kad atsakovė neperdavė ieškovei savo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų siuntusi ar kitokiu būdu įteikusi ieškovei šių aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui nereikalavo iš ieškovės neprimokėtų sumų pagal jos dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį išrašytas PVM sąskaitas– faktūras. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai, teismo vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šie dokumentai atsakovės buvo surašyti tik ieškovei užvedus bylą teisme.

40. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip neįrodytą, priešieškinį patenkinti. Priteisti iš ieškovės visas apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

40.1. Apeliantė mano, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, visus bylos įrodymus, įskaitant ieškovės pozicijos prieštaravimus, vertino selektyviai, išskirtinai ieškovei palankia linkme, dėl to nepagrįstai konstatavo apeliantės veiksmų ir ieškovės reikalaujamų priteisti sumų priežastinį ryšį bei nustatė neteisingą atlygintinų nuostolių dydį. Tuo tarpu apeliantės paaiškinimus ir pateiktus įrodymus teismas nepagrįstai atmetė, kaip neįrodytus.

40.2. Teismas nepagrįstai laikė neįrodyta apeliantės poziciją, kad ieškovė projektinės dokumentacijos darbų vykdymui apeliantei nepateikė. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad būtų išsiuntusi apeliantei techninį projektą elektroninių ryšių priemonėmis, paštu ar pateikusi pasirašytinai. Šią aplinkybę įrodinėjo savo darbuotojų pozicija, t. y. liudytojų parodymais. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymų prieštaravimus. Tai, kad projektinę dokumentaciją ieškovė apeliantei pateikė pavėlavusi, patvirtino ir jos atstovas ieškovės projektų vadovas J. V., kuris 2022 m. liepos 2 d. posėdžio metu paaiškino, kad projekto techninę dokumentaciją jis apeliantei pateikė fiziškai vieno apsilankymo metu, kai apeliantė jau apie 60 procentų iš atliktų darbų jau buvo atlikusi. Liudytojas dėl L – profilių paaiškino, kad „toje dokumentacijoje buvo toks mazgas, bet dėl L – profilių tarėsi D., jis ir susitarė, kaip papildomą darbą. Taip pat liudytojas parodė, kad papildomas darbas yra skardinio lankstinio montavimas. Ieškovės direktorius to paties teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors sutartį jis pasirašė anksčiau, techninę dokumentaciją į statybos aikštelę nuvežė darbų vadovas, o įrodymų, kad techninė dokumentacija apeliantei buvo siųsta elektroniniu paštu jis neturi. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė apeliantės paaiškinimus, kad pasirašytą sutartį apeliantės direktorius nusiuntė ieškovei elektroniniu paštu, o ieškovės direktorius pasirašytą sutartį pateikė tik į bylą. Apeliantės atstovai nuosekliai aiškino, kad projektinės dokumentacijos pradėdami darbus neturėjo, kadangi ieškovės direktorius žadėjo „eigoje viską susidėlioti“ ir vertė skubėti, nes ieškovė pati vėlavo atlikti darbus savo užsakovei.

40.3. Teismas taip pat nevertino apeliantės argumentų apie darbų organizavimą objekte, t.y., kad darbai objekte vyko chaotiškai, nes vykdyti darbus, galimai, vėlavo ieškovė pagal sutartį su užsakove UAB „Merko statyba“ (toliau – užsakovė). Remdamasis išskirtinai ieškovės darbuotojų – liudytojų parodymais, teismas nepagrįstai įvertino, kad atlikti darbus vėlavo apeliantė. Apeliantė pažymėjo, kad remiantis 2021 m. balandžio 9 d. ieškovės ir užsakovės pasirašytos statybos darbų rangos sutarties Nr. 2103/W0027 specialiąja dalimi, ieškovė objekto darbus turėjo pradėti 2021 m. birželio 18 d. ir užbaigti 2021 m. rugpjūčio 6 d. Teismas nenustatė aplinkybės, kad ieškovė darbus pradėjo laiku. Apeliantės teigimu, ieškovė pati vėlavo vykdyti darbus, dėl to papildomos pagalbos kreipėsi į apeliantę, iki tol šalys nebuvo bendradarbiavusios. Apeliantė atvyko į objektą, kai darbai jau buvo pradėti vykdyti. Faktinę aplinkybę, kad apeliantė darbus galėjo pradėti tik 2021 m. liepos 14 d., patvirtino visi apeliantės liudytojai. Be to, atsakovė negalėjo pradėti darbų 2021 m. liepos 5 d., kaip numatyta sutartyje, nes ieškovė tai datai nepateikė medžiagų, objekte vyko paruošiamieji darbai. Galimai dėl to, ieškovė, apeliantės vertinimu, ir nenurodė, kokį konkrečiai stogo plotą objekte apeliantė turėtų uždengti PVC danga.

40.4. Ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties sudarymo aplinkybių, darbų pradžios, susitarimo apimties. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus kaip neįrodytus ir iš dalies patenkino ieškovės reikalavimus, tokių būdu sudarydamas sąlygas ieškovei neteisėtai praturtėti apeliantės sąskaita, kadangi ieškovė patirtų nuostolių neįrodė jokiais apskaitos dokumentais. Ieškovės vienašališkai surašytos sąmatos, defektiniai aktai nėra apskaitos dokumentai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis.

40.5. Teismas nepagrįstai iš ieškovės pateiktų dokumentų nustatė, kad apeliantė objekte iš viso dirbo penkias dienas. Apeliantė objekte dirbo dvidešimt dvi dienas, dirbo ir savaitgaliais, tačiau teismas nevertino jos pateiktų įrodymų ir apskritai dėl jų nepasisakė sprendime. Kadangi teismas sprendime padarė išvadas, kad apeliantė dirbo penkias dienas ir vėlavo, tai privalėjo argumentuoti, koks buvo darbų atlikimo grafikas ir kas jį sudarė, ir kokius konkrečiai atlikti darbus apeliantė vėlavo. Fiziškai neįmanoma atlikti tokios apimties darbų, kokius, teismo vertinimu, atliko apeliantė 1 556 kv. m plote (su papildomais darbais) per teismo sprendime nurodytas penkias dienas. Teismas nepagrįstai, nesiaiškindamas ir neanalizuodamas ieškovės deklaratyvių teiginių, kad apeliantei trūko darbo jėgos, apeliantė vėlavo ir pan., atmetė apeliantės įrodymus, kad ji objekte dirbo tris savaites, dirbo 6–8 žmonės, dirbo ir savaitgaliais.

40.6. Apeliantės teigimu, sutarties ieškovės direktorius nebuvo pasirašęs, teigdamas, kad jis nepasirašinės jokių dokumentų, o viską susiderins ir susidėlios eigoje, todėl šalys vadovavosi žodiniais susitarimais. Ieškovės direktorius nesirašė ir apeliantės jam pateiktų 2021 m. rugpjūčio 3 d., 6 d. ir 12 d. atliktų darbų aktų, motyvuodamas tuo, kad pasirašys, kai visi darbai bus užbaigti. Sutarties, kurią ieškovė laiko sudaryta, 4.1.1 punkte numatyta, jog darbai perduodami šalims pasirašant faktiškai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, o ne atliekant bankinį „išankstinį mokėjimą“, ką atliko ieškovės direktorius 2021 m. rugpjūčio 6 d. pavedimu į apeliantės sąskaitą. Nors apeliantė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė tik į bylą pateikė ieškovės direktoriaus D. M. pasirašytą sutartį ir apeliantės direktorius D. K. ieškovės pasirašytos sutarties nebuvo gavęs, teismas sprendė, kad į bylą ieškovė pateikė šalių pasirašytą sutartį, kas reiškia, jog pasirašydamas sutartį, apeliantės direktorius sutiko su ieškovės pasiūlymu atlikti tam tikrus darbus sutartyje nurodytoje vietoje, t. y. šalys susitarė dėl statybos rangos sutarties dalyko.

40.7. Sprendime teismas šalių esmine sąlyga pripažino rangovo atliktą darbo rezultatą, kaip tai nurodyta CK 6.645 straipsnio 1 dalyje. Tačiau toje pačioje normoje taip pat nurodyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nevertino ieškovei nepalankia linkme jos pozicijos prieštaravimų dėl reikiamų medžiagų pateikimo, dėl sutartyje nenurodytų kokybės reikalavimų, normatyvinių tokios statybos dokumentų pateikimo, kurių ieškovė byloje nepateikė.

40.8. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentą, kad šalys nesitarė ir nesusitarė dėl darbų apimties, kadangi sutartyje nenurodytas stogo plotas, papildomų darbų kiekiai ir įkainiai, tai yra dėl kokios apimties darbų ir kokybės reikalavimų šalys susitarė. Sutartyje, kurią ieškovė laikė sudaryta, nurodyta: skaičiuojamas faktinis plotas (2.1. punktas), o ginčo dėl to, kad apeliantė uždengė dalį stogo PVC danga – 1556 kv. m, byloje nebuvo. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai vertino, kad šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantei palankias aplinkybes, kad šalys derėjosi dėl kainos (8 eurų), papildomų darbų įkainių ir kiekių ir, kad ieškovės atsakingi asmenys nežinojo, jog objekte yra vykdomas LEED GOLD projektas. Apie šią aplinkybę nežinojo net ieškovės darbų vykdytojas D. K., kuris 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tai, kad buvo vykdomas LEED GOLD projektas, jis sužinojo tik vėliau. Apeliantės vertinimu, jei šalys, būtų susitarę dėl esminių sutarties sąlygų, tarp jų ginčas kilęs nebūtų. Nors ieškovė byloje pateikė eilę jos surinktų ir subjektyvias pretenzijas apeliantei pagrindžiančių dokumentų, tačiau tarp jų nėra nei vieno šalių suderinto dokumento. Stogo planas, kuriame matosi papildomų darbų apimtis, darbo projektas, techninė dokumentacija, apeliantės vertinimu, įrodo tai, jog tarp šalių vyko derybos, bet sutarties sąlygos nebuvo galutinai suderintos. Ieškovė nepagrįstas pretenzijas dėl sudrėkusios po stogo danga akmens vatos reiškė tuo pagrindu, kad apeliantė neva neapsaugojo akmens vatos nuo atmosferos veiksnių poveikio, ko pasekoje akmens vata sudrėko, o užsakovas UAB „Merko statyba“ reiškė ieškovei pretenzijas dėl šlapios vatos ir reikalavo ją pakeisti. Atsakovei medžiagas teikė ieškovė, įskaitant ir plėvelę, kuria, kaip matyti iš atsakovės pateiktų į bylą fotonuotraukų, ir buvo atliekami dengimo darbai. Kadangi, kaip paaiškėjo, buvo vykdomas LEED GOLD projektas, apie ką nežinojo nei ieškovės direktorius, nei darbų vadovai, juolab apeliantės darbuotojai, akmens vatos dengimui galėjo būti keliami sugriežtinti reikalavimai, bet tokias sąlygas ieškovė privalėjo su apeliante aptarti ir suderinti iki darbų pradžios. Kadangi ieškovė nepateikė apeliantei techninės specifikacijos ir suderinto techninio–darbo projekto, kaip numatyta sutarties 1.1. punkte, šalys nesusitarė ir negalėjo susitarti dėl konkrečios darbų apimties, o atsiskaitymas numatytas pagal faktinį plotą. Byloje yra įrodyta, kad šalys tarėsi, bet nesusitarė dėl papildomų darbų apimties ir kainos. Ieškovė atsisakė derinti papildomų darbų kainą ir už juos sumokėti, todėl apeliantė turėjo teisę stabdyti darbus.

40.9. Teismas nevertino ieškovės reikalavimo dėl netesybų dydžio atitikties protingumo kriterijui ir nepagrįstai nereikalavo pateikti įrodymus, kokio dydžio nuostolius ieškovė realiai galėjo patirti ir patyrė. Atitinkamai ieškovė, siekdama pagrįsti, kad jos prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Todėl teismas neteisėtai priteisė ieškovei ir dalį avanso (dėl neva patirtų nuostolių), ir netesybas, ir delspinigius, ir procesines palūkanas.

40.10. Teismas nepagrįstai vertino ir padarė jokiais patikimais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad ieškovė „turėjo užbaigti nekokybiškai atliktus darbus, kurių vertė 5 404 Eur. Taip pat turėjo 783,75 Eur papildomų išlaidų darbuotojų nuomai, kurie buvo siunčiami padėti atsakovei įvykdyti sutartį“. 2022 m. liepos 5 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė į teismo klausimą, ar tos baudos gamybiniuose protokoluose realiai buvo pritaikytos, atsakė, kad baudos buvo pritaikytos, tačiau darbai buvo toliau vykdomi, dėl ko buvo mažinamos ir darbų kainos. Tačiau nurodė, kad tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali, kadangi jų neturi, tačiau užsakovas tą netesybų sumą atgavo, kas atstovės vertinimu, reiškia kitais būdais išieškojo. Taigi, netesybų įrodymų dėl apeliantės padarytos ieškovei žalos, kurios piniginė išraiška nuostoliai, ieškovė nepateikė.

40.11. Teismas nepagrįstai apeliantei nepalankia linkme vertino ieškovės pateiktus į bylą „gamybinius protokolus“ – subrangovų susirinkimo protokolas/protokolas Nr. 2013/015. Iš pateiktų dokumentų turinio nustatyta, kad ieškovė užsakovei atliko įvairaus pobūdžio darbus, už kuriuos ieškovei skirtos nuobaudos. Ieškovei numatytos baudos už 14 protokolo punktų reikalavimų nevykdymą, toks protokolas į bylą nepateiktas, todėl negalėjo būti vertinamas, kaip bylos įrodymas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjama, kokius darbus ieškovė buvo susitarusi su užsakove atlikti objekte, kodėl ieškovė privalėjo aptverti krano darbų zoną ir pan., tačiau akivaizdu, kad ieškovė buvo įsipareigojusi užsakovei.

40.12. Ieškovės atstovė 2022 m. lapkričio 15 d. posėdžio baigiamųjų kalbų metu rėmėsi STR 2.04.01:2018 42 punkto, kuris reglamentuoja plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų prijungimą prie vertikalių paviršių, numatytais reikalavimais. Sutartyje, kurią ieškovė laiko sudaryta, nėra nurodytas nei stogo tipas, nei STR reikalavimai. Sutarties darbų apimtis ir sąlygos, kaip minėta, apeliantei nebuvo aiškios, kadangi sutartyje nenurodytas nei stogo plotas, nei papildomų darbų kiekiai, nei jį įkainiai, teismas neturėjo pagrindo skaičiuoti ir vertinti sutarties kainos – 48 055 Eur be PVM, nes šalys dėl tokios kainos nesitarė.

40.13. Ieškovė neatliko statybos techninės ekspertizės, tokių įrodymų reikalavimams pagrįsti į bylą nepateikė, defektinius aktus surašė ne techninis prižiūrėtojas, o iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kokiame stogo plote darytos fotonuotraukos. Ieškovė nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, kad ieškovės direktorius D. M. apskritai turi kompetencijų defektinių aktų surašymui. Defektinius aktus objekte gali surašyti techninę priežiūrą atliekantis specialistas, o ieškovės į bylą pateiktus pasirašė ne techninis prižiūrėtojas, o ieškovės direktorius.

40.14. Ieškovė pagal vienintelį į bylą pateiktą apskaitos dokumentą – 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą ir jos pagrindu atliktą 2021 m. rugsėjo 14 d. bankinį pavedimą mokėjo už paruošiamuosius darbus nenustatytai byloje UAB. Ieškovės byloje pateikti apmokėjimą už tam tikrus darbus įrodantys dokumentai, t. y. 2021 m. rugpjūčio 31 d. paslaugų priėmimo –perdavimo aktas Nr. VAL003106, tos pačios dienos PVM sąskaita–faktūra VAL003106 už paruošiamuosius statybos darbus, apeliantės vertinimu, patvirtina, kad ieškovė 4 146,75 Eur pinigų sumą pervedė už paruošiamuosius statybos darbus. Vertinant ieškovės pateiktus įrodymus apie apmokėjimą už „paruošiamuosius darbus“, remiantis matematiniais skaičiavimais, nenustatyta UAB juos atlikinėjo 436,5 valandas. Tai reikštų, jei dirbta buvo 8 valandas per dieną, tai paruošiamuosius darbus vykdė 54–55 dienas. Apeliantės vertinimu, ieškovė neįrodė, kada ir kaip „paruošiamieji darbai“ susiję su stogo dengimo PVC danga darbais, ir kad juos turėjo atlikti apeliantė. Ieškovės atstovė 2022 m. liepos 5 d. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti už kokius „paruošiamuosius darbus“ objekte sumokėta nenustatytai UAB. Atstovė paaiškino, kad sumokėta darbuotojams už visą mėnesį, todėl darytina išvada, kad sumokėta už stogo dengimo darbus. Apeliantė, kaip nustatyta, uždengė 1 556 kv. m., liko neuždengtas 5 309 kv. m. plotas (6 865-1 556). Ieškovės direktorius aiškino, kad objektą užbaigė. Pagal ieškovės į bylą pateiktą projektinę dokumentaciją bendras stogo plotas 6 865 kv. m. Apeliantė atliko stogo dengimo PVC danga darbus su papildomais darbais 1 556 kv. m. plote. Darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė užsakovei vykdė ne tik stogo dengimo PVC danga (su šiltinimo darbais), bet kitus darbus.

40.15. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl papildomų darbų, konkrečiai dėl L – formos profilių sumonatavimo šalys susitarė žodžiu ir ieškovei, faktiškai priėmusiai pagal žodinį susitarimą tinkamai atliktus darbus, kyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti. Ieškovė ieškinį grindė argumentais, kad apeliantė neįrengė viso stogo PVC dangos, bet ir tiek darbų, kiek atliko, atliko netinkamai, tai yra nepilnai ir nekokybiškai įrengė stogo PVC dangą. Tačiau ieškovės projektų vadovas J. V., liudijęs jam žinomas aplinkybes 2022 m. rugsėjo 15 d. posėdžio metu, parodė, kad būtent jis vadovavo ginčo objektui, o tuos darbus, kuriuos atliko apeliantė, „viską jie teisingai padarė“. Nors teismas vertino, kad toks teiginys išimtas iš konteksto, apeliantė pateikė atliktų darbų nuotraukas, iš kurių nustatytina, kad tuos darbus, kuriuos apeliantė atliko objekte, ji atliko kokybiškai. Ieškovės darbų vadovas liudytojas D. K. taip pat paliudijo, kad dėl papildomų darbų buvo tartasi, bet kadangi toks susitarimas liko neįformintas raštu, laikytina, kad šalys savo susitarimo atitinkamai neįformino. Liudytojas 2022 m. rugsėjo 15 d. posėdžio metu parodė: „Taip, buvo kalbėta atskirai dėl L – profilio, nes tas L – profilis galima sakyti nepriskirtas prie stogo, ta kalba buvo atskirai kalbėta...“. Ir tai įrodo apeliantės priešieškinio pagrįstumą dėl 4 161,60 Eur reikalavimo už atliktus papildomus darbus.

40.16. Aplinkybė, jog apeliantė darbus objekte vykdė, o ieškovė tam neprieštaravo, pati savaime nereiškia, jog 2021 m. birželio 28 d. šalys sudarė sutartį, tačiau ši aplinkybė, apeliantės vertinimu, yra reikšminga vertinant ieškovės elgesį sąžiningumo prasme. Ieškovė vedė derybas su apeliante, nepateikdama (o gal ir specialiai tai darydama) techninio–darbo projekto, ko pasekoje negalėjo nurodyti papildomų darbų apimties ir kainų. Apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė užbaigs derybas ir įtvirtins susitarimą dėl 8 Eur už kv. m. stogo įrengimo PVC danga su apšiltinimo darbais ir papildomų darbų, įtvirtins jų apimtis ir kiekius. Būtent ieškovė elgėsi nesąžiningai, leisdama apeliantės darbuotojams dirbti statybos objekte, neužbaigusi pradėtų derybų dėl darbų kainos ir papildomų darbų kiekių ir kainų. Ieškovės sutikimu darbų atlikimą organizavusi apeliantė pagrįstai tikėjosi atlyginimo už faktiškai atliktus darbus, todėl jos priešieškinio reikalavimas dėl 7 515,60 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas.

40.17. Kadangi šalys nesusitarė, derybos nutrūko, ieškovė atsisakė suderinti ir mokėti apeliantei už papildomus darbus, todėl nėra pagrindo laikyti pagrįsta ieškovės poziciją, kad apeliantė vienašališkai nutraukė sutartį, nes ji turėjo teisę darbus stabdyti. Teismui pripažinus, kad sutartis buvo sudaryta, būtent ieškovė pažeidė esmines sutarties sąlygas. Ieškovės nepagrįstos pretenzijos, kuriomis siekiama neužbaigtų dėl ieškovės kaltės derybų sąskaita įrodyti ne ką kitą, kaip apeliantės „darbų neišmanymą“, įrodo pačios ieškovės nekompetenciją aptariamų darbų kontekste. Daugelis ieškovės pozicijos prieštaringų argumentų, apeliantės vertinimu, akivaizdžiai įrodo, jog pati ieškovė nutraukė derybas su atsakove.

40.18. Nors teismas sprendime pasisakė, kad ieškovei su apeliante nereikėjo derinti techninio projekto, tačiau apeliantė ir neteigia, kad ieškovė turėjo suderinti su ja techninį–darbo projektą, bet turėjo suderinti stogo planą ir stogo detales, o tokių įrodymų, kad buvo derinta, ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovė, pareiškusi ieškinį apeliantei ir nepateikusi į bylą jos nuostolius pagrindžiančių dokumentų (mokėjimų), apeliantės vertinimu, siekia teismo sprendimo pagrindu neteisėtai praturtėti, tačiau nuostoliai turi būti realūs, šalims yra draudžiama kurti hipotetinius nuostolius.

Šalies argumentai

41.1. Apeliantės skundas nenuoseklus, jame kartojami bylos įrodymams prieštaraujantys teiginiai, nepateikiama jokių naujų argumentų ir įrodymų, kvestionuojamos netgi tos teismo išvados, kurios padarytos pačios apeliantės naudai. Apeliantės skundas paremtas tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas neva pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, bylos įrodymus vertino selektyviai ieškovės naudai.

41.2. Apeliantė tiek viso proceso metu, tiek apeliaciniame skunde laikosi nelogiškos pozicijos kad sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Tačiau kaip pagrįstai sprendime pažymėjo teismas, atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli – nors įrodinėjo, kad sutartis nebuvo sudaryta, tačiau reikšdama priešieškinį ar aiškindama tam tikras aplinkybes rėmėsi būtent sutarties nuostatomis. Vienas iš argumentų, kurių laikosi apeliantė, teigdama, kad sutartis nebuvo sudaryta, yra tai, kad, nors sutartį pasirašė apeliantės direktorius, bet apeliantė negavo sutarties, pasirašytos iš ieškovės pusės. Teismas šiuo klausimu, vadovaudamasis bylos medžiaga, pagrįstai sprendė, kad ieškovė, pateikusi atsakovei sutarties projektą, taip pateikė ofertą, o apeliantės direktorius, pasirašydamas sutartį ir uždėdamas bendrovės spaudą, aiškiai ir besąlygiškai ofertą akceptavo, taigi, sutartis laikoma sudaryta. Be to, apeliantė bylos nagrinėjimo metu neginčijo nei savo įmonės direktoriaus parašo, nei spaudo, nei pačios sutarties. Todėl vien ta aplinkybė, kad apeliantė neturėjo sutarties su ieškovės direktoriaus parašu ir kad apeliantės direktorius pirmas pasirašė sutartį, pati savaime, nepaneigia atsakovės akcepto į ofertą.

41.3. Kadangi apeliantė iki darbų pradžios negavo techninės dokumentacijos, jos vertinimu, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Apeliantė šį argumentą iš esmės įrodinėjo tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų pateikusi (išsiuntusi ar kitais būdais) atsakovei šią dokumentaciją, o liudytojas J. V. davė parodymus, jog atvežė apeliantei techninę dokumentaciją į objektą, kai ši jau buvo atlikusi apie 60 procentų savo visų objekte padarytų darbų. Ieškovė pažymėjo, kad rangos sutarties sudarymui iki sutarties pasirašymo ar jos pasirašymo metu techninė dokumentacija nėra būtina, t. y. tai nėra esminė rangos sutarties sąlyga, taip nurodyta ir CK 6.684 straipsnio 2 dalyje, kuriuo remiasi ir pati apeliantė. Todėl jau vien ši CK nuostata įrodo, kad techniniai dokumentai gali būti sudaromi ir/ar pateikiami jau po sutarties pasirašymo ir jų nebuvimas ar neperdavimas, pasirašant sutartį nedaro rangos sutarties negaliojančia. Be to, ieškovė pati turėjo visą darbų vykdymui reikalingą projektinę dokumentaciją, kurią dar iki sutarties su atsakove pasirašymo ji gavo iš užsakovės UAB „Merko statyba“. Kadangi ieškovė turėjo darbams atlikti reikalingą projektinę dokumentaciją, o tokiu atveju nėra logiška manyti, kad dėl kokių nors priežasčių ji nebūtų pateikusi šios dokumentacijos atsakovei. Teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovei techninė dokumentacija buvo pateikta, išsamiai ir nuosekliai vertino visų liudytojų parodymus dėl techninės dokumentacijos pateikimo, taip pat kitus susijusius su šiuo klausimu įrodymus, o ne tik apeliantės nurodyto liudytojo J. V. pasakymą, kurį nepagrįstai akcentuoja apeliantė. Nors apeliantė teigia esą reikalavusi iš ieškovės pateikti techninę dokumentaciją, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ji kokiu nors būdu būtų jos reikalavusi, kreipusis į ieškovę, jog jai neaišku, kaip ir kur vykdyti darbus, kokiomis apimtimis. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovei techninė dokumentacija buvo pateikta ir apeliantė pasirašydama sutartį, sutiko su ieškovės pasiūlymu atlikti tam tikrus statybos darbus, tokiu būdu šalys susitarė dėl statybos rangos sutarties dalyko.

41.4. Apeliantės argumentai, neva sutartis laikytina nesudaryta dar ir dėl to, kad nebuvo susitarta dėl darbų apimties, visiškai pagrįstai teismo buvo atmesti. Teismas išanalizavo ir įvertino sutarties nuostatas, taip pat liudytojų parodymus, neišskiriant nei atsakovės kviestų, kurie patvirtino, jog buvo sutarta dėl viso stogo uždengimo. Sutarties 2.1 punkto nuostata „Skaičiuojamas faktinis plotas“ nepaneigia apibrėžto sutarties dalyko, nes ši nuostata siejama su apmokėjimu už atliktą darbą, o darbas apmokamas pagal šalių pasirašytus tarpinius darbų priėmimo–perdavimo, aktus atsižvelgiant į faktiškai atliktų darbų kiekį. Todėl visiškai atmestini apeliantės argumentai, kad apeliantei nebuvo aiškios darbų apimtis ir sąlygos.

41.5. Apeliantės argumentas, kad šalys nesusitarė dėl papildomų darbų apimties ir kainos, todėl vadovaujantis CK 6.181 straipsnio 3 dalies nuostata sutartis laikytina nesudaryta, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir nelogiškas, netinkamai interpretuojantis teisės normas. Derybos dėl papildomų darbų, taip pat dėl sutartinio įkainio padidinimo kilo jau po sutarties sudarymo ir pasirašymo, tačiau kilusios derybos niekaip nepanaikina ir nedaro negaliojančios anksčiau sudarytos šalių sutarties. Byloje nėra ginčo dėl to, kad susitarimai dėl papildomų darbų ir dėl kainos pakeitimo nebuvo pasiekti, jokie susitarimai dėl to nebuvo pasirašyti, tačiau tai nereiškia, kad pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Byloje nėra ir jokių įrodymų, kad, vykstant deryboms dėl kainos padidinimo ir/ar papildomų darbų, atsakovė būtų stabdžiusi darbus ar išreiškusi ketinimą nutraukti sutartį. Taigi, faktas, kad derybos vyko, bet nebuvo pasiekti susitarimai, nedaro negaliojančios anksčiau sudarytos sutarties, o apeliantei neišreiškus valios ją nutraukti, priešingai – toliau vykdant darbus, netgi atlikus papildomus darbus, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė ją laikė galiojančia.

41.6. Nesuprantami ir visiškai prieštaringi apeliantės argumentai, neva ieškovė iš esmės pažeidė sutarties sąlygas pervesdama sutartyje nenumatytą avansą ir kad sutarties ieškovė nesirašė ir nesivadovavo jos nuostatomis. Sutartį abi šalys pasirašė, ieškovė niekada neteigė priešingai. Ieškovė vadovavosi ir vadovaujasi sutarties nuostatomis ir neginčija jokių jos sąlygų. Nei avanso pervedimas, nei sutarties pakeitimų neinicijavimas iš ieškovės pusės niekaip negali būti laikomi esminiais sutarties pažeidimais. Jei apeliantė norėjo pakeisti sutartį, būtent jos teisė buvo siekti sudaryti ją pakeičiančius ar papildančius susitarimus, o jų nepasiekus, vadovaujantis sutartinėmis ir įstatyminėmis nuostatomis, pranešti apie darbų sustabdymą ar net sutarties nutraukimą, tačiau šiomis teisėmis, kaip minėta aukščiau, atsakovė nesinaudojo, toliau vykdė sutartį, net ir nesutarus dėl didesnio įkainio, ir netgi atliko papildomus L – profilių įrengimo darbus.

41.7. Apeliantės teiginiai, kad ieškovė turėjo su ja derinti techninę dokumentaciją, yra niekuo nepagrįsti – nei sutarties, nei teisės aktų nuostatomis. Techninę dokumentaciją užsakovo užsakymu rengė projektuotojai; jų parengtas, suderintas su užsakovu projektas buvo perduotas ieškovei ne derinimui, o darbų vykdymui, o ieškovė savo ruožtu perdavė projektą atsakovei. Šis projektas neturėjo ir net negalėjo būti kažkaip derinamas ieškovės su atsakove, nes nei viena, nei kita neturėjo teisės keisti užsakovo patvirtinto projekto.

41.8. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę ir pasinaudojo sutarties 4.1.6 punkte numatytu teisių gynimo būdu, t. y. atsakovei nereaguojant į raginimus taisyti darbų defektus, pati savo jėgomis trūkumus pašalinti, dėl ko atitinkamai turi teisę reikalauti sumažinti sutarties kainą, o ją sumažinus – reikalauti iš atsakovės permokėtos už darbus avanso dalies. Apeliantė neperdavė ieškovei jokio savo atliktų darbų rezultato, net dalies darbų. Neįrodė savo teiginių, neva ji teikusi ieškovei atliktų darbų aktus, tik ieškovės atstovas jų nepriėmė. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apeliantė būtų siekusi perduoti darbus ieškovei. Šias aplinkybes tinkamai įvertino teismas, laikydamas, kad atsakovė neperdavė ieškovei darbų rezultato. Tai, kad atsakovė nesiekė perduoti darbų rezultato ir nereikalavo iš ieškovės apmokėjimo už juos, rodo tai, kad atsakovė pati suprato ir pripažino darbus atlikusi netinkamai ir neturinti teisės reikalauti už juos atlygio. Atsakovė nereagavo į jokias ieškovės reiškiamas pretenzijas, įskaitant ikiteisminę, nei į pranešimą dėl sutarties nutraukimo.

41.9. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus ir argumentus dėl tam tikrų, atsakovės teigiamų papildomų darbų, o būtent – dėl įlajų ir kitų vertikalių paviršių (atraminių kojų ir pan.) apdirbimo, pagrįstai nesutiko su apeliantės pozicija, kad šie darbai laikytini papildomais. Teismas pagrįstai, remdamasis bylos medžiaga ir teisės aktų nuostatomis, sprendė, kad šie darbai yra technologiškai neatsiejami nuo stogo įrengimo darbų, kadangi jų neatlikus negalima pasiekti stogo sandarumo rezultato. Taigi, pagrįstai šiuos darbus laikė įeinančiais į darbų apimtis, o jų atsakovei neatlikus, pripažino, kad darbus atsakovė atliko netinkamai (nepilnai). Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. defektiniame akte nurodė trūkumus, kurie ir yra atsakovės neatlikti iki galo, neužbaigti. Todėl ji turėjo teisę ir teismas tai pagrįstai pripažino, šiuos neatliktus stogo įrengimo darbus (ne papildomus darbus) atlikti už atsakovę ir patirtomis išlaidomis sumažinti atsakovei mokėtiną sumą.

41.10. Apeliantė apeliaciniame skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo metu, kvestionuoja ieškovės patirtų išlaidų atsakovės darbams užbaigti dydį, t. y. kodėl atskirai tokie darbai, kaip ortakių, įlajų, atraminių kojų apdirbimas danga, pagal ieškovės pateiktus į bylą įkainius, kainuoja brangiai, o atsakovės įkainis buvo tik 7 Eur už 1 kv. m. Bylos eigoje išaiškinta, jog minėti darbai yra iš esmės sudėtingesni, imlesni laikui, nei paprastas lygios stogo plokštumos užklojimas danga, todėl jie ir kainuoja daugiau, kuomet atliekami atskirai, pavyzdžiui, šalinant trūkumus. Kadangi šie darbai yra neatsiejama stogo įrengimo dalis, paprastai jų įkainis neišskiriamas, o atlikimo kaštai įskaičiuojami į bendrą stogo įrengimo įkainį, kaip ir šiuo atveju, sutartyje su atsakove. Ieškovė tai, kiek jai kainavo minėtų darbų atlikimas, užbaigiant atsakovės vykdytus darbus, įrodinėjo įkainiais, kuriuos ieškovė taiko tokiems darbams kituose objektuose. Ieškovė pažymėjo, kad ji atsakovės neužbaigtiems darbams užbaigti nesamdė kitų subrangovų, o šiuos darbus atliko pati, todėl atsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis nebuvo, siekdama įrodyti, kiek kainuoja tokių darbų atlikimas, ieškovė rėmėsi savo kituose objektuose taikomais tokių darbų įkainiais. Be to, tokius įkainius teismui būtų galėjusi pateikti ir atsakovė, ginčydama ieškovės nurodytas patirtas išlaidas, tačiau atsakovė to nepadarė. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės paskaičiuotomis išlaidomis, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kiek, jos manymu, tokie darbai galėtų kainuoti. Ieškovei pateikus dokumentus, pagrindžiančius jos išlaidas atsakovės neužbaigtiems darbams užbaigti ir darbų trūkumams ištaisyti (sudrėkusiai akmens vatai pakeisti), o apeliantei nepateikus jokių kitokias kainas pagrindžiančių įrodymų, teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog ieškovė turi teisę į būtent tokių išlaidų (5 404 Eur) atlyginimą.

41.11. Apeliantės teiginys, neva ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad defektai buvo apeliantės atliktų darbų vietoje, vėlgi yra nesuprantamas ir prieštaringas. Stogo įrengimo darbų be atsakovės daugiau nevykdė joks subrangovas ir dėl to nėra jokio ginčo. Todėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. defektiniame akte nurodyti defektai galėjo būti tiktai atsakovės. Pati apeliantė iš esmės net neginčija, kad minėtų darbų (įlajų ir kitų vertikalių paviršių apdirbimo) neatliko, nes laikė juos papildomais, taigi, iš esmės dėl defektų (neužbaigtų darbų) egzistavimo ir jų priskirtinumo būtent apeliantei iš esmės ginčo byloje net nebuvo. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pretenzijos dėl sudrėkusios akmens vatos, o tuo pačiu ir reikalavimas atlyginti jos keitimo išlaidas, yra pagrįstos. Apeliantė bando teigti, kad akmens vatos dengimui galėjo būti keliami didesni reikalavimai, nes tai buvo „LEED GOLD“ projektas, o su tokiais didesniais reikalavimais apeliantė neva nebuvo supažindinta. Tačiau šis apeliantės teiginys absurdiškas. Tai, ar objektas buvo ar nebuvo „LEED GOLD“ projektas, neturi įtakos atsakovės pareigos saugoti akmens vatą nuo drėgmės visomis priemonėmis, sudrėkusios vatos nenaudoti, o jau sumontuotą – pakeisti. Bet kuriame objekte akmens vatai keliami būtent tokie reikalavimai, nes visiems suvokiama, jog drėgnų statybinių medžiagų montuoti negalima.

41.12. Apeliantė, įrodinėdama neva tinkamai atlikusi visus darbus, remiasi liudytojo J. V. ištartais žodžiais, tačiau teismas visiškai teisingai įvertino, kad tokie teiginiai išimti iš konteksto ir atsakovė neteisingai interpretuoja liudytojo parodymus. Kaip teisingai nustatė teismas, nurodytos šio liudytojo frazės buvo ištartos ne darbų defektų kontekste, o aiškinantis aplinkybes, kad atsakovei buvo žinoma, kaip turi būti atliekami stogo dengimo darbai, t. y. liudytojui patvirtinant faktą, kad atsakovei buvo žinoma informacija, nurodyta techniniuose dokumentuose (projekte), kurių atsakovė teigia neturėjusi. Apeliantė taipogi bando įrodinėti neva tinkamai atliktus savo darbus atliktų darbų nuotraukomis, tačiau dėl jų ieškovė pateikė paaiškinimus ir įrodė priešingai.

41.13. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 783,75 Eur papildomų išlaidų darbuotojų nuomai. Nepaisant to, atsakovė savo apeliaciniame skunde aptarinėja ir kvestionuoja su šiuo reikalavimu susijusius ieškovės teiktus įrodymus: darbuotojų nuomos apskaitos ir apmokėjimo dokumentus, nors dėl atmesto reikalavimo atlyginti 783,75 Eur išlaidas darbuotojų nuomai ginčo apeliacijoje nėra.

Šalies argumentai

41.15. Apeliantė teigia objekte dirbusi daugiau nei penkias dienas, kaip rodo statybos darbų žurnalo duomenys, esą dirbo dvidešimt dvi dienas, taip pat ir savaitgaliais, dirbo po 6-8 žmones. Tačiau visai neaišku, kurią teismo sprendimo dalį, kurią neteisingai priteistą ar nepriteistą sumą apeliantė bando nuginčyti šiais argumentais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų sumų, sprendime nenurodė, kad remiasi būtent statybos darbų žurnalo duomenimis, o ne atsakovės įrodymais. Šiais įrodymais vadovautis šiuo atveju ir nereikėjo, nes nei viena iš šalių nereiškė byloje reikalavimų, susijusių su atsakovės darbuotojų pradirbtų dienų skaičiumi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pasišalino iš objekto neįvykdžiusi sutarties ir nebedirbo nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė to niekada neginčijo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl atsakovės atlikto darbų kiekio – 1556 kv. m. Ieškovė netesybų reikalavo dėl darbų pabaigos vėlavimo ir sutarties nutraukimo, o ne dėl per mažai dirbtų atsakovės dienų. Atsakovė savo priešieškinio reikalavimų taip pat negrindžia savo darbuotojų darbo dienomis. Taigi, apeliantės argumentai dėl to, kiek dienų dirbo jos darbuotojai objekte, neturi reikšmės bylai.

41.16. Apeliantė lyg ir bando pateisinti savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą tuo, kad projektas esą buvęs „LEED GOLD“ projektas, kuriam keliami papildomi reikalavimai. Tačiau apeliantė nenurodė jokių duomenų, teisės aktų nuostatų dėl neva didesnių, griežtesnių reikalavimų, nepagrįstai galėjusių apsunkinti jos darbų vykdymą, nepateikė jokių įrodymų dėl neva keliamų didesnių reikalavimų šiuose objektuose. Taigi šie apliantės argumentai atmestini.

41.17. Teismas, sumažinęs delspinigių skaičiavimo laikotarpį, dar daugiau netesybų sumos nemažino, išsamiai, teisingai ir pagrįstai argumentuodamas tai sprendime, juo labiau, kad atsakovė nei baudos, nei delspinigių dydžio nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje visai neginčijo. Tik apeliaciniame skunde apeliantė iškėlė klausimą dėl netesybų dydžio atitikties protingumo kriterijui ir dėl to, kokio dydžio nuostolius ieškovė realiai galėjo patirti. Kadangi atsakovė pirmoje instancijoje savo pozicijos negynė, ginčydama sutartyje numatytų netesybų dydį, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde šiuo klausimu dėstomi apeliantės pasvarstymai nenagrinėtini.

41.18. Apeliantė visiškai neteisingai nurodo, neva teismas nepagrįstai apeliantei nepalankia linkme vertino ieškovės pateiktus į bylą „gamybinius protokolus“. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų sumų, jų apskritai nevertino ir jų pagrindu visai nesprendė, kokios sumos priteistinos ieškovei. Minėtas apeliantės teiginys visiškai neatitinka tikrovės; taipogi visiškai nesuprantamas apeliantės teiginys, kad byloje turėjo būti „nustatinėjama, kokius darbus ieškovė buvo susitarusi su užsakove atlikti objekte, kodėl ieškovė privalėjo aptverti krano darbų zoną ir pan.“, nes byla nesusijusi su ieškovės įsipareigojimais generaliniam rangovui ar užsakovui.

41.19. Nors apeliantė prašo priešieškinį tenkinti, tačiau apeliaciniame skunde faktiškai nepasisakyta, kokiai pagrindais, argumentais ar įrodymais apeliantė ginčija teismo sprendimą šioje dalyje. Vienintelis pasisakymas dėl priešieškinio reikalavimo dėl papildomų darbų yra apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad liudytojas D. K. nurodė, jog buvo kalbėta dėl L profilio įrengimo kaip dėl papildomų darbų, kas apeliantės nuomone įrodo jos priešieškinio pagrįstumą dėl 4 161,60 Eur reikalavimo už atliktus papildomus darbus. Atsakovė už šiuos darbus reikalavo atlygio pagal 12 Eur už 1 m įkainį, tačiau per visą bylos nagrinėjimą šio įkainio nepagrindė jokiu įrodymu. Ieškovė – priešingai – ginčijo tokį nurodytą atsakovės įkainį ir pateikė įrodymus, kad tokie atsakovės atlikti darbai ir toks jų kiekis, kokį atsakovė atliko, pagal UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ sąmatų sudarymo programą SES3, galėtų kainuoti 879,64 Eur be PVM. Byloje nesant jokių kitų įrodymų ir atsakovei nenuginčijus ieškovės pateikto šių darbų kainos paskaičiavimo, teismas visiškai pagrįstai vadovavosi ieškovės pagal sąmatų sudarymo programą paskaičiuota kaina už papildomus darbus, todėl pagrįstai ir priteisė atsakovei 879,64 Eur už L – formos profilių sumontavimą. Dėl teismo netenkinto atsakovės reikalavimo priteisti atlygį už kitus papildomus darbus, kuriuos teismas pagrįstai laikė priklausančiais prie stogo PVC dangos įrengimo darbų, t. y. įeinančiais į sutarties kainą, apeliantė apeliaciniame skunde nepateikia absoliučiai nei vieno argumento, todėl, apeliantei teismo padarytų išvadų šiuo klausimu neginčijant, teismo išvados paliktinos galioti.