Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, teistas:

2019 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, (dvi nusikalstamos veikos), 64¹ straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmė atlikta. 2020 m. sausio 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2019 m. balandžio 24 d., apie 19.20 val., viešoje vietoje – Sapiegų rūmų parke, esančiame Vilniuje, Antakalnio g. 17, žodinio konflikto metu priėjęs prie E. B. kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, pargriovė jį ant žemės ir E. B. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais įžūliais veiksmais D. V. pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d., apie 19.00 val. kartu su draugu N. A. motoroleriu atvažiavo į Sapiegų rūmų parką. Jis sustabdė motorolerį netoli įrengtos vaikų žaidimo aikštelės ir su draugu nuo jo nulipo. Tuo metu prie jo priėjo nukentėjusysis E. B. ir rankoje laikydamas telefoną pradėjo jį fotografuoti. Jis (D. V.) dėl to pareiškė pretenzijas E. B., jį stumtelėjo ir nukentėjusiajam iš rankų iškrito telefonas. Tada E. B. priėjo prie jo motorolerio ir iš variklio užvedimo spynelės ištraukė užvedimo raktelius ir juos pasiėmė. Norėdamas iš E. B. atimti raktelius su juo susigrūmė. Grumtynių metu E. B. nukrito ant žalios vejos. Tuo metu prie jų priėjo pašalinis asmuo ir pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus. N. A. prašė nekviesti ir siūlė už tai pinigų. D. V. pripažino, kad konflikto su nukentėjusiojo metu vartojo necenzūrinius žodžius ir savo veiksmais galėjo pažeisti viešąją tvarką, tačiau tvirtino, kad E. B. nemušė, į jo veidą ir kūną nesmūgiavo, tik grumtynių metu jį pargriovė ant žemės. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos pritesimo prašė atmesti.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą byloje skirti teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar nukentėjusiojo E. B. dešinio peties sužalojimas priežastiniu ryšiu gali būti susijęs su kaltinamojo D. V. veiksmais, kuriuos jis galimai atliko E. B. atžvilgiu 2019 m. balandžio 24 d., apie 19.20 val., Sapiegų rūmų parke, esančiame Antakalnio g. 17, Vilniuje, siekiant nustatyti nukentėjusiojo E. B. sveikatos sutrikdymo laipsnį. Teismas patenkino prokurorės prašymą. 2020 m. sausio 13 d. nutartimi byloje paskyrė teismo medicinos ekspertizę, suformulavo ekspertams klausimus ir pavedė ją atlikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertams (t. 1 b.l. 177-178).

2020 m. balandžio 9 d. teismo buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. EKG 27/2020901). Atsakydami į teismo suformuluotus klausimus ekspertai konstatavo, kad E. B. po nagrinėjamo įvykio 2019 m. balandžio 24 d. išorinių sužalojimų žymių nekonstatuota. Dar prieš nagrinėjamą įvykį buvusi dešinės rankos ir peties trauma bei dešinio peties lėtiniai degeneraciniai pakitimai neleidžia teigti, kad 2019 m. balandžio 24 d. įvyko dešinio peties sąnario vidinių struktūrų trauma. Nesant patvirtintų objektyvių sužalojimų, būtent po 2019 m. balandžio 24 d. įvykio, nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo mąsto vertinimui (remiantis Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 13 p. bei šio punkto komentarų „d“ papunkčiu).

Minėto ekspertizės akto tiriamosios dalies apibendrinime ekspertai pažymėjo, kad dviejų mėnesių laikotarpyje po šio įvykio nėra medicininių įrašų apie E. B. dešinio peties sąnario skausmus bei niekur neminima 2019 m. balandžio 24 d. paties trauma. Apskritai E. B. dešinio peties skausmai fiksuojami nuo 2003 m. pažymėtina, kad E. B. medicininiuose dokumentuose yra paminėta vienintelė trauma – 2018 m. trauma krentant nuo dviračio, kurios metu buvo sumušta dešinė ranka ir skaudėjo peties ir alkūnės sąnariai, todėl negalima teigti, kad E. B. dešinio peties traumą patyrė būtent 2019 m. balandžio 24 d. įvykusio įvykio metu.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis D. V. viešoje vietoje – Sapiegų rūmų parke, esančiame Antakalnio g. Vilniuje tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė konfliktą, dėl jam pastabą pareiškusio E. B. ir pastarojo veiksmų, kurių metu nukentėjusysis norėjo užfiksuoti jo nuomone neleistinai Sapiegų parke motoroleriu važinėjusį D. V., bei siekdamas užkirsti kelią D. V. išvykimui iš parko, kol atvyks policijos pareigūnai paėmė kaltinamojo motorolerio raktelius. Šio konflikto metu kilus susistumdymui D. V. sudavė E. B. smūgį ranka į jo veidą bei pargriovė ant žemės, taip E. B. sukeldamas fizinį skausmą. D. V. faktiškai nepripažino, kad tyčia vartojo fizinį smurtą E. B. atžvilgiu tvirtindamas, kad į veidą jam nesmogė, o tik pargriovė ant žemės, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia ne tik E. B. ir jo sutuoktinės G. B., tačiau ir konfliktą mačiusio pašalinio asmens R. Š. ir net kaltinamojo draugo, liudytojo N. A. parodymai. Minėti liudytojai patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis D. V. sudavė smūgį E. B. į veidą, nors liudytojas N. A. stengdamasis padėti D. V. tvirtino, kad jo draugas taip pasielgė netyčia. Akivaizdu, kad patyręs smūgį į veidą ir pargriautas ant žemės E. B. patyrė fizinį skausmą ir jam skaudėjo. Teismo medicininės ekspertizės akto išvada dėl E. B. nustatytų kūno sužalojimų nekeičia kaltinamojo D. V. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos ir neduoda pagrindo E. B. sveikatos sutrikdymo masto vertinimui. Tačiau teismas iš D. V. kaltinimo šalina jam inkriminuota faktinę aplinkybę, kad sudavė E. B. ne mažiau kaip vieną smūgį jam į kūną, nes byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina.

Vienas iš BK 284 straipsnio būtinų sudėties požymių, kaip jau ir minėta, yra padariniai, t. y. visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. V. atliko nevienkartinius, gana ilgą laiką besitęsusius veiksmus – būdamas viešoje vietoje, Sapiegų rūmų parke, kuriame be kaltinamojo, jo draugo, nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės buvo ir daugiau parko lankytojų, sukėlė konfliktą, garsiai vartojo necenzūrinius žodžius ir panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Atlikdamas tokius veiksmus D. V. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeisdamas kitų asmenų interesus – atsipalaiduoti ir praleisti laiką viešoje erdvėje. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, (naudojamų necenzūrinių žodžių bei fizinio smurto naudojimo) Sapiegų rūmų parke buvę asmenys akivaizdžiai turėjo jausti diskomfortą, matydami, kaip žmonių pasilinksminimo ir atsipalaidavimo vietoje įvyksta konfliktas, pasibaigęs muštynėmis.

Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį pakanka bent vieno iš minėtų alternatyvių veiksmų. Teismų praktikoje analizuojant minėtus alternatyvius požymius laikomasi pozicijos, jog įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kad įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009). Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo, ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę. Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes D. V. veiksmai, kuomet jis girdint kitiems asmenis vartojo necenzūrinius žodžius, o nukentėjusiojo atžvilgiu net fizinį smurtą, laikytini akivaizdžiu demonstratyviu agresyvumu. Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010). Todėl D. V. veika (vertinant jo veiksmus ir veiksmų sukeltas pasekmes) teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Skirdamas D. V. bausmę teismas atsižvelgia į BK 91 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Nusikalstama veika susijusi su viešosios tvarkos pažeidimu, padaryta tiesiogine tyčia, yra baigta. D. V. nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, neatlikęs 2019 m. kovo 26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (t.1 b. l. 91). Kaltinamasis baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (t. 1 b. l.105). Visa tai rodo D. V. polinkį nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio normų bei įstatymų. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas įvertina ir 2019 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktą D. V. charakteristiką (t.1b.l. 86), kad kaltinamasis dar yra moksleivis ir mokosi gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas BK 48 straipsnyje numatytos šios bausmės vidurkiui. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis D. V. nebendrinama su 2019 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes iš 2020 m. birželio 2 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro archyvo duomenų sąrašo matyti, kad kaltinamasis D. V. šią bausmę pilnai atliko ir 2020 m. sausio 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų sąrašo.

Nukentėjusiojo E. B. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo D. V. atmestinas. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų didžiąją dalį šio ieškinio - 612 eurų sudaro D. V. atliktos peties operacijos išlaidos, kurios buvo sumokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismo medicinos ekspertizės aktas patvirtino, kad nukentėjusiojo E. B. peties trauma ir jos gydymas (operacija) nėra susijusi su 2019 m. balandžio 24 d. įvykiu ir kaltinamojo D. V. veiksmais. Nagrinėjant bylą teisme E. B., atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad likusi ieškinio dalis -388 eurai yra išlaidos vaistams, transportui, tačiau jis neturi jų patvirtinimą įrodančių dokumentų. Įvertinus, kad 1000 eurų ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodyta suma 612 eurų nenusijusi su D. V. patektu kaltinimu, o 388 eurų sumai E. B. nepateikė šią žalą patvirtinančių įrodymų, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl 1000 eurų turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas E. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą, diskomfortą ir atitinkamus nepatogumus. Kaltinamasis sukėlė E. B. ne tik fizinį skausmą, tačiau ir moralinius išgyvenimus. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, ne tik žalą padariusio asmens kaltė, bet ir jo turtinė ir socialinė padėtis. E. B. reikalavimas iš D. V. jam priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama 2000 Eur suma akivaizdžiai neadekvati padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 300 Eur dydžio ir šią sumą priteisia iš D. V.. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes, taip pat kaltinamojo asmenybę - D. V. nusikalto būdamas nepilnamečiu, nedirba yra moksleivis ir savarankiškų pajamų neturintis asmuo. Teismas neturi duomenų, kad dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo sukeltos tam tikros ilgai išliekančios pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 10 (dešimties ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką D. V. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 24 d. 19.45 val. iki 2019 m. balandžio 25 d. 15.12 val. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įpareigoti D. V. bausmės vykdymo laikotarpiu 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi ar gydymusi. 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

D. V. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš D. V. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo E. B. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti D. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.