- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eA-1392-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01749-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- A. K.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui A. K. dėl susidariusios skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Agentūra) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 11 294,04 Eur susidariusią skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2021 m. kovo 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos bus visiškai grąžintos.
2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:
2.1. Atsakovui 2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo išmokėta 11 834,40 Eur avansinė paramos dalis. Atsakovas įsipareigojo pradėti įgyvendinti verslo planą per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, laiku pateikti mokėjimo prašymą ir kt. Tačiau atsakovas per nustatytą terminą (t. y. iki 2020 m. vasario 28 d.) nepateikė mokėjimo prašymo. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo paklausimą, 2020 m. liepos 24 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino jis mokėjimus už pagal projektą įsigytą traktorių atliko 2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. liepos 22 d.; atsakovas prašė netaikyti jam sankcijų, nes šiuo metu jis jau yra visiškai atsiskaitęs už traktorių ir įgyvendinęs projektą.
2.2. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. KS-09-07 „Dėl A. K. išmokėtos paramos dalies pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo įpareigojo atsakovą grąžinti susidariusią skolą – 11 834,40 Eur. Atsakovas buvo informuotas apie Sprendimą 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. BRK-3816, šis sprendimas 2020 m. spalio 1 d. taip pat buvo paskelbtas Agentūros interneto svetainėje. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžinimo taisyklės) 14 ir 15.1 punktais, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo negrąžintos sumos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. K. atsiliepime į prašymą prašė atmesti pareiškėjo prašymą ir, esant teisinei galimybei, panaikinti Sprendimą. Atsakovas atsiliepimą į prašymą grindė šiais argumentais:
3.1. Atsakovas pradėjo vykdyti projektą sutartais terminais, t. y. per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.). Atsakovas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litechnija“ 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį traktoriui įsigyti už 17 900 Eur, galutinis atsiskaitymas pagal 2019 m. gruodžio 20 d. priedą prie sutarties numatytas iki 2020 m. liepos 31 d.
3.2. Atsakovo sveikata itin pablogėjo 2020 m. sausio mėn., pareiškėjas buvo informuotas apie tai. Pradėjus intensyvų gydymą, atsakovas neturėjo galimybių iki 2020 m. vasario 28 d. pateikti mokėjimo prašymą. Atsakovo sutuoktinė D. K. šiuo laikotarpiu turėjo viena rūpintis ūkiu, ji stipriai išgyveno dėl šeimoje atsitikusios nelaimės (dėl to pablogėjo jos sveikata), todėl ir ji nepateikė pareiškėjui reikiamų dokumentų. Be to, Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas, todėl atsakovo gydymas užsitęsė ir pasunkėjo jo bendra finansinė situacija (ūkininkai buvo priskirti padidintos rizikos grupei). Atsakovui baigus gydymo ciklą, jis 2020 m. balandžio 1 d. sumokėjo už traktorių 5 000 Eur, o 2020 m. liepos 22 d. – 2 810 Eur, taip visiškai atsiskaitydamas už traktorių.
3.3. Atsakovas praleido terminą mokėjimo prašymui pateikti, bet tai lėmė nuo jo nepriklausiusios aplinkybės, t. y. sunki liga, kuri progresavo itin greitai. Atsakovas visiškai įgyvendino projektą, o nurodytas terminas buvo praleistas dėl itin reikšmingų aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti grąžinti suteiktą paramą. Atsakovo aptartos aplinkybės buvo žinomos pareiškėjui pasikreipiant į teismą su prašymu priteisti skolą, todėl toks pasikreipimas rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Teisės aktų reikalavimai turėtų būti interpretuojami vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
3.4. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. liepos 14 d. paklausimą, paaiškinimą rengė pats, nesikreipdamas teisinės pagalbos, ir jis nepagalvojo, jog jame būtina paminėti ir savo ligos aplinkybę, kuri realiai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios praleistas terminas mokėjimo pranešimui pateikti. Atsakovo žmona vėliau telefonu informavo pareiškėją apie atsakovo ligą, bet tuo metu nepagalvojo pateikti medicininę pažymą ar kitus dokumentus.
3.5. Atsakovas Sprendimą rado 2021 m. sausio mėn. pabaigoje, kai nuvyko į negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Šis Sprendimas ir raštas, su kuriuo jis buvo siųstas, buvo įmesti į pašto dėžutę, nepasirašytinai. Susitikus su Agentūros atstovais, jie negalėjo paaiškinti atsakovui, kodėl dokumentai buvo įteikti ne jo gyvenamosios vietos adresu, kuris Agentūrai buvo žinomas, ir kodėl dokumentai buvo siųsti ne registruotu laišku. Be to, atsakovas yra senyvo amžiaus, jis nemoka rasti tokių dokumentų Agentūros interneto svetainėje ir susipažinti su jais tokiu būdu. Taigi, negalima traktuoti, kad atsakovas buvo informuotas tinkamai; tai nebūtų sąžininga ir pareiškėjas tai suvokia.
3.6. Atsakovas 2021 m. kovo mėn. padavė skundą administracinių ginčų komisijai, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti Sprendimą ir (arba) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti prašymą. Kol kas atsakovas negavo informacijos apie šio skundo nagrinėjimą.
3.7. Atsakovas akcentavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatyti šalies atleidimo nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą atvejai, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintų Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodikos) 9 ir 10 punktų nuostatas, pagal kurias sankcijos netaikomos tais atvejais, kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos (lot. force majeure) arba išimtinių aplinkybių, įskaitant pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumą ir (pagal naujausią redakciją) paskelbtą karantiną. Pažymėta, kad atsakovas tik dėl nežinojimo vėliau nepateikė Agentūrai ligos pažymos (atsakovas neturi teisinio išsilavinimo ir, jo suvokimu, turėjo pakakti informavimo telefonu), kas dabar negali būti laikoma svarbia priežastimi priteisti iš jo skolą. Atsakovo veiksmai (neveikimas) nėra ir negali būti siejami su tyčia, todėl, vadovaujantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, preambulės 26 konstatuojamąja dalimi, jam negali būti skiriama sankcija.
3.8. Pareiškėjas nenurodė argumentų dėl atsakovui parinkto konkretaus sankcijos dydžio, skirta sankcija nebuvo individualizuota. Sankcija skirta neatsižvelgiant į jos paskirtį (nesivadovaujant atgrasymo ir proporcingumo principais), taip pat į tai, kad atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios ir kad atsakovas, nors ir vėluodamas, visiškai įgyvendino projektą.
3.9. Atsakovas pabrėžė gero administravimo principą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Agentūros prašymą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo A. K. 11 294,04 Eur grąžintinų paramos lėšų ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2020 m. kovo 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos bus visiškai grąžintos.
5. Teismas nustatė:
5.1. Atsakovas 2019 m. gegužės 30 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.
5.2. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. KŠ-534 (4.4.19-Ša) buvo informuotas, jog jam skirta 14 793 Eur dydžio paramos suma. Rašte, be kitų prisiimtų įsipareigojimų, atsakovui nurodyta, jog pradėti įgyvendinti verslo planą privaloma per 9 mėnesius, be to, atsakovas turi laiku, t. y. iki 2020 m. vasario 28 d., pateikti mokėjimo prašymą ir reikiamus jo priedus.
5.3. Pareiškėjas 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. KŠ-564 (4.4.19-Ša) paprašė atsakovo pateikti paaiškinimą, nurodant priežastis, dėl kurių mokėjimo prašymas ir jo priedai nebuvo pateikti.
Atsiliepimas
5.4. Atsakovas 2020 m. liepos 24 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad mokėjimo prašymą ir papildomus dokumentus galima teikti, kai yra visiškai atsiskaityta už įsigytą investiciją. Pagal sudarytą sutartį, galutinis atsiskaitymas už prekes galimas iki 2020 m. liepos 31 d., be to, Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, atsakovas neturėjo galimybių sumokėti likusią sumą – 7 810 Eur – iki 2020 m. vasario 28 d., todėl mokėjimus atliko 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. liepos 22 d. ir yra visiškai atsiskaitęs už traktorių bei įgyvendinęs paraišką. Atsakovas prašė netaikyti sankcijų už pavėluotai pateiktą mokėjimo prašymą ir su juo susijusių dokumentų pateikimą.
5.5. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. KS-09-07 nusprendė susigrąžinti išmokėtą 11 834,40 Eur avansinę paramos sumą. Pareiškėjas 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. BRK-3816 informavo atsakovą apie priimtą Sprendimą ir prašė nurodytą skolos sumą per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pervesti į jo sąskaitą. Negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, pasirašydamas paramos paraišką, įsipareigojo laiku pateikti mokėjimo prašymą ir reikiamus jo dokumentus; mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip vasario mėnesį, pasibaigus finansiniams metams, kai buvo tinkamai įgyvendintas verslo planas (t. y. iki 2020 m. vasario 28 d.); kartu su mokėjimo prašymu turi būti pateikta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita bei finansinių metų, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas, finansinės atskaitomybės dokumentai. Atsakovas iki 2020 m. vasario 28 d. nepateikė mokėjimo prašymo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 120 punktą, atsakovas galėjo pateikti mokėjimo prašymą vėliausiai iki 2020 m. balandžio 28 d. Tačiau atsakovas išvis nepateikė mokėjimo prašymo dėl antrosios paramos dalies. Atsakovas pranešė pareiškėjui apie tai, jog įgyvendino paraišką ir atsiskaitė už traktorių, tik 2020 m. liepos 24 d. pateikdamas paaiškinimą į Agentūros 2020 m. liepos 14 d. raštą Nr. KŠ-564 (4.4.19-Ša).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimą, akcentavo, jog Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ karantinas Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas vėliau nei suėjo terminas atsakovui įvykdyti paraiškoje numatytą sąlygą – pateikti mokėjimo nurodymą iki 2020 m. vasario 28 d., todėl karantino paskelbimas neturėjo įtakos jo pareigai laiku pateikti mokėjimo prašymą. Teismas nenustatė, jog egzistavo force majeure aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima taikyti Sankcijų metodikos 9 punkte numatytą išimtį.
8. Teismas pažymėjo, jog atsakovo 2020 m. liepos 24 d. paaiškinimas patvirtina, kad atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų, jog dėl ligos negali laiku įvykdyti paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų. Byloje esančių medicininių dokumentų kopijos nepatvirtina atsakovo argumento, jog paraiškos įgyvendinimo ir mokėjimo pateikimo metu jis dėl ligos negalėjo įvykdyti įsipareigojimų.
9. Teismas pabrėžė, jog atsakovo ir trečiojo asmens sutartyje nustatyti kiti atsiskaitymo laikotarpiai, nei atsakovas įsipareigojo pateikdamas paraišką, nekeičia paraiškoje prisiimtų įsipareigojimo įvykdymo terminų, todėl net ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarė su UAB „Litechnija“, kad už traktorių gali atsiskaityti iki 2020 m. liepos 31 d., jis privalėjo įgyvendinti paraišką ir mokėjimo prašymą pateikti laiku, t. y. iki 2020 m. vasario 28 d.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, priėmė Sprendimą. Atsakovas teikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, tačiau toks jo prašymas nebuvo patenkintas, todėl priimtas individualus aktas yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui jame numatytas teisines pasekmes. Vadovaujantis teismų praktika, nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertinamas.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) bus išnagrinėtas A. K. apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I3-6447-362/2021. Administracinėje byloje Nr. I3-6447-362/2021 A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą byloje Nr. AG3-44/26-2021, kuriuo neatnaujintas skundo padavimo terminas dėl Sprendimo panaikinimo. LVAT 2022 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė A. K. apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo A. K. skundas buvo atmestas. Taigi, kaip minėta, Sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui jame numatytas teisines pasekmes.
12. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2020 m. kovo 1 d., pagrįstumo, pažymėjo, kad Agentūra 2020 m. spalio 1 d. rašte Nr. BRK-3816 nurodė atsakovui per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pervesti skolą į jos sąskaitą bei informavo, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Pagal Grąžinimo taisyklių nuostatas (14 ir 15 p.), skolininkas turi pareigą per 60 kalendorinių dienų nuo lydraščio užregistravimo dienos grąžinti lėšas Agentūrai, o, to nepadarius nuo kalendorinės dienos, kuri eina po 60 kalendorinės dienos nuo lydraščio užregistravimo, skolininkui skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos, kurių skaičiavimo terminas baigiasi visų skolą sudarančių lėšų grąžinimo dieną. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atsakovui palūkanos pradėtos skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 1 d., bet pareiškėjas nurodė, kad jis, vadovaudamasis Grąžinimo taisyklių 17.2 punktu, palūkanas (141,43 Eur), apskaičiuotas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., ir dalį skolos (540,36 Eur) 2020 m. spalio 16 d., gruodžio 8 d. ir 10 d. bei 2021 m. kovo 1 d. išskaičiavo iš atsakovui skirtos paramos. Teismo vertinimu, nurodytas pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas. Be to, Grąžinimo taisyklių 20 punkto nuostata aiškintina taip, kad pareiga sumokėti palūkanas už pagrįstai apskaičiuotą grąžintinų lėšų sumą skolininkui nedingsta ir tuo atveju, jeigu jis pasinaudoja savo teise apskųsti Agentūros sprendimą dėl sankcijos taikymo (grąžintinų lėšų).
13. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 11 294,04 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
III.
14. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo prašymą.
Atsiliepimas
15. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktų įrodymų (oficialių medicininių pažymų, išrašų) nelaiko įrodymais, jog atsakovas dėl ligos negalėjo atlikti jam įstatymais pavestos pareigos pateikti mokėjimo prašymą, bet teismas nepaaiškino, kodėl jis nesivadovauja oficialiais rašytiniais įrodymais. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, turi būti pripažintos savaime nustatytomis. Gydytojas oficialiai patvirtino atsakovo ligą, kuri yra tęstinė, todėl ir jos gydymas buvo tęstinis (itin skausmingas ir sukeliantis atsakovui prastą savijautą, jam buvo sunku net iš lovos atsikelti).
Atsiliepimas
15.2. Atsakovas savo paaiškinimuose karantino paskelbimą nurodė tik kaip antraeilį įvykį, įvykusį iškart po to, kai įvyko gydymas. Pagrindinė priežastis, sudaranti faktinį pagrindą konstatuoti išimtinių aplinkybių buvimą ir dėl to netaikyti sankcijos atsakovui, yra jo liga, kuri įvyko iki 2020 m. vasario 28 d.
15.3. Atsakovas akcentuoja įrodymų vertinimo taisykles ir tvirtina, kad teismo sprendimo dalis, kurioje nenustatytos išimtinės aplinkybės sankcijai netaikyti, yra teisiškai nepagrįsta ir, nepanaikinus bylose esančių oficialių rašytinių įrodymų, teisiškai negalima.
16. Pareiškėjas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimo priteisti iš atsakovo 11 294,04 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2021 m. kovo 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos bus visiškai grąžintos
18. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, konstatavęs, jog Sprendimas, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas grąžinti susidariusią skolą, yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui jame numatytas teisines pasekmes, be to, pareiškėjo prašymas atsakovui mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas yra suderinamas su teisės aktų reikalavimais.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir tvirtina, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (be kita ko, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė atsakovo pateiktus įrodymus apie sunkią jo sveikatos būklę) ir nepagrįstai akcentavo, jog terminas mokėjimo pranešimui pateikti suėjo dar iki paskelbiant karantiną Lietuvoje.
20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Sprendimas yra sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo Grąžinimo taisyklių (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 823 redakcija) taikymo prasme. Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo – „vykdomosios institucijos patvirtintas dokumentas dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų sugrąžinimo, taip pat kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų sugrąžinimo“ (Grąžinimo taisyklių 3.10 p.). Grąžinimo taisyklių 4 punktas aiškiai nustato, kad „<...> šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas“ ir būtent šiame sprendime, be kita ko, nurodoma grąžintinų lėšų suma bei jų (grąžintinų lėšų) susidarymo priežastys (Grąžinimo taisyklių 4.2 ir 4.3 p.). Pabrėžtina, kad, kaip matyti ir iš nuoseklios administracinių teismų praktikos (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018), aptariamas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
21. Nustatyta, kad atsakovas siekė apskųsti Sprendimą, tačiau Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių skyrius 2021 m. balandžio 14 d. sprendime netenkino jo prašymo atnaujinti praleistą terminą Sprendimui apskųsti. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I3-6447-362/2021 ir, vėliau, LVAT 2022 m. spalio 19 d. nutartyje pritarė minėtam administracinių ginčų komisijos sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas nebuvo apskųstas ir kad atsakovas per Sprendime nustatytą terminą negrąžino nurodytų lėšų (be to, atsakovas nepasikreipė dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžinimo taisyklių 19 p.) ir nėra duomenų apie galimybę šias lėšas susigrąžinti Grąžinimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), pareiškėjui atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 p.).
22. Pabrėžtina, kad būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžinimo taisyklių 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžinimo taisyklių 17 p.). Nagrinėjamoje byloje Sprendimas nėra ginčijamas; šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Todėl šiomis aplinkybėmis bei nagrinėjamu atveju nenustačiusi jokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų peržengti šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovo argumentai, susiję su Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, todėl nevertinami.
23. Apeliacinio skundo argumentų dėl pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių kontekste pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (5 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (7 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
24. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2219-520/2020).
25. Atsakovas pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus grindžia tuo, kad teismas išsamiai neįvertino ir nemotyvuotai atmetė oficialius rašytinius įrodymus, patvirtinančius sunkią atsakovo sveikatos būklę ginčui aktualiu laikotarpiu, ir todėl nepagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, leidžiančių netaikyti sankcijų atsakovui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, sudarytus 2011–2012 metais, ir 2021 m. vasario 18 d. medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog atsakovui 2011 metais buvo atlikta operacija ir jis šiuo metu turi kitą sveikatos sutrikimą (t. y. (duomenys neskelbtini)), taip pat į tai, kad atsakovas tokiais dokumentais siekė įrodyti Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių dokumentų kaip rašytinių įrodymų, paneigiančių šioje byloje pareiškėjo pareikštus reikalavimus, kadangi, kaip minėta, šioje byloje nėra vertinami Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė iš esmės tik argumentus, susijusius su Sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, tačiau šie argumentai yra už administracinės bylos nagrinėjimo ribų ir todėl negali būti vertinami. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo atsakovo argumentus dėl aplinkybių, kurios, vadovaujantis Sankcijų metodikos nuostatomis, galėjo sudaryti pagrindą netaikyti sankcijų: karantino, atsakovo sveikatos būklės, tarp atsakovo ir UAB „Litechnija“ sudarytoje sutartyje nustatytų kitokių atsiskaitymo laikotarpių. Šie pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais iš esmės buvo pasisakyta dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, yra šalintini iš skundžiamo teismo sprendimo.
27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pareigą grąžinti lėšas nustatantis Sprendimas yra galiojantis ir nėra apskųstas, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti šiame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas, o atsakovas nepateikė kitų argumentų dėl pareiškėjo prašymo nepagrįstumo, be to, yra pasibaigęs Grąžinimo taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas („60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos, minėtos Taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį“) ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas įvykdė Sprendime jam nustatytą pareigą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 11 294,04 Eur skolą.
28. Sprendimas priimtas 2020 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2021 m. kovo 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos bus visiškai grąžintos. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė savo pozicijos (be kita ko, nesutikimo) dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Pareiškėjo prašytos priteisti palūkanos yra numatytos Grąžinimo taisyklių 14 bei 15 punktuose, ir nenustatyti šių taisyklių 16 punkte išvardyti palūkanų neskaičiavimo (anuliavimo) pagrindai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasibaigusį Grąžinimo taisyklių 11 punkte įtvirtintą terminą, neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti šias palūkanas.
29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.