Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. I. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14603-2024 (ROIK (-)) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji tyrėja A. S. 2024 m. liepos 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. I. buvo nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2024 m. birželio 29 d. 10.13 val., (-) gatvėje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,64 promilės girtumo laipsnis. Šia neteisėta veika A. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatytą draudimą.

Pareiškėjas A. I., kuris, tinkamai informuotas apie teismo posėdį (b. l. 21), į posėdį neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, teismui pateiktu skundu prašė pakeisti Institucijos 2024 m. liepos 15 d. nutarimą ir paskirti švelnesnes nei įstatymu numatytas poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir (ar) užraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užvedimo įtaisai kuo trumpesniam laikui arba vienos iš jų apskritai neskirti. Skunde nurodė, kad su pažeidimu sutiko nuo pat jo užfiksavimo momento, nuoširdžiai gailisi, nusižengimą padarė nesąmoningai, pagrįstai tikėjosi, jog yra blaivas, nes išvakarėse vartojo nedidelį kiekį, nestipraus alkoholinio gėrimo – vakare išgėrė 2 litrus 5,3 stiprumo alaus. Nėra piktybinis KET pažeidėjas. Jo padarytas nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių. Dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, užsiima montavimo darbais ir pagal darbo pobūdį jam yra reikalinga turėti teisę vairuoti. Taip pat rūpinasi savo sunkiai sergančių dėde, kuris yra ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, dažnai jam veža maisto produktus ir buities reikmenis. Gyvena su gyvenimo moterimi ir kartu augina jos tris dukras, kurias reikia vežioti į ugdymo bei mokymo įstaigas ir būrelius, į sveikatos priežiūros įstaigas. Mano, kad jį pakankamai auklėja ir atgraso vien jam skirta bauda, kuri sukelia neigiamus suvaržymus ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Jau išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, patyrė auklėjamąją bei prevencinę priemonę (b. l. 2-10).

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. Švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pažymėtina, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjo argumentai, jog jis alkoholį vartojo iš vakaro ir vairavo jausdamasis gerai, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Mano, kad paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonės yra tinkamai individualizuotos, nėra per griežtos, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nelaikytinos išskirtinėmis (b. l. 23-26).

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. I. buvo nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2024 m. birželio 29 d. 10.13 val., (-) gatvėje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,64 promilės girtumo laipsnis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai kvalifikuoti tinkamai, ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. A. I. teismui pateiktu skundu tik prašo paskirti švelnesnes nei įstatymu numatytas poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir (ar) užraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užvedimo įtaisai kuo trumpesniam laikui arba vienos iš jų apskritai neskirti. Su jam skirta bauda sutinka.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis bei asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda bei nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 2, 3 dalys).

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, už A. I. padarytą administracinį nusižengimą privaloma kartu su bauda skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – paskirta minimali bauda - 800 Eur, bei administracinio poveikio priemonė minimaliam įstatyme numatytam terminui - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir, pažeidėjo prašymu bei sutikimu, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui. Pareiškėjo skundo argumentas, kad jam be jokios priežasties paskirta didesnė bauda už sankcijoje nurodyta minimumą, yra visiškai nepagrįstas, nes, kaip jau minėta – pažeidėjui buvo paskirta minimalaus dydžio bauda.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų - savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-648/2023).

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad A. I. dėl vairavimo esant neblaiviam kaltu prisipažino, gailėjosi ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. A. I. vykdo individualią veiklą, įmonės, su kuria dirba, charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi savo ligotu slaugos ligoninėje gulinčiu dėde, kartu su sugyventine rūpinasi jos trimis vaikais, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą. Šios aplinkybės yra palankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį charakterizuoja teigiamai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Institucijos nutarimu A. I. ir buvo paskirta minimali nuobauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės. Nurodytos aplinkybės buvo svarbios administracinės nuobaudos individualizavimo procese, tačiau sprendžiant dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos minimalios, nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo - nepakankamos.

Kaip jau minėta, sprendžiant dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra vertinamos ne tik su pažeidėjo asmenybe, bet ir su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurių visuma suponuotų pagrįstą manymą, kad konkretaus asmens atžvilgiu net ir minimalios nuobaudos taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

A. I. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis grėsmę ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų turtui. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo leistiną ribą (pirmuoju pūtimu nustatytas 0,71 promilių neblaivumas, o antruoju – 0,64 promilių neblaivumas), kas iš tiesų verčia abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tvirtinimu, kad jis jautėsi blaivus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pažeidėjas ir teigė, jo manymu, suvartojo nedidelį kiekį nestipraus alkoholinio gėrimo, tačiau teismo vertinimu, du litrai 5,3 stiprumo alkoholinio gėrimo yra pakankamai didelis kiekis, kuris neabejotinai turėjo įtakos asmens blaivumui ir tokio kiekio alkoholio pasišalinimas iš organizmo trunka kur kas ilgiau. Taigi jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, privalėjo suvokti ir suvokė, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, nors tam nebuvo kategoriškos būtinybės, tokios būtinybės nepagrindus ir jokiais įrodymais. Tokia pareiškėjo būsena neabejotinai galėjo ir įtakojo jo gebėjimus vairuoti transporto priemonę. Vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus A. I. nepadarė ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Galimai sunkių pasekmių buvo išvengta tik dėl to, kad jis buvo laiku sustabdytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per pastaruosius penkis metus A. I. yra keturis kartus baustas už administracinius nusižengimus, tris iš jų už KET pažeidimus (važiavimą neužsisegus diržo, stovėjimą draudžiamojoje vietoje, nepadraustos ir neperregistruotos transporto priemonės vairavimą), praeityje taip pat baustas ir pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), taip pat už greičio viršijimą, KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, A. I. vertinti kaip ypatingai drausmingą vairuotoją, taip pat nėra pagrindo.

Pareiškėjas savo prašymą netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl teisės vairuoti reikalingumo darbinėms funkcijoms vykdyti ir galimų neigiamų pasekmių prižiūrimam dėdei bei šeimos nariams. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismo vertinimu, tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, jog A. I., būdamas brandžia asmenybe, besirūpindamas savo ligotu dėde ir žinodamas, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones kyla nepatogumų norint užtikrinti dėdės bei šeimos kasdienius poreikius, neabejotinai suvokdamas, jog dėl savo neteisėto poelgio jam gali būti apsunkinta darbinė veikla, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties ar jo šeimos, giminaičių asmeniniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninti labiau, nei numato įstatymas, ar apskritai panaikinti. Be to, paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymas savaime pažeidėjui netrukdo toliau tęsti savo darbinės veiklos, neužkerta kelio pasitelkti kitų asmenų pagalbą (laikinai pasamdyti papildomą darbuotoją, pasinaudoti draugų, artimųjų pagalba ar pavežėjų paslaugomis ir pan.). Dėdė yra ligoninėje, prižiūrimas specialistų, o laikinas papildomų jo poreikių patenkinimas, taip pat gali būti užtikrinamas ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Duomenų apie tai, kad pažeidėjo sugyventinė negali pasirūpinti savo pačios nepilnamečiais vaikais, kad neturi teisės vairuoti, ar kad vaikams yra reikalingas nuolatinis transportavimas tam tikrais maršrutais ir be pažeidėjo daugiau niekas negali to užtikrinti, taip pat nepateikta. Tai, kad netekus teisės vairuoti ir pasitelkus kitų asmenų pagalbą, tokios paslaugos galimai sukels papildomų finansinių sunkumų, yra tik paties pažeidėjo neteisėto elgesio rezultatas. Būtina ir pažymėti ir tai, kad toks ribojimas yra laikinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenimą apsunkins neproporcingai jo padarytam nusižengimui.

Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Apsunkintas judėjimas praradus teisę vairuoti nėra išskirtinė aplinkybė ir neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, vairavimas nėra konstitucinė žmogaus teisė, tai tėra privilegija tiems, kurie gali įrodyti, jog gali vairuoti nesukeldami pavojaus visuomenei ir gebėdami tai daryti saugiai, kelyje laikantis taisyklių, o tokios teisės praradimas, kaip jau minėta, yra tik neatsakingo ir grubiai įstatymus pažeidžiančio asmens elgesio pasekmė.

Kaip jau minėta, A. I. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekį užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Padarius tokio pavojingumo administracinį nusižengimą, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar termino sutrumpinimas, prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nurodytos administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau, nei reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo ir nenustačius išskirtinių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad keisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, asmeniui ir taip paskyrus minimalias nuobaudas/poveikio priemones - nėra galimybės, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. I. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2024 m. liepos 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14603-2024 (ROIK (-)) - palikti nepakeistą.

Nutartį siųsti tik el. ryšio priemonėmis ir laikyti įteikta nuo išsiuntimo dienos.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.