- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-1461-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21553-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro
- Pareiškėjas
- D. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. J., Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarei D. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą dėl J. T., mirusio 2016-12-18, asmeninio testamento, sudaryto 2016-05-13, patvirtinimo. Nurodė, kad ji yra J. T. dukterėčia, kitų artimų giminaičių testatorius neturėjo, ji kaip artimiausia giminaitė prisiėmė pareigą jį prižiūrėti ir rūpintis. Pareiškėja visą gyvenimą gerai bendravo su testatoriumi, dažnai su juo matėsi bei jam padėdavo, o nuo 2013 m., mirus J. T. sutuoktinei, jį prižiūrėjo, padėdavo finansiškai. Pareiškėja su sutuoktiniu testatoriui duodavo pinigų, kartais nupirkdavo maisto, drabužių, buities reikmenų, taip pat padėdavo buityje – sutvarkydavo namus, išskalbdavo rūbus, pagamindavo valgyti arba atveždavo pagamintą maistą. Testatoriui mirus, pareiškėjai tvarkantis testatoriaus bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarp testatoriaus likusių dokumentų buvo rastas jo ranka surašytas bei pasirašytas 2016 m. gegužės 13 d. asmeninis testamentas, kuriame testatorius nurodė, jog jam priklausantis turtas po jo mirties yra paliekamas pareiškėjai. Testatoriaus surašytas testamentas atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.30 straipsnio 1 dalies privalomus reikalavimus, todėl prašo jį patvirtinti.Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodė, kad asmeniniame testamente kelis kartus taisyta sudarymo data, dėl ko spręsti, jog jis sudarytas 2016-05-13 yra visiškai netikslu. Sąlyga, jog asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka traktuojama giežtai imperatyviai, todėl bet kokie testatoriaus braukymai, papildymai turi būti aptarti ir pasirašyti. Nagrinėjamu atveju daugkartinis testamento sudarymo datos taisymas nėra aptartas, todėl testamento sudarymo data nėra aiški. Suinteresuoto asmens nuomone ginčo asmeninis testamentas nėra pasirašytas testatoriaus, nes prie datos nėra nurodytas testatoriaus vardas (t. y. nėra nurodytas Jokūbas), nes testamento pradžioje yra nurodytas tikslus vardas Jokūbas (visiškai kitaip parašytas), todėl neaišku kas jį pasirašė. Tiksli J. T. asmeninio testamento sudarymo data yra itin svarbi ir nagrinėjamu atveju lemia asmeninio testamento negaliojimo pagrindą. VŠĮ Vilkpėdės ligoninės, kurioje J. T. gydėsi nuo 2016-06-17 iki mirties (2016-12-18), gydytojos psichiatrės J. K. 2016-08-10 medicininio išrašo duomenimis, J. T. nustatyta kraujagyslinė demencija – lėtinė ir progresuojanti smegenų liga, kuria sergant pažeidžiama daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Dėl šios priežasties J. T. asmeninio testamento sudarymo data svarbi nustatant, ar tokios būklės J. T. sudarytas asmeninis testamentas būtų galiojantis CK 1.89 straipsnio 1 dalies kontekste, t. y. kaip vienašalis sandoris sudarytas fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pažymi, jog asmeninis testamentas neatitinka ir prieš tai išreikštos testatoriaus valios išraiškos: 2016-03-29 J. T. būdamas veiksnus, suvokdamas savo veiksmų esmę ir pasekmes, laisva valia, be prievartos pasirašė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju paliko R. J.. Be to, jeigu neva ginčo asmeniniu testamentu visas turtas buvo paliktas pareiškėjai, tai kodėl testatoriui reikėjo sudaryti 2016-08-24 Buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, kuri yra ginčijama R. J. Vilniaus apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. e2-3753-803/2017. Pažymi, kad asmeniniame testamente nėra nurodyta sudarymo vieta. Pareiškėjos teigimu, asmeninis testamentas buvo rastas pareiškėjai tvarkantis testatoriaus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau šios faktinės aplinkybės nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. J. T. nuo 2016-05-27 iki 2016-06-06 buvo gydytas VšĮ „M. Marcinkevičiaus ligoninėje“, o nuo 2016-06-17 iki mirties VšĮ „Vilkpėdės ligoninėje“. Kadangi asmeninio testamento sudarymo data nėra aiški, tampa neaiški ir testamento sudarymo vieta, nes būdamas gydymo įstaigose J. T. akivaizdžiai testamento negalėjo pristatyti į namus, todėl pareiškėjos nurodytos faktinės asmeninio testamento radimo vietos aplinkybės nėra tikslios. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeninio testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju iš J. T. asmeninio testamento bei kitų aplinkybių nėra galimybės nustatyti sudarymo datos ir vietos bei suinteresuotam asmeniui R. J. kyla abejonės ar ginčo testamentą tikrai parašė ir pasirašė testatorius.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarė D. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi tenkino pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir patvirtino J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 13 d. surašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis visą po mirties liekantį turtą palieka pareiškėjai D. J..Pirmos instancijos teismas nurodė, kad surašytame testamente yra aiškiai išreikšta mirusiojo valia, jog visą savo turtą palieka dukterėčiai D. J.. Teismo vertinimu, tai, kad testamente yra taisyta asmeninio testamento sudarymo data bei, kad joje nenurodyta jo sudarymo vieta, nesudaro pagrindo teigti, kad testamentas negaliojantis. Nurodė, kad testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės akte nustatyta, kad pirminis skaitmeninis įrašas buvo 2016-05-13. Pareiškėja nurodė, kad ji testamentą rado po J. T. mirties tvarkydamasi jo bute didžiajame kambaryje ant stalo tarp kitų testatoriaus dokumentų. Aplinkybę, kad testatoriaus bute didžiajame kambaryje buvo stalas, ant kurio būdavo sudėti popieriai, teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuotas asmuo R. J.. Atsižvelgiant į tai, teismui nekilo abejonių, kad asmeninis testamentas buvo surašytas testatoriaus bute, kadangi ir pačiame testamente yra nurodoma jo gyvenamoji vieta, kuri faktiškai ir laikytina testamento sudarymo vieta. Pažymėjo, kad testamento sudarymo momentu testatorius J. T. nebuvo gydomas suinteresuoto asmens nurodytose gydymo įstaigose (gydymo įstaigose testatorius buvo laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2016-06-06 bei nuo 2016-06-17 iki mirties (2016-12-18)). Taip pat pažymėjo, jog testamente aiškiai nurodytas testatoriaus giminystės ryšys su asmeniu, kuriam ketinama palikti savo turtą. Pirmos instancijos teismui iš į bylą pateikto testamento nekilo jokių abejonių dėl testatoriaus valios turinio, kadangi ji yra išreikšta labai aiškiai. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens išdėstytais argumentais dėl negalimumo patvirtinti J. T. asmeninio testamento. CK 5.18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko. Tai, kad iki asmeninio testamento sudarymo testatorius buvo sudaręs du oficialiuosius testamentus bei po jo sudarė notarinę sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, teismo vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjo valia išreikšta šiame testamente. Pažymėjo, kad 2016-03-29, tvirtinat oficialųjį testamentą R. J. naudai, notaras testatoriui išaiškino jo teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudaryti naują testamentą, arba jo nesudaryti. Pabrėžė, jog asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima tapatinti su nuginčijimo procedūra. Nurodė, jog teismas, remdamasis į byla pateiktu 2017-08-17 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad J. T. 2016-08-24 Buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties pasirašymo metu, dėl turėto psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negali konstatuoti, kad J. T. asmeninio testamento sudarymo metu buvo neveiksnus, ko pasėkoje jo sudarytas testamentas negaliotų (CK 5.16 straipsnio 1 dalis), kadangi minėtame akte iš esmės nebuvo tiriama testatoriaus psichinė būsena asmeninio testamento sudarymo metu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. J. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl testamento patvirtinimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1.Iš pareiškėjos rasto testamento aiškiai matyti, kad data keista keletą kartų, tad tai neleidžia daryti kategoriškos išvados ir spręsti apie šio testamento tikslią sudarymo datą. Pateikta ekspertine išvada nustatytas pirminis valios išraiškos momentas – 2016-05-13, vėliau testatorius keitė testamento sudarymo datą į 2016-06-13. Tad dėl šios priežasties tikrojo testamento sudarymo momento negalima nustatyti ir konstatuoti, jog testamentas surašytas būtent 2016-05-13, priešingu atveju būtų nepagrįstai paneigta atlikta rašysenos ekspertizės išvada, jog data buvo taisyta. Tad akivaizdu, kad teismas priimdamas nutartį tenkinti pareiškėjos pareiškimą patvirtinti testatoriaus asmeninį testamentą, rėmėsi tik prielaida, vadovaudamasis pirminiu skaitiniu įrašu esančiu testatoriaus asmeniniame testamente, tačiau būtent ši aplinkybė, jog įrašas yra pirminis, leidžia svarstyti, jog testatoriaus antrinis skaitinis įrašas gali būti tikroji testamento sudarymo data. Būtent atlikti pataisymai neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog testamentas sudarytas kuria nors iš šių nurodytų datų, nes testatoriaus padaryti datos pakeitimai šiuo atveju turi dvejopą reikšmę: pirma, datos įrašo pakeitimu, galėjo būti tikslinamas skaitmeninis įrašas, tokiu atveju pirminį įrašą keičiantis antrinis (2016-06-13) galėtų būti vertinamas kaip galutinis ir fiksuojantis tikrąją testamento sudarymo datą. Tokiu atveju pirminis įrašas negali būti laikomas lemiamu, įrodančiu asmeninio testamento sudarymo momentą; antra, padaryti keitimai verčia suabejoti testatoriaus galimybėmis orientuotis ir tikslingai nurodyti atliekamų veiksmų momentą, iš to seka ir kitos išvestinės išvados. Tačiau dar iš šių išvadų yra akivaizdu, kad teismas neatsižvelgė į šias nurodytas aplinkybes ir rėmėsi tik pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, išsamiai neatlikdamas šių byloje esančių duomenų analizės, t. y. testamento sudarymo aplinkybių, neįvertindamas jų: laiko, individualiųjų testatoriaus galimybių bei atliktos rašysenos ekspertizės atžvilgiu. Tokiu būdu teismas klaidingai įvertino testamento sudarymo momentą ir, nepagrįstai atmesdamas galutinį 2016-06-13 datos testamente nurodymą, konstatavo, kad jo sudarymo data yra 2016-05-13. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad nėra žinoma tiksli testamento surašymo data, nes pirminę užrašytą – testatorius tikslino, taigi su ja nesutiko. Todėl aukščiau pateiktų argumentų visuma akivaizdžiai parodo, jog negali būti nustatoma tiksli testamento sudarymo data, egzistuojant abejonėms, kurių nėra galimybių pašalinti, nesant nagrinėjamoje byloje kitoms aplinkybėms, kurios padėtų kitais būdais identifikuoti testatoriaus testamento sudarymo datą. Taigi neaiški testamento laiko aplinkybė šioje nagrinėjamoje byloje neleidžia tokio pobūdžio testamentą laikyti tikslingu valiniu aktu ir tvirtinti kaip asmeninį testamentą.
7.2.Ne tik testamento sudarymo data negali būti identifikuojama, tačiau yra neaiški ir testamento sudarymo vieta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad testatorius buvo gydomas nuo 2016-05-27 iki 2016-06-06 bei nuo 2016-06-17 iki mirties (2016-12-18). Pareiškėjos teigimu, asmeninis testamentas buvo rastas pareiškėjai tvarkantis testatoriaus bute, esančiame Paribio g. 30-21, Vilniuje, tačiau šios faktinės aplinkybės nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad testatoriaus namuose ant stalo buvo tik laikraščiai, o ne dokumentai ir ši nurodyta aplinkybė nebuvo paneigta, vadinasi pareiškėja klysta nurodydama vietą, kurioje tokio pobūdžio raštų ar dokumentų testatorius nelaikė. Esant prieštarai dėl asmeninio testamento radimo vietos, esant abejonėms, kad testatorius pranešė pareiškėjai, jog sudarė testamentą suinteresuoto asmens naudai ir tuo pačiu testatorius pareiškėjai nepranešė, kad sudarė asmeninį testamentą pareiškėjos naudai, laikytina, kad asmeninis testamentas negali būti tvirtinamas dėl šių priežasčių: jo sudarymo elementai neatitinka keliamų reikalavimų (data, vieta), testatorius nepranešė apie jo sudarymą pareiškėjai, tačiau pranešė apie ankstesnį 2016-03-29 testamentą, testamentas rastas atsitiktinai nenustatytoje vietoje – todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad tokio pobūdžio raštas yra surašytas ne paveldėjimo teisinių santykių sukūrimo tikslams, o atitinka pavyzdinio rašto bruožus, todėl dar ir dėl šios priežasties jam neturėtų būti suteikiama reikšminė testatoriaus valios išraiška.
7.3.Remiantis teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu, nekyla abejonių, kad testatorius jau 2016 m. gegužės mėn. dėl psichinės būsenos negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tad šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad testatorius asmeninį testamentą sudarė ne laisva, tikrąja išreikšta valia, o būdamas paveiktas ir klysdamas. Rašysenos ekspertizėje, tiriant testatoriaus bendruosius rašysenos požymius, taip pat nustatyta, kad „koordinacija sutrikusi“ <...> „yra taisymų“. Taigi padaryti taisymai galėjo būti sąlygoti tiek dėl paveikių pareiškėjos veiksmų pasinaudojus testatoriaus sveikatos būkle, tiek paties testatoriaus psichinės veiklos sutrikimų, tiek paties testatoriaus sąmoningai padarytų klaidų, nesiekiant šiuo raštu turtą po jo mirties palikti pareiškėjai ir tokį raštą laikant pavyzdiniu, sutinkamai su tuo, jog visos šios išvardytos situacijos yra galimos, nes yra neaiški testamento sudarymo data.
Pareiškėja D. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir iš suinteresuoto asmens R. J. priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą parengimą. Nurodė, kad vadovaujantis ekspertizės išvada, nekyla jokių abejonių, jog testamentas buvo surašytas būtent 2016 m. gegužės 13 d., byloje jokių įrodymų, paneigiančių šią išvadą, nėra pateikta, dėl to pagrindo abejoti aplinkybe, jog testamentas buvo sudarytas būtent 2016 m. gegužės 13 d., nėra. Kada buvo daryti testamento datos pataisymai ir kokiu tikslu šie pataisymai buvo daromi, šiai bylai teisinės reikšmės neturi. Nors apeliantas ir kvestionuoja pareiškėjos teiginį, kad testamentas buvo rastas ant testatoriaus buto stalo, tačiau šiuo atveju ne tiek reikšminga aplinkybė kurioje testatoriui priklausiusio buto vietoje buvo rastas testatoriaus surašytas testamentas, kiek ta aplinkybė, jog testamentas buvo rastas testatoriaus bute. Šios aplinkybės byloje nebuvo nuginčytos jokiais leistinais įrodymais. Teismas padarė pagrįstas įrodymais išvadas, nes byloje esantys duomenys nepatvirtina suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, neva testamentas buvo surašytas iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Taip pat toks suinteresuoto asmens teiginys yra nelogiškas, t. y. neaišku kam testatoriui dar 2013 m. ar anksčiau reikėjo sudaryti asmeninį testamentą, datuotą 2016 m. gegužės 13 d. data. Suinteresuotas asmuo skunde teigia, jog testatorius asmeninio testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir nesugebėjo jų valdyti, dėl to jis asmeninį testamentą neva tai sudarė ne laisva, tikrąja išreikšta valia, o būdamas paveiktas ir klysdamas, tačiau šiuo atveju suinteresuotas asmuo iš esmės ginčija testatoriaus sudarytą testamentą, kas iš esmės yra negalima ypatingojoje teisenoje, o yra atliekama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. sausio 19 d. nutartimi tenkino pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2018 m. sausio 19 d. nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad testatoriaus surašytas asmeninis testamentas neatitinka įstatyme nustatytų privalomų reikalavimų, t. y. nėra aiški testamento sudarymo data ir vieta, taip pat suinteresuotas asmuo teigia, jog testatorius sudarydamas testamentą nesugebėjo suvokti savo veiksmų, dėl to testamentas yra negaliojantis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-28 nutartimi paskyrė asmeninio testamento rašysenos ekspertizę ir pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (e. b. l. 98-100). Lietuvos teismo ekspertizės centras, atlikęs ekspertizę, pateikė 2017-11-17 Ekspertizės aktą Nr. 11-2061 (17), 11-2195(17) (e. b. l. 112-117). Ekspertizės metu nustatyta, kad tirti pateikto testamento įrašai yra parašyti tos pačios rūšies šratinukų pasta; pasirašymo požymių įrašuose nėra; pirminis skaitmeninis įrašas buvo „2016.05.13“; asmeninio testamento tekstą (įskaitant surašymo datą bei pasirašymą apačioje – „J. T.“) surašė tas pats asmuo J. T.; asmeninį testamentą J. T. vardu pasirašė J. T.. Apelianto teigimu, kadangi iš testamento matyti, jog data yra keista keletą kartų, tai neleidžia daryti kategoriškos išvados ir spręsti apie šio testamento tikslią sudarymo datą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kadangi vadovaujantis ekspertizės išvada, nekyla jokių abejonių, jog testamentas buvo surašytas būtent 2016 m. gegužės 13 d., ir jokių kitokių įrodymų, paneigiančių šią išvadą, į bylą nėra pateikta. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, tai, kad yra padaryti testamento datos taisymai ir jie neaptarti testamentą pasirašiusio asmens, nesudaro pagrindo pripažinti, kad testamentas turėtų būti laikomas negaliojančiu. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliantas teismui nenurodo jokių motyvų, kokią įtaką turėtų ta aplinkybė, jei būtų pripažinta, kad testamentas buvo surašytas 2016 m. birželio 13 d., kadangi kaip yra nustatyta byloje, testatorius ligoninėse buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 6 d. bei nuo 2016 m. birželio 17 d. iki mirties; tad nei 2016 m. gegužės 13 d., nei 2016 m. birželio 13 d. testatorius ligoninėse gydomas nebuvo. Apeliantas taip pat teigia, jog iš byloje nustatytų aplinkybių neįmanoma nustatyti testamento surašymo vietos, su kuo apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Šiuo atveju tiek iš šalių parodymų, tiek iš byloje esančių dokumentų matyti, kad testatoriaus J. T. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), turtas tokiu pačiu adresu nurodytas ir prašomame patvirtinti testamente. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad J. T. būtų laikinai pakeitęs savo gyvenamąją vietą (pvz. kuriam laikui būtų apsistojęs kur nors kitur). Nustatyta, kad testatorius ligoninėse buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 6 d. bei nuo 2016 m. birželio 17 d. iki mirties, t. y. testamento sudarymo metu gydytas ligoninėje nebuvo. Be to, kaip teisingai nustatė ir pirmos instancijos teismas, pačiame testamente yra nurodoma testatoriaus gyvenamoji vieta, kuri faktiškai ir laikytina testamento sudarymo vieta. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog remiantis CK 5.30 straipsnio 1 dalimi yra įmanoma nustatyti J. T. asmeninio testamento sudarymo vietą – kol neįrodyta priešingai, labai didelė tikimybė, jog asmeninis testamentas buvo sudarytas nuolatinėje J. T. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Todėl atmetamas apelianto argumentas dėl testamento sudarymo vietos nenurodymo.Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl apelianto teiginių apie testatoriaus nesugebėjimą suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kadangi asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima tapatinti su nuginčijimo procedūra. Tad kaip apeliantui išaiškino ir pirmos instancijos teismas, asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-643/2013). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas taip pat nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė asmeninio testamento sudarymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė proceso įstatymo nuostatų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja D. J. prašo priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos 363,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti R. J. atskirojo skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį.
Priteisti pareiškėjos D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš apelianto R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)