Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. J., ieškovo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovams D. J., J. J., jų atstovui advokatui Aleksandrui Višnevskiui (Aleksandr Višnevski), trečiajam asmeniui notarei D. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį dėl buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovams D. J. ir J. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties teisėtumo.Ieškovas R. J. pateikė ieškinį, vėliau ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko keitimo, prašydamas pripažinti 2016 m. rugpjūčio 24 d. Buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį negaliojančia, taikyti restituciją natūra, grąžinant butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui R. J., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2016 m. kovo 29 d. J. T., būdamas veiksnus, suvokdamas savo veiksmų esmę ir pasekmes, laisva valia, be prievartos pasirašė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju paliko ieškovui R. J.. 2016 m. rugpjūčio 24 d. J. T. buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi (toliau – Sutartis) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perleido tą patį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams D. J. ir J. J., o 2016 m. gruodžio 18 d. J. T. mirė.Ieškovas įrodinėja, jog jo teikiami medicininiai duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad J. T. su atsakovais sudaryta Sutartis, kuria buvo pakeista ankstesnė J. T. valia testamentu butą palikti ieškovui R. J., neatitiko J. T. valios, nes jis Sutarties sudarymo metu sunkiai sirgo ir buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šias aplinkybes patvirtina VŠĮ Vilkpėdės ligoninės, kurioje J. T. gydėsi nuo 2016 m. birželio 17 d. iki mirties (2016 m. gruodžio 18 d.), gydytojos psichiatrės J. K. (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. rugpjūčio 10 d. medicininis išrašas, kuriuo J. T. nustatyta kraujagyslinė demencija – lėtinė ir progresuojanti smegenų liga, kuria sergant pažeidžiama daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Todėl tokios būklės J. T. sudaryta Sutartis pripažintina negaliojančia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.Pažymi, kad buto grąžinimo, kaip turtinio pobūdžio ieškovo reikalavimas, turi būti pripažintas kaip pagrįstas, ieškovui R. J., kuris yra teisėtas mirusiojo J. T. testamentinis įpėdinis. Todėl ieškovo R. J. kaip įpėdinio turtinė padėtis, turi būti teisėtai grąžinta į padėtį buvusią iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pasirašymo. Teigia, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti J. T. palikimą (butą (duomenys neskelbtini)) pagal 2016 m. kovo 29 d. testamentą Nr.1248.Atsakovai D. J. ir J. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė D. J. yra J. T. dukterėčia, J. T. kitų artimų giminaičių neturėjo, dėl to atsakovė, kaip artimiausia jo giminaitė, prisiėmė pareigą prižiūrėti ir rūpintis J. T.. 2013 m. liepos mėn. J. T. ištikus ligai, jis nusprendė visą savo turimą turtą palikti atsakovei ir 2013 m. rugsėjo 31 d. buvo sudarytas oficialus testamentas, kuriuo J. T. visą jam priklausantį turtą paliko atsakovei. Visą laiką atsakovė su šeima juo rūpinosi, jį lankė, padėdavo finansiškai ir buityje. Teigia, kad J. T. paguldžius į VšĮ „Vilkpėdės ligoninėje“, kur jis buvo prižiūrimas ir slaugomas iki pat jo mirties, jis atsakovei prisipažino, jog yra sudaręs notarinį testamentą, kuriuo po savo mirties palieka jam priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), R. J.. Tačiau J. T. persigalvojo ir nurodė, jog dėl to, kad juo rūpinasi tik atsakovė, butą jis pageidauja po mirties palikti jai. Atsakovė išsiaiškino, kad tokiais atvejais sudaroma išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. J. T. pasiūlius sudaryti šią sutartį, jis sutiko ir paprašė atvežti notarą. 2016 m. rugpjūčio 24 d. į ligoninę atvykus notarei D. B. ir jai įsitikinus J. T. sąmoningumu ir gebėjimu suvokti savo veiksmų prasmę, buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 24 d. buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis. Tai, kad J. T. puikiai suvokė savo veiksmų prasmę ir pasekmes, patvirtina ir kitas jo pasirašytas dokumentas – įgaliojimas, kurį paprašė sudaryti pats asmeniškai. Pažymi, kad J. T. mirus atsakovė pagal jo sudarytą 2013 metų testamentą kreipėsi dėl palikimo priėmimo bei jai buvo išduotas liudijimas. Po J. T. mirties atsakovei tvarkantis jo bute, tarp likusių dokumentų buvo rastas J. T. ranka surašytas bei pasirašytas 2016 m. gegužės 13 d. asmeninis testamentas, kuriame jis nurodė, jog jam priklausantis butas yra paliekamas atsakovei.Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. B. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su juo nesutinka. Teigia, kad notarė buvo nuvykusi pas klientą J. T. į ligoninę, visiškai įsitikino jo valia. Sandorio pasirašymo metu jis buvo visiškai veiksnus, sugebėjo suprasti sandorio esmę bei teisines pasekmes, o būtent tokių ir siekė, kadangi dėl fizinės negalios negalėjo pats pasirūpinti nei savimi, nei turtu, todėl nusprendė turtą už sutartyje numatytų sąlygų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą perleisti savo giminaitei atsakovei D. J.. Pažymi, kad notarė, tvirtindama ginčo sandorį, įsitikino sandoryje dalyvaujančių šalių, t.y. J. T. ir atsakovės D. J. tikrąja valia, išsiaiškino, kokių pasekmių jie siekia ir tikruosius jų ketinimus bei kokius jie teisinius santykius nori sukurti šiuo sandoriu. Šalys suprato tiek turinį, tiek pasekmes, patvirtino, kad sandoris atitinka jų valią ir tikruosius ketinimus, todėl šis sandoris buvo patvirtintas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis lankėsi ligoninėje, tačiau J. T. psichinė sveikata buvo bloga, jis vis dar manė, jog žmona yra gyva, ir guli gretimoje palatoje, nors ji mirusi dar 2013 metais. Slaugos ligoninėje slaugytojos nurodė, kad J. T. niekas nelankė ir jis jautėsi vienišas. Anot jo, tai akivaizdžiai parodo, jog J. T. dėl ligos nesuprato savo veiksmų. Ieškovo atstovas advokatas Renaldas Baliutis nurodė, kad J. T. buvo skiriami vaistai, kurių dozė buvo dviguba. 2016-08-18 buvo skirti medikamentai du kartus per dieną, ir tai prisidėjo dėl psichinės sveikatos pablogėjimo. Sudarydamas testamentą ieškovo naudai J. T. aiškiai nurodė, kad nori butą palikti būtent jam. J. T. išlaikymo nereikėjo, nes jo pajamos buvo pakankamos save išlaikyti. Notarė, prieš tvirtindama ginčo sutartį, turėjo gauti psichiatro išvadą. Be to, ginčo sutarties 5.3 punktas nebuvo įgyvendintas. Teismo posėdžio metu atsakovai paaiškino, kad jie nuolat rūpinosi J. T. sveikata. Atsakovo J. J. teta pasirūpino sutarties su slaugos ligonine sudarymo, nes tuo metu atsakovai negalėjo dėl užimtumo. Eksperto išvada dėl J. T. sveikatos padaryta pagal įrašus, kada blogėja sveikata ir dėl to atliekama gydytojo apžiūra, todėl remtis vien sveikatos istorijoje esančiais įrašais negalima. Ligoninėje sutarties pasirašymo dieną J. T. nurodė savo mėgstamus žmones, pažino dukterėčią ir buvo orientuotas. Ekspertas neskiria testamento ir sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos, nes pats negali paaiškinti, kuo šie dokumentai skiriasi savo sudėtingumu, tačiau daro išvadą, jog J. T. negalėjo suprasti būtent ginčo sutarties. Vėlesnis surašytas testamentas taip pat surašytas atsakovės naudai. J. T. 2016-08-24 pasirašė du dokumentus dėl turto. Tai vienareikšmiškai atvirtino jo valią dėl turto perleidimo atsakovei. Teismo posėdžio metu notarė D. B. nurodė, kad eksperto išvada yra nepagrįsta, nes nuo 2016-03-29 testamento sudarymo iki 2016-08-24 sudarytos Buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties praėjo keletas mėnesių, tačiau, anot eksperto, per tą laikotarpį J. T. tapo visiškai neveiksnus, nors ligoninėje jo sveikata pagerėjo. Be to, ekspertas negalėjo pagrįsti, kuo šie sandoriai skiriasi, o tai reiškia, jog išvados dėl ginčo sandorio sudėtingumo ir jo negebėjimo suprasti jo esmės, yra nepagrįstos, nes pats ekspertas neskiria testamento su sutarties. Iš esmės tiek vienu atveju, tiek kitu – perleidžiama nuosavybė. Notarė patvirtino, jog kai atsakovė D. J. atvyko pasitarti dėl turto tvarkymo, aiškinosi J. T. ir jos giminystės santykius. Notarė pasiūlė šią sandorio formą, kad galėtų apsaugoti vienišą asmenį. Sandorio projektas buvo pateiktas atsakovams. J. T. nuotrauka buvo padaryta ligoninėje, notarė aiškinosi jo patekimo į slaugos ligoninę aplinkybes, jo sąmoningumą. Notarė paaiškino, jog žino, kad vakare visiems slaugos ligoninėje gulintiems žmonėms duoda raminamus vaistus, tačiau tai neveikia suvokimo, nes ligoniai slopinami prieš naktį, norit juos nuraminti, kai palatoje guli po 8 žmones. Notarė atvyko į ligoninę dienos metu, ji aiškinosi J. T. suvokimo galimybes ir valią, uždavė klausimus, skaitė jam sutarties sąlygas ir jas aiškino. J. T. interesus visiškai atitiko ginčo sutartis, jis patvirtino, kad niekas negali daugiau juo pasirūpinti tik dukterėčia. Notarei visiškai nekilo abejonių dėl jo psichinės sveikatos, nes ligoninėje J. T. sveikata buvo pasitaisiusi, nes jis joje buvo nuo pavasario. Psichiatro pažymos nereikalavo, nes tai neeliminuoja ginčo. Psichotropinių vaistų J. T. nebuvo skirta, jis nebuvo pripažintas neveiksniu įstatymo nustatyta tvarka teismo. Taigi ginčo sandoris visiškai atitiko J. T. valią, notarė ilgą laiką prabuvo ligoninėje, ją aiškindamasi. Atsikirsdama į ieškovo atstovo nurodytą aplinkybę, jog ginčo sutartis turėjo nevykdytas sąlygas, pabrėžė, jog sutartį reikia skaityti sistemiškai. Sutartyje yra numatyta, kad atsakovė savo pareigų vykdymui gali pasitelkti trečiuosius asmenis, kaip pavyzdžiui, slaugytojus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovas, kurio naudai J. T. 2016 m. kovo 29 d. surašė testamentą, palikdamas butą, adresu: (duomenys neskelbtini), prašo pripažinti negaliojančia Buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį (T.I, b.l.6-12), sudarytą 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarp J. T. ir D. J. (toliau – Sutartis), dėl to paties buto. J. T. mirė 2016 m. gruodžio 18 d. (T.I, b.l.15). Butas adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovų J. J. ir D. J. vardu (T.I, b.l. 14). Byloje kyla ginčas dėl nekilnojamojo daikto savininko, ieškovui įrodinėjant, kad Sutarties sudarymo momentu testatorius J. T. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.CK 1.89 straipsnio 1 dalis numato, kad „Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį“.Byloje nustatyta, jog ginčo sutartis buvo sudaryta VšĮ Vilkpėdės ligoninėje, į kurią J. T. paguldytas 2016-06-17. VšĮ Vilkpėdės ligoninės užpildytoje gydymo stacionare ligos istorijoje yra įrašas apie J. T. 2016-06-17 atvykimo metu sveikatos būklę, nurodant, kad J. T. buvo hospitalizuotas dėl persirgto galvos smegenų infarkto padarinių, kurį lydi lėtinė galvos smegenų išemija, mišri kraujagyslinė demencija ir kitos somatinės ligos (T.I, b.l.16,17). Byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba (el. bylos priedo b.l.73-77). Akte 2017 m. rugpjūčio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini)2017 nurodyta, kad J. T. sirgo lėtiniu, progresuojančiu psichikos sutrikimu – mišria kraujagysline demencija, todėl 2016 m. rugpjūčio 24 dieną, kai buvo sudaryta ginčo Sutartis, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Išsiskyrus įrodinėjamos aplinkybėms dėl suvoktos valios išreiškimo Sutarčiai sudaryti, teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas K. D.. Ekspertas nurodė, kad sergant demencija sveikatos būklė negerėja, teigiamų svyravimų nebūna. Taip pat ekspertas nurodė, kad J. T. buvo skirta tiapridalio po 200 mg. parai, t.y. dviguba dozė, todėl esant amžiaus kriterijui, blogai sveikatos būklei, jis negalėjo suprasti ginčo Sutarties nuostatų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad eksperto parodymai teismo posėdžio metu nebuvo vienareikšmiškai išreikšti, jis nurodė, kad J. T. galėjo suprasti sandorio sudarymo faktą, t.y. kad butas perleidžiamas, bet „galbūt negalėjo suvokti sandorio turinio“. Ekspertas parodė, kad asmuo prie tokios psichinės negalios gali būti neadekvatus, o vaistai koreguoja asmens elgesį, tačiau patvirtino, jog tiapridalis neatima gebėjimo savarankiškai mąstyti, bet apsunkina pažinimo funkcijas. Vėliau ekspertas nurodė, jog dėl Sutarties sudėtingumo J. T. negalėjo objektyviai įvertinti ginčo sandorio turinio, bet faktą, kad perleido butą dukterėčiai, galėjo suprasti.Iš sveikatos istorijoje esančio įrašo matyti, jog gydytoja J. K., 2016 m. rugpjūčio 10 d. atlikusi apžiūrą, nustatė mišrią kraujagyslinę demenciją (ligos kodas F01.3.). Ekspertizės akte nurodyta, kad J. T. 14 dienų iki sutarties pasirašymo turėjo ryškių atminties sutrikimų, jis dezorientuotas laike ir erdvėję, išreikšti trumpalaikės ir ilgalaikės atminties, valingo dėmesio, savikritikos bei mąstymo sutrikimai. Teismas atkreipia dėmesį, jog fakto, kad J. T. nebegebėtų savarankiškai mąstyti, nėra fiksuota jokiame medicininiame dokumente. Kaip minėta, teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino aplinkybę, kad nenustatytas prarastas gebėjimas mąstyti.TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas nurodo, kad liga kodu F01.3. yra mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, o aprašas nurodo, jog „demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai prasideda vyresniame amžiuje“. Įrašo, kad kraujagyslinė demencija staiga iš esmės pakenktų intelektui, nėra. Teismas, įvertinęs ligos aprašo turinį, atsižvelgdamas į notarės D. B. paaiškinimus apie J. T. gebėjimą suvokti Sutarties esmę tuo momentu, kai ji tvirtino sandorį, sprendžia, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad J. T. buvo tokios būsenos, kad Sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl sudaromo sandorio esmės (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog iki ginčo Sutarties sudarymo nei viename medicininiame dokumente nėra nurodyta, kad J. T. psichinė sveikata ėmė keisti iš esmės, t.y. liga iš lėtinės perėjo į ūmią formą. Sutartis buvo patvirtinta 2016 m. rugpjūčio 24 d., o J. T. diagnozė nuo paskutinės fiksuotos psichiatro apžiūros, t.y. 2016 m. rugpjūčio 10 d., iki tol nepasikeitė. Gydytojos J. K. 2016-08-10 įrašas sveikatos istorijoje nurodo, kad blogėja kritika, atmintis, orientacija (sveikatos istorijos 15 lapas). Ieškovas patvirtino, jog jo apsilankymo metu, nepaisant blogėjančios atminties, J. T. jį atpažindavo, gebėdavo bendrauti, nors atmintis dėl praeities įvykių buvo sutrikusi. Atsakovė D. J. taip pat nurodė, kad J. T. ją pažindavo, bendraudavo, suvokė jį supančią aplinką. Notarė D. B. patvirtino, kad esamai situacijai J. T. buvo adekvatus, todėl gebėjimą pasirūpinti turtu įvertino kritiškai, todėl 2016-08-24 pasirašė įgaliojimą dėl jo atstovavimo, pasitikėdamas atsakove D. J. (T.I, b.l. 61-64). Gydytoja I. Š., 2016-08-22 atlikusi J. T. apžiūrą, t.y. likus 2 dienoms iki sandorio, nurodė, kad jis yra sąmoningas, dalinai dezorientuotas. 2016-08-26 įrašas taip pat patvirtina, jog J. T. būklė yra be pablogėjimo (sveikatos istorijos 13 lapas), vėlesnis įrašai patvirtina, kad psichinės sveikatos būklė tolygiai blogėja.CPK įtvirtinta, kad civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis), ir dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010; kt.).Pažymėtina, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas ir riboto asmens veiksnumo statuso įstatyminis įtvirtinimas, parodo teisinės valstybės siekį garantuoti esminę žmogaus teisę būti pripažintam teisinių santykių subjektu. Pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnį, neįgalieji visais atvejais turi būti laikomi teisės subjektais, jie turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, ir valstybė imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Kasacinis teismas, aiškindamas Konvenciją, nurodė, jog valstybė turi sudaryti ne tik sąlygas psichikos ligoniams ugdyti, padėti jiems įgyti darbo įgūdžių, persikvalifikuoti, prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis), bet ir sąlygas tokiems asmenims įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje šalims būtina įrodyti, kad J. T. teisėtas interesas disponuoti turtu, nepaisant jo psichinės ligos, atitiko valią dėl buto perleidimo. Todėl teismas, įvertindamas tai, kad J. T., jam esant VšĮ Vilkpėdės ligoninėje, atsakovei pasisakė, jog yra sudaręs notarinį testamentą, kuriuo po savo mirties palieka jam priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kitam žmogui – R. J., sprendžia, kad tai parodo jo rūpestį dėl šio veiksmo teisingumo ir pasikeitusios valios. Valios pasikeitimą galėjo paveikti atsakovės rūpestis jo sveikata. 2016 m. gegužės mėnesio pabaigoje J. T. susirgus plaučių uždegimu, atsakovė su juo 2016 m. gegužės 27 d. kreipėsi į VšĮ M. M. ligoninę, kur jis buvo gydytas iki 2016 m. birželio 6 d., vėliau jos rūpesčiu UAB „GK Klinika“ išdavė siuntimą į VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“, kur J. T. buvo prižiūrimas ir slaugomas iki pat jo mirties. Taigi sistemingi kontaktai tarp atsakovės ir J. T. įrodo, kad tai galėjo suformuoti suvoktą norą perleisti butą atsakovei ir laisvanorišką valios pasikeitimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek notarė patvirtino, kad J. T. nebuvo sutrikęs gebėjimas atpažinti žmones, jis su jais galėjo bendrauti, nors buvo dalinai dezorientuotas. Kaip nurodė notarė D. B., J. T. pasiūlius sudaryti ginčo Sutartį, jis sutiko ir paprašė atvežti notarą. 2016 m. rugpjūčio 24 d. į ligoninę atvykus notarei D. B. ir jai įsitikinus J. T. sąmoningumu ir gebėjimu suvokti savo veiksmų prasmę, buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 24 d. buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis, kuri, teismo vertinimu, išreiškė suvoktą valią dėl siekio perleisti butą būtent atsakovei D. J., todėl ieškovo ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių buvo pripažinta aplinkybė, jog J. T. nereikėjo materialinės pagalbos, teismas nevertina į bylą pateiktų dokumentų dėl jo turtinės padėties. Taip pat sutinka su notarės D. B. argumentu, jog Sutarties 5.3 punkte numatyta galimybė pasitelkti į pagalbą trečiuosius asmenis vykdant šią sutartį buvo panaudota. Sutarties vykdymą parodo atsakovės rūpestis J. T. sveikata, pasitelkiant vyro giminaitę sudarant sutartį VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“. Teismas nepasisako dėl ieškovo atstovo argumentų dėl notarės veiksmų vertinimo, nes tai nėra šios bylos ginčo objektu ir ji nėra patraukta atsakove pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus (CPK 13 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovo ieškinys atmestas, todėl atsakovų naudai iš jo turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas J. J. sumokėjo 1634,90 eurų už teisinę pagalbą bei 600 eurų už ekspertizę. Atstovavimo teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), patvirtintus advokato teisinės pagalbos teikimo rekomenduojamus maksimalius dydžius. Teismo vertinimu, atsakovo J. J. bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijoje numatytus maksimalius dydžius (parengtas atsiliepimas, suformuoti klausimai ekspertui, vyko trys posėdžiai, kuriuose atstovavo advokatas), todėl atsakovo naudai iš viso priteisiama 2 234,90 eurų iš ieškovo R. J. (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad „Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymu teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašas viešame registre dėl D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. 1962-06-05, priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo, sprendimui įsiteisėjus, jos naikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo R. J. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 234,90 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.