Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

kaltinamojo V. K. (V. K.) (gynėjui advokatui Arvydui Aranauskui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. K. (V. K.) gynėjo advokato Arvydo Aranausko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. (V. K.) pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 20 (dvidešimčiai) dienų, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 10 d., pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. V. K. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. kovo 8 d. apie 14.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2023 m. kovo 8 d. 16.50 val. nustatytas 1,33 promilių girtumas), viešoje vietoje – parke, esančiame netoli namo (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su O. Z. (O. Z.), neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš nepilnamečio nukentėjusiojo D. V. grąžinti jam priklausančią skolą – 50 (penkiasdešimt) eurų, o šiam jos negrąžinus ir pareiškus, kad gali viską paaiškinti, suėmęs nepilnamečiui D. V. už striukės, šį tampė ir stumdė, sudavė D. V. 1 (vieną) smūgį kumščiu į pakaušį bei 3 (tris) kartus spyrė į galvos sritį, po ko O. Z. sudavus D. V. ne mažiau kaip 2 (du) smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, šiam pradėjus bėgti jį pasivijo ir kartu su O. Z., sudavė D. V. ne mažiau kaip 3 (tris) smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami D. V. odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies vokuose, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukeldami fizinį skausmą bei jis (V. K.) nuo žemės paėmė mušimo metu D. V. iš rankos iškritusį, jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną Samsung S 20 FE, 300 (trijų šimtų) eurų vertės, D. V. pasakydamas, kad kol šis neatiduos pinigų, neduos telefono, tokiu būdu jis kartu su O. Z., savavališkai vykdė savo pripažįstamą tikrą teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Šiais savo veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. K. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. kovo 8 d. 15 val. 10 min. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, t. y. nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. gegužės 20 d.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 8 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) kaltinamajam V. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 20 (dvidešimčiai) dienų, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 10 d. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta, kad BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, būtų galima pasiekti skiriant kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę. Kartu žemesnysis teismas padarė išvadą, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas suėmimo taikymo pagrindas, yra išnykęs.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo V. K. gynėjas advokatas Arvydas Aranauskas skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartį, kaltinamajam skiriant švelnesnę kardomąją priemonę arba jų kompleksą, jų parinkimo klausimą paliekant spręsti teismo nuožiūra.

4.1. Skunde nurodomos BPK normos, reglamentuojančios kardomųjų priemonių paskirtį ir suėmimo skyrimo pagrindus bei sąlygas (BPK 119, 122 straipsniai), BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma dėl proporcingumo principo laikymosi taikant procesines prievartos priemones. Nurodoma, kad suėmimas turi būti taikomas proporcingai ir tik kaip utima ratio priemonė, taip pat turi būti laikomasi reikšmingo ultimum remedium principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. gegužės 4 d. sprendimas Ambruszkiewicz prieš Lenkiją, paraiškos Nr. 38797/03).

4.2. Iš Skundžiamos nutarties matyti, kad pagrindinės priežastys, leidusios žemesniajam teismui daryti išvadą, kad egzistuoja suėmimo pratęsimo pagrindai, numatyti 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvo kaltinamojo silpni socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas bei nusikaltimo sunkumas. Tačiau kaltinamojo įsitikinimu, Skundžiamos nutarties argumentai yra priimti formaliais pagrindais, išdėstyti pakankamai stereotipiškomis formuluotėmis, neįsigilinus į bylos esmę, kaltinamojo asmenybę ir jo atliktus geranoriškus veiksmus, siekiant susitaikymo su nukentėjusiuoju bei visapusiškos žalos jam atlyginimo. Paskirta kardomoji priemonė, V. K. vertinimu, yra neadekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir sunkumui, pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, neatitinka bylos aplinkybių ir pernelyg suvaržo kaltinamojo teises,

4.3. Pažymima, kad žemesnysis teismas turėjo įvertinti ar yra kitų priežiūros priemonių, kurių pakaktų kaltinamojo dalyvavimui teismo posėdyje užtikrinti, kadangi EŽTT praktikoje pabrėžta būtinybė, laikantis proporcingumo principų, prieš taikant suėmimą pirmiausia apsvarstyti švelnesnes alternatyvas, taip pat įvertinti ar tolesnis kaltinamojo kalinimas yra absoliučiai būtinas ir pareiga įrodyti, jog nustatyto tikslo nebus įmanoma pasiekti už suėmimą švelnesnėmis priemonėmis, tenka valstybei (EŽTT 2008 m. kovo 18 d. sprendimas Ladent prieš Lenkiją, paraiškos Nr. 11036/03, EŽTT 2001 m. liepos 26 d. sprendimas byloje Jlijkov prieš Bulgariją, paraiškos Nr. 33977/96). Kaip teigiama skunde viena iš tokių alternatyvų galėtų būti kaltinamojo paleidimas į laisvę, taikant jam priežiūrą toje valstybėje, kurioje jis nuolat gyvena. Nagrinėjamu atveju V. K. gyvena būtent Lietuvos Respublikoje, ir nors čia neturi registruotos gyvenamosios vietos, kaltinamojo suėmimas negali būti pateisinamas vien tuo, kad jis nėra šios valstybės pilietis. Nei galiojančiuose teisės aktuose, nei juos aiškinančioje teismų praktikoje nėra (ir negali būti) nuostatos, jog vien aplinkybė, jog asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis, gali lemti teismo nepasitikėjimą ir manymą, kad būdamas laisvėje šis asmuo gali slėptis nuo proceso. Taip pat vertinant suėmimo skyrimą dėl pabėgimo rizikos, EŽTT yra išaiškinęs, jog nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas ar ilgalaikio įkalinimo grėsmė, patys savaime nėra pakankami pagrindai skirti suėmimą (EŽTT 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Sulaoja prieš Estiją, paraiškos Nr. 55939/00, EŽTT 1992 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas byloje Tomasi prieš Prancūziją, paraiškos Nr. 12850/87).

4.4. Kaltinamojo teigimu Skundžiamoje nutartyje pernelyg sureikšminta laisvės atėmimo bausmės tikimybė, kadangi baudžiamasis procesas prieš kaltinamąjį vis dar yra vykdomas. Pažymima, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis, atstovaujamas įstatyminės atstovės, yra susitaikę bei pateiktas prašymas dėl kaltinamojo V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Visgi, žemesnysis teismas, vertindamas minėtą aplinkybę, nurodė, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimas turėtų būti paliekamas teismo diskrecijai. Neprieštaraujama, jog vien prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pateikimas baudžiamojoje byloje nereiškia, kad kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės bus atleistas, tačiau nesutiktina su tuo, kad BK 38 straipsnyje įtvirtintų sąlygų įgyvendinimas nesudaro pagrindo spręsti dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo. Kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis, susitaikymas su nukentėjusiuoju, jo patirtos turtinės ir neturinės žalos atlyginimas, taip pat visų kitų, įstatyme numatytų sąlygų, reikalingų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, įgyvendinimas, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie kaltinamojo sąmonę, vidinį požiūrį į padarytą nusikaltimą ir pakankamai palankią poziciją į visą prieš jį vykdomą baudžiamąjį procesą. V. K. jau ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. kovo 10 d. nutartimi skyrus griežčiausią kardomąją priemonę ir 2 (du) mėnesius jam būnant izoliuotam nuo visuomenės, kaltinamasis turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo nusikalstamus veiksmus, kritiškai įvertinti jų pasekmes. Pateikdamas prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, V. K. pasižadėjimą ateityje gerbti įstatymus, nebenusikalsti bei dirbti, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis nevengs baudžiamosios atsakomybės, aktyviai dalyvaus būtinuose baudžiamojo proceso veiksmuose.

4.5. Nors Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis iš tiesų turi darbą ir socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau pratęsiant suėmimo terminą, tokiu griežtu sprendimu būtent ir pakenkiama kaltinamojo darbinėmis, socialinėmis ir kitoms teisėms bei laisvėms. Priimant Skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta, jog kaltinamasis nėra teistas, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Iki sulaikymo kaltinamasis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) stogdengiu, minima įmonė organizuoja statybos darbus Lietuvos Respublikoje, todėl kaltinamasis V. K. turėtų visas tinkamas sąlygas toliau čia tęsti darbą. Atkreiptinas dėmesys, jog prie skundo pridedamos darbo sutarties terminas baigėsi 2023 m. kovo 31 d., tačiau ši darbo sutartis nebuvo pratęsta vien dėl objektyvių priežasčių – kaltinamasis suėmimo metu negalėjo pasirašyti dokumentų, patvirtinančių apie darbo sutarties pratęsimą. Tačiau 2023 m. gegužės 9 d. pareiškimu, pridedamu prie skundo, įmonė (duomenys neskelbtini) nurodo, kad kaltinamajam išėjus į laisvę, sudarys visas sąlygas toliau tęsti darbus bei suteiks būtinąją gyvenamąją vieta Lietuvos Respublikoje, kad kaltinamasis galėtų čia dirbti.

4.6. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į V. K. sulaikymo aplinkybes, kas kaltinamojo turi svarbią reikšmę nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Nurodoma, kad kaltinamasis buvo sulaikytas ne iš karto po nusikaltimo padarymo, o kitą dieną, savo noru prisistatęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Kaltinamasis, vos tik sužinojęs, jog dėl įvykusių grumtynių su juo kartu dirbantis O. Z. buvo sulaikytas, savo noru, nieko neverčiamas atvyko i ikiteisminio tyrimo įstaigą. Tokie V. K. veiksmai visiškai nerodo jo noro bėgti ar slapstytis nuo proceso, priešingai, leidžia manyti, kad kaltinamasis, nors ir nusikaltęs, laikosi moralės principų bei normų ir prisiima atsakomybę už savo veiksmų padarinius.

4.7. Be kita ko, skunde pastebima ir tai, kad po nusikalamos veikos padarymo, vos tik sulaikius kaltinamąjį, kurio veika pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo kvalifikuojama kaip plėšimas (vėliau perkvalifikuota į savivaldžiavimą), ikiteisminiame tyrime nebuvo pakankamai duomenų apie kaltinamąjį ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką. Siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, formaliai galėjo būti vertinamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, nors kaltinamasis ir laikosi pozicijos, kad paskirta kardomoji priemonė buvo pernelyg drastiška ir griežta, tačiau šiuo metu byloje yra daugiau nei pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. K. buvo aktyvus procese, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino žalą, ketina ir toliau dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl egzistuoja visi pagrindai atsižvelgti į jo prigimtinę teisių neliečiamybę bei skirtą kardomąją priemonę pakeisti švelnesne jos alternatyva.

5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo V. K. gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą tenkinti

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. K. gynėjo advokato Arvydo Aranausko skundas tenkintinas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenimis ir skundo argumentus, daro išvadą, kad Skundžiamos nutarties priėmimo metu apylinkės teismas, pratęsdamas V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Tokie duomenys nurodomi Skundžiamoje nutartyje (kaltinamųjų, nepilnamečio nukentėjusiojo, liudytojų apklausų protokolai, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kiti baudžiamoje byloje esantys duomenys). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aukštesnysis teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, baudžiamoje byloje medžiagoje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-278-870/2022). Skunde klausimas dėl duomenų, leidžiančių manyti, kad V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumo kardomosios priemonės taikymui, nėra keliamas, kaip tik priešingai, nurodoma, jog duomenų yra pakankamai. Nurodytų aplinkybių pagrindu, skundą nagrinėjantis teismas, konstatuoja, kad sprendžiant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas Skundžiamoje nutartyje pažeistas nebuvo.

8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų, bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir už kurios padarymą, kaip alternatyva, numatyta didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. laisvės atėmimas iki penkerių metų. Todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (BPK 122 straipsnio 8 dalis), apylinkės teismas galėjo kaltinamajam pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų.

9. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam V. K. pratęstas nustačius, kad neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas suėmimo pagrindas, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas Skundžiama nutartimi nustatytas teisingai ir pagrįstai, kadangi procesinio sprendimo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutarties) priėmimo metu nebuvo išnykę ir (ar) pasikeitę taikomos kardomosios priemonės sąlygos ir pagrindai, įtvirtinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

10. Sprendžiant, ar gali būti pagrįstai manoma, jog kaltinamasis asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, atsižvelgiama į 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes – įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tokia teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis ir sprendžiant dėl suėmimo pagrindo, įtvirtinto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimo, galima atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, liudijančias, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Svarbu pažymėti ir, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-25-487/2023).

11. Nagrinėjamu atveju V. K. kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą, kaip jau minėta, baudžiamajame įstatyme numatyta be kita ko ir laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad Skundžiamoje nutartyje pernelyg sureikšminta laisvės atėmimo bausmės tikimybė, tačiau jau vien V. K. pareikšto kaltinimo turinys sudaro pagrindą svarstyti ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą, ir be kita ko, apylinkės teismas, svarstydamas dėl tolesnio suėmimo taikymo tikslingumo, nevertino vien bausmės griežtumo. Skundžiama nutartimi galimo bėgimo (pasislėpimo) rizikos realumas įvertintas kartu su duomenimis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius ryšius, kitas šio klausimui reikšmingas aplinkybes. Iš Skundžiamos nutarties turinio matyti, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimui pagrįsti, buvo vadovaujamasi baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma, t. y. tiek galimai padaryto nusikaltimo sunkumu, pobūdžiu bei gresiančios bausmės griežtumu, tiek kaltinamojo asmenybe, jo turimais ryšiais su Lietuvos Respublika bei kitomis užsienio valstybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Skundžiama nutartimi buvo pagrįstai suabejota kaltinamojo turimų ryšių su Lietuvos Respublika tvirtumu.

12. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad kaltinamasis V. K. nėra saistomas tvirtais socialiniais ir/ar ekonominiais santykiais su Lietuvos Respublika. V. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos ir jokių artimų giminaičių Lietuvos Respublikoje. Nors ir nustatyta, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo, taip pat iš prie skundo pateiktų duomenų matyti, jog turėtų galimybę ir toliau tęsti darbinę veiklą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad galima kaltinamojo darbovietė yra Lenkijos Respublikos įmonė, kuri kaip ir nurodoma skunde, tik organizuoja statybos darbus Lietuvos Respublikoje. Visgi, pažymėtina ir tai, kad nurodomos aplinkybės apie kaltinamojo galimą darbinę veiklą ir darbovietės suteikiamą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje Skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pagrįstos jokiais objektyviais duomenis, ir nors yra svarbios, tačiau nėra esminės ir sudarančios pagrindą pripažinti, kad apylinkės teisme svarstant suėmimo pratęsimo klausimą būtų lėmusios galimybę taikyti švelnesnę kardomąją priemonę. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog visi kaltinamojo turimi ryšiai susiję su kitomis valstybėmis, kuriais pasinaudodamas kaltinamasis gali ryžtis bėgti ir (ar) pasislėpti nuo teismo, ir taip Skundžiamos nutarties priėmimo metu būtų neįmanoma užtikrinti netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme. Taigi teisėjų kolegija pritaria Skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms ir konstatuoja, jog kaltinamojo V. K. su Lietuvos Respublika nesieja visiškai jokie, tuo labiau tamprūs, socialiniai-ekonominiai ryšiai, išskyrus nagrinėjamą baudžiamąją bylą.

13. Gynėjas skunde ypatingą dėmesį skiria ir akcentuoja kaltinamojo V. K. poziciją dėl pareikšto kaltinimo, t. y. jo prisipažinimą, susitaikymą su nukentėjusiuoju bei pateiktą prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatyto instituto pagrindu, kas gynybos vertinimu sudaro pagrindą neskirti griežčiausios kardomosios priemonės. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į kaltinamojo sulaikymo aplinkybes, t. y. pasak gynėjo kaltinamasis savo laisva valia, kitą dieną po galimai padarytos nusikalstamos veikos, prisistatė į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų), o būtent V. K. laikino sulaikymo protokolo, matyti, jog kaltinamasis buvo sulaikytas 2023 m. kovo 8 d. 15 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), t. y. tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje, kur galimai buvo padaryta nusikalstama veika, praėjus vienai valandai. Kartu akcentuotina, kad kaltinamojo parodymų davimas, savo kaltės pripažinimas ir gailėjimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad Skundžiamos nutarties priėmimo metu BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai, galėjo būti pasiekiami pritaikius švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę, ir nepratęsiant suėmimo kaltinamasis būtų tinkamai dalyvavęs tolesniame baudžiamajame procese. Svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltinamojo kaltės klausimai nesprendžiami, jo parodymai ir kiti įrodymai nevertinami, tai nepanaikina jo tinkamo dalyvavimo baudžiamajame procese aktualumo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo neįtakoja.

14. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog žemesnysis teismas nesvarstė galimybės dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo kaltinamajam V. K.. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę, kadangi suėmimo pratęsimo klausimo svarstymo metu nenustatyta, kad kaltinamojo dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme, būtų įmanomas skiriant kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę. Aukštesnysis teismas, nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, būtent Skundžiamos nutarties priėmimo metu konstatuotas pagrįstai, o skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys V. K. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimo, suėmimo pratęsimo klausimo svarstymo metu.

15. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad skundo nagrinėjimo metu susiklostė procesinė situacija, kuomet skundo nagrinėjimo aukštesniame teisme metu, baudžiamojoje byloje jau paskelbtas nuosprendis, kuriuo, be kita ko, kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta, paleidžiant V. K. iš suėmimo iš karto po šio nuosprendžio paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutarties pagrindu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – prarado prasmę, todėl Skundžiama nutartimi pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutarties pagrindu kaltinamajam V. K. (V. K.) taikomą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.