Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui P. Ž. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. B. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 14 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis nustatyta, jog B. R. gyvenamąją vietą nuo 2007 m. vasario 12 d. iki 2012 m. kovo 22 d. deklaravo (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, jog T. R. vardu registruotas dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog T. R. pripažinta (duomenys neskelbtini), jos globėja ir turto administratore paskirta anūkė E. J.-G. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi išduotas teismo leidimas pareiškėjai E. J.-G. parduoti jos globojamos T. R. butą su rūsiu, už sandorį gaunamus pinigus pervedant į T. R. asmeninę sąskaitą. Iš 2023 m. rugsėjo 4 d. Testamento registrų išrašo nustatyta, jog palikėjo B. R. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė Lietuvos Respublika. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. 2023 m. rugsėjo 12 d. Jonavos rajono 4-iojo notarų biuro liudijimu apie palikimo priėmimą/nepriėmimą bei (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 4-iojo notarų biuro palikimo perėjimo valstybei liudijimu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) globos namuose. 2017 m. kovo 8 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad T. R. gyvenamąją vietą nuo 1971 m. rugsėjo 28 d. deklaravo (duomenys neskelbtini). AB „Jonavos šilumos tinklai“ mokėjimo už šilumą pranešimais, apmokėjimo kvitais, AB „Lietuvos dujos“ mokėjimo knygele, UAB „Jonavos paslaugos“ sąskaitomis, mokėjimo knygele nustatyta, jog nuo (duomenys neskelbtini) ir vėliau buvo mokama už buto, esančio (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas ir suvartotą elektros energiją. Notarės V. P. teismui 2023 m. lapkričio 6 d. su atsiliepimu pateikta 2013 m. gruodžio 30 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie asmens duomenis, kuria ji rėmėsi išduodamas valstybei liudijimą apie palikimo priėmimą, nustatyta, kad B. R. mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje, duomenų apie buvusią sutuoktinę ir vaikus nėra. Ieškovės atstovo teismui 2023 m. lapkričio 9 d. pateiktais duomenimis – VĮ Registrų centras 2023 m. lapkričio 6 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. pažymomis apie gyventojų registro duomenis nustatyta, kad B. R. (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o T. R. mirė būdama našlė nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo

Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Nagrinėjamu atveju, byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovo žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė po vyro B. R. mirties atsiradusį palikimą, t. y. dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), per įstatyme nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti, jame gyveno, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, remontavo, sprendė klausimus dėl tolimesnio šio turto valdymo, t. y. rūpinosi kaip nuosavu. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo nesikreipė dėl patirties ir teisinių žinių stokos, o palikimą sudarantis turtas buvo registruotas T. R. vardu ir laikė, kad po vyro mirties šį butą priėmė ir valdo asmeniškai. Tą atliko per įstatymų nustatytą 3 mėnesių laikotarpį po vyro mirties. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškinyje nurodytais argumentais. Be to, atsakovė neprieštarauja ieškovės reikalavimams nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus palikimą valdyti ir dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Šiuo atveju kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas kartu ginčijant palikimo perėjimo valstybei liudijimą (prašant jį pripažinti negaliojančiu) ieškovei nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Atsižvelgiant į kas aukščiau nurodytą konstatuotina, kad ieškovė sutuoktinio palikimą priėmė per tris mėnesius nuo jo mirties, pradėdama faktiškai valdyti paliktą mirusiojo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas T. R. reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė T. R., B. R., mirusio (duomenys neskelbtini), žmona ir įstatyminė įpėdinė, po vyro mirties priėmė jo palikimą, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti vadovaujantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys). Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis).

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė T. R., kaip B. R., mirusio (duomenys neskelbtini) žmona ir įstatyminė įpėdinė, po jo mirties priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldėtą turtą (dalį buto, esantį (duomenys neskelbtini)). Apie kitą palikimą (piniginių lėšų likutį globos įstaigoje) ji informacijos neturėjo. T. R. globėjai, turto administratorei E. J.-G. 2023 m. rugsėjo mėnesį pradėjus organizuoti nekilnojamojo turto pardavimo sandorio sudarymą pas notarą paaiškėjo, jog jos globotinei priklausantis turtas priklauso ne asmeninės, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes iki šiol nebuvo įformintas sutuoktinio palikimo priėmimas notarine tvarka. Taip pat paaiškėjo, jog po B. R. mirties Jonavos rajono 4-jame notaro biure (duomenys neskelbtini) išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į pinigines lėšas (128,95 Lt t. y. 37,35 Eur), esančias (duomenys neskelbtini) namuose. Šioje byloje ieškovė (duomenys neskelbtini) notarės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą ginčija ir prašo jį pripažinti negaliojančiu.

Pagal ieškovės atstovo paaiškinimus galima daryti išvadą, kad ieškovės atstovė (globėja ir turto administratorė) neprieštarauja, jog valstybės paveldėti B. R. pinigai (37,35 Eur) liktų valstybei, nepretenduoja į šią sumą, priteisti neprašo.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog valstybei paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nepriklausomai nuo to, jog yra pirmesnės eilės įpėdinis, turintis teisę į palikimą – ieškovė. Ieškovė savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jai tenkantį palikimą nėra įgyvendinusi. Jeigu ieškovė būtų priėmusi palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikusi palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, atsakovei nebūtų atsiradusi teisė ir pareiga priimti B. R. palikimą valstybės vardu. Pažymėtina tai, jog ieškovė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo nesikreipė dėl patirties ir teisinių žinių stokos, palikimą sudarantis turtas buvo registruotas T. R. vardu ir ji manė, kad po vyro mirties šį butą iš karto priėmė ir valdo asmeniškai. Apie kitą palikimą sudarantį turtą (piniginių lėšų likutį globos įstaigoje) informacijos neturėjo. Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nagrinėjamu atveju teismo yra pripažįstama, kad ieškovė T. R. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo B. R. dalį palikimo, pradėdama turtą faktiškai valdyti (CK5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pagal įstatymą neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įvyko klaida įrašant duomenis viešuose registruose, kad B. R. (duomenys neskelbtini) mirė išsituokęs ir duomenų apie buvusią sutuoktinę nėra, dėl ko palikėjo turtas valstybei perėjo nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti (duomenys neskelbtini) notarės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikimą atsiradusį po B. R. mirties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis).

CK 5.8 straipsnyje įtvirtina, jog teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškiant ieškinį turi būti įgyvendinama per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai įpėdinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovė reikalavimą dėl minėto liudijimo pripažinimo negaliojančiu pareiškė nepraleidus minėto termino, apie (duomenys neskelbtini) valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą bei savo teisės pažeidimą sužinojo 2023 m. rugsėjo mėnesį, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas ir šioje dalyje bei pripažįstamas negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į palikimą, atsiradusį po B. R. mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nei ieškovė, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nereiškė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų iš priešingus interesus turinčio proceso dalyvio. Šioje byloje ieškovė inicijavo procesą savo turtiniais interesais, atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, kurios institucijų tyčinių, neteisėtų veiksmų (neveikimo) šioje byloje teismas nenustatė, taigi šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės, ją atstovaujančių VĮ Turto bankas bei VMI prie FM procesinis elgesys buvo netinkamas, ir kad atsakovė ieškovei turėtų atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444, 445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudarantį turtą.

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į palikimą, atsiradusį po B. R. mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.