Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1767-374/2022 pagal pareiškėjo T. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: antstolė A. L., antstolis A. A., UAB „GelvoraSergel“ (buv. UAB „Gelvora“), AB Luminor bankas, UAB „Intrum Lietuva“ (buv. Lindorf OY), Plus Plus Baltic OU, B2Kapital, UAB (buv. SIA „B2 Kapital“), UAB „4Finance“, UAB „Baltijos sprendimai“, UAB „Mokilizingas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-537/2017 ir Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-327/2015 R. P. ir K. P. buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad veikdami bendrai, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra nuslėpdami nuo nukentėjusiojo T. K. informaciją apie kitus asmenis, paėmusius kreditus savo vardais ir jiems perdavus pinigus, įtikino nukentėjusįjį T. K. sudaryti savo vardu kredito sutartis ir perduoti nuteistiesiems pinigus, melagingai pažadėdami pareiškėjui, kad vartojimo kreditus padengs nuteistieji ir taip suklaidindami pareiškėją. Tokiu būdu jam buvo padaryta 142 585,00 Lt, atitinkamai 41 295,47 Eur, žala. Būtent dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos, kuri patvirtinta įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, pareiškėjas buvo priverstas prie tokios būsenos, kuri atitinka fizinio asmens nemokumo būklę, t. y. kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

3. Pareiškėjo nuomone, jo gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjas neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vykdomosiose bylose susikaupė ir vykdymo išlaidų įsiskolinimai antstoliams. Šiuo metu jis dirba Vokietijoje pagal darbo sutartį, jo pajamos į rankas siekia apie 1500 Eur per mėnesį. Iš šios sumos reikalinga padengti vykimo į Vokietiją ir atgal išlaidas, taip pat skirti lėšas būtiniausių savo poreikių tenkinimui, vaistams ir kt. Todėl vertinant gaunamų pajamų ir įsipareigojimų proporcijas, nėra jokios pagrįstos tikimybės, kad jam pavyktų padengti visas skolas savo kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi iškėlė T. K. bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nustatė 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas patvirtino 914,76 Eur dydžio lėšų sumą, kurią nemokumo administratorius turi teisę naudoti T. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat patvirtino 900 Eur lėšų sumą, kuri reikalinga kiekvieną mėnesį T. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

5. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl bankroto bylą inicijavusio fizinio asmens sąžiningumo, turėtų būti įvertinti du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją; antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pareiškėjas nurodė, kad jo pradelsti mokėjimai kreditoriams iš viso siekia 41 295,47 Eur. Pareiškėjas turi 16 574,59 Eur kreditorinį reikalavimą į nuteistuosius asmenis K. P. ir R. P., kurių atžvilgiu vyksta priverstinis skolos išieškojimas. Pareiškėjas savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto, gyvena sutuoktinei priklausančiame bute. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų nesąžiningas. Pareiškėjas nurodė nemokumą sukėlusias priežastis – dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos, kuri patvirtinta įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, pateikė nemokumą pagrindžiančius dokumentus. Nors iš pareiškėjo yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, tačiau jis nėra sėkmingas, skolos neišieškotos. Todėl teismas padarė išvadą, tokia pareiškėjo finansinė būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliu – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dirba Vokietijoje ir gauna apie 1500 Eur darbo užmokestį. Kitų pajamų šaltinių jis neturi. Anot pareiškėjo, būtiniesiems poreikiams tenkinti jam reikalinga 900 Eur suma. Minėto dydžio pinigų poreikis grindžiamas medicininiais dokumentais, iš kurių matyti, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini) sukelta liga, įtakojusi ir kitas patikslintas sveikatos būkles. Nors pagrindinės ligos gydymui skiriami vaistai yra kompensuojami, tačiau, kaip teigia pareiškėjas, šalutinės ligos, sukeltos (duomenys neskelbtini), reikalauja nemažos pinigų sumos, reikalingos vaistų įsigijimui. Tokiu būdu nuo gaunamų pajamų jam liktų apie 600 Eur.

7. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų. Nagrinėjamu atveju pareiškimo padavimo dienai 20 proc. nuo pareiškėjo nurodytų 600 Eur pajamų sudarytų 120 Eur. Pareiškėjo skola kreditoriams – 41 295,47 Eur, todėl skolų grąžinimas tokiomis sąlygomis užtruktų apie 28 metus. Teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas protingu ir neatitiktų FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo paskirties sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl teismas nurodė, kad galimybės šį turtą (gaunamas pajamas) panaudoti pareiškėjo pradelstoms skoloms grąžinti šiuo metu ar per protingą terminą yra pakankamai ribotos.

8. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Į bylą nepateikta duomenų, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; kad pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); kad jam yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

9. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditoriaus interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui T. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nustatant fizinio asmens nemokumo būklę FABĮ prasme turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1).

10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skolų grąžinimas kreditoriams užtruktų apie 28 metus. Pagal CPK 736 straipsnyje nustatytą išskaitų iš skolininko tvarką, iš pareiškėjo darbo užmokesčio išieškomą sumą priverstinio išieškojimo procese kreditorių reikalavimų tenkinimui per mėnesį sudarytų 643,28 Eur = (533,65 Eur × 30 proc.) + (966,35 Eur × 50 proc.). Tokią sumą per mėnesį, atskaičius būtiniems poreikiams tenkinti tenkančią sumą, pareiškėjas galėtų skirti atsiskaitydamas su kreditoriais geranoriškai. Todėl jis su kreditoriais galėtų atsiskaityti per 64 mėnesius (41 295,47 Eur / 643,28 Eur) arba per 5 metus ir 4 mėnesius. Tokiu būdu pareiškėjui netikslinga kelti bankroto bylą, nes turimas skolas jis gali padengti per protingą penkerių metų terminą.

10.3. Pareiškėjui dedant pastangas geranoriškai atsiskaityti su kreditoriais, tai padaryti jis galėtų per dar trumpesnį terminą, nes jis turi 16 574,59 Eur kreditorinį reikalavimą į trečiuosius asmenis. Kasacinio teismo praktikoje protingu terminu pareiškėjui atsiskaityti su kreditoriais pripažįstamas 9-10 metų laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

11. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ prašo apeliantės atskirąjį skundą patenkinti, nurodydamas, kad pareiškėjo gaunamos pajamos leidžia teigti, kad jis negali būti laikomas nemokiu, kadangi minėtos pajamos yra didesnės už vidutines ir tikrai pakankamos atsiskaityti su visais kreditoriais per protingą laiko tarpą. Be to, reikia įvertinti ir tai, jog bankroto procesas nėra pigus, o pareiškėjo skolos sąlyginai nedidelės, todėl savo gaunamas pajams protingai skiriant kreditoriams, galimybė grįžti į aktyvią ekonominę veiklą tikrai yra reali ir gali būti įgyvendinta per protinga laiko tarpą.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas T. K. prašo kreditoriaus atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

12.1. Apelianto skaičiavimu, pareiškėjas galėtų grąžinti skolas per 5 metų ir 4 mėnesių laikotarpį. FABĮ numatytas maksimalus mokumo atkūrimo plano laikotarpis yra 3 metai. Vadinasi, 5 metų ir 4 mėnesių laikotarpis yra beveik dvigubai ilgesnis už FABĮ nustatytą mokumo atkūrimo laikotarpį, todėl turėtų būti vertinamas kaip pernelyg ilgas. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas gauna pajamas patvirtina jo siekį bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

12.2. Pareiškėjui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, taip pat kitos gretutinės ligos. Atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) ir gretutinių ligų (ligos, susijusios su nugara ir akimis), pareiškėjas nurodė, kad kas mėnesį jam būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga bent 200 Eur didesnė suma (iš viso apie 1100 – 1200 Eur). Tai reiškia, kad skirti bent 600,00 Eur kreditorių skoloms dengti pareiškėjas objektyviai negalės.

12.3. Visuotinai pripažinta ir neįrodinėtina aplinkybė (CPK 182 str.), kad šiuo metu kainos didėja, o perkamoji galia mažėja, todėl dar ir dėl šios priežasties būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga pinigų suma tiktai augs. Priešingai nei nurodo apeliantas, pareiškėjas neturės jokios galimybės skirti apelianto nurodomus 643,28 Eur kreditorinių įsipareigojimų dengimui.

12.4. Pareiškėjo kreditorių atžvilgiu vyksta priverstinis 16 574,59 Eur skolos išieškojimas, tačiau skolininkai jokio turto neturi, todėl bet koks ženklus išieškojimas iš nurodytų asmenų yra praktiškai neįmanomas. Kartu su pareiškimu buvo pateikti duomenys apie tai, kad per keletą metų iš skolininkų išieškota vos 290,56 Eur, kas paneigia atskirojo skundo argumentus apie tariamai netgi galimą trumpesnį skolos grąžinimo terminą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas iškėlė fiziniam asmeniui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

16. FANĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nuo 2022 patvirtintas MMA siekia 730 Eur, TAR, 2021-10-14, kodas 2021-21573). Taigi, siekiant iškelti pareiškėjui bankroto bylą, jo pradelstos skolos kreditoriams turi viršyti 18 250 Eur (730 Eur MMA × 25).

17. Mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „mokus“ apibrėžtas kaip „galintis mokėti, turintis iš ko mokėti“, o mokumas – kaip „mokamasis pajėgumas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA; šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, jog situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-537/2017, ir Kauno apygardos teismo 2015m. spalio 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-327/2015, teisiamieji R. P. ir K. P. buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad veikdami bendrai, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra nuslėpdami nuo nukentėjusiojo T. K. informaciją apie kitus asmenis, paėmusius kreditus savo vardais ir jiems perdavus pinigus, įtikino nukentėjusįjį T. K. sudaryti savo vardu kredito sutartis ir perduoti nuteistiesiems pinigus, melagingai pažadėdami pareiškėjui, kad vartojimo kreditus (13 paskolų) padengs nuteistieji ir taip pareiškėją suklaidindami. Tokiu būdu pareiškėjui buvo padaryta 142 585,00 Lt, atitinkamai 41 295,47 Eur, žala. Būtent dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos, kuri patvirtinta įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, pareiškėjas buvo priverstas prie tokios būsenos, kuri atitinka fizinio asmens nemokumo būklę, t. y. kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

19. Antstolio A. A. pažyma patvirtina, kad pareiškėjo naudai iš skolininkų R. P. ir K. P. nuo 2011 m. sausio 7 d. iki šiol yra vykdomas 16 574,39 Eur skolos išieškojimas, o per visą minėtą skolos išieškojimo laikotarpį iš skolininkų išieškota tik 290,56 Eur.

20. Antstolio A. A. pažyma patvirtina, kad jo kontoroje pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomos 5 vykdomosios bylos, kuriose vykdomi išieškojimai skirtingų kreditorių naudai, kur bendra išieškoma suma yra apie 20 077 Eur, plius papildomai skaičiuojamos palūkanos.

21. Antstolės A. L. pažyma patvirtina, kad jos kontoroje pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomos taip pat 5 vykdomosios bylos, kuriose vykdomi išieškojimai skirtingų kreditorių naudai, o bendra iš pareiškėjo išieškoma suma yra apie 40 tūkst. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie išieškojimai vykdomi nuo 2009 metų ir iki bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo antstolei pavyko iš pareiškėjo išieškoti tik 962,68 Eur.

22. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skola kreditoriams siekia 41 295,47 Eur, tačiau pagal antstolių pateiktus duomenis antstolių kontorose iš pareiškėjo įvairių kreditorių atžvilgiu yra vykdomi skolų išieškojimai, kurių bendra suma viršija 60 tūkst. eurų.

23. Išrašai iš pareiškėjo banko sąskaitų patvirtina, kad jose piniginių lėšų nėra, sąskaitoms yra taikyti areštai, sąskaitos likutis 2021 m. birželio 17 d. – minus 48 192,49 Eur.

24. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra, pareiškėjas taip pat neturi savo vardu registruotų transporto priemonių.

25. Pareiškėjas su Vokietijos įmone Transporte Ganske 2018 m. liepos 16 d. yra pasirašęs darbo sutartį, pagal kurią jo pajamos į rankas siekia apie 1500 Eur per mėnesį.

26. Taigi, aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo skolos viršija 60 tūkst. eurų, o jo vienintelis turtas yra gaunamas apie 1500 Eur dydžio per mėnesį darbo užmokestis. Tai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia pareiškėjo finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą.

27. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra trečios sąlygos, būtinos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, t. y. turi būti nustatyta, ar nėra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų.

28. Kaip minėta, pareiškėjo skolos viršija 60 tūkst. eurų, skolų mokėjimo terminai yra suėję, nes skolos išieškomos priverstine tvarka vykdomosiose bylose, o vienintelis pareiškėjo turtas yra 1500 Eur dydžio atlyginimas. Anot apeliantės, gaudamas tokį atlygį pareiškėjas galėtų grąžinti skolas savo kreditoriams per 5 metų ir 4 mėnesių laikotarpį, jeigu geranoriškai mokėtų po daugiau nei 600 Eur kas mėnesį.

29. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų aplinkybių. Minėta, kad pareiškėjo pajamos per mėnesį siekia apie 1500 Eur. Pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini) sukelta liga, kuri yra sukėlusi kitas patikslintas sveikatos būkles: (duomenys neskelbtini) yra taikomas gydymas, skiriami nuskausminamieji vaistai, reguliariai skiriamos reabilitacinės procedūros.

30. Todėl sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad dėl ligos pobūdžio ir sveikatos sutrikimų jam pastoviai yra reikalingi vaistai ir gydymas. Pareiškėjas savo poreikių tenkinimui nurodo apie 900 Eur sumą, į kurią įeina maistas, kelionės į Vokietiją ir atgal, vaistai, higienos priemonės, būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai, rūbai, kuras. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas turi nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą. Atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl skolininko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos 900 Eur sumos, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Tokiu būdu atėmus iš gaunamo darbo užmokesčio būtiniems poreikiams tenkinti reikalingą sumą, kreditorių reikalavimų tenkinimui liktų apie 600 Eur. Minėta, kad šiai dienai skolos viršija 60 tūkst. eurų, todėl pareiškėjui dengiant kas mėnesį po 600 Eur skolos, visą skolą kreditoriams jis galėtų sumokėti per 100 mėnesių arba daugiau nei per aštuonerius metus.

31. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pareiškėjas būtų pajėgus padengti visus skolinius įsipareigojimus kreditoriams per 5 metus.

32. Pagal FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas.

33. Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, palūkanų, netesybų skaičiavimas sustotų ir skolos kreditoriams nebeaugtų. Tuo tarpu atsisakius pareiškėjui iškelti bankroto bylą, antstolių kontorose vykdant priverstinius skolų išieškojimus toliau būtų skaičiuojamos palūkanos, kurios, pagal pateiktus antstolių duomenis, šiuo metu svyruoja nuo 5 iki 12 proc. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nebūtų naudinga nei kreditoriams, nei pareiškėjui. Todėl ir dėl paminėtų aplinkybių apelianto atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjui neturi būti keliama bankroto byla, atmestini kaip nepagrįsti.

34. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditoriaus interesų, pareiškėjas ir toliau liktų nemokus, nes gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų atsiskaityti su kreditoriais. Tuo tarpu iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tokia situacija labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesus.

35. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirais skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Pareiškėjas, prašydamas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl tenkinti jo prašymą nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.