Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-327/2015

2015 m. spalio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Algirdo Jaliniausko ir Valdo Vitunsko, sekretoriau­jant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stankevičiūtei, Vidai Butiškienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei ir Gin­tarei Norkeliūnaitei, da­ly­vaujant prokurorėms Vilmai Sakalauskiene ir Laimai Bereikaitei, nu­kentėjusiesiems T. K., T. Ž. ir E. P., nukentė­ju­sio­jo T. K. atsto­vui advokatui V. R., nu­teis­tiesiems R. P. ir K. P., jų gynė­jams advokatams V. P. ir Stasei Kupčiūnienei, vie­šame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvar­ka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P. ir K. P. ape­lia­cinį skundą dėl Mari­jam­po­lės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuos­prendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (to­liau – BK) 182 str. 1 d. (dėl J. K. apgaulės) – vienerių metų laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 182 str. 1 d. (dėl J. N. apgaulės) – vienerių metų laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 182 str. 1 d. (dėl E. P. apgaulės) – vienerių metų laisvės apribojimo baus­me;

- pagal BK 182 str. 2 d. (dėl T. K. apgaulės) – dviejų metų laisvės atėmimo baus­me;

- pagal BK 182 str. 2 d. (dėl T. Ž. apgaulės) – dviejų metų trijų mėnesių laisvės atė­mimo bausme;

- pagal BK 182 str. 2 d. (dėl D. P. apgaulės) – dviejų metų šešerių mėnesių laisvės atė­mimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėn. laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta trijų metų šešių mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 2 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė trijų metų šešių mėn. laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

- pagal BK 182 str. 1 d. (dėl J. K. apgaulės) – vienerių metų laisvės apribojimo baus­me;

- pagal BK 182 str. 1 d. (dėl J. N. apgaulės) – vienerių metų laisvės apribojimo baus­me;

- pagal BK 182 str. 1 d. (dėl E. P. apgaulės) – vienerių metų laisvės apribojimo bau­s­me.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta – vienerių metų šešių mėn. laisvės apribojimo bausmė.

- pagal BK 182 str. 2 d. (dėl T. K. apgaulės) – dviejų metų laisvės atėmimo baus­me;

- pagal BK 182 str. 2 d. (dėl T. Ž. apgaulės) – dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 str. 2 d. (dėl D. P. apgaulės) – dviejų metų šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta trijų metų šešių mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė trijų metų šešių mėn. laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Kaltinamieji R. P. ir K. P. iš kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. (dėl E. M. B. apgaulės) išteisinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (to­liau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Civiliniai ieškiniai tenkinti, iš kaltinamųjų Redos ir K. P. solidariai priteista:

- nukentėjusiajam D. P. 49026,91 Lt turtinės, 3000 Lt neturtinės žalos ir 200 ir 390 Lt advokato išlaidų;

- nukentėjusiajai J. K. 18322,33 Lt turtinės žalos, 3000 Lt neturtinės žalos bei 270 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. ir K. P. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra, nuslėpdami nuo nukentėjusiosios J. K. informaciją apie kitus asmenis, paėmusius kreditus savo vardais ir jiems perdavusius pinigus, įtikino nuken­tė­ju­siąją J. K. sudaryti savo vardu kredito sutartis ir perduoti R. P. ir K. P. pinigus, melagingai pažadėdami J. K., kad vartojimo kreditus padengs ji ir jos vyras K. P., ir taip J. K. suklaidindami:

- 2009 m. sausio m. 22 d., prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini), J. K. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš J. K. savo naudai įgijo 7000 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009 m. birželio 3 d., prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini), J. K. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su „(duomenys neskelbtini)“, R. P. kartu K. P. iš J. K. savo naudai įgijo 8000 litų, tačiau vartojimo kreditų nepadengė,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009 m. lapkričio 8 d., būnant pas J. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P., žadėdami per sa­vaitę grąžinti pinigus, iš J. K. pasiskolino 2000 litų, tačiau pinigų neatidavė ir tokiais ben­drais savo veiksmais apgaulės būdu J. K. padarė bendrą 17000 litų turtinę žalą.

Be to, R. P. ir K. P., veikdami bendrai, apgaule savo naudai įgijo sve­timą tur­tą, tai yra nuslėpdami nuo nukentėjusiojo T. K. informaciją apie kitus as­me­nis, paė­mu­sius kreditus savo vardais ir jiems perdavusius pinigus, įtikino nukentėjusįjį T. K. su­da­ryti savo vardu kredito sutartis ir perduoti R. P. ir K. P. pini­gus, melagingai paža­dė­dami T. K., kad vartojimo kreditus padengs ji ir jos vyras K. P., ir taip T. K. su­klaidindami:

- 2007 m. rugpjūčio 27 d., prekybos centre „Maxima“ , esančiame (duomenys neskelbtini), T. K. su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 20000 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2007 m. spalio 11 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini), T. K. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 9800 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 16 d., AB „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), T. K. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 8000 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 27 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini), T. K. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 9600 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 29 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esan­čiame (duomenys neskelbtini), T. K. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 30000 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 22 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini), T. K. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 8300 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2008 m. sausio 2 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esan­čiame (duomenys neskelbtini), T. K. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 1700 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2008 m. liepos 26 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esan­čia­me (duomenys neskelbtini), T. K. sudarius naudojimosi pirkimo išsi­mo­kė­ti­nai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 10000 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2008 m. rugpjūčio 29 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ ban­ke, esančiame (duomenys neskelbtini), T. K. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 2 027, 34 eurų, kas atitinka 7000 Lt,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2008 m. rugsėjo 5 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini), T. K. sudarius vartojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 10000 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 29 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, Ma­ri­jam­polės filiale (duomenys neskelbtini), T. K. sudarius klasikinės var­to­ja­mo­sios paskolos be užstato sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 10000 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009 m. vasario 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, T. K. sudarius naudojimosi vartojimo kredito sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 2000 litų,

- po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2009 m. gegužės 29 d., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), T. K. sudarius su „(duomenys neskelbtini)“ susitarimą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kredito sumos padidinimo, R. P. kar­tu su K. P. iš T. K. savo naudai įgijo 16185 litų, tačiau vartojimo kre­di­tų nepa­den­gė ir tokiais savo veiksmais, apgaulės būdu, T. K. padarė bendrą 142585 litų turtinę žalą.

Be to, R. P. ir K. P., veikdami bendrai, apgaule savo naudai įgijo svetimą tur­tą, tai yra nuslėpdami nuo nukentėjusiosios J. N. informaciją apie kitus asmenis, pa­ė­musius kreditus savo vardais ir jiems perdavusius pinigus, įtikino nukentėjusiąją J. N. su­da­ry­ti savo vardu kredito sutartis ir perduoti R. P. bei K. P. pinigus, melagingai paža­dė­dami J. N., kad vartojimo kreditus padengs ji ir jos vyras K. P., ir taip J. N. suklaidindami:

- 2009 m. spalio 13 d., pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), J. N. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. kartu su K. P. iš J. N. savo naudai įgijo 1700 litų, tačiau vartojimo kredito nepadengė ir tokiais savo veiksmais apgaulės būdu padarė J. N. bendrą 1700 litų turtinę žalą.

Be to, R. P. ir K. P., veikdami bendrai, apgaule savo naudai įgijo svetimą tur­tą, tai yra, nuslėpdami nuo nukentėjusiojo E. P. informaciją apie kitus asmenis, paė­mu­sius kreditus savo vardais ir jai bei jos vyrui K. P. perdavusius pinigus, įtikino nu­ken­tė­ju­sį­jį E. P. sudaryti savo vardu kredito sutartis ir perduoti R. P. ir K. P. pinigus, melagingai pažadėdami E. P., kad vartojimo kreditus padengs ji ir jos vyras K. P., ir taip E. P. suklaidindami:

- 2008 m. gruodžio 22 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini), E. P. su AB „(duomenys neskelbtini)“ banku sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su vyru K. P. iš E. P. savo naudai įgijo 5213,16 eurų, kas atitinka 18000 Lt,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-01-16 prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esan­čia­me (duomenys neskelbtini), E. P. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius var­tojimo kre­di­to sutartį, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. kartu K. P. savo naudai iš E. P. įgi­jo 8000 litų, tačiau vartojimo kreditų nepadengė ir tokiais savo veiksmais apgaulės būdu E. P. padarė bendrą 26000 litų turtinę žalą.

Be to, R. P. ir K. P., veikdami bendrai, apgaule savo naudai įgijo svetimą tur­tą, tai yra, nuslėpdami nuo nukentėjusiosios T. Ž. informaciją apie kitus asmenis, paėmusius kreditus savo vardais ir jai bei jos vyrui K. P. perdavusius pinigus, įtikino nu­ken­tė­jusiąją T. Ž. sudaryti savo vardu kredito sutartis ir perduoti R. P. bei K. P. pinigus, melagingai pažadėdami T. Ž., kad vartojimo kreditus padengs ji ir jos vyras K. P., ir taip T. Ž. suklaidindami:

- 2006 m. lapkričio 29 d., R. P. ir K. P. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įtikino T. Ž. laiduoti AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini), 30000 litų sumai, po ko R. P. kartu su K. P. paimto kredito nepadengė ir savo naudai iš T. Ž. įgijo 30000 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 14 d., su AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, (duomenys neskelbtini), T. Ž. sudarius kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagal šią sutartį 2010 sausio 13 d. sudarius susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su vyru K. P. savo naudai iš T. Ž. įgijo 30000 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2008 m. rugsėjo 17 d., su AB „(duomenys neskelbtini)“ ban­ku, esančiu (duomenys neskelbtini), T. Ž. sudarius kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su vyru K. P. savo naudai iš T. Ž. įgijo 12800 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio 9 d., pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), T. Ž. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius vartojimo kre­di­to sutartį, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. kartu su K. P. savo naudai iš T. Ž. įgijo 10000 litų,

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio 23 d., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), T. Ž. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius var­to­jimo kredito sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. savo naudai iš T. Ž. įgijo 3380,32 eurų,(t.y. 11671,56 litų), tačiau vartojimo kreditų nepadengė ir tokiais savo veiksmais apgaulės būdu padarė T. Ž. bendrą 94471,56 litų turtinę žalą.

Be to, R. P. ir K. P., veikdami bendrai, apgaule savo naudai įgijo svetimą tur­tą, tai yra, nuslėpdami nuo nukentėjusiojo D. P. informaciją apie kitus as­me­nis, paė­mu­sius kreditus savo vardais ir jai bei jos vyrui K. P. perdavusius pinigus, įtikino nuken­tė­ju­sįjį D. P. sudaryti savo vardu kredito sutartis ir perduoti jai ir K. P. pinigus, melagingai pažadėdami D. P., kad vartojimo kreditus padengs ji ir jos vyras K. P., ir taip D. P. suklaidindama:

- 2008 m. birželio 6 d. banke, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), D P. su AB „(duomenys neskelbtini)“ banku sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu su K. P. iš D. P. savo naudai įgijo 7819,74 eurų (tai yra 27000 litų),

- po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2008 m. rugpjūčio 19 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), D. P. su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius var­to­jimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. kartu K. P. iš D. P. savo naudai įgi­jo 3851,95 eurų (t.y. 13300 litų ), tačiau vartojimo kreditų nepadengė ir tokiais savo veiksmais ap­gau­lės būdu padarė D. P. bendrą 40300 litų turtinę žalą.

R. P. ir K. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Mari­jam­po­lės rajono apy­linkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde apeliantai nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai nepa­tikrino visų byloje esančių duomenų, nepašalino iškilusių abejonių, nepateikė pagrįstų motyvų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo, neteisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, todėl ginčijamas nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Skunde pažymima, kad tiek R. P., tiek K. P. nuosekliai viso ikiteis­mi­nio ty­ri­mo metu ir teisme parodė, kad neturėjo tikslo apgauti žmonių ar pasisavinti jų pinigus, pas­ta­rų­jų negra­žinant. Skolinosi pinigus namo renovacijai. 2008 m. įkeisdami savo gyvenamąjį būstą gavo ban­ke AB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą. Siekdami greičiau grąžinti skolas planavo verslo vystymą ir in­ves­ti­ci­jas į jį, tačiau tinkamai neįvertino finansinių įsipa­rei­go­ji­mų naš­tos ir 2008 m. pabaigoje prasidėjus eko­nominiam sunkmečiui tai atsiliepė nuteistųjų finansinei būklei. Nuteistieji fi­nan­si­nių įsipareigojimų kreditoriams nesikrato, pagal išgales dengia įsiskolinimus, pasirašo vekselius su nuken­tė­ju­siai­siais, pripažįsta savo skolas. K. P. 2010 m. išvyko į užsienį užsidirbti, kur dirba ir siunčia lėšas atsiskaitymams su kreditoriais. Apeliantų nuomone, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, jame neaprašyta kaip pasireiškė kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai konkre­čio­je veikoje, pati veika kvalifikuota tik bendrais bruožais aprašant gyvenimišką si­tu­a­ci­ją formaliai atliktu įrodymų tyrimu. Kaltinime formaliai nurodoma, kad asmenys pažeidė baudžiamąjį įsta­ty­mą, nes nuo nukentėjusiųjų nuslėpė duomenis apie kitus asmenis paėmusius kreditus bei melagingai ža­dėdami kreditus padengti jų negražino. Be to, vertinant nukentėjusiųjų parodymus, kyla pagrįstų abejonių dėl K. P. vaid­mens, kaip nusikalstamos veikos bendrininko atitikimo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Taip pat, pirmos instancijos teismas išsamiai motyvuodamas, kodėl kaltinamieji nepadarė suk­čiavimo E. M. B. atžvilgiu, analogiškoje situacijoje, kuomet už kaltinamųjų paimtą paskolą AB „(duomenys neskelbtini)“ ban­ke laidavo T. Ž., šių iškilusių abejonių nepašalino ir pripažino, kad tokiu būdu as­me­nys apgaule įgijo pinigines lėšas (kaip užvaldytos nukentėjusiosios lėšos kaltinamajam imant pas­kolą banke kaltinime neatskleista). Skunde teigiama, kad kai kurie nukentėjusieji yra sudarę net po keletą kredito su­tarčių, pvz. T. K. laikotarpiu nuo 2007-08-27 iki 2009-05-29 yra sudaręs try­lika sutarčių, todėl kyla klausimas ar tikrai asmuo buvo apgaulės įtakoje, ar jis pats sąžiningai veikė kredito įstaigose, ar pats nesukčiavo kredito įstaigos atžvilgiu. Apeliantams kyla abejonių ar pagrįstas teismo kons­ta­ta­vi­mas, kad šio ir kitų paėmusių po keletą paskolų asmenų atžvilgiu pavartota apgaulė, t. y. nuslėpta infor­ma­ci­ja apie kitus kreditus paėmusius asmenis yra esminė.

Taip pat nuosprendyje veikos kvalifikacija pa­teik­ta tik atsižvelgiant į turto vertę (250 MGL), tačiau veika teisiškai teisingai gali būti įvertinta tik tuomet, kuomet aptariami tiek objektyvieji tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodinėjami kiekvienoje byloje. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė šiuo klausimu byloje neanalizuota. Kaltinamieji nurodo, jog nesiekė kilusių padarinių, kurių sunkumas neatitinka padarytų veikų (ar veikos) pobūdžio. Lieka abejonė ar teisinga veikos kvalifikacija, tai yra padaryta viena veika ar kelios, kadangi nuosprendyje remtasi tik objektyviaisiais požymiais – turto verte ir nukentėjusiųjų skaičiumi. Ginčai, kilę tarp R. ir K. P. bei nukentėjusiųjų dėl tarp jų susiklosčiusių civilinių santykių turi būti sprendžiami taikant civilinius santykius regla­men­tuo­jan­čiuose teisės aktuose numatytas teisės normas.

Taip pat pastebėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, nusprendęs, kad R. ir K. P. kalti dėl jiems inkriminuojamų veikų, skirdamas bausmes pažeidė bendruosius bausmių skyrimo principus įtvirtintus BK, dėl ko nuosprendis galėtų būti keistinas. Nagrinėjamoje byloje teismas skyręs R. ir K. P. subendrintas trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes, skyrė aiškiai per griežtas bausmes. Teismas įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, padaręs išva­dą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nėra teisinga, gali mo­ty­vuotai skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę. Šiuo atveju, teismas vertindamas, kad asmenys padarė ir nusikalstamas veikas numatytas BK 182 str. 2 d., skirdamas bausmę turėjo galimybę pritaikyti BK 54 str. 3 d., numatytą įstatyminę išimtį.

Teismo posėdyje nuteistoji R. P. ir jos gynėjas palaikė apeliacinio skundo reika­lavimus.

Teismo posėdyje nuteistasis K. P. ir jo gynėja palaikė apeliacinio skundo reika­la­vi­mus.

Nukentėjusiojo T. K. atsto­vas advokatas V. R. prašė atmesti nuteistųjų ape­lia­cinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. ir K. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliantai neigia padarę jiems inkriminuotus nusikaltimus, prašo juos išteisinti, ginčija nu­si­kalstamų veikų kvalifikavimą ir bausmes. Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės ins­tan­ci­jos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Sukčiavimo (BK 182 str.) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam as­me­niui ga­vi­mas panaudojant apgaulę. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką da­rantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo bū­das ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis Nr. 2K-161/2013). Asmuo gali būti su­klai­dinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-322/2013).

Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės bū­dų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu suk­čia­vimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti le­mia­mą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei as­mens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 str. numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu abu kal­ti­na­mieji pagrįstai pripa­žin­ti kaltais dėl jiems inkri­mi­nuotų nusikalstamų veikų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. P. ir K. P. pripažinti kaltais dėl BK 182 str. numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo, kurio dalykas yra nukentėjusių piniginės lėšos, kurias kaltinamųjų sukurstyti ir veikiami kaltinamųjų įtikinėjimo jie paėmė iš bankų kaip vartojimo paskolas ir perdavė kaltinamiesiems. Teismas nus­tatė, kad kaltinamiesiems veikiant bendrai buvo realizuota schema, kurios dėka buvo neteisėtai apgaule įgytas nukentėjusiesiems priklausantis turtas – piniginės lėšos.

Nuteistųjų R. P. ir K. P. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip sukčiavimas, ka­dangi nustatyta ir įro­dyta, kad jų tyčia siejama su daugkartiniu pinigų skolinimusi iš nuken­tė­ju­siųjų, su kuriais juos siejo asmeniniai tarpusavio santykiai, ir kurie nuteistuosius laikė pasitikėjimo vertais asmenimis.

Apklausus teisiamajame posėdyje nukentėjusiuosius bei pačius nuteistuosius, pasitvirtino, kad nuteistųjų R. P. ir K. P. pozicija yra tik siekis išvengti baudžia­mo­sios atsa­ko­my­bės, kad jie neketino visų paimtų pinigų grąžinti ir kad visa jų veikla buvo sutelkta į tiks­lą su­klai­dinti paskolas gavusius asmenis ir pinigus jiems perdavusius nukentėjusiuosius. Nu­teis­tieji paskolų su nukentėjusiais tarpusavyje neįformino jokia civilinius teisinius santykius reglamentuojama for­ma, tuo ap­sun­kindami išieškojimą civilinio proceso tvarka. Taip pat prašydami paimti paskolas savo vardu nu­ken­tėjusiuosius nukreipdavo į skirtingus bankus, nesakė tiesos nukentėjusiesiems, kai jie gaudavo pra­ne­šimus iš banko, kad nemokamos kreditų įmokos, įtikinėjo, kad įmokas moka, arba kad dar su­mo­kės, tačiau to nedarė. Kad neprarastų pasitikėjimo K. P. (su R. P. žinia) pasirašė keturis vekselius su nukentėjusiuoju T. K.. Apeliacinės instancijos teismo posė­dy­je apklausti nukentėjusieji patvirtino, jog jiems nebuvo pasakyta apie kitus asmenis, kurie nuteis­tie­siems taip pat tokiu būdu yra paskolinę ir kad neskolintų, jei būtų žinoję šią informaciją. Iš esmės nukentėjusiųjų teisių atkūrimas civilinio proceso tvarka nuo pat pradžių buvo neperspektyvus dėl nuteistųjų sąmoningais veiksmais susidariusios jų finansinės padėties – jų įsiskolinimo bankui (ka­sa­cinė nutartis Nr. 2K-235/2012). Nuteistieji minimaliai mokėjo įmokas bankams ir tik pirmas įmo­kas iš esmės tik dėl to, kad gautų naujas paskolas (kasacinė nutartis Nr.2K-363/2012), pasirašyti vek­seliai iš esmės vertinami kaip suklaidinimo priemonė, nes juos pasirašydamas nuteistasis K. P. savo tyčią nukreipė į nukentėjusiojo apgaulę, nes iš bylos medžiagos matyti, kad jis netu­rė­jo jokios galimybės mokėti pagal vekselius (kasacinė nutartis Nr. 2K-642/2012). Teismo ver­tinimu nuteistieji nors ir neginčijo skolos, tačiau iš pradžių tik minimaliai mokėjo už nukentėjusiuosius pagal jų sudarytas paskolų sutartis, o vėliau nutraukė mokėjimus, o ir vėliau nepadengė įsiskolinimų nukentėjusiesiems, o tai laikytina piktnaudžiavimu artimai pažįstamų asmenų pasitikėjimu (kasa­ci­nė nutartis Nr. 2K-167/2013). Nuteistieji tik po bylos iškėlimo ėmėsi minimalių, simboliškų prie­mo­nių grąžinti skolas.

K. P. pasirašyti vekseliai bei jo aiškinimas, kad galėtų grąžinti susidariusias skolas, kad išvyko dirbti į Angliją, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiais savo veiksmais nuteis­tieji nesiekė ap­gaule užvaldyti svetimo turto ir jo pasisavinti. Tokiais veiksmais nuteistieji sąmo­ningai apsun­ki­no nukentėjusiųjų galimybę civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeis­tas teises. Teis­mo vertinimu, apgaulė, kaip lemiamą įtaką turėjęs veiksmas, pasireiškiantis pasi­ti­kė­ji­mo pikt­nau­džia­vimu, byloje įrodyta, dar kartą patikrinta apeliacinio proceso tvarka ir įvertinta by­los įrodymų visetu, todėl teiginiai, kad neaprašyta nuosprendyje kaip pasireiškė kiekvieno iš kaltinamųjų veiks­mai konkrečioje veikoje, atmestini. Nuteistieji veikė bendrai, visus nukentėju­siuo­sius įtikindami kad jiems reikalinga jų pagalba, pasireiškianti kreditų paėmimu iš bankų, kuriuos jie patys pa­rink­davo ir nurodydavo paimti paskolas iš skirtingų bankų, nenurodydami jog jau ne vienas nuken­tė­ju­sy­sis yra tokiu būdu paėmęs jiems paskolas, t. y. nuslėpdami informaciją, kurios pagrindu, nuken­tė­ju­siųjų apsisprendimas skolinti nuteistiesiems pinigus gali pasikeisti. Be to, nuteistieji, žino­dami T. K. psichinės sveikatos būklę, pasinaudojo jo pasitikėjimu ir per daugelį kartų su­kurs­tydami jį imti paskolas iš skirtingų bankų, galimai, kaip patys tvirtino, iš dalies jam apmo­kė­da­mi už paskolų paėmimą, apgaule išviliojo didelę sumą pinigų. Panašiu mechanizmu buvo išgauti pi­nigai ir iš visų kitų nukentėjusiųjų. Apeliacinio skundo argumentas dėl atidaus ir rūpestingo elgesio kri­te­ri­jaus nu­kentėjusiųjų atžvilgiu, teismo nuomone, nepaneigia nustatytos apgaulės kaip esminės ir le­mia­mos šioje byloje, kadangi tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų iš anksčiau buvo susiklostę san­tykiai, ver­tin­ti­ni kaip asmeniniai, o ne atsitiktinio pobūdžio ir susiklostę tik dėl pasiskolintų pini­gi­nių lėšų ga­vi­mo. Nuteistųjų veiksmai skolinantis pinigus iš nukentėjusiųjų buvo nuolatinio, siste­mi­nio po­bū­džio, veikiama ta pačia schema.

Atlikus įrodymų tyrimą bei analizuojant bylos medžiagą, pasitvirtino, kad nuteistieji, gau­dami iš nukentėjusiųjų pinigus nurodytai namo renovacijai, savo pajamų neturėjo tiek, kad galėtų visiškai ją atlikti. Jų namas, kurį pagal jų aiškinimus nukentėjusiesiems, tariamai turėjo renovuoti už iš nukentėjusiųjų gautus pinigus, nuteistieji renovavo gavę banko kreditą, užstatę bankui šį namą. Nukentėjusieji patvirtino, kad nuteistieji juos įtikinėjo, kad jų iš bankų paimtus kreditus grą­žins, tariamai gavę iš banko didžiulį kreditą, kad nutylėjo jiems, jog namas buvo įkeistas bankui jau iki nukentėjusiųjų paskolų paė­mi­mo. Ši aplinkybė patvirtina nuteistųjų siekį gauti iš nukentėjusiųjų pinigus apgaule, nuslepiant aplinkybę, kad namas jau buvo įkeistas ir negalėjo būti panaudotas pa­pil­domiems kreditams gauti. Be to, kaip matyti ir iš pačių nuteistųjų paaiškinimų iš nukentėjusiųjų gaunamus pinigus jie leido ne tik namo renovavimui, bet ir kitiems tikslams – K. P. moks­lams, abejotiniems verslams, dėl kurių K. P., jo aiškinimu prarado didelę pinigų sumą, ir apie kuriuos nukentėjusiesiems nutylėjo. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog inkriminuoto sukčiavimo objektyvus ir būtinas po­žy­mis – ap­gaulė yra įrodyta.

Nuteistieji patvirtino, kad savo veiksmus apsitardavo tarpusavyje ir su nukentėjusiaisiais važiuodavo į bankus, veždavo K. P. kartu su R. P., o gavę pinigus naudojosi jais ben­driems reikalams, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami abu bendrai. Bendrininkavimui būdingas būtinas požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įro­di­nė­jant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusi­kals­ta­mos veikos detales. Pabrėžtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats reali­zuo­ja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl abejonės, jog K. P. veiksmai neatitiko bendrininkavimo formos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neabejoja apylinkės teismo padarytai išva­dai dėl nuteis­tų­jų įrodytos kaltės inkriminuotų nusikaltimų aspektu. Šiuo atveju nustatytos tyčinės nu­si­kalstamos veikos, kurios pakankamai apibūdintos nuosprendyje. Nors nuosprendyje ir nėra išsamiai nurodytas nuteistųjų kaltės turinys, t.y. ar nustatyta tyčia buvo apibrėžta ar neapibrėžta, tai esmin­gos reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Tinkamai nustačius subjektyviu­osius nusikalstamos vei­kos po­žy­mius, pirmos instancijos teismas šiuo atveju teisinės ar procesinės klai­dos nepadarė ir vei­kų kva­lifikavimui nepakenkė. Iš abiejų kaltinamųjų veiksmų sprendžiama apie vieningą api­brėžtą tyčią. Finansinės pagalbos buvo prašyta pas konkrečius, pažįstamus asmenis. Kreditai buvo imami nu­teis­tiesiems siekiant bendros turtinės naudos, vis nauji ir nauji, dar nebaigus grąžinti prieš tai pa­im­tųjų, ir neketinant tai padaryti, ir gautomis piniginėmis lėšomis iš karto dis­ponavo nuteistieji, nes tuoj po kredito paėmimo mo­mento pinigus nukentėjusieji atiduodavo R. ir K. P. Visa tai buvo daroma aptarus ir suderinus kon­krečią pinigų sumą. Toks daugkartinis skolinimasis nulėmė atsiradusias pasekmes, kurios patvirtina, jog nuteistieji veikė aiškiai suvok­da­mi savo veiksmus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tųjų asmenybes, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, ir ski­ria­mą bausmę pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems R. P. ir K. P. paskirta baus­mė iš esmės yra adekvati jų padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

Nuteistieji apeliaciniame skunde prašo jiems paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, jog skiriant bausmes teismas pažeidė bausmių skyrimo principus, turėjo galimybę taikyti BK 54 str. 3 d., nes paskirta galutinė bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Bau­džiamosios bylos kontekste pažymėtina, jog skiriant bausmę apylinkės teismas nei formaliai, nei fak­tiškai nepažeidė bausmės skyrimo nuostatų. BK 61 str. 3 d. nus­ta­to, kad įsta­ty­me numatytos baus­mės vidurkis skai­čiuo­jamas sudedant minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydį ir gautą rezultatą padalijus pusiau. Atsižvelgiant į nuteistųjų padarytas tyčines nusi­kals­tamas veikas, į tai, kad BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos įvairios bausmės, o BK 182 str. 2 d. sankcijoje – tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, į tai, kad byloje nenustatyta nei nu­teis­tųjų atsakomybę lengvinančių, nei jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad R. P. ir K. P. anksčiau neteisti, apylinkės teismas pagal BK 182 str. 1 d. paskyrė jiems švel­nesnę bausmės rūšį ir jų dydį, bei pagal BK 182 str. 2 d. paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydį nustatė mažesnį, nei sankcijose nu­ma­ty­tas vidurkis. Be to, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmes subendrino švelnesniu būdu – iš dalies sudėjo, o paskui pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. subendrino apė­mi­mo būdu. Teisėjų kolegijos nuo­mone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tiek už atskiras nusi­kals­tamas veikas paskirtos baus­mės, tiek subendrinta bausmė yra nepropor­cin­gai griež­ta ir prieštarauja tei­sin­gumo principui.

Nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 75 str. 1 d. redakcija, kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymo atidėjimą tik tokiems as­me­nims, kurie nuteisti laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusi­kal­ti­mus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neat­sar­gu­mo padarytus nusikaltimus. Tačiau 2015 m. kovo 19 d. buvo priimtas „Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas“ Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d. Šiuo įstatymu buvo pakeista 75 str. 1 d. ir joje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusi­kal­ti­mus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vie­ne­rių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pa­kankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apylinkės teismas šios aplinkybės nesvarstė, nes neturėjo įstatyminio pagrindo, be to įver­tino ir pagrįstai nerado galimybės taikyti BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nuteistiesiems pagrįstai paskyrė sankcijose numatytas, dydžiu ne per griežtas laisvės atėmimo bausmes. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje buvo pri­imtas tin­kamai pritaikius jo priėmimo metu ga­liojusį baudžiamąjį įstatymą ir nepadarius esmi­nių BPK pa­žeidimų. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 pakeista BK 75 str. redakcija suteikia galimybę taikyti šios normos nuostatas ir nuteistiesiems K. P. ir R. P., nes BK 3 str. 2 d. įtvir­tinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nu­si­­kals­ta­mą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įs­ta­tymas turi grįž­­tamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką pa­da­riusiems asme­nims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Vertinant būtinybę nusi­kals­tamas veikas padariusius asmenis izoliuoti nuo visuomenės, būtina atsižvelgti į visas nusikaltimų pa­darymo aplinkybes ir kaltininkų asmenybes. Kaip minėta, nuteistieji pa­da­rė tris sunkius nusi­kal­ti­mus (BK 11 str. 5 d.), ir tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Nu­si­kals­ta­mų veikų pa­da­rymo laikotarpiu abu nu­teis­tieji anksčiau nebuvo teisti, atsakomybę sun­ki­nan­čių ap­lin­kybių nenu­statyta. Byloje nėra duo­menų, kad po paskutinės nusikalstamos veikos pada­ry­mo jie būtų nusi­žen­gę. Iš bylos duomenų matyti, kad nu­teistieji nukentėjusiajai J. K. grąžino visą skolą, imasi prie­monių grąžinti kitas skolas, kas juos tei­gia­mai charak­te­ri­zuoja. Taigi nusikaltimų padarymo aplinkybės, K. P. ir R. P. charakterizuojantys duomenys suponuoja išvadą, kad jie nėra tiek pavojingi visuomenei, jog juos būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės. Atsi­žvelg­dama į šias ir aukščiau jau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija spren­džia, kad yra pakan­ka­mas pa­grin­das manyti, kad bausmės tikslai K. P. ir R. P. gali būti pasiekti be realaus lais­vės atė­mimo bausmės at­li­kimo, todėl bausmės vykdymas jiems gali būti atid­ėtas (BK 75 str.). Iš dalies ten­kinant nu­teis­tųjų apeliacinį skundą, šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto bau­džiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 2 p.).

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio prie­mo­nes ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo tei­sinį reglamentavimą nuteistiesiems K. P. ir R. P. skirtina BK 71 str. numatyta bau­džia­mojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Pažymoje Nr. TP-7-(2.10)­-2641 nurodyta, jog vals­tybės garan­tuo­ja­mos teisinės pagalbos K. P. išlaidos sudaro 79,09 Eur. Pažymoje Nr. TP-7-(2.10)­-3708 nu­ro­dy­ta, jog vals­tybės garantuojamos teisinės pagalbos R. P. išlaidos sudaro 17,38 Eur. Šios iš­laidos lai­ky­ti­nos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo ap­mokėjimu, su­si­da­riusiu dėl būtinojo gy­nėjo daly­va­vi­mo. BPK 106 str. 1 d. nustato, kad kai įta­riamajam, kal­ti­na­ma­jam ar nuteistajam būna paskirta vals­ty­bės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Vals­tybės garantuojamos teisinės pagal­bos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kal­tinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti vals­ty­bės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susi­da­riu­sias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių iš­lai­dų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, nagri­nė­jamoje byloje, siekiant įgy­ven­dinti teisę į gynybą, gynėjo daly­va­vimas buvo būtinas, nepri­klau­somai nuo nuteistųjų valios. Pagal teismų formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyva­vi­mas procese yra būtinas nepri­klau­somai nuo kaltininko valios, Vals­tybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos pra­šymai dėl išlaidų priteisimo neten­ki­na­mi (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Esant šioms ap­linkybėms, Valstybės garantuojamos tei­si­nės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei iš nu­teis­tųjų K. P. ir R. P. teisinės pagalbos ape­lia­cinės instancijos teisme išlaidų neten­kinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų R. P. ir K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu R. P. paskirtos galutinės bausmės – trejų metų ir šešių mė­ne­sių lais­vės atėmimo vykdymą atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. paskirti R. P. bau­džia­mo­jo po­vei­kio priemonę – 10 (dešimties) mi­nimalių gyvenimo lygių dydžio – 376,60 eurų (trijų šimtų sep­ty­nias­de­šimt šešių eurų 60 centų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įpareigoti R. P. paskirtąją įmoką sumokėti per vienerius metus į Lietuvos Res­pu­blikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT2673000­10002455919 Akcinėje ben­dro­vėje ,,Swed­­bank“ ir banko kvitą pateikti Marijampolės rajono apy­linkės teismui.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu K. P. paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo tre­jiems me­tams ir šešiems mėnesiams vykdymą atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. paskirti K. P. bau­džia­mo­jo poveikio priemonę – 10 (dešimties) mi­nimalių gyvenimo lygių dydžio – 376,60 eurų (trijų šimtų sep­tynias­de­šimt šešių eurų 60 centų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įpareigoti K. P. paskirtąją įmoką sumokėti per vienerius metus į Lietuvos Res­pu­blikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT2673000­10002455919 Akcinėje ben­dro­vėje ,,Swed­­bank“ ir banko kvitą pateikti Marijampolės rajono apy­linkės teismui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.